Civilinė byla Nr. e2A-380-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00059-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.6;

3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A kryptis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Gelmeda“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Husmontera“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „A kryptis“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 96 826,76 Eur, kuriuos sudaro 85 802,90 Eur už neapmokėtą produkciją ir nuostoliai, 11 023,86 Eur palūkanos nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 31 d., taip pat 12,50 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. sudarė rangos sutartį Nr. L T21-27-2 ir 2021 m. lapkričio 5 d. rangos sutartį Nr. L T21-27-3 (toliau – ir rangos sutartys). Pagal rangos sutartis ieškovė (rangovė), naudodama savo bei subrangovų medžiagas, įrengimus ir darbo jėgą, remdamasi šalių suderintais brėžiniais, įsipareigojo pagaminti ir pristatyti į atsakovės (užsakovės) nurodytą statybos vietą ir sumontuoti po vieną vienbutį karkasinį–skydinį namą ir perduoti juos atsakovei sutartyse nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangos sutartimis atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės atliktus darbus ir atsiskaityti su ieškove sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Kiekvieno iš namų bendra gamybos ir montavimo darbų kaina – 67 639 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Pagal sutartis prievolė sumokėti PVM teko atsakovei.

3.       Ieškovės teigimu, ji tinkamai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, informuodavo atsakovę apie darbų eigą, teikė atsakovei išankstinio mokėjimo sąskaitas faktūras, kaip to reikalauja rangos sutarčių 5.2 papunkčio sąlyga. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti šias išankstinio mokėjimo sąskaitas faktūras: 2022 m. sausio 4 d. sąskaita faktūra serija HUS Nr. 22001 už 16 909,75 Eur, apmokėjimo terminas – 2022 m. sausio 7 d.; 2022 m. sausio 4 d. sąskaita faktūra serija HUS Nr. 22002 už 16 909,75 Eur, apmokėjimo terminas – 2022 m. sausio 7 d.; 2022 m. gegužės 24 d. sąskaita faktūra serija HUS Nr. 22117 už 20 291,70 Eur, apmokėjimo terminas – 2022 m. gegužės 30 d.; 2022 m. gegužės 24 d. sąskaita faktūra serija HUS Nr. 22118 20 291,70 Eur, apmokėjimo terminas – 2022 m. gegužės 30 d. Bendra ieškovės išrašytų ir atsakovei pateiktų apmokėti sąskaitų faktūrų suma – 74 402,90 Eur be PVM. Ieškovė 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie namų gamybos pradžią. Ieškovė 2022 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie namų gamybos pabaigą ir galimybę transportuoti namus montavimui. Taigi, atsakovei buvo žinoma apie namų gamybos pradžią ir pabaigą, jai taip pat buvo pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros. Atsakovė tinkamai įvykdė tik rangos sutarčių 5.1.1 papunktyje nustatytą piniginę prievolę ir sumokėjo ieškovei 6 763,90 Eur avansinį mokėjimą. Tačiau sąskaitų faktūrų neapmokėjo, nepaisydama to, kad buvo informuota apie namų gamybos pradžią ir pabaigą. 

4.       Atsakovė 2022 m. liepos 26 d. pateikė ieškovei pranešimus dėl rangos sutarčių nutraukimo. Šiuose pranešimuose atsakovė nurodė, kad ji nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartis. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovei rašytinį nesutikimą su vienašališkais sutarčių nutraukimais, informavo atsakovę apie susidariusią skolą dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų. Namus ieškovė gamino išimtinai atsakovei pagal jos pateiktus brėžinius ir pageidavimus. Pagaminta produkcija yra specifinė, skirta atsakovei ir negali būti realizuota tretiesiems asmenims. Kiekvieno iš namų produkcijos kaina (medžiagų ir gamybos kaina) – 52 765 Eur be PVM. Iš viso abiejų namų produkcijos kaina – 105 530 Eur. Kadangi atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 6 763,90 Eur, ieškovės pagamintos ir atsakovės neapmokėtos namų produkcijos kainos likutis yra 98 766,10 Eur, tai sudaro ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovei neatsiėmus pagamintos produkcijos, ieškovės sandėliai buvo užkrauti ir dėl to ieškovė patyrė sandėliavimo kaštus, taip pat turėjo ieškoti kitų sandėliavimo vietų trečiųjų asmenų užsakymu pagamintai kitai produkcijai sandėliuoti. Tokie sandėliavimo kaštai ieškovei sudarė 6 Eur be PVM/kv. m per mėnesį. Ieškovės pagaminta produkcija reikalauja 95 kv. m sandėliavimo ploto. Iki 2024 m. sausio 31 d. produkcija buvo sandėliuojama 20 mėnesių, todėl produkcijos sandėliavimo kaštai – 11 400 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje kilo ginčas dėl to, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalis sieja rangos teisiniai santykiai. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu, ieškovės pozicija keitėsi, nurodant, kad šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl skydų įsigijimo ir rangos teisiniai santykiai dėl namų montavimo darbų. Atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutiko ir teigė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kadangi sutartimis ieškovė įsipareigojo pagaminti karkasinį–skydinį namą, naudodama savo ir subrangovų priemones, t. y. medžiagas, įrengimus ir darbo jėgą. Tai įrodo, kad ieškovė organizuoja darbus savarankiškai. Gamyba pagal suderintus brėžinius reiškia, kad yra projektinė dokumentacija. Montavimas statybos vietoje reiškia, kad atliekami statybos darbai, o namų perdavimas atsakovei yra tipinis statybos rangos teisinių santykių elementas. Teismas pažymėjo, kad ir pati atsakovė nurodė, jog namų skydai ir kitos sudėtinės komplektuojamosios dalys yra specifiniai, skirti tik atsakovei. Teismo vertinimu, skydai buvo gaminami konkrečiam projektui pagal atsakovės pateiktus brėžinius. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati (ar su subrangovo pagalba) gamina skydus, iš jų pastato namą – tai yra objekto sukūrimas statybos būdu. Taigi, namų montavimas nėra tik papildomas darbas, be to, atsakovei reikšmingas galutinis rezultatas – namas, o ne atskiri skydai, jų perdavimas atsakovės nuosavybėn.

7.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nesumokėtos produkcijos kainą, teismas pažymėjo, kad atsakovei 2022 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukus sutartis, ieškovė, nors ir nurodė nesutinkanti su sutarčių nutraukimu, neginčijo sutarčių nutraukimo fakto teismine tvarka. Dėl to sutartys laikomos nutrauktomis ir pasibaigusiomis sutartiniu pagrindu nuo atsakovės pareiškime nurodytos datos (2022 m. rugpjūčio 27 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nebegali reikalauti, jog sutartys būtų vykdomos toliau, tačiau gali reikšti reikalavimus, kylančius iš jau pasibaigusios sutarties.

8.       Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad gavęs avansinio mokėjimo sąskaitas 2022 m. sausio 5 d. atsakovės atstovas (direktorius) A. K. susisiekė su M. P. (trečiojo asmens atstovas) ir P. C. (ieškovės direktorius) ir pranešė jiems, kad avansinės sąskaitos nebus apmokėtos tol, kol nebus parengti ir pateikti užsakovei suderinti namų gamybos brėžiniai. Paaiškėjus namų konstrukcijų trūkumams, atsakovė 2022 m. vasario 4 d. pranešimu pranešė ieškovei, kad stabdo įsipareigojimų vykdymą, t. y. bet kokius mokėjimus pagal sutartis.

9.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad rangos sutarčių 2.1 papunktyje nurodyta, jog atsakovė pateikia ieškovei parengtą namo techninį projektą, pagal kurį ieškovė parengia detalius brėžinius, reikalingus namo gamybai ir montavimui. Pagal rangos sutarčių 2.2 papunktį, ieškovė turėjo parengti namų derinimo brėžinius ir pateikti juos atsakovei suderinti. Galiausiai, pagal sutarčių 2.4 papunktį, namas pradedamas gaminti tik po to, kai parengiamas detalus namo gamybos brėžinys.

10.       Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad anksčiau tarp šalių buvo sudarytos ir kitos rangos sutartys, kurios buvo iš esmės analogiškos ginčo sutartims. Pagal ankstesnes sutartis, atsakovei buvo gaminami ir montuojami analogiški namai, įskaitant vienbutį pastatą 8L(13), kuris buvo identiškas pagal ginčo rangos sutartis planuojamiems sumontuoti pastatams. Dėl nurodomo namo 8L (13) gamybos brėžiniai buvo suderinti ir atsakovės atstovo buvo patvirtinti 2021 m. balandžio 13 d. Atsižvelgus į tai, kad vienbutis karkasinis namas 8L (13) yra analogiškas pagal ginčo rangos sutarties ieškovės pagamintiems namams, pakartotinai identiškų namų brėžinių pagal sutartis ieškovė su atsakove nesuderino, kadangi, anot ieškovės, tai būtų buvęs netikslingas ir formalus dalykas. Ieškovė patvirtino, kad namai pagal ginčo rangos sutartis buvo pagaminti pagal tą patį šalių suderintą gamybos brėžinį, kaip ir namui 8L (13). Teismas atmetė ieškovės argumentus bei padarė išvadą, kad ginčo rangos sutartys išimčių dėl to, kad ieškovė neturi pareigos parengti ir suderinti su atsakove namų gamybos brėžinius, nenumatė. Ieškovė negali vienašališkai keisti sutarties sąlygų. Teismas sutiko su atsakove, kad ginčo atveju ieškovė gamino namus pagal nesuderintus gamybos brėžinius, iki sutarčių nutraukimo nebuvo parengusi ir suderinusi su atsakove namų gamybos brėžinių. Anot teismo, ieškovė žinojo, kad 8L namo konstrukcijos yra nestabilios (tą patvirtina šalių susirašinėjimas, ieškovės siųsti konstrukcijų stiprinimo pasiūlymai ir kita), tačiau ieškovė tęsė namų gamybą pagal analogiškus 8L namo brėžinius.

11.       Teismo vertinimu, ta faktinė aplinkybė, kad atsakovė ieškovei nebuvo sumokėjusi sutarčių 5.1.2 papunktyje nustatytų 16 909,75 Eur, kuriuos buvo įsipareigojusi sumokėti ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki gamybos pradžios, nepakankama pripažinti, jog atsakovė pranešė ieškovei, trečiajam asmeniui (gamintojui), kad avansinės sąskaitos nebus apmokėtos tol, kol nebus parengti ir pateikti atsakovei suderinti namų gamybos brėžiniai. Teismo vertinimu, aptariama aplinkybė sustiprina ankstesnę teismo išvadą, kad atsakovė pranešė ieškovei, trečiajam asmeniui (gamintojui), jog avansinės sąskaitos nebus apmokėtos tol, kol nebus parengti ir pateikti užsakovei suderinti namų gamybos brėžiniai, prašė stabdyti namų gamybos darbus.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytoju apklaustas ieškovės vadovas P. C. parodė, jog 2022 m. vasario 4 d. ieškovė gavo raštą dėl atliktų darbų trūkumų (pagal ankstesnes sutartis), darbų stabdymo. Namų skydai jau buvo pagaminti, gamybos proceso metu negavo nei vieno prašymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė tik 2022 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie namų pagal sutartis gamybos pabaigą ir galimybę transportuoti šiuos namus montavimui. Ši aplinkybė taip pat leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė dėl atliktų darbų trūkumų (pagal ankstesnes sutartis) sustabdė ir namų gamybą pagal ginčo rangos sutartis.

13.       Teismas sutiko su atsakove, kad ginčo rangos sutartys nebuvo atnaujintos, nes byloje nėra duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, be to, byloje nėra rašytinių duomenų (išskyrus ieškovės, trečiojo asmens atstovų paaiškinimus), kada faktiškai buvo pagaminti karkasinių namų elementai (skydai). Be to, ieškovės pateikta eksperto išvada dėl vienbučio gyvenamojo namo Nr. 13 laikančiųjų konstrukcijų parengta jau po to, kai buvo atlikti 8L namo konstrukcijų tvirtinimo ir kiti taisymo darbai, todėl išvada nepatvirtina aplinkybių dėl brėžinių tinkamumo.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į išvadą, kad ieškovė iki sutarčių nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 27 d.) nebuvo parengusi ir suderinusi su užsakove namų gamybos brėžinių, konstatavo, jog tokie karkasinių–skydinių namų elementai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 1 dalies reikalavimų, numatančių, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei pagal rangos sutartis už nesuderintų brėžinių pagrindu pagamintus karkasinių namų elementus (skydus).

15.       Teismas nurodė, kad nagrinėjimu atveju tikslinga pasisakyti ir dėl ieškovės maksimalios pagamintos produkcijos vertės, atėmus trūkstamus elementus, kuriuos turėtų įsigyti atsakovė, jei atsakovė turėtų pareigą sumokėti ieškovei pagal rangos sutartis už ieškovės pagamintus karkasinių namų elementus (skydus). Šiuo aspektu teismas nurodė, kad rangos sutarčių kaina buvo fiksuota, ieškovė prisiėmė papildomų išlaidų riziką, todėl įvertinus 100 proc. produkcijos ir ieškiniu suformuotą 2 namų medžiagų ir gamybos reikalavimo kainą (74 402,90 Eur) ir iš jos atėmus komerciniame pasiūlyme nurodytų bet trūkstamų medžiagų kainą (55 418,06 Eur (27 709,03 Eur x 2 namai) bei komerciniame pasiūlyme nenurodytos, bet pagal išvadoje nurodytų būtinų atlikti tvirtinimo darbų (medžiagų) kainą (10 613,94 Eur (5 306,97 Eur x 2 namai) ir atsakovės ieškovei sumokėtą avansinį mokėjimą (6 763,90 Eur (3 381,95 Eur x 2 sutartys), maksimali ieškovės galima reikalauti pagamintos produkcijos kaina – 1 607 Eur.

16.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai dėl sandėliavimo išlaidų ir palūkanų priteisimo yra išvestiniai, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, šie reikalavimai taip pat atmestini.

III.        Apeliacinio skundo argumentai

17.       Ieškovė BUAB „Husmontera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pozicijos dėl rangos sutarčių nutraukimo ieškovė nekeičia ir šiuo momentu, t. y. su sutarčių nutraukimu nesutinka. Ginčo šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Iki atsakovės atlikto sutarčių nutraukimo momento ieškovė jau buvo pagaminusi atsakovės užsakytą produkciją ir buvo pasirengusi ją perduoti. Todėl net ir kitų rangos sutarčių nutraukimo atveju, ieškovei, remiantis CK 6.671 straipsniu, suteikiama teisė reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už pagamintą produkciją arba patirtų nuostolių atlyginimo, jei toks apmokėjimas nebūtų gautas.

17.2.                      Vykdydama rangos sutartis ir gamindama namus, ieškovė juos gamino išimtinai atsakovei, pagal jos pateiktus brėžinius ir pageidavimus. Pagaminta produkcija yra specifinė, individuali, skirta tik atsakovei ir negali būti realizuota tretiesiems asmenims. Dėl netinkamų atsakovės įsipareigojimų vykdymo, taip pat dėl atlikto vienašalio ir neteisėto rangos sutarčių nutraukimo ieškovė patyrė nuostolius.

17.3.                      Kadangi ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie atliktus darbus (pagamintą produkciją, kurią ieškovė buvo pasirengusi pristatyti atsakovei ir sumontuoti karkasinius namus), taip pat apie tai, jog ieškovė jau yra faktiškai pagaminusi produkciją, apie tai, kad atsakovė šios produkcijos neatsiėmė, taip pat atsakovė nesumokėjo ieškovei produkcijos kainos, iš atsakovės ieškovei turi būti priteistas nuostolių atlyginimas.  

17.4.                      Teismui buvo nurodytos visos aplinkybės, iškviesti liudytojai, pateikti faktiniai įrodymai, tačiau teismas į juos neįsigilinęs, neįvertinęs pateiktų dokumentų bei nesugretinęs įvykių priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą, kuris turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

19.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Husmontera“ pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ieškovei, duomenis apie ieškovės nemokumo administratorės sanatorinį gydymą, BUAB „Husmontera“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl esant poreikiui turi galimybę susipažinti su ieškovės pateiktomis teismų nutartimis. Kiti ieškovės teikiami įrodymai (duomenys apie nemokumo administratorės nedarbingumo laikotarpį, dokumentų priėmimo–perdavimo aktas) nelaikytini turinčiais esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22.       Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „Husmontera“ ir atsakovė UAB „A kryptis“ 2021 m. lapkričio 5 d. sudarė rangos sutartis Nr. L T21-27-2 ir Nr. L T21-27-3. Rangos sutarčių 1.1 papunktyje numatyta, kad rangovė (ieškovė), naudodamasi savo bei subrangovų medžiagas, įrengimus ir darbo jėgą, įsipareigoja pagaminti, remiantis šalių suderintais brėžiniais, pristatyti į užsakovės (atsakovės) nurodytą statybos vietą bei savo jėgomis ir rizika sumontuoti du vienbučius karkasinius–skydinius namus ir perduoti juos užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Užsakovė pateikia rangovei parengtą namo techninį darbo projektą, pagal kurį rangovė parengia detalius brėžinius, reikalingus namo gamybai ir montavimui (rangos sutarčių 2.1 papunktis). Kuomet užsakovė pateikia namo projektą, rangovė parengia namo derinimo brėžinius ir pateikia jį užsakovės suderinimui. Užsakovė, gavusi tokį brėžinį pastabas ar brėžinio patvirtinimą pateikia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Jei per nurodytą terminą užsakovė raštu nepateikia rangovei pastabų dėl pateiktų brėžinių, laikoma, kad užsakovė namo gamybinius brėžinius priėmė (rangos sutarčių 2.2 papunktis). Namas pradedamas gaminti tik po to, kai parengiamas detalus namo gamybos brėžinys (rangos sutarčių 2.4 papunktis). Bendra namo gamybos ir montavimo darbų kaina – 67 639 Eur be PVM, kurį į biudžetą turės sumokėti užsakovė (rangos sutarčių 4.1 papunktis). Užsakovė įsipareigojo už rangovės darbus apmokėti sutartyje numatyta tvarka (rangos sutarties 7.1.2 papunktis).

23.       Ieškovė 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie namų gamybos pradžią, taip pat atsiuntė apmokėjimui 2022 m. sausio 4 d. sąskaitas faktūras Nr. HUS22001 ir Nr. HUS22002.

24.       Atsakovė 2022 m. vasario 4 d. pranešimu dėl atliktų darbų trūkumų ir užsakovės prievolės vykdymo sustabdymo pranešė ieškovei, kad stabdo įsipareigojimų vykdymą – bet kokius mokėjimus pagal rangos sutartis dėl paaiškėjusių namų, įskaitant ir pagal rangos sutartis ieškovės ketinamų pagaminti vienbučių pastatų, konstrukcijų trūkumų. 2022 m. vasario 8 d. atsakovės objekte buvo suorganizuotas ir vyko gamybinis susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamos ieškovės pagal analogiškas sutartis iki tol sumontuotų namų (įskaitant vienbutį pastatą 8L (13), kuris buvo identiškas pagal rangos sutartis planuojamiems sumontuoti vienbučiams pastatams) konstrukcijų problemos.

25.       Ieškovė 2022 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie namų gamybos pabaigą ir galimybę transportuoti šiuos namus montavimui, pateikė apmokėjimui 2022 m. gegužės 24 d. sąskaitas faktūras Nr. HUS22117 ir Nr. HUS22118.

26.       Atsakovė 2022 m. liepos 26 d. pranešimais vienašališkai nutraukė rangos sutartis nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. Pranešimuose nurodė, kad paaiškėjo, jog namo konstrukcijoms gaminti ketinama panaudoti UAB „Gelmeda“ parengtus, analogiško namo detalius brėžinius, namo konstrukcijas ketinama gaminti toje pačioje gamykloje. Atsakovė nurodė, kad UAB „Gelmeda“ vykdant analogiško, toje pačioje gamykloje pagaminto namo karkaso montavimo darbus, paaiškėjo, jog namo konstrukcija pagaminta netinkamai, namo konstrukcija po surinkimo juda, namas yra nestabilus. Atsižvelgdama į analogiško namo konstruktyvo problemas, su kuriomis susidūrė vykdant UAB „Gelmeda“ namo montavimo darbus, atsakovei akivaizdu, jog ji iš esmės negaus to, ko tikėjosi iš rangos sutarčių, sudarytų su ieškove, t. y. tinkamai suprojektuotos, tvirtos namo konstrukcijos, kuri gali būti sumontuota užsakovės nurodytoje vietoje per vieną mėnesį.

27.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 74 402,90 Eur nuostolius (namų pagaminimo kainą) ir 11 400 Eur nuostolius, patirtus dėl namų sandėliavimo, 11 23,86 Eur palūkanas nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 31 d. bei procesines palūkanas.

28.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

29.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1465-866/2025 ieškovei UAB „Husmontera“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 10 d.

30.       Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 12 d. atsakovės UAB „A  kryptis“ kreditorių susirinkimas nutarė dėl bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo. Bankrutuojančios bendrovės statusas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2025 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-625-440/2025, kurioje ginčijamas UAB „A kryptis“ 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas.

Dėl ieškovės BUAB „Husmontera“ apeliacinio skundo

31.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su atsakovės atliktu vienašaliu rangos sutarčių nutraukimu, kadangi iki nurodyto momento jau buvo pagaminusi atsakovės užsakytą produkciją ir buvo pasirengusi ją perduoti. Apeliantė teigia, kad remdamasi CK 6.671 straipsniu turi teisę reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už pagamintą produkciją arba patirtų nuostolių atlyginimo. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija dėl toliau nurodomų motyvų.

32.       CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; tokiu atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

33.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

34.       CPK įtvirtina teismui pareigą motyvuoti savo sprendimą (nutartį). Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

35.       Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą motyvuoti apskųstą sprendimą ir atskleidė bylos esmę, visų pirma būtina identifikuoti kilusio byloje ginčo ribas. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti; suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, asmuo nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023).

36.       Nagrinėjamu atveju ši civilinė byla buvo iškelta ir nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį dėl 96 826,76 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė nepriėmė ieškovės pagamintų vienbučių gyvenamųjų namų ir neatsiskaitė už juos. Apeliantė siekė įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartis ir turi teisę, remdamasi CK 6.671 straipsniu, reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo.

37.       Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus jo elementus (dalyką ir pagrindą) bei atsakovės atsikirtimus, buvo apibrėžtos šios civilinės bylos nagrinėjimo ribos. Civilinės bylos yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarė teiginiai, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartyse numatytus įsipareigojimus, kadangi nesuderinusi brėžinių pagamino karkasinių namų elementus (skydus). Atitinkamai, ieškovei šiuo atveju teko pareiga įrodyti faktą, kad tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartis.

38.       Apskųsto sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, kaip ieškovė vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartis, nurodė ginčui aktualias svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, analizavo byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, juos įvertino šalims priskirtų įrodinėjimo pareigų kontekste. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad 14–15 punktuose pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, 16–18 punktuose kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, 23–35 punktuose pateikė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, sprendime nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi, kitaip tariant, įgyvendino CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimo motyvuojamajai daliai. Vien apeliantės nesutikimas su teismo sprendime padarytomis išvadomis, nenurodant konkrečių sprendimo motyvuojamosios dalies trūkumų, negali būti interpretuojamas kaip byloje kilusio ginčo esmės neatskleidimas. Juo labiau kad apeliaciniame skunde ieškovė tik deklaratyviai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau nekonkretizavo, kurios įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos ar kurie įrodymai įvertinti netinkamai. Tačiau tokie apeliantės samprotavimai neteikia pagrindo daryti išvadą apie neatskleistą bylos esmę, todėl nėra pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

39.       Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors apeliantė ir nurodo, jog nesutinka su atsakovės atliktu vienašališku rangos sutarčių nutraukimu, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje apskritai nereiškė savarankiško reikalavimo dėl rangos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nepareiškus tokio reikalavimo, vien tik deklaratyvus ieškovės nesutikimas su vienašaliu sutarčių nutraukimu nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui, taip pat nesudaro pagrindo ir apeliacinės instancijos teismui ex officio patikrinti atsakovės vienašališko rangos sutarčių nutraukimo teisėtumą.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ieškovė siekia pagrįsti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pažymi, kad CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias rangos sutartis, atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kita), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos.

41.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, taigi tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

42.       CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Užsakovas po sutarties nutraukimo privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

43.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė iki atsakovės atlikto vienašališko rangos sutarčių nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 27 d.) nebuvo parengusi ir suderinusi su atsakove namų gamybos brėžinių, todėl teismas konstatavo, jog tokie karkasinių–skydinių namų elementai neatitinka CK 6.684 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

44.       CK 6.684 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

45.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

46.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad rangos sutartyse šalys susitarė, jog namai pradedami gaminti tik po to, kai parengiamas detalus kiekvieno namo gamybos brėžinys (rangos sutarčių 2.4 papunktis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė akcentavo tą faktinę aplinkybę, kad informavo atsakovę apie namų gamybos pradžią ir pabaigą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė, prieš pradėdama namų gamybos procesą, būtų suderinusi su atsakove kiekvieno iš namų gamybos brėžinius. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė 2022 m. sausio 4 d. informavo atsakovę apie namų gamybos pradžią, taip pat pateikė išankstines sąskaitas faktūras apmokėjimui. Atsakovė byloje nurodė, kad 2022 m. sausio 5 d. atsakovės atstovas susisiekė su ieškovės atstovais ir pranešė jiems, kad avansinės sąskaitos nebus apmokėtos tol, kol nebus parengti ir pateikti suderinti namų gamybos brėžiniai. Byloje pateiktas ieškovės atstovo 2022 m. sausio 21 d. elektroninis laiškas, kuriuo atsakovei pateikti pirminiai namų brėžinių projektai. 2022 m. sausio 24 d. įvyko šalių atstovų susitikimas dėl brėžinių aptarimo, 2022 m. sausio 25 d. ieškovės atstovas (konstruktorius) elektroniniame laiške apibendrino susitikimo metu išsakytas atsakovės atstovų pastabas. Netrukus po to (2022 m. vasario 4 d. pranešimu) atsakovė pranešė ieškovei stabdanti įsipareigojimų vykdymą – bet kokius mokėjimus pagal rangos sutartis. Po šios įvykio sekė dar vienas – 2022 m. vasario 8 d. – šalių atstovų susitikimas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po atsakovės sutartinių įsipareigojimų sustabdymo ieškovė būtų pateikusi suderinimui namų gamybos brėžinius.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet atsakovės įsipareigojimų pagal rangos sutarčių sustabdymą, o vėliau ir jų nutraukimą, nulėmė ne atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kaip nurodo ieškovė, tačiau aplinkybė, jog ieškovė neparengė, savalaikiai nepateikė atsakovei ir nesuderino namų gamybos brėžinių, kaip tai numatė rangos sutarčių 2.4 papunktis. To nepadariusi, ieškovė, parengdama namų konstrukcijas nesant suderintų gamybos brėžinių, veikė savo rizika.

48.       Šiuo atveju CK 6.671 straipsnio, kuriuo remdamasi ieškovė prašo priteisti nuostolių atlyginimą, lingvistinė ir sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato priėmimo atveju užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Įstatymų leidėjo vartojama formuluotė „tokiu atveju“ reiškia, kad rangovas teisę į apmokėjimą už darbus įgyja tuo atveju, kai užsakovas pareikalauja perduoti jam atliktų darbų rezultatą. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tokia situacija nesusiklostė, priešingai – darbų rezultatą, sukurtą nesivadovaujant sutartinėmis nuostatomis dėl gamybinio projekto suderinimo, ieškovė siekė perduoti atsakovei pastarajai ne tik nereikalaujant, bet ir nesutinkant su darbų vykdymu.

49.       Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pati apeliantė (ieškovė) tinkamai neįgyvendino savo pareigų, o kilusias galimai neigiamas pasekmes mėgina perkelti atsakovės atsakomybei. Kadangi ieškovė veikė savo rizika, tai ji neturi teisės į žalos už pateiktas konstrukcijas atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

50.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo atmesti, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                Rūta Latvelė

Vilija Mikuckienė

Vigintas Višinskis