Administracinė byla Nr. I-527-426/2010
Proceso Nr. 3-61-3-01171-2009-4) Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Ovidijui Bujevičiui, atsakovės atstovėms Rasai Račkytei ir Lijanai Kecorienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja S. B. prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Agentūra) 2009 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-2695 ir 2009 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-4179.
Skunde ir jo patikslinime (t. I, b. l. 2, 53, 61) paaiškino, kad savo ūkį 2005 m. gegužės 5 d. dovanojo savo dukrai D. B. Ūkį sudaro 3 žemės sklypai, kurie yra skirtingose vietose. Minėtus sklypus dovanojo dukrai, nes nuo vaikystės yra neįgali ir visiškai nedarbinga. Mano, kad išmokėtų lėšų neturėtų grąžinti, kadangi Agentūros darbuotojai veikė aplaidžiai ir būtent jie turėtų už tai atsakyti.
Atsakovė Nacionalinės mokėjimo agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka, parašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (t. I, b. l. 79-80) paaiškino, kad pareiškėja Agentūrai 2004 m. rugsėjo 28 d. pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ (reg. Nr. 042A1003494194P) (toliau Paraiška). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423 (toliau Taisyklės). Pareiškėjai buvo patvirtinta parama kaip ūkio perleidėjai ir smulkaus pieno ūkio savininkei. 2005 m. vasario 15 d. S. B. išsiųstas pranešimas apie patvirtintą 2 749,55 Lt paramos sumą (reg. Nr. 27451). Taisyklių 5.5 p. nustatyta, kad asmenys, įsipareigojantys perleisti nuosavybės teise jiems priklausantį ūkį arba jo dalį tinkamam perėmėjui, laikomi tinkamais paramos gavėjais, jei paraiškos pateikimo dieną turi teisę, sulaukę pensinio amžiaus, gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Su Paraiška pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo valdybos Raseinių rajono skyriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. pažymoje „Apie valstybinio socialinio draudimo išmokas“ Nr. 3R-2462 buvo nurodyta, kad 2000 m. gegužės 16 d. pareiškėja įgijo teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. 2005 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja Agentūrai pateikė kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2006 m. Agentūra 2006 m. balandžio 25 d. raštu Nr. AŪP/M-157063 informavo pareiškėją apie skirtą 2 111,39 Lt dydžio paramos sumą už 2006 m. 2006 m. birželio 27 d. pareiškėja Agentūrai pateikė kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2007 m. Agentūra 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. AŪP/M-213561 informavo pareiškėją apie skirtą 1 649,83 Lt dydžio paramos sumą už 2007 m. 2007 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėja Agentūrai pateikė kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2008 m. Agentūra 2008 m. kovo 28 d. raštu Nr. AŪP/M-245225 informavo pareiškėją apie skirtą 1 378,07 Lt dydžio paramos sumą už 2008 m.
Kartu su kasmetiniais prašymais už 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. pareiškėja pristatė Valstybinio socialinio draudimo valdybos Raseinių rajono skyriaus pažymas apie valstybinio socialinio draudimo išmokas (2005 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. 498; 2006 m. birželio 23 d. pažyma Nr. 12P-1789; 2007 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 35PŠ-12154), kuriose buvo nurodyta, kad pareiškėja neįgaus teisės į senatvės pensiją, tačiau dėl techninių klaidų S. B. buvo išmokėta parama už perleistą žemės ūkio naudmenų plotą. Administruojant kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2009 m. ir remiantis 2009 m. sausio 7 d. gautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos, buvo nustatyta, kad pareiškėja neįgijo, neturi ir neįgis teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 5.5 p., Agentūra priėmė 2009 m. vasario 27 d. sprendimą BR6-(3.82-2695) „Dėl Jums išmokėtos paramos sugrąžinimo“ sumažinti pareiškėjai paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, išmokas už perleidžiamą žemę dalimi, o išmokėtą 2 710,25 Lt sumą už perleistą žemės ūkio naudmenų plotą (už 2005-2008 paramos metus) pareiškėja turi grąžinti Agentūrai.
Atkreipia dėmesį, kad, administruojant Paraišką, taip pat buvo nustatyta, kad 2005 m. pareiškėjai padidėjo gaunamų valstybinio socialinio draudimo pensijų suma. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Taisyklių 16.1 p., kuriame nustatyta, jog pastovioji išmokos dalis - 1 290 eurų paramos gavėjui, gaunančiam valstybines socialinio draudimo pensijas, mažinama metinių pensijų suma, kuri apskaičiuojama remiantis Valstybinio socialinio draudimo valdybos išduota pažyma. Jei metinių valstybinių socialinio draudimo pensijų suma yra didesnė nei 1 290 eurų, pastovioji dalis nemokama, ir Taisyklių 16.4 p., kuriame nustatyta, kad, jei paramos gavėjui per metus padidėjo valstybinio socialinio draudimo pensijų išmokų suma ir šis padidėjimas daro įtaką jau išmokėtai pastoviajai išmokos daliai, susidariusi permoka išskaičiuojama iš kitų metų paramos sumos, todėl buvo atliktas pakartotinis Paraiškos vertinimas. Pakartotinai įvertinus Paraišką, susidarė 297,65 Lt permoka dėl pastoviosios išmokos dalies ir susigrąžintina suma už perleidžiamą žemę - 894,96 Lt, iš viso - 1 192,61 Lt.
Taigi, administruojant kasmetinius prašymus už 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. ir vadovaujantis Taisyklių 5.5 ir 16.4 p., atliktas minėtų kasmetinių prašymų pakartotinis vertinimas ir perskaičiuotos paramos sumos. Permoka dėl pastoviosios dalies yra 1 192,61 Lt, o permoka už perleidžiamą žemės ūkio naudmenų plotą yra 2 710,25 Lt, iš viso 3 902,86 Lt. Apie susidariusią skolą pareiškėja buvo informuota Agentūros 2009 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-4179 „Dėl Jums išmokėtos paramos sugrąžinimo“.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.3 p. nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę paramą, nei priklauso. Atsižvelgiant į tai, susidariusią permoką (3 902,86 Lt) pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Atkreipia dėmesį, kad parama pareiškėjai bus teikiama kaip smulkaus pieno ūkio savininkei. Už 2009 m. pareiškėjai apskaičiuota 483,11 Lt dydžio parama už perleistą pieno kvotą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėja privalo sugrąžinti jai išmokėtą paramą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Agentūrai 2004 m. rugsėjo 28 d. pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ (reg. Nr. 042A1003494194P) (t. II, b. l. 81-88). S. B. pagal minėtą priemonę nuo 2005 m. buvo išmokama parama. Kaip rodo bylos duomenys, pareiškėja 2005 m. gegužės 5 d. atitinkamus žemės sklypus dovanojo savo dukrai D. B. (t. I, b. l. 35-36). Agentūra 2009 m. vasario 27 d. ir kovo 23 d. priėmė administracinius sprendimus dėl išmokėtos paramos grąžinimo (t. I, b. l. 134-135, 128-130).
Pareiškėja mano, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, tačiau tokia jos pozicija, įvertinus surinktų įrodymų visetą, nėra pagrįsta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių tikslas – detalizuoti paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo tvarką. Pagal šias taisykles pareiškėjas – asmuo, pretenduojantis gauti paramą pagal šią priemonę.
Paraiškos teikimo metu galiojusios taisyklės numatė, kad pagal šią priemonę galimi pareiškėjai yra: 3.1. asmenys, įsipareigojantys perleisti nuosavybės teise jiems priklausantį ūkį arba jo dalį tinkamam perėmėjui; 3.2. smulkių pieno ūkių savininkai, paramos skyrimo atveju perleidžiantys pieno kvotą į bendrąjį nacionalinės kvotos rezervą; 3.3. ūkio darbuotojai, dirbę šių taisyklių 3.1 punkte nurodyto paramos gavėjo ūkyje iki pastarojo paraiškos paramai pagal priemonę gauti pateikimo datos, įsipareigojantys nebedirbti ūkio darbuotojais; 3.4. perleidėjo (paramos gavėjo) sutuoktinis – tik kaip šių taisyklių 3.3 p. nurodytas pareiškėjas. Pasitraukusio perleidėjo sutuoktinis, atitinkantis šių taisyklių 10 p. nurodytus reikalavimus, negali pretenduoti į paramą pagal šią priemonę. Pagal Taisyklių 4 p. šių taisyklių 3.1 punkte nurodytas pareiškėjas laikomas tinkamu, jei paraiškos pateikimo dieną: 4.1. yra vyras nuo 55 iki 62,5 metų amžiaus arba moteris nuo 55 iki 60 metų amžiaus; 4.2. užsiima žemės ūkio veikla paskutiniuosius 10 metų (pareiškėjas pateikia užpildytą pažymos formą, pateikiamą šių taisyklių 5 priede, ar kitą dokumentą, patvirtinantį nurodytą faktą); 4.3. ne mažiau kaip 4 paskutiniuosius metus nustatyta tvarka deklaruoja žemės ūkio naudmenas arba registruoja turimus gyvulius; 4.4. užsiima žemės ūkio veikla ne mažesniame kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų plote; 4.5. turi teisę, sulaukęs pensinio amžiaus, gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją; 4.6. yra įregistravęs žemės ūkio ir kaimo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre; 4.7. kartu su tinkamu perėmėju užpildo paraiškos formą, pateikiamą šių taisyklių 1 priede, pagal 3 priede pateikiamą pildymo instrukciją.
Analogiškas reglamentavimas išliko ir ginčijamų sprendimų priėmimo momentu (Taisyklių 4-5 p.).
Taigi, Taisyklės aiškiai apibrėžė, kad pareiškėjas laikomas tinkamu, jei paraiškos pateikimo dieną (šiuo atveju 2004 m. rugsėjo 28 d.) turi teisę, sulaukęs pensinio amžiaus, gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. I, b. l. 186-188, t. II, b. l. 6-11 ir kt.), pareiškėja neįgijo, neturi ir neįgis teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčo), t. y. neatitinka žemės perleidėjams taikytino tinkamumo kriterijaus, todėl Agentūra, pakartotinai įvertinusi paraišką pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, pagrįstai sprendė, kad išmokėtą paramos sumą už perleistą žemės ūkio naudmenų plotą (už 2005-2008 m. paramos metus) pareiškėja turi grąžinti. Grąžintina suma - 3 902,86 Lt. Neįgalumo, nedarbingumo faktas, vertinant jį Taisyklių kontekste, šiuo atveju nėra reikšmingas ir vienareikšmiškai neapsprendžia pareiškėjos teisės į paramą. Pareiškėja, teikdama paraišką paramai gauti, įsipareigojo klaidingai apskaičiuotą ir pervestą į jos atsiskaitomąją sąskaitą paramos sumą grąžinti Agentūrai (tame tarpe ir Agentūrai padarius atitinkamą klaidą; perleidėjo ir perėmėjo deklaracijos 8 p., t. II, b. l. 87).
Be to, akivaizdu, kad S. B. negali būti laikoma tinkama pareiškėja Taisyklių prasme ir dėl amžiaus kriterijaus. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paraiškos teikimo momentu (2004 m. rugsėjo 28 d.) S. B. jau buvo 61-eri metai (ji gimė (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 91), o Taisyklės numato, kad asmenys, įsipareigojantys perleisti nuosavybės teise jiems priklausantį ūkį arba jo dalį tinkamam perėmėjui, laikomi tinkamais pareiškėjais, jei paraiškos pateikimo dieną yra vyras nuo 55 iki 62,5 metų amžiaus arba moteris nuo 55 iki 60 metų amžiaus.
Tas faktas, kad informacija apie tai, kad pareiškėja neįgijo, neturi ir neįgis teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją paaiškėjo vėliau, jau išmokėjus atitinkamas paramos sumas, negali būti pagrindu naikinti viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus dėl išmokėtos paramos grąžinimo. Kadangi parama buvo iš esmės gauta neteisėtai (neatitikus visų pareiškėjai keliamų sąlygų), ji turi būti grąžinta.
Kolegijos vertinimu, Agentūros 2009 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. BR6-(3.82)-2695 ir 2009 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. BR6-(3.82)-4179 dėl išmokėtos paramos grąžinimo yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti pareiškėjos skunde ir jos atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodomais argumentais. S. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rūta Miliuvienė
Irena Paulauskienė
Henrikas Sadauskas