Civilinė byla Nr. e2-15837-861/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09413-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.1, 3.2.6.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui Č. Ž.,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Gelvora” kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Č. Ž. 287,80 Eur skolos, 537,10 Eur mokėjimo/pelno palūkanų, 167,84 Eur kompensacinių palūkanų, 16 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nurodo, kad AB „S. L.“ su atsakovu 2004-04-30 sudarė Lizingo sutartį, pagal kurią UAB „S. L.“ atsakovui suteikė Sutartyje nurodyto dydžio paskolą, atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti bei mokėti palūkanas bei kitas Sutartyje numatytas sumas UAB „S. L.“ naudai. Atsakovas pažeidė sutarčių sąlygas – negrąžino kredito ieškovui, uždelsė sumokėti sutartyse nurodytus mokėjimus. 2008-10-01 AB „S. L.“ ir ieškovas UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria AB „S. L.“ perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovui. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str., yra pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB „S. L.“ su atsakovu Č. Ž. 2004-04-30 sudarė Lizingo sutartį Nr. SF1623 (el.b.l. 12-13), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti jam suteiktą kreditą, kredito mokestį, mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi paskola bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Remiantis LR Civilinio kodekso 6.101 str. 1 p. bei Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 08-20-24, pasirašyta 2008-10-01 tarp UAB „Gelvora“ ir AB „S. L.“ (buvęs pavadinimas UAB Hansa lizingas), UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo vardu (el.b.l. 4-6). Atsakovas buvo įspėtas dėl paskolos sutarties nevykdymo (el.b.l. 14). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, o vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 287,80 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 537,10 Eur mokėjimo/pelno palūkanų, 167,84 Eur kompensacinių palūkanų. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Pažymėtina, jog palūkanoms mutatis mutandis taip pat taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismo vertinimu, pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas turi pareigą kontroliuoti, ar iš vartotojo reikalaujamos priteisti palūkanos ir delspinigiai nėra nepagrįstai dideli. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad ieškovo prašomos 537,10 Eur mokėjimo/pelno palūkanų, 167,84 Eur kompensacinių palūkanų laikytinos neprotingai didelėmis – prašoma priteisti palūkanų suma (704,94 Eur) viršija skolos sumą (287,80 Eur); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido dar 2008-10-01, tačiau dėl skolos priteisimo į teismą ieškovas kreipėsi tik 2016-03-18. Be to, dalis prašomų priteisti palūkanų ieškovo paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 537,10 Eur palūkanos mažintinos iki 140,99 EUR (537,10 EUR +167,84 EUR / 5). Tokia palūkanų suma, teismo vertinimu, laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 16 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 16 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 287,80 EUR kredito sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-18) iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 992,74 Eur sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 428,79 Eur, t. y. patenkino 43,19 procento pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 9,50 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Valstybė patyrė 0,54 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 287,80 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 80 ct) skolos, 140,99 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 99 ct) palūkanų, 16 proc. metines palūkanas nuo 287,80 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteisiamos 428,79 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,50 EUR (devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus atsakovui įteikti kopijos paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė