Civilinė byla Nr. 3K-3-324/2013

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02041-2012-7

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų, priimtų viešajame pirkime, panaikinimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A.S., veikianti per Eurovia CS, a.s. filialą Lietuvoje, ir uždaroji akcinė bendrovė „Fima“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra dėl tiekėjo – ūkio subjektų grupės – su pasiūlymu pateiktos jungtinės veiklos sutarties nuostatų atitikties pirkimo sąlygoms ir tiekėjo teisių pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas tikslinti šios sutarties turinį apimties.

Perkančioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – perkančioji organizacija, LG, atsakovė) paskelbė atvirą konkursą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“ (pirkimo Nr. 121693) (toliau – Konkursas). Į jungtinį tiekėją susibūrę Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. (toliau – bendraieškiai, kasatoriai, tiekėjas) perkančiajai organizacijai pateikė bendrą pasiūlymą. 2012 m. rugpjūčio 2 d. LG priėmė sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad juridinio asmens vardu pateikta tiekėjo sąžiningumo deklaracija užpildyta naudojant fizinio asmens deklaracijos formą. Bendraieškiai dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo 2012 m. rugpjūčio 7 d. atsakovei pateikė pretenziją, taip pat teisingai užpildytas sąžiningumo deklaracijas. Atsakovė atmetė pretenziją, tęsdama Konkurso procedūras, sudarė pasiūlymų eilę ir išrinko laimėtoją. Tiekėjas 2012 m. rugpjūčio 29 d. perkančiajai organizacijai pateikė pakartotinę pretenziją, kurią 2012 m. rugsėjo 3 d. atsakovė kaip pateiktą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu paliko nenagrinėtą. Perkančioji organizacija, atsakydama į antrąją bendraieškių pretenziją, be kita ko, nurodė, kad jų su pasiūlymu pateikto 2012 m. birželio
27 d. savitarpio susitarimo memorandumo (toliau – Memorandumas) turinys inter alia neatitinka šių Konkurso sąlygų: 23 a punkto, pagal kurį turėjo būti nurodyta konkreti partnerio įsipareigojimų vertės dalis; 23 b punkto, kuriame įtvirtinta, kad partneriai perkančiajai organizacijai atsako kaip solidarūs skolininkai; 23 c punkto, pagal kurį turi būti paskirtas vienas iš partnerių, įgaliotas teikti sąskaitas atsiskaitymams ir pasirašyti su viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimu susijusius dokumentus; 24 punkto, kuriame įtvirtinta, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu partneriai privalo kartu išlikti bendrai veiklai grupėje, o jungtinės veiklos sutartyje nurodytų subjektų keitimas laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarties pažeidimu, išskyrus išimtis, įtvirtintas įstatymuose, bei gavus išankstinį perkančiosios organziacijos leidimą.

Bendraieškiai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti jų pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti laimėtoją.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu bendraieškių ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tiekėjo pozicija, kad atsakovės sprendimas atmesti jo pasiūlymą dėl netinkamai užpildytų tiekėjų sąžiningumo deklaracijų nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas konstatavo, kad, nors bendraieškiai pateikė ne tos formos tiekėjų sąžiningumo deklaracijas, ir, vertinant formaliai pagal Konkurso sąlygas, atsakovės sprendimas jas atitinka, tačiau pagal kasacinę praktiką tokios neatitiktys neesminės, nes deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo, o realaus patvirtinimo, kad tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo – perkančiajai organizacijai neteikė ir neketina teikti jokio atlygio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kartu su tiekėjo pasiūlymu pateiktos sąžiningumo deklaracijos buvo teikiamos būtent bendraieškių kaip juridinių asmenų vardu, pasirašytos tinkamai įgaliotų jų atstovų bei patvirtintos bendraieškių antspaudais, todėl ir turėtų būti laikomos kaip pateiktos juridinių asmenų.

Kita vertus, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad tiekėjo pasiūlymas dėl kitų aspektų, būtent dėl jungtinės veiklos sutarties turiniui keliamų reikalavimų, neatitiko Konkurso sąlygų, todėl turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiekėjo veiksmingos gynybos teisės nebuvo apribotos. Dėl proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo teismas turi teisę nagrinėti visas perkančiosios organziacijos nustatytas bendraieškių pasiūlymo neatitiktis, nepaisant to, kad kai kurios jų buvo nustatytos ne iš karto, o atsakovės iškeltos atsakant į antrąją nenagrinėtą pretenziją. Dėl to, teismo vertinimu, bendraieškiai turėjo galimybę įvertinti visas jų pasiūlymo atmetimo priežastis, tai matyti iš jų pateiktų procesinių dokumentų. Teismas laikėsi pozicijos, kad, net ir iš karto nustačius tiekėjo pasiūlymo neatitiktis, jis su jomis nesutiktų ir kreiptųsi į teismą gynybos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad bendrieškių Memorandumo 3.4 punkte įtvirtinta jų teisė be atsakovės sutikimo konsorciumo įsteigimo metu perleisti savo grupės bendrovei ar bendrovėms teisę dalyvauti konsorciume ir prisiimti proporcingai atitinkamą dalyvavimo dalį bei visas tokios konsorciumo šalies teises ir pareigas; 8.2 punkto e ir g papunkčiuose nustatyta, kad šis Memorandumas gali nustoti galioti, be kita ko, kai šalys kartu susitaria dėl jo nutraukimo arba 2012 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmiau nurodytos Memorandumo nuostatos neatitinka Konkurso sąlygų 24 punkto, kurios turėjo būti įtrauktos į jungtinės veiklos sutartį. Aptariamoje Konkurso sąlygų nuostatoje buvo išreikšta aiški atsakovės pozicija, kad tik išimtiniais atvejais yra galimas viešojo pirkimo sutartį vykdančio jungtinės veiklos partnerio keitimas ir tik gavus jos, ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos, sutikimą. Tai suprantama, nes jungtinės veiklos partnerį pakeitęs ūkio subjektas turi turėti atsakovei priimtiną kompetenciją, patirtį ir pajėgumą viešojo pirkimo sutartį įvykdyti. Teismas nesutiko su bendrieškių argumentais, kad bet kokie pasikeitimai tiekėjo struktūroje būtų vykdomi laikantis VPĮ ir Konkurso sąlygų reikalavimų, jo vertinimu, tai nepateisina Konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimų nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismas dėl Memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčiuose nustatytų jo pasibaigimo pagrindų, taip pat iš tiekėjo teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų konstatavo, kad šis šalių susitarimas gali nustoti galioti anksčiau, negu bus įvykdyta viešojo pirkimo sutartis. Tai akivaizdžiai prieštarauja Konkurso sąlygų reikalavimams, kad bendrą pasiūlymą teikiantys partneriai turi pateikti ir jungtinės veiklos sutartį, kuri galiotų viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytas Memorandumo neatitiktis Konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimams konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi atsakovės vykdomo pirkimo įvertinimą, kurio metu pripažino, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą būtent šiuo pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytos Memorandumo 3.4 punkto ir 8.2 punkto e ir g papunkčių neatitiktys Konkurso sąlygų 24 punktui esminės, nes jų patikslinti ar paaiškinti, nekeičiant jo turinio, taigi ir tiekėjo pasiūlymo esmės, negalima. Be to, Konkurso sąlygų 71 punkte nustatyta, kad atsakovė negali prašyti, siūlyti arba leisti tiekėjams padaryti pakeitimus, dėl kurių Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu. Jeigu tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, toks pasiūlymas, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Konkurso sąlygų 74.3 punktu, privalo būti atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės analogiškų motyvų dėl Memorandumo 3.4 ir 8.2 punktų nuostatų pagrindu paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepaisant to, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai. Dalyviai perkančiosioms organizacijoms privalo įrodyti pasitelkiamų išteklių prieinamumą. Teismas nesutiko su bendraieškių pozicija, kad Konkurso sąlygose įtvirtinti reikalavimai susiję su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, todėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu bet kokie veiksmai būtų atliekami remiantis Konkurso sąlygomis, viešojo pirkimo sutartimi ir VPĮ. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytus reikalavimus, įtvirtintus Konkurso sąlygų 24 punkte, kvalifikavo reikalavimais tiekėjų kvalifikacijai. Teismas padarė išvadą, jog tiekėjas Memorandumo 3.4 punktu neįsipareigojo sutarties vykdymo laikotarpiui išlikti bendrai veiklai susivienijusių partnerių grupėje bei gauti atsakovės sutikimo jungtinės veiklos partnerio keitimo atveju, nors toks sutikimas privalomas pagal Konkurso sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pagal Memorandumą bendraieškiai būtų neįpareigoti laikytis atsakovės nustatytų viešojo pirkimo sąlygų, tai pažeistų viešųjų pirkimų principus.

Teismas nesutiko su bendraieškių argumentais, kad jie turėjo teisę susitarti dėl Memorandumo nutraukimo bet kada, kaip ir bet kuris kitas pavienis dalyvis pasiūlymų galiojimo laikotarpiu bet kada turi teisę atšaukti savo pasiūlymą, tačiau tokiu atveju pavieniam dalyviui (lygiai taip pat, kaip ir bendraieškiams) būtų taikoma Konkurso sąlygų 47.1 punkto sankcija – pasinaudojimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimu; kad Memorandumo 8.2 punkto g papunktyje nustatyta, kad jis baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d., o skelbime apie pirkimą nurodyta, jog pasiūlymai turi galioti iki 2012 m. rugsėjo 26 d. Tiekėjas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. Konkurso procedūros jau tikrai bus baigtos pirkimo sutarties sudarymu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendraieškiai susitarė dėl itin trumpo Memorandumo galiojimo, t. y. tik iki 2012 m. gruodžio 31 d., kuris bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka momentu pasibaigė, todėl abejotina dėl jo galiojimo į ateitį. Tai, kad Memorandumas gali baigti galioti anksčiau, negu bus įvykdyta viešojo pirkimo sutartis, akivaizdžiai prieštarauja Konkurso sąlygų reikalavimams, jog bendrą pasiūlymą pirkimui teikiantys partneriai turi pateikti ir jungtinės veiklos sutartį, kuri galiotų viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Šias neatitiktis konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Sąlygų tiekėjui ištaisyti Memorandumo nuostatas iš neatitinkančių į atitinkančias suteikimas traktuotinas kaip esminis pasiūlymo keitimas, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.  

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas, nes vertino tiekėjo pasiūlymo neatitiktis, nors skundžiamame perkančiosios organizacijos sprendime atmesti bendraieškių pasiūlymą tokių pagrindų nenurodyta. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinę jurisprudenciją, pažymėjo, kad tokia teisę šalių ginčą nagrinėjantis subjektas turi dėl santykių svarbos viešajam interesui, todėl proceso teisių apribojimai, taikomi tiekėjams, teismams neaktualūs. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Vilniaus apygardos teismas netenkino bendrieškių ieškinio, konstatuodamas kitas jų pasiūlymo neatitiktis Konkurso sąlygoms, kurios nebuvo nurodytos ginčijamame perkančiosios organizacijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės privalėjo įvertinti visus tiekėjo pasiūlymo trūkumus, kurie lėmė ar galėjo lemti atsakovės sprendimą atmesti bendrieškių pasiūlymą ir galimą tolimesnį viešojo pirkimo sutarties sudarymą bei tinkamą jos vykdymą. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos darbo trūkumai nepripažintini esminiais, darančiais įtaką Konkurso rezultatams, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo. Bendraieškiai atsakovės atsakymu į pakartotinę pretenziją buvo informuoti apie jų pasiūlymo neatitiktis, todėl jų teisė į gynybą nebuvo pažeista.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu bendraieškiai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį, kuria atmestas jų apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, ex officio panaikinti atsakovės ir trečiųjų asmenų 2012 m. lapkričio 7 d. sudarytą viešojo darbų pirkimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1.             Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes, bendraieškių keltus reikalavimus pripažinus pagrįstais, su tuo sutiko ir atsakovė, ieškinys atmestas dėl antraeilių aplinkybių (susijusių su Memorandumo nuostatomis), nepatekusių į byloje pareikštų reikalavimų ribas. Pagal VPĮ ir CPK nuostatas perkančioji organizacija privalo nurodyti visus savo priimamų sprendimų pagrindus ir motyvus tam, kad tiekėjas galėtų veiksmingai ginti savo pažeistas teises jai paduodamas pretenziją, o pretenzijoje keliami reikalavimai ir nurodytos aplinkybės turi sutapti su pateiktais ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos išėjimą už ginčo nagrinėjimo ribų siekė pagrįsti viešojo intereso byloje egzistavimu, tačiau šio pirmosios instancijos teismas netgi nenustatė. Viešasis interesas kaip tik pažeistas dėl to, kad tinkamas daugiau kaip 11 mln. Lt pigesnis pasiūlymas atmestas. Pagal kasacinę praktiką teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia jam teisės peržengti ginčo nagrinėjimo ribų. Kasatorių vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkančiosios organizacijos veiklos pažeidimus pripažino neesminiais, nedariusiais įtakos Konkurso teisėtumui. Iš teismui pateikto Viešojo pirkimo komisijos protokolo matyti, kad perkančioji organizacija, priimdama ginčijamą 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, kitų tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindų nevertino, taigi bendraieškių pasiūlymas buvo atmestas tik dėl tariamų tiekėjų sąžiningumo deklaracijų neatitikčių. Apeliacinės instancijos teismas sumenkino ir paneigė ikiteisminę tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų nagrinėjimo procedūros tvarką, jos tikslus bei esmę. Pažymėtina, kad šalių ginčas gali būti išspręstas jau šioje stadijoje. Kasatoriams nebuvo suteiktos galimybės gintis nuo naujų jų pasiūlymo neatitikčių Konkurso sąlygoms pagrindų, susijusių su jungtinės veiklos sutartimi. Tai, be kita ko, pažeidžia tiekėjų teisių gynybos mechanizmus, įtvirtintus Europos Sąjungos viešųjų pirkimų reguliavime.

2.             Bendraieškiai teigia, kad byloje nagrinėtos Memorandumo 3.4 ir 8.2 punktų nuostatų tariamos neatitiktys Konkurso sąlygų 24 punktui nesusijusios nei su jų kvalifikacija, nei su pasiūlyta kaina ar pan. Šie formalūs trūkumai nedaro jokios įtakos tiekėjo pasiūlymo priimtinumui. Tokio pobūdžio reikalavimai nelemia tiekėjų galimybės laimėti viešojo pirkimo, nedaro įtakos kitų dalyvių ar perkančiosios organizacijos interesams, skirti atitikti formalius pirkimo sąlygų reikalavimus. Pagal kasacinę praktiką reikalavimas pateikti jungtinės veiklos sutartį kvalifikuotinas ne reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai ar pasiūlymui siaurąja prasme, o priskirtinas prie kitų reikalavimų tiekėjams. Kasatorių vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimas susijęs su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, todėl dėl jo tiekėjų pasiūlymai apskritai negali būti atmesti. Santykiai, kylantys iš jungtinės veiklos sutarties, reikšmingi tik ją sudariusiems asmenims, o šių santykiai su perkančiąja organizacija apibrėžiami viešojo pirkimo sutartyje. Konkurso sąlygų 24 punkto nuostatos apribojo sutarties laisvės tarp jungtinės veiklos sutarties partnerių principą. Kasatoriai, pateikdami bendrą pasiūlymą, aiškiai išreiškė valią sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagal Konkurso sąlygas, kurios būtų viešojo pirkimo sutarties sudėtinė dalis. Bet kokiu atveju bet kokie pakeitimai tiekėjo struktūroje pirmiausia būtų daromi pagal viešojo pirkimo sutarties nuostatas. Be to, pagal Konkurso sąlygas nereikalauta, kad jungtinės veiklos sutartis galiotų visą viešojo pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, o nurodyta likti susivienijusių partnerių grupėje, kol bus vykdoma sutartis. Tai kasatoriai ketino daryti įsteigę naują bendrovę. Bendraieškiai nurodė, kad dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant Memorandumo nuostatų atitiktį Konkurso sąlygų 24 punktui, kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši inicijuotų tyrimą.

3.             Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas jungtinės veiklos sutarties atitikties vertinimui nepagrįstai taikė VPĮ 32 straipsnio 5 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip, be kita ko, nukrypo nuo aktualios kasacinės praktikos, iš kurios matyti, jog dėl tokių nuostatų netaikytinos VPĮ normos, reguliuojančios tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymo vertinimą. VPĮ tokio pobūdžio reikalavimams nenustatyta konkreti vertinimo tvarka, tačiau dėl formalių trūkumų tiekėjai negali būti visiškai ribojami paaiškinti ar patikslinti tam tikrų dokumentų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; kt.). Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, apeliacinės instancijos teismas reikalavimus dėl jungtinės veiklos kvalifikavo nuostatomis dėl tiekėjų kvalifikacijos, tačiau, antra vertus, nurodė, jog tokio dokumento neatitiktys Konkurso sąlygų 24 punktui negali būti ištaisytos taip, kad taptų tinkamomis, nes tai būtų esminis pasiūlymo pakeitimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vienu metu taikė VPĮ nuostatas dėl kvalifikacijos ir pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo, nors pagal kasacinę praktiką tokio pobūdžio reikalavimai priskirtini „kitiems“ tiekėjų reikalavimams, kuriems netaikytinos VPĮ 32, 39 straipsnio nuostatos, tačiau dėl jų atitikties vertinimo galimi tam tikri paaiškinimai ar patikslinimai.  Bendraieškiai dėl perkančiosios organizacijos teisių ir pareigų vertinant jungtinės veiklos sutartį taip pat atkreipia dėmesį į kasacinę praktiką dėl viešųjų pirkimų reguliavimo tikslų, neformalaus VPĮ nuostatų taikymo, turinio viršenybės prieš formą principo aktualumą šiems santykiams, viešųjų pirkimų principų svarbą. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos Memorandumo 3.4, 8.2 punktų nuostatų neatitiktys Konkurso sąlygų 24 punktui nekeičia pasiūlymo esmės ir perkančiajai organizacijai nekelia jokios rizikos. Vienintelis trūkumas, kurį pagal kasacinę praktiką atsakovė galėjo nustatyti, kad tam tikri reikalavimai, įtvirtinti Konkurso 24 punkte, nebuvo perkelti į Memorandumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Atsižvelgiant į tai, tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai, todėl, teismui nustačius, kad viešojo pirkimo sutartis sudaryta pažeidus VPĮ, jis ex officio ją turėtų pripažinti negaliojančia ir spręsti dėl restitucijos.

 

Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pateikė atsiliepimą į kasatorių kasacinį skundą, su juo nesutiko ir, laikydamas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisėta, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių argumentų:

1.             Trečiasis asmuo pažymi, kad skiriasi nagrinėjamo šalių ginčo ir kasacinės bylos, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, faktinės aplinkybės, nes pastarojoje šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis neatitiko tik formos reikalavimo, o šioje byloje sprendžiamas Memorandumo turinio atitikties Konkurso sąlygų 24 punktui klausimas. Pagal pirmiau nurodytą 2011 m. birželio 27 d. kasacinę bylą tiekėjų teisė tikslinti jungtinės veiklos sutartį ribojama šio sandorio esmės keitimu. Netaikydamas nei VPĮ 32 straipsnio 5 dalies, nei 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, apeliacinės instancijos teismas įvertino, kokio pobūdžio trūkumų bendraieškiai padarė Memorandumo tekste, sprendė, kad neįmanoma patikslinti jungtinės veiklos sutarties taip, jog nesikeistų jos esmė.

2.             Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad nagrinėjamam ginčui netaikytini išaiškinimai, pateikti nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, nes šioje byloje nesprendžiama dėl partnerių solidariosios atsakomybės perkančiajai organizacijai. Atsakovė turi teisę kelti reikalavimus tiekėjams, susijusius su jų jungtinės veiklos santykiais, kurie reikšmingi vykdant viešojo pirkimo sutartį. Dėl to ypač aktualus tampa draudimas keisti jungtinės veiklos sutartį sudariusius asmenis.

3.             Trečiasis asmuo nesutinka su kasatorių pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai peržengdamas ieškinio ribas, apribojo jų gynybos teisę. Teismai pagal CPK turi teisę peržengti reikalavimų ribas, šioje byloje tai padaryta siekiant apginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta teigti, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės praktikos, suformuotos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012. Pirmiau nurodytoje byloje buvo pasisakyta ne dėl už ieškinio ribų išėjusio teismo sprendimo motyvavimo viešuoju interesu, o dėl teismo pareigos tai padaryti. Be to, pagal kasacinę praktiką teismams, priešingai nei tiekėjams, netaikomi ribojimai spręsti dėl kitų, ieškinyje nenurodytų, pagrindų. Trečiojo asmens nuomone, tiekėjas buvo informuotas apie jo pasiūlymo atmetimo priežastis iki ieškinio padavimo teismui momento, todėl šiuo atveju jo teisė į gynybą galėjo būti veiksmingai įgyvendinta.

 

Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į kasatorės kasacinį skundą, su juo nesutiko ir, laikydama skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisėta, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių pagrindinių argumentų:

1. Atsakovė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė Memorandumo 3.4 ir 8.2 punktų neatitiktis Konkurso sąlygų 24 punktui. Šio reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas turi būti atmestas pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsakovė negalėjo kasatoriams teisėtai leisti pataisyti Memorandumo teksto, nes jungtinės veiklos sutarties sąlygų keitimas būtų kvalifikuojamas esminiu bendraieškių pasiūlymo keitimu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme. Tą pripažino ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nurodę, kad Memorandumo trūkumai buvo esminiai. Atsakovė nesutinka su kasatorių pozicija, kad jungtinės veiklos sutartis gali būti tikslinama netaikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies, nes tai pažeistų ne tik šią normą, bet ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Bendraieškių pateiktos kasacinės praktikos interpretacija nepatvirtina bendrieškių pozicijos dėl jungtinės veiklos sutarties turinio tikslinimo.

2. Atsakovė atkreipia dėmesį į kasacinę praktiką, kurioje pažymėta, kad VPĮ neįtvirtinta konkreti jungtinės veiklos sutarties vertinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio trūkumai gali būti šalinami nepažeidžiant bendrųjų VPĮ 39 straipsnio 1 dalies normų, reglamentuojančių pasiūlymo vertinimą, bei VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Taigi jungtinės veiklos sutarties formos ar kiti netikslumai gali būti taisomi perkančiosios organizacijos prašymu tiek, kiek tai nelemia jos keitimo. Atsakovė taip pat pažymi, kad pagal kasacinę praktiką turiningasis tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų veiksmų vertinimas nėra neribotas, todėl negali būti aiškinamas taip plačiai, jog pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas būtų vertinamas jas atitinkančiu. Bendraieškių Memorandume buvo esminių trūkumų, todėl pasiūlymas negalėjo būti pripažintas tinkamu, nors jų pasiūlyta kaina ir buvo mažesnė už pripažinto laimėtoju tiekėjo pasiūlymą. Kasatoriai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, atsakovės padarytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimo (CK 1.80 straipsnis).

3. Atsakovė nesutinka su kasatorių pozicija dėl proceso teisės normų pažeidimo, pasireiškusio neteisėtu išėjimu už ieškinio ribų. CPK 423⁸ straipsnio nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas, detalizuota, kaip tokį teismo veikimą įgyvendinti. Teismo aktyvumas būtinas, siekiant užtikrinti viešojo intereso, kuris neabejotinai egzistuoja ir nagrinėjamoje byloje, apsaugą. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisėtai sprendė šalių ginčą, patvirtina Memorandumo trūkumų nurodymas atsakovės procesiniuose dokumentuose bei Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje. Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą, todėl teismas privalėjo vertinti visus atsakovės nustatytus bendrieškių pasiūlymo trūkumus ir šalių nesutarimą spręsti iš esmės. Taip buvo užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, viešojo pirkimo tikslas, užkirsta galimybė kilti naujiems ginčams dėl bendrieiškių pasiūlymo.

Šalys procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstė argumentus dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms, dėl šio klausimo savo poziciją pateikė ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Panaikinus atsakovės ginčijamą sprendimą tik dėl tiekėjų sąžiningumo deklaracijų vertinimo, perkančioji organizacija privalėtų atmesti bendraieškių pasiūlymą. Atsakovė teigia, kad kasatoriams buvo suteikta galimybė veiksmingai ginti savo interesus, nes visi bendraieškių pasiūlymo trūkumai jiems buvo nurodyti atsakyme į antrąją pretenziją. Dėl šių neatitikčių kasatoriai pasirinko ne ikiteisminį, o teisminį savo teisių gynybos būdą. Atsakovė taip pat pažymi, kad pagal kasacinę praktiką dėl viešųjų pirkimų santykių pobūdžio teismų nesaisto procesiniai ribojimai, taikomi tiekėjams. Teismams suteikta plati iniciatyva veikti procese.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija proceso ir materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti bendraieškių pasiūlymą teisėtumo, inter alia jo priėmimo aplinkybių, tiekėjo tinkamo informavimo apie priimtą sprendimą bei šio pagrįstumo pagal ginčui aktualias viešųjų pirkimų teisės nuostatas.

 

Dėl ikiteisminės ir teisminės ginčo nagrinėjimą reguliuojančių teisės normų taikymo ir tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos

 

Kasatoriai viso teismo proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų nagrinėjimą iki teismo ir teisme reguliuojančias teisės normas teismai negalėjo vertinti perkančiosios organizacijos atsakyme į pakartotinę tiekėjo pretenziją nurodytų tiekėjo pasiūlymo neatitikčių, susijusių su jo pateikto Memorandumo turiniu, nes šie trūkumai pripažintini naujomis aplinkybėmis, tiekėjui nežinomomis atsakovės 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl netinkamos sąžiningumo deklaracijų formos priėmimo metu. Atsižvelgdami į tai, kad apeliacinės instancijos (kaip ir pirmosios instancijos) teismas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atmesti bendraieškių pasiūlymą teisėtumo sprendė vertindamas Memorandumo turinio atitiktį Konkurso sąlygoms ir galimybę jį aiškinti bei tikslinti, kasatoriai nurodo, jog buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas neteisėtai peržengė ginčo ribas, nepagrįstai vadovavosi viešojo intereso apsaugos pagrindu, paneigė ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų stadiją ir jos tikslus.

Teisėjų kolegija, tik iš dalies sutikdama su tokia kasatorių pozicija, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė CPK įtvirtinto draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, byloje net nekilo poreikio perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimą grįsti viešojo intereso apsaugos pagrindu.

Kasacinio teismo ne kartą, inter alia viešųjų pirkimų bylose, spręsta dėl ieškinio ribų peržengimo. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, nors atsakovė apie naują sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pagrindą tiekėją informavo ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui išvakarėse, tačiau bendraieškiai ieškinyje gan detaliai šį pagrindą analizavo, teismui pateikė poziciją ne tik dėl to, kad pagal ikiteisminę viešųjų pirkimų tvarką teismas negali vertinti naujų pasiūlymo atmetimo pagrindų, bet ir dėl šio sprendimo neteisėtumo pasisakė įvairiais aspektais: perkančiosios organizacijos veiksmų nesąžiningumo, jos pozicijos prieštaringumo bei nenuoseklumo, sprendimo neteisėtumo tiek ginčų tvarkos pažeidimo, tiek Memorandumo turinio netinkamo vertinimo prasme. Darytina išvada, kad bendraieškiai šį naują pagrindą (Memorandumo turinio neatitiktį) iškėlė ne tik kaip nepriimtiną nagrinėti, bet ir neteisėtą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai šioje byloje, spręsdami dėl kasatorių jungtinės veiklos sutarties, neperžengė pareikštų reikalavimų, nepaisant to, kad šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pripažino ir ją grindė viešojo intereso apsauga. Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama ir kasacine praktika viešųjų pirkimų bylose, kuriose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl viešojo intereso apsaugos peržengė šalių ginčo ribas pasisakydamas dėl ikiteisminėje ir teismo ginčo stadijose šalių nekeltų argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad tiekėjo pasiūlymo plačiąja prasme trūkumų nurodymas laiku (kartu su tiekėjų sąžiningumo deklaracijų neatitiktimis) iš esmės nebūtų pakeitęs ginčo eigos, nes bendraieškiai vis tiek būtų ginčiję jų pasiūlymo atmetimą, o atsakovė laikytųsi savo priimto sprendimo teisėtumo pozicijos. Be to, pirmosios instancijos teismui tik išsprendus tiekėjų sąžiningumo deklaracijų tinkamumo klausimą ir ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija nebūtų ribojama iš naujo atmesti tiekėjo pasiūlymą nauju teismo nenagrinėtu pagrindu, juolab kad tokią poziciją ji jau buvo išreiškusi atsakyme į pakartotinę pretenziją. Taigi kasatorių Memorandumo turinio atitikties Konkurso sąlygoms klausimą kaip atsakovės sprendimo atmesti jų pasiūlymą pagrindą teismai vertino nepažeisdami proceso normų, todėl nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas dėl jo taip pat turi pasisakyti.

Kita vertus, teisėjų kolegija, sutikdama su kasatorių pozicija dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti tiekėjų teisę į perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros veiksmingumą, pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsamiai įvertino šiuos bendraieškių argumentus. Vis dėlto šiuo pagrindu, ypač atsižvelgiant į kitus kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, nėra pagrindo dėl šios bylos dalies naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, juolab kad teisėjų kolegija toliau pateikiamais išaiškinimais užpildo skundžiamo teismo sprendimo motyvavimo spragas.

Iš nuosekliai suformuotos kasacinės praktikos matyti tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo užtikrinimo, kurį įgyvendina tiek perkančiosios organziacijos, tiek teismai, svarba. Naudojimosi perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumą suponuoja tiekėjams prieinami ir efektyvūs jų teisių gynybos mechanizmai, reali galimybė jais pasinaudoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą praktiką).Vienas iš aptariamo principo turinio elementų – tinkamas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimas, inter alia pastarojo informavimas apie dėl jo ar jo varžovų pasiūlymų priimtus sprendimus.

Kasacinio teismo pažymėta, kad Viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos protokolo turinį ir kitus pirkimo procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą). Pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti komisijos sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (VPĮ 3 straipsnis). Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne. Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, tai teismas gali daryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011).

Jau minėta, kad bendraieškiai pavėluotai buvo supažindinti su nauju atsakovės sprendimo atmesti jų pasiūlymą pagrindu, vis dėlto sugebėjo šiais duomenimis pasinaudoti teikdami ieškinį teismui. Sutiktina su kasatorių argumentais, kad perkančiosios organizacijos pranešimas dėl Memorandumo turinio trūkumų nelaikytinas tinkamu pranešimu apie pasiūlymo neatitiktį bei nėra vien tik formalus priimamų sprendimų įtvirtinimo trūkumas tiek dėl tokios informacijos pateikimo būdo (pasiūlymo neatitiktys nurodytos ne Viešojo pirkimo komisijos protokole, o atsakyme į pretenziją, kurią paliko nenagrinėtą), tiek momento prasme (pranešta ieškinio, apie kurio padavimo ketinimą žinojo, išvakarėse). Tai sudaro pagrindą perkančiosios organizacijos veiksmus peržiūros procedūroje pripažinti nenuosekliais, dviprasmiškais ir pažeidžiančiais veiksmingos gynybos principą. Šiame kontekste kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2012).

Vis dėlto kasacinis teismas pažymi, kad atsakovės atsakyme į pakartotinę bendraieškių pretenziją nurodyti jų pasiūlymo trūkumai, – naujas perkančiosios organizacijos sprendimas, kurį tiekėjas gali skųsti pagal VPĮ 94 straipsnio nuostatas, nes apie šį pagrindą jam nebuvo pranešta anksčiau. Atsakovės 2012 m. gegužės 3 d. rašte nurodytos aplinkybės dėl Memorandumo turinio ir kitų tiekėjo pasiūlymo aspektų negalėjo būti tiekėjo veiksmingai apskųsti iki teismo, nes perkančioji organizacija pakartotinę pretenziją paliko nenagrinėtą, todėl tiekėjas rizikavo praleisti ieškinio senaties terminą atsakovės sprendimui skųsti dėl tiekėjo sąžiningumo deklaracijų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiekėjų veiksmingos teisių gynybos neužtikrina tokia situacija, kai dėl pavėluoto informavimo apie perkančiosios organizacijos sprendimo naują pagrindą tiekėjas priverstas vienu metu dalyvauti dviejuose skirtingose ginčo procedūrose: teisminėje dėl pirmojo sprendimo atmesti pasiūlymą pagrindo (dėl tiekėjų sąžiningumo deklaracijų) ir ikiteisminėje dėl naujojo, susijusio su Memorandumo turiniu (kadangi atidėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs (pranešimas apie Konkurso rezultatus priimtas 2012 m. rugpjūčio 24 d.) ir sutartis dar nesudaryta, tiekėjas turėjo teisę pateikti pretenziją nauju pagrindu). Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija privalėjo iš karto įvertinti tiek tiekėjų sąžiningumo deklaracijų, tiek jungtinės veiklos sutarčių turinį, juolab kad abu šie dokumentai priskirtini tos pačios kategorijos duomenims.

Teisėjų kolegija, perkančiosios organziacijos veiksmus pripažinusi pažeidusiais tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principą, konstatuoja, kad šis pažeidimas nagrinėjamos bylos atveju per se nelemia atsakovės sprendimo atmesti kasatorių pasiūlymą neteisėtumo kvalifikavimą. Visų pirma pažymėtina, kad pagal VPĮ nuostatas griežčiausi veiksmingumo principo pažeidimo padariniai siejami su nustatymu, ar perkančiosios organziacijos neteisėtais veiksmais tiekėjui buvo užkirsta galimybė sudaryti sutartį bei pasinaudoti kitais teisių gynybos būdais (VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies sušvelnino perkančiosios organizacijos pažeidimo padarinius. Nors, kaip minėta, bendraieškiai pozicijai dėl Memorandumo turinio atitikties Konkurso sąlygoms parengti turėjo tik vieną dieną, tačiau teismo proceso metu teikdami procesinius dokumentus galėjo aiškiai išdėstyti savo poziciją dėl šio ginčo aspekto (pateiktas ieškinys, dublikas bei papildomi bendraieškių paaiškinimai),  be to, jie aktyviai naudojosi teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ginčo viešojo pirkimo sutartis sudaryta 2012 m. lapkričio 7 d., t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus 2012 m. spalio 29 d. procesinį sprendimą.

Kasacinis teismas nurodo, kad, nustačius veiksmingumo principo pažeidimą, kuris pagal įstatymą nesudaro pagrindo naikinti sudarytos viešojo pirkimo sutarties, teismas į šią aplinkybę gali atsižvelgti vertindamas perkančiosios organziacijos veiksmus dėl tiekėjo pasiūlymo vertinimo, taip pat paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

 

Dėl jungtinės veiklos sutarties turinio aiškinimo (tikslinimo) apimties ir galimybės

 

Pagal kasacinę praktiką dėl reikalavimų tiekėjams šie skirstomi į: reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, negatyvaus pobūdžio reikalavimus, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse, bei kitus reikalavimus. Reikalavimai, susiję su jungtinės veiklos sutartimi, priskirtini būtent kitiems reikalavimams, nes tokia sąlyga nekvalifikuotina reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai, kaip tokiai, o pripažintina sąlyga (reikalavimu) dėl pasiūlymo rengimo, dalyvavimo konkurse bei viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad toks reikalavimas tiekėjams nėra reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, kaip tokiai (nors su ja ir susijęs), tai atitikties nustatymui ar perkančiosios organizacijos dėl to priimamų sprendimų teisėtumo vertinimui arba galimų netikslumų šalinimui netaikytinos VPĮ nuostatos dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis) ar pasiūlymų vertinimo, t. y. VPĮ 39 straipsnio 1 dalis (ši nuostata reguliuoja pasiūlymų siaurąja prasme vertinimą, jų aiškinimą ir formalių klaidų koregavimą, nekeičiant pasiūlymo esmės). Kita vertus, tokio pobūdžio reikalavimui tiekėjams VPĮ nenustatyta konkrečios atitikties vertinimo tvarkos. Vis dėlto tai per se negali lemti absoliutaus draudimo tiekėjams paaiškinti, patikslinti jungtinės veiklos sutarties ar perkančiajai organizacijai jos turinį vertinti tinkamu, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės. Jei būtų priešingai, net ir mažiausia formali nurodytų dokumentų neatitiktis, nekeičianti jų turinio esmės, lemtų perkančiosios organizacijos pareigą visą tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Tai būtų nesuderinama su skaidrumo principo, perkančiąsias organizacijas įpareigojančio laikytis pirkimo sąlygų, turinio aiškinimu ir taikymu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Be to, tai lemtų neproporcingus perkančiosios organizacijos veiksmus.

Šalys (kasatorių, atsakovės, trečiojo asmens) dėl tiekėjams suteiktos galimybės tikslinti bei aiškinti jungtinės veiklos sutartį iš esmės ginčijasi dėl tokios teisės apimties, t. y. kokio pobūdžio netikslumai gali būti tikslinami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, įtvirtintoje teisės aiškinimo taisyklėje (negali lemti absoliutaus draudimo tiekėjams paaiškinti, patikslinti jungtinės veiklos sutarties ar perkančiajai organizacijai jos turinį vertinti tinkamu, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės) išskirtinos dvi skirtingos situacijos: leidimas tikslinti jungtinės veiklos sutarties turinį bei jo vertinimas iš karto tinkamu, nereikalaujant jokio patikslinimo, jei netikslumai neesminiai. Minėtoje nutartyje kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad formalūs jungtinės veiklos sutarties (formos ar turinio) netikslumai per se nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymą. Be to, tąkart kasacinis teismas atskirai pažymėjo, kad perkančioji organizacija tiekėjams leido koreguoti jungtinės veiklos sutarties turinį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pasiūlymų vertinimo proporcingumo principą bei dėl jungtinės veiklos sutarties pobūdžio (kiti reikalavimai tiekėjams) ir tikslo tiekėjai turi teisę tikslinti ir aiškinti šios sutarties turinį, jei be šių veiksmų, vadovaujantis turininguoju vertinimu, perkančioji organizacija iš karto negali konstatuoti pasiūlymo plačiąja prasme atitikties pirkimo sąlygoms.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad jungtinės veiklos sutarties turinio trūkumų kvalifikavimas esminiais ir formaliais šio pobūdžio reikalavimą de facto prilygintų pasiūlymui siaurąja prasme, dėl kurio pagal ligšiolinę kasacinę praktiką taikomi griežtesni vertinimo ir tikslinimo kriterijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „ORLEN LIETUVA“ v. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-498/2012). Toks prilyginimas paneigtų įvairaus pobūdžio reikalavimų atskyrimą tarpusavyje, skirtingų VPĮ normų tarpusavio santykį ir taikymą. Be to, pirmiau nurodytoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, buvo sprendžiamas jungtinės veiklos sutarties turinio, susijusio su partnerių atsakomybės apimtimi prieš perkančiąją organizaciją, trūkumo klausimas (vietoj solidariosios atsakomybės šalys nustatė subsidiariąją), kuris nėra esmingai skirtingas nuo nagrinėjamo šioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į solidariosios atsakomybės reguliavimą kaip jungtinės veiklos sutarties netikslumo vertinimo pagrindą, panaši situacija nagrinėjama ir šioje byloje, nes VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas aiškus draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jei tai pažeistų viešųjų pirkimų principus (paprastai kontrahento pakeitimas tokiam draudimui prieštarautų). Kita vertus, dėl jungtinės veiklos sutarties pobūdžio ir reikšmės šio sandorio sąlygų trūkumų reikšmingumo nustatymas galėtų lemti pernelyg didelę perkančiosios organizacijos laisvę, nes ji spręstų, ar atitinkamas tikslinimas keičia jungtinės veiklos sutarties ir pasiūlymo esmę ar ne. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš visų iš pradžių perkančiosios organizacijos nustatytų Memorandumo trūkumų šalių ginčas procese galiausiai apsiribojo tik šio dokumento galiojimo ir šalių teisių bei pareigų perėmimo klausimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta pozicija koreliuoja su ankstesne kasacine praktika, kurioje pasisakoma dėl jungtinės veiklos sutarties reikšmės. Jau pačios jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir pateikimas – tiekėjų valios išraiška kartu dalyvaujant konkurse siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl formalios neatitiktys jos nepaneigia. Sutartiniai santykiai tarp jungtinės veiklos sutarties šalių yra reikšmingi tiek, kiek užtikrina antrąjį sutartinį santykį, kuris gali kilti ieškovui laimėjus konkursą tarp jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių ir perkančiosios organizacijos. Kol pagal jungtinės veiklos sutartį nevykdoma jokia ūkinė veikla, nėra pagrindo kilti sutartinei atsakomybei prieš kreditorių. Solidarioji partnerių atsakomybė šiuo atveju yra preziumuojama, todėl ieškovas su savo partneriu negalėtų remtis savo jungtinės veiklos sutarties nuostatomis prieš kreditorių. Realios ir (ar) potencialios grėsmės perkančiajai organizacijai kriterijus vertintinas reikšmingu sprendžiant dėl jos veiksmų, atmetant tiekėjo pasiūlymą dėl formalių netikslumų, teisėtumo (pirmiau nurodytos kasacinės bylos Nr. 3K-3-583/2008 ir 3K-3-293/2011).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso sąlygų 26 punkte įtvirtinta, kad, pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas sutinka su šiomis konkurso sąlygomis ir patvirtina, jog pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Be to, Konkurso sąlygų III dalies (Konkrečios sutarties sąlygos) 1.5 punkte nurodyta, kad Sutartį sudarantys dokumentai turi būti traktuojami kaip paaiškinantys vienas kitą. Tuo tikslu nustatomas toks dokumentų svarbos eiliškumas: a) Rangos sutartis; b) pasiūlymo forma, pasiūlymo priedas; c) pirkimo dokumentai ir jų paaiškinimai (patikslinimai); d) konkrečios sutarties sąlygos; e) Bendrosios sutarties sąlygos; f) techninis projektas; g) pasiūlymas ir jo paaiškinimai (patikslinimai); h) darbų kiekių žiniaraščiai; i) kiti sutartį sudarantys dokumentai (jei tokių būtų). Taigi pagal šias nuostatas akivaizdu, kad tiekėjų pasiūlymai neturi pirmenybės prieš pirkimo dokumentus, tiekėjai negali jais remtis prieš perkančiąją organizaciją siekdami išvengti prisiimtų įsipareigojimų pagal viešojo pirkimo sutartį ar atsakomybės.

Kasacinis teismas konstatuoja, kad perkančioji organizacija privalėjo kreiptis į tiekėją jo prašydama paaiškinti ir patikslinti Memorandumo turinį. Byloje nustatyti priešingi jos veiksmai bei sprendimas atmesti bendraieškių pasiūlymą pripažįstami neteisėtais, formaliais bei neproporcingais. Atsižvelgiant į tai, kasaciniame skunde pateikti prašymai pripažinti neteisėtais atsakovės sprendimus, priimtus Konkurse, pagrįsti. Dėl šios bylos dalies kasacinis teismas keičia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei ieškinį tenkina.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja išvadą perkančiosios organziacijos ir trečiųjų asmenų 2012 m. lapkričio 7 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio.

Perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, kaip tokio, nustatymas ieškovui per se nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas (pvz., reikalauti nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą). Dėl to nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam tikrus sprendimus priimti ar alternatyvius veiksmus atlikti gali tik perkančiosios organizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „Aumura“, bylos Nr. 3K-3-297/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos praktikoje išaiškinta atgalinio šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį prielaidos, sąlygos ir ribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Kasacinis teismas nurodo, kad, nagrinėjamoje byloje perkančiosios organizacijos veiksmus bei sprendimus dėl kasatorių pasiūlymo vertinimo, dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo išrinkimo pripažinus neteisėtais ir panaikinus, jos pareigos tinkamai atlikti viešojo pirkimo procedūras išlieka, todėl ji su tiekėjais grąžinami į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį. Grąžinus perkančiąją organizaciją į pirkimo procedūras, ji, pagal šioje byloje pateiktus išaiškinimus bei remdamasi VPĮ ir Konkurso sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo iš naujo atlikti bendraieškių pasiūlymo vertinimą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Ieškovė, paduodama ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą sumokėjo 3000 Lt žyminio mokesčio, šios išlaidos jai priteisiamos iš atsakovės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė iš viso 24 946,17 Lt atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 4, b. l. 121 –124, papildoma bylos medžiaga), kurias prašo priteisti iš atsakovės. Nors šios išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nuostatose nurodytą rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius, tačiau dėl pirmiau nurodytų neteisėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinančių tiekėjų pažeistų teisių gynybą, prašomos atlyginti išlaidos nemažinamos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 55,47 Lt tokių išlaidų, šios į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti šiuos atsakovės Viešojo pirkimo komisijos sprendimus: 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą atmesti bendraieškių pasiūlymą, 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimus nustatyti pasiūlymų eilę, trečiųjų asmenų pasiūlymą pripažinti laimėtoju.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2012 m. lapkričio 7 d. akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir ūkio subjektų grupės, sudarytos iš akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, a.s ir uždarosios akcinės bendrovės „Fima“, viešojo pirkimo sutartį.

Priteisti ieškovams Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 3000 (tris tūkstančius) Lt žyminio mokesčio ir
24 946,17 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 17 ct) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 55,47 Lt (penkiasdešimt penkis litus 47 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Birutė Janavičiūtė

                                                                                                           

 

                                                                                                            Egidijus Laužikas

 

 

Sigita Rudėnaitė