Teismingumo byla Nr. T-86/2015

               Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08133-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

              išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

              ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 10 000 € neturtinę žalą.

              Ieškovas nurodė, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-06-01 sprendimu nusprendė teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽŽT). Pagalbą teikti buvo paskirta advokatė I. M.. Ši advokatė 2012-08-31 pateikė minėtą peticiją, tačiau EŽTT nusprendė ieškovo pareiškimo nepriimti, nes jis neatitiko priimtinumo kriterijų, nustatytų Konvencijos 34-35 straipsniuose. Gavus tokią nutartį, ieškovas nusprendė, kad valstybės skirta advokatė neturi reikiamos kvalifikacijos peticijai ruošti, pareiškimą suruošė atmestinai, nesilaikydama priimtinumo kriterijų. Dėl blogai surašyto skundo ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į EŽTT, dėl šios priežasties ieškovas surašė skundą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Tarnyba ieškovo skundą perdavė advokatei I. M., kuri paaiškino, kad ieškovo skundas buvo nepagrįstas ir jam didelė žala nepadaryta. Ieškovas taip pat nurodė, jog pareiškimą rašė dėl to, kad buvo neteisingai nuteistas, nuosprendis buvo grįstas tik vieno liudytojo parodymais. Ieškovas nesutiko su advokatės nuomone ir kreipėsi su skundais į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos advokatūrą. Teisingumo ministerija persiuntė ieškovo skundą Lietuvos advokatūrai, tačiau iki šiol jokios informacijos iš Lietuvos advokatūros ieškovas negavo. Ieškovas žalą kildina iš valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, veiksmų dėl jos tarnautojo tinkamo pareigų neatlikimo, iš to, kad advokatės I. M. peticija neatitiko Konvencijos reikalavimų ir buvo grąžinta ieškovui. Be to, buvo pažeista ieškovo teisė į orumą. Dėl valstybės valdžios institucijos tarnautojų veiklos neteisėtumo, neveikimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, pažeminimai buvo apčiuopiami, ieškovas pajautė emocinę depresiją, jam buvo sukeltas dvasinis skausmas.

              Ieškovas su analogišku skundu jau 2015 metais kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2-4433-918/2015 atsisakė skundą priimti kaip neteismingą bendros kompetencijos teismui.

              Ieškovas taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su panašiu skundu dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato R. P. teisinės pagalbos ieškovui nesuteikimo, tačiau 2015-02-09 nutartimi teismas atsisakė R. G. skundą priimti, kadangi keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-01 nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodė, jog ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

              Kauno apylinkės teismas nutartyje nurodo, kad ieškovas R. G. atsakovu byloje įtraukė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, patirtą žalą prašo priteisti iš šios institucijos, tačiau neprašo žalos priteisti iš advokatės I. M.. Iš pareiškėjo 2015-04-18 skundo matyti, kad esminę padarytą neturtinę žalą pareiškėjas sieja su, anot jo, netinkamai pareiškėjui teikta advokato teisine pagalba ir pareigų nevykdymu. Kauno apylinkės teismas taip pat nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija, sprendžiant klausimą dėl teismingumo analogiškose bylose, 2013-02-07 nutartyje yra nurodžiusi, jog ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti. Tokia veikla pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį priskirtina viešajam administravimui (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą byloje S. K. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2012 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą byloje Lietuvos valstybė v. A. S.), todėl reikalavimas atlyginti žalą, kurios atsiradimą ieškovas sieja su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais, patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administraciniam teismui priskirtinų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją. Kauno apylinkės teismas pažymi, kad ieškovas skunde reiškia tik reikalavimą atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl skundo argumentai dėl advokatės veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui bylos rūšinio teismingumo nekeičia. Kauno apylinkės teismas nurodo, kad tokią pačią nuomonę Specialioji teisėjų kolegija išdėstė ir 2014-07-29 nutartyje, kurioje pažymėjo, nors ginčas susijęs su advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vertinimu, tačiau pagrindiniu ginčo dalyku yra neturtinės žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjekto veiklos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo administravimo srityje, atlyginimas. Todėl keliamas ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Tačiau Kauno apylinkės teismas atkreipia dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija 2014-12-10 nutartyje nurodė, „kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimas kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą byloje H. D. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba). Tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 29 d. nutartis Nr. T-74/2014, priimta byloje G. K. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos).“ Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismas bylą perdavė Specialiajai teisėjų kolegijai spręsti rūšinio teismingumo klausimą (CPK 36 straipsnio 3 dalis).             

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 3 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl advokatės netinkamo teisinių paslaugų teikimo. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas, tad ginčai dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimas kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą byloje H. D. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. T-115/2014, priimta byloje A. P. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos). Tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 29 d. nutartis Nr. T-74/2014, priimta byloje G. K. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą siejamas su advokatės veikla teikiant ieškovui teisines paslaugas, keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

              Ta aplinkybė, kad šioje byloje atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nekeičia ginčo civilinio teisinio pobūdžio. pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.