Civilinė byla Nr. 2-2250/2011

2-58-3-00238-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 109

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Nutrilita“, uždarosios akcinės bendrovės „Rubinas“, uždarosios akcinės bendrovės „SBS“, J. Š. vaistinės „Veterinarinė vaistinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Alnida“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių mugė“, akcinės bendrovės „Šiaulių komercija“, uždarosios akcinės bendrovės „Urdulys“, uždarosios akcinės bendrovės „Senoji Tilžė“, uždarosios akcinės bendrovės „Juodlė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-893-154/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nutrilita“, uždarajai akcinei bendrovei „Geras taškas“, uždarajai akcinei bendrovei „Rubinas“, uždarajai akcinei bendrovei „SBS“, J. Š. vaistinei „Veterinarinė vaistinė“, uždarajai akcinei bendrovei „Alnida“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių prekybos namai“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių mugė“, akcinei bendrovei „Šiaulių komercija“, uždarajai akcinei bendrovei „Urdulys“, uždarajai akcinei bendrovei „Urtė“, uždarajai akcinei bendrovei „Senoji Tilžė“, uždarajai akcinei bendrovei „Juodlė“, Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Justrama“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Civilinėje byloje Nr. 2-893-154/2011 ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ 2011 m. balandžio 26 d. pareiškė  ieškinį atsakovams UAB „Nutrilita“, UAB „Geras taškas“, UAB „Rubinas“, UAB „SBS“, J. Š. vaistinei „Veterinarinė vaistinė“, UAB „Alnida“, UAB „Šiaulių prekybos namai“, UAB „Šiaulių mugė“, AB „Šiaulių komercija“, UAB „Urdulys“, UAB „Urtė“, UAB „Senoji Tilžė“, UAB „Juodlė“, Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama UAB „Justrama, kuriuo prašė:

- priteisti iš atsakovų UAB „Nutrilita“, UAB „Geras taškas“, UAB „Rubinas“, UAB „SBS“, J. Š. vaistinės „Veterinarinė vaistinė“, UAB „Alnida“, UAB „Šiaulių prekybos namai“, UAB „Šiaulių mugė“, AB „Šiaulių komercija“, UAB „Urdulys“, UAB „Urtė“, UAB „Senoji Tilžė“, UAB „Juodlė“ solidariai 208 803,68 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;

- priteisti iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos solidariai 6 371,73 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

                 Šiaulių apygardos teisme 2011 m. liepos 1 d. buvo gautas ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ir atsakovo UAB „Urtė“ pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-893-154/2011 atsakovo UAB „Urtė“ atžvilgiu nutraukti. 2011 m. birželio 29 d. sudarytoje taikos sutartyje prašoma patvirtinti šią sutartį, bylą atsakovo UAB „Urtė“ atžvilgiu nutraukti, grąžinti ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo 14 500 Lt sumos. Ieškovas nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės jam žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ir atsakovo UAB „Urtė“, civilinę bylą atsakovo UAB „Urtė“ atžvilgiu nutraukė, ieškovui grąžino 75 proc. žyminio mokesčio. Šią nutartį grindė tuo, kad CPK 42 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. numato šalims teisę užbaigti bylą taikos sutartimi, kuo ir pasinaudojo ieškovas ir atsakovas UAB „Urtė“, tai yra išsprendė ginčą gera valia. Pažymėjo, kad ieškovui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ prašymo patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Urtė“ netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo reikalaujami galimai atsiradę nuostoliai yra kilę iš vieno materialinio santykio, kurio dalyviai yra visi atsakovai, įskaitant ir UAB „Urtė“. Ši aplinkybė lemia, kad procesinis atsakovų bendrininkavimas byloje yra privalomas. Privalomasis atsakovų procesinis bendrininkavimas reiškia, kad konkretaus bendrininko atliktas procesinis veiksmas sukelia teisines pasekmes ir kitiems bendrininkams. Atsakovas UAB „Urtė“, sudarydamas taikos sutartį su ieškovu, faktiškai pripažino ieškovo patirtus nuostolius, jų dydį ir atsakovų atsakomybę už susidariusius nuostolius. Tai iš esmės prieštarauja kitų atsakovų interesams. Kiti atsakovai taikos sutarčiai sudaryti sutikimo nedavė, nors jis yra privalomas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, minėtų aplinkybių nevertino, kas lėmė, jog priimta nutartis yra prieštaraujanti įstatymams ir pažeidžia CPK 42 str. 2 d.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas netvirtina tarp šalių sudarytos taikos sutarties tuo atveju, jei ji prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Tuo tarpu apeliantai nenurodė imperatyvių teisės normų, kurioms galėtų prieštarauti ieškovo ir atsakovo UAB „Urtė“ sudaryta taikos sutartis.

2. Atsakovų nesieja privalomojo procesinio bendrininkavimo santykiai, nes ieškovas ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų priteisti nuostolius. Tai reiškia, kad ieškovas gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi, tiek keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Prašydamas patvirtinti taikos sutartį ieškovas pasinaudojo minėta teise sudarydamas taikos sutartį su atsakovu UAB „Urtė“.

3. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas UAB „Urtė“ pripažino ieškovo patirtus nuostolius, jų dydį, taip pat kad už šiuos nuostolius yra atsakingi atsakovai, nes nei taikos sutartyje, nei teismo nutartyje patvirtinti taikos sutartį tokių pripažinimų ir/ar konstatavimų nėra.

4. Nesutiktina, kad taikos sutarčiai tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Urtė“ sudaryti buvo reikalingas visų atsakovų sutikimas. Net privalomojo bendrininkavimo atveju bendraatsakovių sutikimas taikos sutarčiai sudaryti nėra reikalingas tais atvejais, kai šie veiksmai atliekami neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje sudarant taikos sutartį, minėtų reikalavimų buvo paisyta, kas lemia, jog bendraatsakovių sutikimas šiuo atveju nebuvo reikalingas.

5. Taikos sutartis, sudaryta nagrinėjamoje byloje, niekaip nepažeidžia kitų atsakovų byloje teisių.

UAB „Urtė“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodytais argumentais iš esmės yra pritariama pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje ir ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą nurodytiems argumentams. Papildomai nurodo, kad UAB „Urtė“ yra maža įmonė ir kad dėl to jai yra labai svarbu išvengti brangaus bylinėjimosi. Pažymėjo, kad apeliantų procesinės teisės nebuvo pažeistos, nes atsakovas UAB „Urtė“ įsipareigojo ieškovui sumokėti 14 500 Lt, kas lems ieškovo reikalavimo sumažėjimą kitų atsakovų atžvilgiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ir atsakovo UAB „Urtė“ taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 42 straipsnio 1 dalis numato šalių procesinę teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši šalių teisė yra nulemta dispozityvumo principo, kuris reiškia bylos šalių teisę laisvai disponuoti ginčo objektu, tai yra pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų (teisė baigti bylą taikiai) nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, kai tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.

Nagrinėjamu atveju vienas iš pareikšto ieškinio reikalavimų yra priteisti iš trylikos atsakovų solidariai 208 803,68 Lt nuostolių atlyginimo. Taigi šiuo atveju ieškovas mano, kad už jam padarytus nuostolius yra atsakingi keli asmenys, todėl byloje susiklostė pasyvus asmenų daugetas prievolėje.

Esant skolininkų daugetui, reikia atsakyti į klausimą, ar skolininkai turi (patenkinus ieškinį, turėtų) vienodą pareigą kreditoriui, tai yra ar juos sieja solidari ar dalinė prievolė. Pasyvios prievolės solidarumo idėja grindžiama dviem koncepcijom: skolos (pareigos) bendrumu ir prievolių daugeto vienove. Kai skolininkų pareiga solidarioji, yra tiek prievolių, kiek yra skolininkų, tačiau visų šių prievolių pagrindas ir dalykas tas pats, todėl bent vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo šios pareigos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Be to, CK 6.6 straipsnis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (CK 6.9 str. 1 d.). Kitaip tariant, įvykdyta solidarioji prievolė, siejusi kreditorių ir bendraskolius, pagal bendrą taisyklę baigiasi, o vietoj jos atsiranda buvusių solidariųjų skolininkų dalinės tarpusavio prievolės. Įstatyme numatytais atvejais atgręžtinio reikalavimo teisė gali būti neįgyjama. Pvz., jei prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė nebuvo įvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą (CK 6.9 str. 5 d.). Jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams (CK 6.12 str. 1 d.).

Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino ieškovo ir vieno iš atsakovų – UAB „Urtė“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Urtė“ sumoka ieškovui 14 500 Lt (iš reikalautų 208 803,68 Lt), o ieškovas jo atžvilgiu atsisako likusių ieškinio reikalavimų.

Kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymas dėl vieno ar kelių skolininkų reiškia, kad jis/jie atleidžiami nuo prievolės įvykdymo (CK 6.23 str. 3 d.). Kitiems skolininkams prievolė lieka, tačiau ji sumažėja atleisto (-ų) nuo prievolės vykdymo skolininko (-ų) dalimi. Teismo patvirtinta taikos sutartimi, kurią pasirašė vienas iš trylikos bendraskolių, solidarioji visų likusių atsakovų skola (208 803,68 Lt) yra sumažinta mažesne dalimi, nei pagal bendrą taisyklę sudaro taikos sutartį pasirašiusio skolininko dalis (208 803,68 Lt ÷ 13 = 16 061,82 Lt) (CK 1.8 str. 1 d., 6.129 str. 6 d.). Kadangi solidarioji skola sumažinta mažesne suma, o likusieji atsakovai skolos apskritai nepripažįsta (CK 6.12 str. 1 d.), tai norint patvirtinti tokią taikos sutartį būtinai reikėjo gauti visų atsakovų sutikimą. Nesant pastarųjų sutikimo, teismo patvirtinta taikos sutartis yra neteisėta, nes ją sudarant nebuvo paisoma procesiniam bendrininkavimui nustatyto imperatyvo, įtvirtinto CPK 44 straipsnio 3 dalyje.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taikos sutarties patvirtinimo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie procesinio dokumento priėmimo laiką ir vietą neinformavus visų byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 133 str. 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai patvirtino ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ir atsakovo UAB „Urtė“ sudarytą taikos sutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo išsprendžiamas iš esmės – ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ir atsakovo UAB „Urtė“ pasirašytą taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Urtė“ taikos sutartį, sudarytą 2011 m. birželio 29 d.

Teisėjai                                                                                            Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė

Donatas Šernas