Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-525-526-10].doc
Bylos nr.: AS-525-526-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-526/2010

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 67

(S)

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. spalio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. L. A. skundą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas C. L. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 3T-7 vykdymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog skundu pareiškėjas nekelia reikalavimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 3T-7 panaikinimo. Kadangi pareiškėjas nekelia ginčo, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, nesant pareikšto reikalavimo, nenagrinėtinas, o skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, jog administracinė byla, kurioje pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą, išnagrinėta, teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. birželio 14 d., todėl ir šioje byloje neliko pagrindo nagrinėti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą.

 

II.

 

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jis turėtų galimybę patikslinti skundo reikalavimą tiek skundo padavimo stadijoje, tiek ir jo nagrinėjimo metu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Remiantis to paties straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu jis nenagrinėtinas teismų. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Konkrečiai administracinių teismų kompetencija apibrėžiama ABTĮ 5 ir 15 straipsniuose.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS6-216/2007),  tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašė sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 3T-7 vykdymą. Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Iš esmės tokią išvadą patvirtina ir pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai.

ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, inter alia, imasi priemonių reikalavimui užtikrinti. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Sisteminiu būdu aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į reikalavimo užtikrinimo priemonių sąvokos esmę, darytina išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, sprendžiamas po to, kai teismas priėmė skundą nagrinėti, kai būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepateikė reikalavimo, kurio įvykdymą, teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, reikėtų užtikrinti, todėl toks prašymas negalėjo būti tenkinamas. Be to, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokio reikalavimo, o tik prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Pažymėtina, jog teisė tikslinti skundo reikalavimą nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip suteikianti teisę pareiškėjui skunde nepateikti reikalavimo, o tik prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o teismui atitinkamai pareigą priimti tokį pareiškėjo skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

pareiškėjo C. L. A. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                      Laimutis Alechnavičius

 

Romanas Klišauskas

 

Virgilijus Valančius