Civilinė byla Nr. e2-6311-1077/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02080-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.4.2.11.; 2.6.1.5.

 (S)

atsakovės atsakovui K. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl palūkanų priteisimo už vėlavimą sumokėti teisingą kompensaciją už paimamą žemės sklypą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Placitum“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ir – Savivaldybė) 16 048,08 Eur palūkanas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodo, kad ieškovės žemės sklypas, esantis Perkūnkiemio g. 22, buvo paimtas valstybės poreikiams tenkinti 2021 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi. Ieškovei buvo išmokėta 1 060 000 Eur kompensacija. Teisingas kompensacijos dydis (1 253 000 Eur) buvo nustatytas apeliacinės instancijos sprendimu. Atsakovė 193 000 Eur teisingos kompensacijos dalį vėlavo sumokėti ir sumokėjo dvejomis įmokomis 2023 m. sausio 31 ir 2023 m. vasario 1 d. Ieškovė prašo priteisti 16 048,08 Eur įstatymines palūkanas, kurių metinė norma 5 proc. už 607 dienų laikotarpį nuo 2021 m. birželio 3 d. (teismo nutarties dėl žemės sklypo paėmimo valstybės poreikiams tenkinti įsiteisėjimo) iki 2023 m. sausio 31 d. (teismo sprendimo įvykdymo), skaičiuojamas nuo pavėluotos išmokėti teisingos kompensacijos dalies – 193 000 Eur.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. 

4.       Atsakovė be ieškovės jau nurodytų faktinių aplinkybių papildomai nurodė, kad pirmos 1 060 000 Eur įmokos sumokėjimo data – 2021 m. balandžio 21 d. Nurodė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Paėmimo visuomenės poreikiams teisinis reguliavimas nustato taisykles dėl atsiskaitymo su visuomenės poreikiams paimamo turto savininku, t. y.: už paėmimą visuomenės poreikiams atlyginama pinigais pagal rinkos vertę (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 47 straipsnio 1 dalis); visuomenės poreikiams paimamo turto vertė nustatoma atliekant individualų turto vertinimą (ŽĮ 47 straipsnio 1 dalis); paimamo turto savininkui nesutikus su siūlomu atlyginimo už visuomenės poreikiams dydžiu, ginčą dėl atlyginimo dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.100 straipsnio 3 dalis, ŽĮ 46 straipsnio 9 dalis); paėmimu suinteresuota institucija, kreipdamasi į teismą, privalo pateikti teismui turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta paimamo visuomenės poreikiams turto vertė (ŽĮ 47 straipsnio 6 dalis). 

5.       Savivaldybė privalėjo užsakyti turto vertinimą ir remdamasi turto vertinimo ataskaitoje nustatyta verte pasiūlyti savininkui sudaryti paėmimo visuomenės poreikiams sutartį (ŽĮ 47 straipsnio 5 dalis), o tik savininkui nesutikus sudaryti sutarties, galėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams institucijos sprendimu. Taigi Savivaldybė turto vertinimą yra įpareigota atlikti gerokai anksčiau, nei Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą dėl turto paėmimo, tuo tarpu ginčui dėl atlyginimo už paėmimą visuomenės poreikiams dydžio esant nagrinėjamam teisme, teismų praktika formuojama taip, kad atlyginimas už paėmimą visuomenės poreikiams nustatomas pagal turto vertę, buvusią būtent Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo dieną.

6.       Dėl esamo teisinio reguliavimo susidaro situacija, kai Savivaldybė privalo būti nustačiusi turto rinkos vertę anksčiau, nei Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, o atsižvelgiant į tai, kad turto įvertinti ateityje dar nežinomai Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo dienai objektyviai neįmanoma, tačiau ŽĮ įpareigoja pateikti teismui turto vertinimo ataskaitą, Savivaldybei tenka į teismą dėl atlyginimo dydžio už paėmimą visuomenės poreikiams nustatymo kreiptis su ta turto vertinimo ataskaita, kurioje turtas įvertintas ankstesnei datai, nei teismų formuojama praktika tokio pobūdžio byloms.

7.       Atsižvelgiant į tai, Savivaldybė objektyviai negali nuspėti atlyginimo už paėmimą visuomenės poreikiams dydžio, bei atitinkamai negali jo sumokėti anksčiau, nei įsiteisėja teismo sprendimas dėl tokio atlyginimo nustatymo. ŽĮ 47 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Taigi Savivaldybei neturint galimybės atsiskaityti su paimto turto savininku anksčiau, nei priimamas teismo sprendimas dėl tokio konkretaus atlyginimo nustatymo, negalima reikalauti iš Savivaldybės įvykdyti to, kas objektyviai negali būti įvykdyta, o teismų šioje byloje priimti sprendimai vienareikšmiškai prieštarauja principui, jog teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (lot. impossibilium nulla obligatio est). Šiuo atveju, iš Savivaldybės reikalaujama neįmanomo, t. y. sumokėti menamą atlyginimą už paėmimą visuomenės poreikiams dar iki teismo sprendimo, kuriuo konkretus šio atlyginimo dydis nustatomas, įsiteisėjimo.

8.       Vilniaus miesto savivaldybė iki teismo nutarties dėl leidimo paimti žemės sklypą 1 060 000 Eur sumą buvo pervedusi į notaro depozitinę sąskaitą. Kilus ginčui dėl teisingo atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu nustatė, kad ginčo sklypo rinkos vertė yra 1 253 000 Eur. 2023 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko 2022 m. liepos 7 d. sprendimą nepakeistą. Dalis sumos už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams jau buvo sumokėta, likusi nesumokėta atlyginimo dalis buvo sumokėta ieškovei 2023 m. sausio 31 d. (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 2962) ir 2023 m. vasario 1 d. (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3173) pavedimais. Atsakovė atsiskaitymus atliko tinkamai, nepraleisdama ir nevilkindama teisingos kompensacijos už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams išmokėjimą, todėl ieškovė negalėjo patirti jokių pagrįstų nuostolių. Atsižvelgus į visą tai, negalima remtis teismų praktika ir šį ginčą būtina spręsti įvertinus ir atsižvelgus į individualias aplinkybes.

9.       Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame prašo reikalavimą tenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiga išmokėti kompensaciją atsiranda žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dieną.

10.       Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame prašo ieškovės reikalavimą atmesti. Nurodė, kad nevilkino teisingos kompensacijos išmokėjimo, pareiga išmokėti kompensaciją atsiranda nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kompensacija nebuvo išmokėta iškarto, nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir teisingos kompensacijos nustatymas užtruko, tačiau atsakovė elgėsi teisėtai.

11.       Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamosios procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė: atsakovė netinkamai nustatė sklypo kainą, kuri turėjo būti kompensuojama ieškovei. Už 607 dienas paskaičiuotos palūkanos, nes tiek laiko pavėlavo atsiskaityti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis).

12.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė: savivaldybė turi atlikti vertinimą gerokai anksčiau nei Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą. Kompensuojama ta vertė, kuri buvo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo paimti turtą priėmimo dieną. Atsakovė dar iki teismo nutarties buvo pervedusi kompensaciją (virš 1 mln.), taigi dalis sumos jau buvo sumokėta, o likusi dalis sumokėta nedelsiant. Atsakovė neįrodo jos patirtų nuostolių. Ieškovė du kartus prašė ekspertizės, dėl to bylos nagrinėjimas užsitęsė. Negalima skaičiuoti palūkanas dėl to, kas nuo atsakovės visiškai nepriklauso, būtų sudaromos sąlygos ieškovei nepagrįstai pasipelnyti. Nėra sąlygų taikyti civilinę atsakomybę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

13.       Byloje kilo ginčas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už vėlavimą sumokėti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

14.       Teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2136-656/2021 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Placitum“ ir UAB „MoRolda“, kuriuo buvo prašoma: 1) priimti nutartį panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1965) hipoteką ir leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1P-49-(1.17E.) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0100:1965) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei leisti šią teismo nutartį vykdyti skubiai; 2) nustatyti atlyginimą už žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1965) paėmimą visuomenės poreikiams, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1P-49-(1.17E.) nustatytą vertę – 1 060 000 Eur; 3) teismui nustačius, kad teisingas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra mažesnis, nei Vilniaus miesto savivaldybės į depozitinę sąskaitą sumokėta suma, skirtumą tarp Savivaldybės sumokėtos sumos ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio prašo priteisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovo UAB „Placitum“.

15.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2021 m. balandžio 21 d. atsakovė sumokėjo 1 060 000 Eur kompensaciją už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams į notaro depozitinę sąskaitą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 3 d., civilinėje byloje Nr. e2-2136-656/2021 nutarta, be kita ko, leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1P-49-(1.17E.) nurodytą žemės sklypą, esantį adresu Perkūnkiemio g. 22, Vilniuje, (kadastro Nr. 0101/0100:1965) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Nutartį šioje dalyje leisti vykdyti skubiai.

16.       Toliau tarp šalių nurodytoje byloje buvo tęsiamas ginčas dėl teisingo atlyginimo dydžio nustatymo. 2022 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-754-656/2022, be kita ko, nustatė, kad UAB „Placitum“ nuosavybės teise priklausiusio 0,8720 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1965), esančio adresu Perkūnkiemio g. 22, Vilniuje, rinkos vertė yra 1 253 000 Eur; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę išmokėti UAB „Placitum“ 1 253 000 Eur kompensaciją už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Morolda“ apeliacinius skundus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-302/2023 skundą atmetė. 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. vasario 1 d. atsakovė išmokėjo ieškovei papildomai 193 000 Eur.

Dėl kompensacinių palūkanų

17.       Ieškovė prašo priteisti 16 048,08 Eur įstatymines palūkanas (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį), kurių metinė norma 5 proc. už 607 dienų laikotarpį nuo 2021 m. birželio 3 d. (teismo nutartis dėl žemės sklypo paėmimo valstybės poreikiams tenkinti įsiteisėjimo) iki 2023 m. sausio 31 d. (teismo sprendimo įvykdymo dienos), skaičiuojamas nuo pavėluotos išmokėti teisingos kompensacijos dalies – 193 000 Eur.

18.       Reikalavimo teisė į kompensaciją už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams atsiranda nuo to momento, kai yra priimama teismo nutartis leisti paimti žemę visuomenės poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio 1 dalis). Nuo nutarties leisti paimti žemę visuomenės poreikiams prasideda prievolės (prievolė išmokėti žemės savininkui teisingą kompensaciją už paimtą žemės sklypą) įvykdymo terminas. Nuo šios dienos žemės sklypo savininkas įgyja teisę reikalauti išmokėti kompensaciją už paimtą žemės sklypą, o už šios kompensacijos išmokėjimo vėlavimą – metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį.

19.       Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas teisę į palūkanas įgyja nuo momento, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti paimti turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu, nes šią dieną paimto turto savininkui turi būti sumokėta teisinga kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022). Asmeniui ilgą laiką negavus už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėja, taip pat negali jam generuoti papildomų pajamų, todėl, pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). 5 proc. dydžio metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos už teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovės dar nesumokėtą kompensacijos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).

20.       Atsakovė teigė, kad negalima remtis nurodyta teismų praktika ir šį ginčą būtina spręsti įvertinus ir atsižvelgus į individualias aplinkybes. Tačiau konkrečių aplinkybių, kurios lemtų būtinybę nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos savo aplinkybėmis analogiškose bylose, atsakovė nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėjantis teismas, todėl turi pareigą šioje byloje vadovautis aptartoje kasacinio teismo praktikoje nurodytais išaiškinimais.

21.       Atsakovės argumentas, jog pareiga išmokėti teisingą kompensaciją atsiranda tada, kai ginčą dėl jos dydžio išsprendžia teismas, prieštarauja pirmiau nurodytai teismų praktikai. Atsakovė ieškovės reikalavimo dėl teisingos kompensacijos dydžio nepripažino teisme, pateikė apeliacinį skundą, t. y. atliko procesinius veiksmus, jog ginčo nagrinėjimas tęstųsi ir gera valia nesumokėjo ieškovei teisingos kompensacijos. Atsakovės piniginės prievolės įvykdymo terminas yra teismo nutarties, kuria leista paimti žemės sklypą valstybės poreikiams, įsiteisėjimo diena. Aplinkybė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl teisingos kompensacijos dydžio, negali pakeisti piniginės prievolės sumokėti kompensaciją įvykdymo termino, t. y. visas teisingos kompensacijos dydis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip teismo nutarties dėl žemės sklypo paėmimo įsiteisėjimo dieną, o vėlavimo atveju taikytinos įstatyminės palūkanos už delsimą įvykdyti piniginę prievolę. Ieškovė prarado nuosavybės teisę į žemės sklypą teismo nutarties įsiteisėjimo dieną, tačiau kompensacija buvo išmokėta dalimis skirtingu laiku, ne iš karto, dėl to ieškovė ilgą laiką negalėjo naudotis jai priklausiančia kompensacija.

22.       Atsakovė nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė ir tuo, kad pati ieškovė UAB „Placitum“ sudarė sąlygas ilgesniam teismo procesui, nes du kartus prašė ekspertizės atlikimo. Tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ieškovė nurodytoje byloje piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Vien naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu jis sąžiningas, neleidžia spręsti, kaip teigia atsakovė, kad ieškovė dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad teisingos ir pagrįstos kompensacijos už ieškovės turtą nustatymo ir išmokėjimo procesas truktų kuo ilgiau. Todėl šie atsakovės atsikirtimai atmesti kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

23.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jos naudai iš atsakovės priteistina 16 048,08 Eur įstatyminių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), kurių metinė norma 5 proc. už 607 dienų laikotarpį nuo 2021 m. birželio 3 d. (teismo nutarties dėl žemės sklypo paėmimo valstybės poreikiams tenkinti įsiteisėjimo) iki 2023 m. sausio 31 d., skaičiuojamų nuo pavėluotos išmokėti teisingos kompensacijos dalies – 193 000 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

24.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16 048,08 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

25.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26.       Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 3 d. teismui pateiktame prašyme nurodė, jog ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas sudaro 3 073,07 Eur, tačiau iš pridėtų sąskaitų teismas nustatė, kad į šią sumą įtraukta ir 434 Eur žyminio mokesčio kompensacijos suma. Todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 3 073,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 639,07 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 434 Eur žyminis mokestis. 

27.       Valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“, juridinio asmens kodas 126375738, iš atsakovės Viliaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 16 048,08 Eur (šešiolikos tūkstančių keturiasdešimt aštuonių eurų 8 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 048,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 073,07 Eur (trijų tūkstančių septyniasdešimt trijų eurų ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Vilija Ranceva