Civilinė byla Nr. e2S-1943-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21720-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“ prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sedna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asmara“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 4 700 Eur skolos, 984,52 Eur palūkanų, 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų ir 1 644 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo įvykdymą ir išdėstyti šiuo sprendimu priteistos sumos mokėjimą, leidžiant atsakovei ją sumokėti dalimis: 2020 m. spalio 31 d., 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. mokėti po 500 Eur, nuo 2021 m. sausio 31 d. kas mėnesį mokėti po 1 000 Eur, sumokant paskutinę kiekvieno einamojo mėnesio darbo dieną, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad ji yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, jai yra taikomas mokestinių prievolių atidėjimas. Atsakovės veikla yra susijusi su prekyba, todėl pardavusi prekes apmokėjimą gauna su atidėjimu. 2019 m. atsakovė turėjo 40 802 Eur nuostolių, 2020 m. įmonės veikla taip pat nuostolinga, nes dėl pandeminės situacijos šalyje įmonė buvo sustabdžiusi savo veiklą, skelbė darbuotojams prastovas. Nors atsakovė turi transporto priemonių, tačiau jos yra būtinos veiklos vystymui. Ieškovė yra mažiau paveikta pandemijos ir jos padėtis yra geresnė. Ieškovė nuo 2017 m. negauna jokių pajamų, yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro, tad nevykdo veiklos ir sprendimo vykdymo išdėstymas nesukeltų ieškovei neigiamų pasekmių.
3. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prašymą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, t. y. nepateikta duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, finansinės atskaitomybės dokumentai prašymo pateikimo dienai. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės apyvarta 2019 m. siekė 200 001 Eur – 300 000 Eur be PVM, atsakovė turi dvi transporto priemones. Išdėsčius priteistos sumos mokėjimą atsakovės prašomam laikotarpiui, nepagrįstai nukentėtų ieškovės interesai. Atsakovės skola susidarė dar 2016 m. gegužės mėn. ir iki šiol nėra sumokėta. Atsakovė išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą paprašė tik antstoliui areštavus jos turtą, kas rodo atsakovės nesąžiningumą ir nenorą grąžinti priteistą skolą bei pažeidžia ieškovės teisėtus interesus kuo greičiau atgauti skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo.
5. Teismas sprendė, kad vien susiklosčiusi pandeminė situacija šalyje ir tai, jog atsakovė buvo įtraukta į mokesčių mokėtojų, susidūrusių su neigiamu poveikiu dėl viruso COVID–19 plitimo, sąrašą, negali būti priežastis tenkinti jos prašymą, nes nurodytos aplinkybės nepagrindžia atsakovės finansinės būklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27, mokesčių mokėtojai yra automatiškai įtraukti į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą (Įsakymo 1.1 punktas). Neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams suteikta teisė teikti prašymus dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo, teikti prašymus dėl subsidijų gavimo. Atsakovė, nors ir teigia, kad jos finansinė padėtis pasidarė bloga dėl pandeminės situacijos šalyje, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų VMI teikusi nurodytus prašymus.
6. Teismo nuomone, atsakovės pateikti įsakymai dėl prastovos paskelbimo patvirtina tik aplinkybę, kad karantino metu du įmonės darbuotojai buvo prastovose, tačiau, atsakovei nepateikus duomenų, kiek iš viso įmonėje tuo metu dirbo žmonių, negalima teigti, jog karantino metu atsakovė visiškai nevykdė veiklos.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė jokių objektyvių įrodymų apie finansinę padėtį, kuri būtų ne tik sunki, bet ir nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio, nepateikė.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, jog ji nuo sprendimo įsiteisėjimo geranoriškai ketina vykdyti teismo sprendimą ir bent iš dalies yra pradėjusi jį vykdyti. Atsakovė į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo kreipėsi tik tuomet, kai ieškovė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Nuo prašymo leisti priteistą skolą mokėti dalimis, kuris teisme buvo gautas 2020 m. rugsėjo 14 d., iki prašymo nagrinėjimo 2020 m. spalio 15 d. atsakovė nėra atlikusi nei vieno mokėjimo. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės išsakytus nuogąstavimus, kad atsakovė tik vilkina laiką, nededa jokių pastangų kuo greičiau sumokėti susidariusią skolą.
9. Atsižvelgęs į tai, kad skola ieškovei susidarė 2016 m., kai su ieškove nebuvo atsiskaityta už jos suteiktas vežimo paslaugas, tačiau ieškovė vis tiek turėjo mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius, teismas sprendė, jog dėl atsakovės vengimo atsiskaityti ieškovė jau galimai yra patyrusi finansinių nuostolių ir nepatogumų. Kiekviena iš skolininkų gaunama įmoka ieškovei yra svarbi, nes leidžia jai atsiskaityti su savo kreditoriais ir taip bandyti gerinti finansinę padėtį, kad būtų galima atnaujinti sustabdytą veiklą. Atsakovei nededant pastangų kuo greičiau atsiskaityti su ieškove ir leidus jai priteistą skolą grąžinti per prašomus beveik vienerius metus, atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nurodytą laiką ieškovė negalės naudotis piniginėmis lėšomis, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiui, kad teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką.
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas sprendė, kad byloje nėra susiklosčiusios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, todėl atsakovės prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą ir atidėti 2020 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo galutinio sprendimo įvykdymą ir išdėstyti šiuo sprendimu priteistos sumos mokėjimą, leidžiant atsakovei ją sumokėti dalimis: 2020 m. spalio 31 d., 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. mokėti po 500 Eur, o nuo 2021 m. sausio 31 d. kas mėnesį mokėti po 1 000 Eur, sumokant paskutinę kiekvieno einamojo mėnesio darbo dieną, iki bus sumokėta priteista suma. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nutartyje pasirėmė iš esmės visais ieškovės atsiliepime nurodytais motyvais ir jiems pritarė, tačiau visiškai nevertino atsakovės pateiktų dokumentų bei prašyme ir prieš teismo posėdį pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pridėtų įrodymų ir paaiškinimų, todėl nutartis naikintina dėl tendencingų, šališkų, tik ieškovės naudai padarytų išvadų bei tinkamo ir lygiateisio proceso neužtikrinimo.
1.2. Teismas ne tik nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, tačiau ir nurodė įrodymus, kurių iš viso nėra arba kurių atsakovė pateikti negali, dėl ko nutartis pažeidžia atsakovės teisę į sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą, išskirtinai atsakovei taikant neįgyvendinamus, neįmanomus prašymo nagrinėjimo standartus bei tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 180, 185 ir 284 straipsnių normas. Atsakovė pateikė visus galimus dokumentus, kuriuos nurodė teismas, o kitų negalėjo pateikti, nes jų nėra arba negali būti.
1.3. Teismas suteikė pranašumą ieškovei, nes nereikalavo įrodyti ir pagrįsti savo pozicijos, kai atsakovei taikė perteklinius ir užaukštintus įrodinėjimo standartus.
1.4. Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė nenukentėjo nuo pasaulinės koronaviruso pandemijos išplitimo ir nėra mokesčių administratoriaus įtraukta į asmenų, kuriems taikoma mokestinė pagalba, sąrašą, nevykdo veiklos, todėl sprendimo vykdymo stabdymas iš esmės negalėjo ir negali pakenkti jos interesams ir šalių teisėtų interesų pusiausvyrai. Ieškovė to nepaneigė.
1.5. Teismas neįvertino atsakovės paaiškinimų, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nesiekė šalių interesų pusiausvyros, nors atsakovė siūlė atsiskaityti neapsunkinant jos padėties bei motyvuotai prašė sutikti su sprendimo vykdymo atidėjimu. Tokiu būdu teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą, nesiekė išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukrypo nuo teismų praktikos.
1.6. Ieškovei priteistas išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas yra per didelis, neadekvatus advokato suteiktų paslaugų apimčiai, teismas tinkamai neįvertino pateikto atsiliepimo turinio, analizuotų teisės aktų bei teismų praktikos apimties. Ieškovės pateiktame atsiliepime yra pakartotas viena diena anksčiau šioje byloje surašyto 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties turinys, naujai prirašyti tik 18–25 punktai. Be to, atsakovė iš anksto pranešė, kad posėdyje jos atstovai nedalyvaus, dėl ko ieškovė taip pat galėjo susilaikyti nuo bylinėjimosi išlaidų didinimo, nepavesdama savo atstovui dalyvauti teismo posėdyje. Pagal sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ieškovės 800 Eur išlaidos už advokato pasitelkimą posėdyje, kuriame kita šalis nedalyvavo, turėjo būti atmestos kaip patirtos savo iniciatyva. Be to, vyko vienintelis teismo posėdis, kuris užtruko 19 min., todėl teismas turėjo pagrindą nepriteisti ieškovei jokio išlaidų už advokato dalyvavimą teismo posėdyje atlyginimo.
12. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo tiek atsakovės, tiek ir ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, juos įvertino ir išsamiai motyvavo, kodėl daro būtent tokias išvadas. Vien tai, kad atsakovės nurodomas aplinkybes teismas įvertino ne taip, kaip norėtųsi atsakovei, nereiškia, jog teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, netinkamai vertindamas įrodymus. Pati atsakovė netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigas, nes nepateikė teismui tarpinių finansinių ataskaitų, kurios būtų sudarytos jos prašymo teikimo dienai. Argumentai dėl tariamos nuostolingos atsakovės veiklos priežasties, susijusios su dingusiu kroviniu, negali būti traktuojami kaip parodantys sunkią atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė netinkamai aiškina VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 nuostatas, nes, priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, įsakyme nėra imperatyviai nustatyta, kad prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo galima pateikti tik pasibaigus finansiniams metams. Turėdama mokesčių įsiskolinimą, atsakovė jau daugiau nei pusę metų galėjo kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau to nepadarė, kas leido teismui daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra tokia bloga, kaip deklaratyviai nurodoma jos prašyme. Nežiūrint į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai neturėtų būti priimami ir vertinami, ieškovės manymu, šie dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, nes atsakovei yra teikiamos subsidijos ir lengvatos, susijusios su mokesčių mokėjimu, o ieškovė nėra įtraukta juridinių asmenų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl taikaus susitarimo paieškos yra visiškai neteisingos, nes bendraujant su atsakove telefonu jai buvo nurodyta, kad jeigu ji geranoriškai neįvykdys teismo sprendimo, ieškovė kreipsis į antstolį. Kalbant apie pačias derybas, atsakovės vienintelis noras buvo ne išdėstyti mokėtiną sumą, o jos iš viso nemokėti arba mokėti daugiau nei per pusę mažesnę skolos sumą, teikiant abejotinus motyvus apie tariamą ieškovės direktoriaus ankščiau turėtos įmonės skolą atsakovei, kas, savaime suprantama, ieškovės visiškai netenkino ir joks susitarimas nebuvo pasiektas. Vien faktas, kad ieškovė nevykdo veiklos ir negauna jokios paramos iš valstybės, neabejotinai patvirtina, jog ieškovės finansinė padėtis nepalyginamai blogesnė nei atsakovės. Atsakovė ne tik neįrodė sunkios savo turtinės padėties, bet net nebandė įrodinėti jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių jos turtinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad ji teismo sprendimo įvykdyti negali ir jo vykdymas privalėtų būti atidėtas arba išdėstytas. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl jos turtinės padėties, susijusios su COVID-19 pandemija, jei jos ir būtų pasitvirtinusios, nėra niekuo išimtinės, nes su šiomis aplinkybėmis susiduria viso pasaulio įmonės, be to, dėl jų atsakovei buvo skirta valstybės parama. Ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra protingo dydžio ir adekvačios advokato darbo ir laiko sąnaudoms.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VMI ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakovei adresuotus elektroninius laiškus, atsakovės 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. birželio 25 d. pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, o 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą prie bylos prijungti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus bei kartu su šiuo prašymu teikiamus naujus įrodymus – atsakovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. ir atsakovės 2020 m. lapkričio 4 d. ir 5 d. elektroninius laiškus ieškovei.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai yra susijęs su atskirajame skunde nurodytais argumentais, šie įrodymai buvo pateikti reaguojant į skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus ir įrodinėjant jų nepagrįstumą, taip pat į tai, jog ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su 2020 m. gruodžio 3 d. prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo pateiktus naujus įrodymus, kadangi šie įrodymai atskleidžia aplinkybes, kurios neegzistavo skundžiamos nutarties priėmimo metu ir nebuvo tiriamos bei vertinamos pirmosios instancijos teisme, dėl to šie įrodymai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šiuos papildomus įrodymus atsakovė pateikė likus vos 5 dienoms iki teismo posėdžio, iš kurių dvi yra nedarbo dienos (savaitgalis), nors pagal pateiktų dokumentų (mokėjimo nurodymo ir el. laiškų) datas akivaizdu, kad juos atsakovė galėjo pateikti ženkliai anksčiau, kas leidžia spręsti apie galimą atsakovės piktnaudžiavimą procesine teise apeliaciniam teismui teikti naujus įrodymus. Šių įrodymų priėmimas dabartinėje bylos stadijoje lemtų būtinybę atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant ieškovei protingą terminą su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, o tai užvilkintų atskirojo skundo nagrinėjimą.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
17. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
19. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
20. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
21. Atsakovė prašymą atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė tuo, kad dėl virusinės infekcijos COVID-19 plitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną buvo apribota atsakovės ir jos klientų veikla, per šį laikotarpį atsakovė veiklos nevykdė, negavo pajamų, darbuotojams teko skelbti prastovas, ji tapo skolinga VMI, prašymo pateikimo metu gauna nedideles pajamas, be to, atsakovė stipriai nukentėjo dėl to, jog 2017 m. sausio 9 d. kita ieškovės vadovo ir vienintelio akcininko valdoma įmonė UAB „Sedna Logistics“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl neteisminio bankroto, neatlyginusi atsakovei itin didelių 41 156,87 Eur nuostolių dėl jai patikėto pervežti krovinio, o ieškovė nenukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir nėra VMI įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems taikoma mokestinė pagalba. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė, konstatavęs, kad byloje nėra susiklosčiusios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas bei pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, o atskirajame skunde išdėstyti atsakovės argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.
23. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pasirėmė iš esmės visais ieškovės atsiliepime nurodytais motyvais ir jiems pritarė, o atsakovės pateiktų dokumentų ir procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais, nes, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino abiejų šalių teiktus klausimui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo reikšmingus argumentus, tyrė ir vertino atsakovės tiek kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tiek ir su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus. Sutiktina tik su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog 2017 m. sausio 9 d. kita ieškovės vienintelio akcininko ir vadovo valdoma įmonė UAB „Sedna logistics“ buvo likviduota ir išregistruota dėl neteisminio bankroto, neatlyginusi atsakovei didelių nuostolių, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes ši atsakovės nurodoma aplinkybė iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
24. Pažymėtina, kad CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą), neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).
25. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, nustatinėtinos aplinkybės yra skolininko finansinė būklė prašymo nagrinėjimo metu bei skolininko finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje, o skolininko finansinius sunkumus lėmusios priežastys (kreditoriui neteigiant ir neįrodinėjant, kad sunki skolininko finansinė padėtis susiklostė dėl paties skolininko veiksmų), neturi esminės teisinės reikšmės klausimo sprendimui. Kaip matyti iš atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių, UAB „Sedna logistics“ likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro atsakovė šiuo atveju nurodo būtent kaip vieną iš aplinkybių, nulėmusių dabartinę atsakovės finansinę padėtį. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose to aiškiai ir neįvardino, tačiau akivaizdu, jog aplinkybę, kad likviduotos ir išregistruotos UAB „Sedna logistics“ bei ieškovės akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo, atsakovė vertina kaip reikšmingą sprendžiant jos pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija. Likviduota ir išregistruota UAB „Sedna logistics“ ir ieškovė yra atskiri teisės subjektai, savarankiškai atsakantys pagal savo prievoles. Be to, juridinis asmuo neatsako ir pagal juridinio asmens dalyvio prievoles (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Todėl tai, kad galimai atsakovei nuostolių padariusios ir jų neatlyginusios likviduotos UAB „Sedna logistics“ bei ieškovės akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo, šiuo atveju nesudaro jokio pagrindo atsakovei reikalauti nuolaidų ar lengvatinių sąlygų vykdant prievoles ieškovei ir neturi jokios įtakos sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
26. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Nors nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai ir apribojimai palietė daugumą ūkio subjektų (tarp jų ir atsakovę bei jos klientus), tačiau vien šios aplinkybės ir tai, kad atsakovė be jos atskiro prašymo buvo įtraukta į asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašą, pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Šiuo atveju atsakovė, siekdama jai palankaus procesinio sprendimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės. Priešingu atveju, t. y. atsakovei neįrodžius savo sunkios finansinės padėties ir jos pagerėjimo perspektyvos ateityje, atsakovės prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo/atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.
27. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad ji tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą ir pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius jos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, taip pat taikė atsakovei neįgyvendinamus įrodinėjimo standartus, tuo pažeisdamas atsakovės teisę į sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais.
28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė, įrodinėdama savo sunkią finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri patvirtina, kad 2019 m. atsakovė patyrė 40 802 Eur nuostolį. Įvertinus tai, kad atsakovės prašymo nagrinėjimo metu 2020 m. jau ėjo į pabaigą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaita neatspindi dabartinės atsakovės finansinės padėties ir pajėgumo vykdyti prievoles. Gi duomenų, atskleidžiančių dabartinę atsakovės finansinę padėtį (tarpinės 2020 m. finansinės atskaitomybės, duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, kreditorių ir debitorių sąrašo ir pan.) ir jos galimybes vykdyti teismo sprendimą, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė ne tik aktualių įmonės finansinių ataskaitų, bet nepateikė net ir pilno 2019 m. finansinio ataskaitų rinkinio, t. y. 2019 m. balanso, atspindinčio įmonės turimą turtą ir įsipareigojimus.
29. Į bylą yra pateikti duomenys, kad prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pateikimo metu atsakovė buvo neįvykdžiusi iš viso 22 049,82 Eur dydžio mokestinių prievolių valstybei, tačiau, įvertinus tai, jog iš esmės visų neįvykdytų prievolių mokėjimo terminai suėjo po to, kai VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 pagrindu atsakovė buvo atleista nuo delspinigių mokėjimo (t. y. nemokėdama mokesčių atsakovė dėl to nepatiria jokių neigiamų pasekmių), vien tik mokestinių prievolių neįvykdymo faktas nėra besąlygiškas pagrindas spręsti apie itin sudėtingą atsakovės finansinę būklę. Kita vertus, būtent valstybės taikomos mokestinės pagalbos priemonės (atleidimas nuo delspinigių, galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų) šiuo atveju leidžia atsakovei lėšas, kurias ji būtų privalėjusi skirti privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą sumokėti, naudoti atsiskaitymams su kitais įmonės kreditoriais. Duomenų, kad atsakovės turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankami teismo sprendimui įvykdyti, atsakovė, kaip jau minėta, nepateikė.
30. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktas vienos dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) banko sąskaitos išrašas tikrosios atsakovės finansinės padėties taip pat neatskleidžia. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, jog duomenys iš kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-960/2014).
31. Pateikti atsakovės direktorės 2020 m. kovo 16 d. įsakymai dėl prastovos paskelbimo taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie susiklosčiusią itin sudėtingą atsakovės finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl šių įsakymų įrodomosios reikšmės akcentavo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kiek iš viso įmonėje tuo metu dirbo žmonių, todėl sprendė, jog šie įsakymai nepatvirtina, kad karantino metu atsakovė visiškai nevykdė veiklos. Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad prastova buvo paskelbta visiems įmonės darbuotojams, o teismas, suabejojęs, ar tai buvo visi įmonės darbuotojai, galėjo tai patikrinti viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti tokia atsakovės pozicija, kadangi šiuo atveju būtent atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Kartu pažymėtina, kad nors atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, jog įmonėje visą laiką nuo 2016 m. buvo tik du darbuotojai, tačiau, kaip matyti iš aptariamų 2020 m. kovo 16 d. įsakymų, atsakovės pardavimų vadovui buvo paskelbta tik dalinė prastova, t. y. nustatyta sutrumpinta 3 darbo dienų darbo savaitė (nuo pirmadienio iki trečiadienio), o kitas dvi dienas paskelbta prastova iki karantino režimo galiojimo pabaigos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovės veikla nebuvo visiškai sustabdyta (priešingu atveju paradavimų vadovui būtų paskelbta visiška prastova). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti įsakymai nepatvirtina, kad karantino metu atsakovė visiškai nevykdė veiklos, yra iš esmės pagrįsta. Kitų duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad karantino laikotarpiu ji nevykdė jokios veiklos ir negavo pajamų, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 (aktuali redakcija) nuostatas ir prie atskirojo skundo pridėtus VMI 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. spalio 27 d. elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad įmonės, patyrusios neigiamą poveikį dėl COVID-19 pandemijos, turi teisę per du mėnesius nuo 2020 m. gruodžio 31 d. arba sumokėti nesumokėtus į valstybės biudžetą mokesčius, arba kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (be palūkanų) sudarymo, neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad teikė VMI prašymus dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo, nepagrįstai įvertino kaip paneigiančią atsakovės teiginius dėl prastos finansinės padėties. Tačiau vien tik ši netinkamai įvertinta aplinkybė nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011, 2014 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą motyvuodama sudėtinga finansine situacija, jokių duomenų apie finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas nepateikė, tokių aplinkybių iš esmės net neįrodinėjo, o tai papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) institutui taikyti.
34. Apeliacinės instancijos teismas kaip deklaratyvius ir neapgrįstus atmeta atskirojo skundo teiginius apie pirmosios instancijos teismo padarytus šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų pažeidimus bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės turtinę padėtį, tačiau ir ieškovės interesą gauti tai, kas yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir pagrįstai padarė išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Vien tik atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė, skirtingai nei atsakovė, nenukentėjo nuo pasaulinės koronaviruso pandemijos išplitimo, nes nėra mokesčių administratoriaus įtraukta į asmenų, kuriems taikoma mokestinė pagalba, sąrašą, ir šiuo metu nevykdo jokios veiklos, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą ir teigti, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepakenks ieškovės interesams ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros.
35. Pabrėžtina ir pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad atsakovė nesiima jokių veiksmų, jog jai nepalankus teismo sprendimas būtų bent jau pradėtas vykdyti, kas leistų atsakovės elgesį vertinti kaip geranorišką siekį atsiskaityti, bet ne kaip subjektyvų norą vilkinti teismo sprendimu įtvirtintų prievolių vykdymą. Šią išvadą paneigiančių argumentų ar įrodymų atsakovė nepateikė.
36. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o vien atsakovės pageidavimas sprendimą įvykdyti jai patogiu būdu negali būti priežastis suteikti atsakovei prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
38. Atsakovė atskirajame skunde, be kita ko, kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nurodydama, kad 800 Eur išlaidos už advokato atliktus veiksmus yra neadekvačios, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
39. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).
40. Ieškovė prašė priteisti 800 Eur išlaidas advokatai pagalbai apmokėti, kurių faktą ir dydį patvirtina 2020 m. rugsėjo 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 66, 2020 m. spalio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 74 ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantis 2020 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvitas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 66 (400 Eur sumai) buvo išrašyta už atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymą parengimą, o 2020 m. spalio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 74 (400 Eur sumai) buvo išrašyta už pasirengimą atstovavimui ir atstovimą 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje.
41. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
42. Atsiliepimas į atsakovės prašymą buvo parengtas 2020 m. rugsėjo mėn., todėl maksimalus priteistinas išlaidų už šį veiksmą dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į 2020 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris sudarė 1 381 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, už atsiliepimo į atsakovės prašymą parengimą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 552,40 Eur (1 381 Eur * 0,4) (Rekomendacijų 8.16 p.). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės išlaidų už atsiliepimo parengimą dydžio pagrįstumo klausimą, nors ir neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) nebuvo sudėtingas, dėl ko atsiliepimo parengimas nereikalavo itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, taip pat su tuo, jog advokato parengto atsiliepimo į atsakovės prašymą turinys iš dalies sutampa su to paties advokato parengto atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties turiniu, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, sprendžia, jog šios ieškovės turėtos išlaidos turi būti kompensuojamos visiškai ir jas mažinti nėra pagrindo.
43. Teismo posėdyje ieškovės atstovas dalyvavo 2020 m. spalio mėn., todėl ieškovės išlaidų, susijusių su šiuo posėdžiu, maksimalus priteistinas dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į 2020 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris sudarė 1 398,50 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą priteistina 139,85 Eur (1 398,50 Eur * 0,1) (Rekomendacijų 8.18 p.) suma.
44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovei negalėjo būti priteistos išlaidos už atstovavimą 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje, kadangi posėdis truko mažiau nei 30 min., be to, ieškovė galėjo susilaikyti nuo bylinėjimosi išlaidų didinimo, nepavesdama savo atstovui dalyvauti teismo posėdyje. Iš tiesų, pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. prilyginama valandai. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas Rekomendacijų punktas taikomas tik apskaičiuojant maksimalų atlyginimo dydį už posėdžio (-ių) laiką, trunkantį ilgiau nei 30 min. Gi šiuo konkrečiu atveju, kai byloje įvyko tik vienas posėdis, kurio trukmė neviršijo 30 min., Rekomendacijų 9 punktas netaikytinas, kadangi ieškovės atstovas visgi dalyvavo teismo posėdyje, skyrė tam savo laiką, todėl už jo darbą turi būti atlyginama. Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnio nuostatų. Be to, nepagrįsti ir atsakovės samprotavimai, kad ieškovė galėjo susilaikyti nuo bylinėjimosi išlaidų didinimo, nepavesdama savo atstovui dalyvauti teismo posėdyje. Įstatymas suteikia teisę asmenims naudotis kvalifikuota teisine pagalba ir savo bylas vesti per atstovą (CPK 51 straipsnis), todėl vien tai, kad pati atsakovė apsisprendė, jog jos atstovo dalyvavimas 2020 m. spalio 15 d. posėdyje nėra būtinas, nereiškia, kad tą daryti privalėjo ir ieškovė.
45. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų už pasirengimą ir atstovimą 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje dydis yra neadekvatus advokato darbo laiko sąnaudoms. Iš byloje esančių duomenų (2020 m. rugsėjo 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 74) matyti, kad 400 Eur dydžio užmokestis buvo apskaičiuotas už 5 val. advokato darbo valandas rengiantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje. Įvertinus 2020 m. spalio 15 d. posėdžio trukmę (20 min.), tai, kad tas pats advokatas rengė byloje atsiliepimą į atsakovės prašymą, taigi jau buvo išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, o susipažinimas su atsakovės prieš pat posėdį pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais, įvertinus jų kiekį ir apimtį, nereikalavo daug laiko, darytina išvada, jog pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje negalėjo pareikalauti tiek advokato darbo laiko sąnaudų, kiek yra nurodyta 2020 m. rugsėjo 22 d. sąskaitoje (5 val.). Kaip spręstina iš ieškovės atsiliepime išdėstytų argumentų, atlyginimo už pasirengimą ir atstovimą 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje dydis buvo nustatytas įvertinus ir advokato kelionei iš Vilniaus į Kauną ir atgal sugaištą laiką. Tačiau kelionėje jokios teisinės paslaugos neteikiamos, todėl pats kelionės laikas negali būti apmokamas pagal teisinių paslaugų teikimo įkainius. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Aptariamu atveju Rekomendacijų 3 punkte nurodytų aplinkybių, kurios patvirtintų advokato, kurio registruota darbo vieta yra Vilniuje, būtinumą dalyvauti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje, nenustatyta, taip pat nepateikta ir jokių dokumentų, patvirtinančių advokato faktines išlaidas kelionei. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas kompensuotiną išlaidų už advokato pasirengimą 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame sumą mažina iki 200 Eur, sumažindamas ieškovei iš atsakovės atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą nuo 800 Eur iki 600 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant tik nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinant iki 600 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
48. Atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 605 Eur išlaidų advokato paslaugoms (už atskirojo skundo surašymą) apmokėti atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 2020/645 ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2020 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 261. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančias jos turtėtas 520 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2020 m. lapkričio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2020 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvitas). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus atlygintinų išlaidų už šių veiksmų atlikimą dydis sudaro 559,40 Eur (1 398,50 Eur * 0,4), todėl būtent šis dydis taikytinas atsakovės turėtoms išlaidoms.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas iš esmės yra atmetamas, tik nedidele apimtimi yra sumažinamos iš atsakovės ieškovei priteistos išlaidos už teisinę pagalbą, išlaidos apeliacinės instancijos teisme skirstytinos santykiu 90/10 ieškovės naudai, ieškovei priteistina 468 Eur (520 Eur * 90 proc.), atsakovei – 55,94 Eur (559,40 Eur * 10 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 412,06 Eur (468 Eur – 55,94 Eur) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties rezoliucinę dalį ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“, juridinio asmens kodas 302632368, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sedna“, juridinio asmens kodas 300019886, priteistą bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą sumą sumažinti nuo 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) iki 600 Eur (šešių šimtų eurų).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“, juridinio asmens kodas 302632368, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sedna“, juridinio asmens kodas 300019886, 412,06 Eur (keturių šimtų dvylikos eurų 6 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas