Baudžiamoji byla Nr. 2K-531/2011
Teisminio proceso numeris 1-05-1-08012-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.4;
2.1.7.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (A. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas neteisėtai priimant pinigus iš I. T.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas neteisėtai priimant pinigus iš A. N.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas neteisėtai priimant pinigus iš M. S.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas neteisėtai priimant pinigus iš R. B.) teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta teisės dirbti valstybinėse institucijose atėmimas ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos, konfiskuota A. R. turto už 33,12 Lt.
A. R. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas neteisėtai priimant pinigus iš E. B.), nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. R. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“, tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesant kyšininkavimo požymių, neteisėtai priėmė pinigus iš asmenų, įvažiavusių į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą; dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, būtent:
2008 m. birželio 19 d., apie 20.57 val., iš individualios įmonės ,,Nekroševič“ vairuotojo I. T. priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko nustatytą tos dienos valiutų kursą – 9,41 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir pateiktus kartu su automobilio MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.02 val., iš individualios įmonės ,,K. S.“ vairuotojo A. N. priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 9,46 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini) ir pateiktus kartu su automobilio „Renault AE420“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės „Schmitz SCS27“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.37 val., iš AB ,,Bautrans“ vairuotojo M. S. priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 9,46 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir pateiktus kartu su automobilio „Ford Tranzit 313“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 15.59 val., iš individualios įmonės ,,Kvarachelija Sida Zurabovna“ vairuotojo R. B. priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 4,79 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir pateiktus kartu su automobilio „R. P.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais;
Nuteistasis A. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad nagrinėję bylą teismai įrodymais pripažino liudytojų I. T., A. N., M. S., R. B. parodymus, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 1 dalį. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Iš I. T., A. N., M. S., R. B. pareiškimų, duotų prieš apklausiant juos kaip liudytojus, matyti, kad visi jie nurodė, jog davė kyšį, todėl apie bylos aplinkybes turėjo būti apklausti kaip įtariamieji, neįspėjant jų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausus šiuos asmenis kaip liudytojus ir įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, BPK 80, 184 straipsniai, šių asmenų teisės, o parodymai laikytini gautais neteisėtu būdu. Išvados apie tai negali pakeisti aplinkybė, kad po apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, šie asmenys buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas neprivalo atlikti bylos patikrinimo, vertinti anksčiau byloje priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.
A. R. teigimu, nagrinėję bylą teismai, pripažindami įrodymais duomenis, gautus atliekant slaptus sekimo veiksmus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus. BPK 160 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad nutartyje, kuria sankcionuojami slapto sekimo veiksmai, turi būti nurodyta slapto sekimo veiksmų trukmė. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria sankcionuoti slapto sekimo veiksmai šioje byloje, matyti, kad joje nenurodyta slaptų veiksmų sankcionavimo trukmė, todėl slapto sekimo duomenys gauti pažeidžiant BPK 160 straipsnio reikalavimus. Kasatoriaus pabrėžia, kad aplinkybė, jog teismo nutartyje nenurodyta slapto sekimo veiksmų trukmė negali būti vertinama kaip techninė klaida, nes slapto sekimo termino nurodymas nutartyje yra viena pagrindinių asmens teisių apsaugos garantijų.
Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai jo veiką netinkamai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes ji neatitinka objektyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal teismų praktiką asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi laikomas savo tarnybinės padėties, pareigų ar įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesais, jos veiklos principams ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apžvalga, išvadų 26 punktas). Nagrinėjamu atveju savo įgaliojimais jis nepasinaudojo tam, kad valstybės sieną kirstų nepatikrinti asmenys ar transporto priemonės. Iš transporto priemonių vairuotojų jis pinigų nereikalavo, neprovokavo jų duoti, negrasino jiems detaliu jų vairuojamų transporto priemonių tikrinimu, todėl jo veika neatitinka piktnaudžiavimo tarnyba požymio. Kasatoriaus manymu, vien tik pinigų priėmimas už pareigų atlikimą ar neatlikimą piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi negali būti laikomas. Kasatorius pažymi, kad ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Pagal teismų praktiką didelės žalos požymis yra vertinamasis, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į žalos pobūdį, teisės aktus, kuriais ginami pažeisti interesai, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką ir trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apžvalga, išvadų 29 punktas). Šiuo atveju yra akivaizdžios bylos aplinkybės, kad jis ėjo žemiausios grandies pasienio tarnybos pareigūno pareigas, jokių asmenų ar transporto priemonių tikrinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, pinigus perdavę vairuotojai šios situacijos nelaiko kažkokių jų svarbių interesų ar teisių pažeidimu. Dėl to darytina išvada, kad didelės žalos valstybei požymis nėra nustatytas.
Paduotame skunde kasatorius taip pat teigia, kad trečiųjų šalių vairuotojai, apklausti byloje kaip liudytojai, davė parodymus apie tai, kad pasienio tarnybos pareigūnams davė tam tikras pinigų sumas, nes buvo spaudžiami duoti tokius parodymus. Vaizdo įrašai, kuriais grindžiamos išvados dėl jo kaltės nusikaltimų padarymu, yra nepakankamos kokybės, kad būtų galima daryti išvadą dėl juose vaizduojamo pasienio policijos pareigūno asmens tapatybės. Liudytojo R. B. parodymai, kuriais remdamiesi teismai padarė išvadą, kad vaizdo įrašuose vaizduojamas A. R., yra abejotini, nes liudytojas, atpažindamas padarė klaidų, be to, jis nėra nei specialistas, nei ekspertas, turintis specialių žinių ar įgūdžių, kuriais remdamasis galėtų tiksliai nustatyti vaizdo įraše vaizduojamo asmens tapatybę. Duomenys, kad vairuotojų patikrinimo metu A. R. buvo prisijungęs prie informacinės sistemos, negali būti vertinami kaip įrodymas, kad vaizdo įraše užfiksuotas žmogus yra būtent jis, A. R., nes, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, vieno pasienio apsaugos tarnybos pareigūno prisijungimo prie informacinės sistemos metu galėjo dirbti visai kitas pareigūnas. Kasatorius taip pat nesutinka, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip jis ima pinigus iš vairuotojų asmens dokumentų, nes juose nėra matoma, kad jis imtų kokias nors pinigų kupiūras iš paduodamų asmens dokumentų, o įrašuose matomi iš asmens dokumentų išimami kiti dokumentai galėjo būti įvairūs pašaliniai lapeliai, vairuotojų įdėti į dokumentus.
Atsiliepimu prokuroras prašo nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, nepagrįstas kasatoriaus motyvas, jog liudytojų I. T., A. N., M. S., R. B. parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti asmenys žinojo reikšmingas bylos aplinkybes, parodymus davė ne apie savo, bet apie A. R. nusikalstamas veikas, apklausiant juos kaip liudytojus laikytasi visų BPK reikalavimų, todėl šių asmenų parodymai gauti nepažeidžiant BPK 78, 80 ir kitų straipsnių reikalavimų ir turi būti laikomi įrodymais byloje. Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad slapto sekimo metu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais dėl nutartyje nenurodytos veiksmų sankcionavimo trukmės. Iš prokuroro prašymo sankcionuoti slaptą sekimą matyti, kad jis prašė leidimo atlikti prašyme nurodytus veiksmus nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. Ikiteisminio tyrimo teisėja tokį prašymą tenkino. Realiai slapto sekimo taikymas prokuroro prašyme nurodytų terminų neviršijo, o jo metu surinktus duomenis patvirtino kiti byloje surinkti duomenys. Dėl to nėra pagrindo tvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo nutarties trūkumas yra toks, dėl kurio slapto sekimo metu surinkti duomenys negalėtų būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Prokuroro nuomone, A. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad I. T., A. N., M. S. ir R. B., pateikdami dokumentus, tarp jų ir pasus su įdėtais pinigais, neprašė ir nereikalavo, kad A. R. atliktų jų interesais kokius nors veiksmus arba jų neatliktų, tai darė, siekdami išvengti dirbtinio patikrinimo vilkinimo. A. R., neturėdamas tokios teisės, pinigus paimdavo, tačiau dokumentų patikrinimą atlikdavo laikydamasis įprastos tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. A. R., neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus principus ir nustatytas pareigūno pareigas, diskreditavo pasieniečio vardą bei sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir visos valstybės tarnybos autoritetą ir prestižą. Padaryta neturtinė žala valstybei turi būti vertinama kaip didelė, nepaisant aplinkybės, kad A. R. pareigos nebuvo aukštos. Išvados apie padarytą didelę neturtinę žalą nepaneigia aplinkybė, kad dėl kasatoriaus veikos valstybės sienos nekirto nepatikrinti ar netinkamai patikrinti automobiliai, nes nagrinėjamu atveju tokie jo neteisėti veiksmai prisidėjo prie klaidingos vairuotojų nuomonės formavimo, jog kiekvienu atveju vykdami per Lavoriškių sienos perėjimo punktą jie turi pateikti dokumentus ir įdėti nedidelę pinigų sumą. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad A. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
Prokuroro nuomone, kasaciniame skunde dėstomi motyvai dėl liudytojų vairuotojų parodymų teisingumo ir patikimumo, vaizdo–garso įrašų kokybės ir jų informatyvumo yra susiję su įrodymų vertinimu, o tai pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnis 1 dalis nurodo, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių BPK pažeidimų. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad A. R. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl liudytojų parodymų, vaizdo įrašo duomenų vertinimo, tačiau nenurodo, kokios konkrečios baudžiamojo įstatymo teisės normos buvo netinkamai pritaikytos, kokie konkretūs esminiai BPK pažeidimai padaryti, todėl šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
Dėl BPK 20 straipsnio 1 dalies taikymo
BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymais yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojai I. T., A. N., M. S., R. B. apie pasienio policijos pareigūno, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką apklausti tyrėjo vadovaujantis BPK 78-83, 178-179, 183 straipsniais, o vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo – vadovaujantis BPK 78-83, 179, 184 straipsniais. Pagrindo teigti, kad minėtų liudytojų parodymai yra gauti ne įstatymo numatyta tvarka, nėra. Pažymėtina, kad I. T., A. N., M. S., R. B. nebuvo apklausiami apie savo, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, BPK 80, 184 straipsniai, šių asmenų teisės.
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria sankcionuotas slaptas A. R. sekimas, rezoliucinės dalies matyti, kad šioje nutarties vietoje nėra nurodytas konkretus terminas, per kurį leidžiama atlikti slapto sekimo veiksmus. BPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, kuria sankcionuojamas slaptas sekimas, turi būti nurodyta slapto sekmo trukmė. Dėl to darytina išvada, kad teismas, surašydamas nutartį, pažeidė BPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, tačiau šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis, dėl kurio slapto sekimo metu surinkti įrodymai turėtų būti pripažintini gautais neteisėtu būdu. Iš teismo nutarties, kuria sankcionuoti slapto sekimo veiksmai, aprašomosios dalies matyti, kad prokuroras prašo leisti atlikti šiuos veiksmus nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d., tuo tarpu nutarties revoliucinėje dalyje nurodoma, kad prašymas tenkinamas (T. 1 b.l. 98-99), todėl negalima teigti, kad slapto sekimo veiksmai sankcionuoti nenustatant jų atlikimo trukmės. Svarbu ir tai, kad visi slapto sekimo veiksmų atlikimo metu surinkti įrodymai, kuriais patvirtinamas A. R. kaltumas, yra surinkti per laiką nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad atliekant slapto sekimo veiksmus realiai buvo pažeistos A. R. teisės, o patys įrodymai gauti neteisėtu būdu.
Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes neatitinka objektyvių šiame straipsnyje aprašyto nusikaltimo požymių. Pažymėtina, kad A. R. inkriminuoti veiksmai (pinigų ėmimas iš į pasienio punktą įvažiavusių vairuotojų), atsižvelgiant į konkrečiais bylos aplinkybes, galėtų būti vertinami pagal BK 225 straipsnį kaip kyšininkavimas arba pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos. Be to, atsižvelgiant į tyčios turinį, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip nusikaltimų pakartotinumas (reali sutaptis) arba kaip viena tęstinė veika. Kasatorius šių kvalifikavimo klausimų nekelia, tačiau bando pagrįsti nuostatą, kad jam inkriminuoti veiksmai iš viso nėra nusikalstami, nes jais nepadaryta didelės žalos. Tokie argumentai atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimą ne kaip kyšininkavimą, bet kaip piktnaudžiavimą nulėmė tai, jog vairuotojai pinigus pasieniečiui įteikdavo ne už konkrečius šio veiksmus ar neveikimą vykdant įgaliojimus, bet dėl visa ko, bijant tikėtinų neigiamų padarinių, tikintis savotiško palankumo iš jo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskirtis įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, to paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba savo veiklą grindžia teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, pareigūno asmens laisvės ir statutinės drausmės derinimo, nuolatinės parengties, viešumo ir konfidencialumo derinimo principais. Dėl to nekyla abejonių, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų dalyvavimas ankščiau minėtoje neteisėtoje rinkliavoje neabejotinai padarė didelę žalą valstybei, nes prieštarauja tarnybos interesams, jos veiklos principams ir turiniui, kai tarnybinės pareigos yra panaudojamos ne įstatyme numatytai institucijos veiklos paskirčiai įgyvendinti, o kaip neteisėto pasipelnymo priemonė, šiurkščiai pažeidžiant institucijos veiklos principais esančius teisėtumą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina ir tai, kad kaltinime nurodytais veiksmais A. R. ne vieną kartą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, menkindamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą ir prestižą. Atsižvelgtina ir į tai, kad veikos padarytos kaltininkui atstovaujant Lietuvos valstybę santykiuose su užsienio valstybių piliečiais, taigi buvo žeidžiamas ir Lietuvos valstybės autoritetas bei prestižas užsienio valstybių piliečių akyse. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis yra žemiausios grandies tarnybos pareigūnas ir kad dėl jo veikos valstybės sienos nekirto nepatikrintos ar netinkamai patikrintos transporto priemonės, kad automobilių vairuotojai nevertina jiems padarytos žalos kaip didelės, yra antraeilės ir nesumenkina padarytos žalos reikšmingumo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r ė :
Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas