Civilinė byla Nr. e2A-107-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00100-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.3.1.19.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“ atstovams advokatui Sigitui Barakauskui, įgaliotam atstovui direktoriui V. K.,

atsakovės Telšių rajono savivaldybės atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“ ir atsakovės Telšių rajono savivaldybės apeliacinius skundus bei atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos prisidėjimą prie atsakovės Telšių rajono savivaldybės apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“ ieškinį atsakovėms Telšių rajono savivaldybei, Telšių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikai dėl nuosavybės teisės į pastatą pripažinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei servitutų nustatymo ir atsakovės Telšių rajono savivaldybės priešieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Živelina“ (toliau – ir ieškovė ar statytoja) 2024 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti kelio servitutą S2, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, statinio servitutą S4, suteikiantį teisę naudotis pastatu ir statinio servitutą S3, suteikiantį teisę prižiūrėti pastatą, pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) „Geolinija“ parengtus 2024 m. birželio 11 d. servitutų nustatymo planus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) servitutus nustatyti pastatui (maitinimo paskirties pastatui-kavinei), kuris statomas 2016 m. rugsėjo 23 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas) pagrindu pagal (duomenys neskelbtini) Maitinimo paskirties pastato kavinės, (duomenys neskelbtini), statybos projektą (viešpataujantis daiktas); 3) servitutus nustatyti žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kitų inžinerinių statinių (pontoninės prieplaukos ir tilto), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prieplauka), esančių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (tarnaujantys daiktai); 4) už servitutų nustatymą papildomos kompensacijos nenustatyti; 5) priteisti iš atsakovių Telšių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir Lietuvos Respublikos (toliau kartu – atsakovės) ieškovei nagrinėjamoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Minėto ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-4059-1219/2024.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2014 m. kovo 27 d. Telšių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė skelbti viešą konkursą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios Prieplaukos nuomos 10 metų terminui, suteikiant konkursą laimėjusiam asmeniui teisę Prieplaukos vietoje statyti naują statinį – vieno aukšto su mansarda kavinę-restoraną (toliau – ir Pastatas ar Statinys), t. y. suteikiant teisę statyti naują statinį atitinkamai pertvarkius Prieplauką ant esamų polinių pamatų. 2014 m. balandžio 16 d. Administracija paskelbė viešą konkursą (toliau – ir Konkursas), kurio laimėtoju pripažintas V. K. (toliau – V. K. ar nuomininkas). 2014 m. gegužės 13 d. tarp Savivaldybės ir V. K. sudaryta Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prieplaukos nuomos sutartis). Prieplaukos nuomos sutarties 3 punktas numatė sutartį pasirašiusio asmens teisę statyti Pastatą, t. y. naują statinį, pertvarkius Prieplauką, ant esamų Prieplaukos polinių pamatų. 2016 m. vasario 2 d. tarp V. K. ir ieškovės pasirašyta Prieplaukos subnuomos sutartis, kartu suteikiant ieškovei teisę statyti Pastatą (toliau – Prieplaukos subnuomos sutartis).

3.       2016 m. gegužės 6 d. tarp V. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,0334 ha Žemės sklypo nuomos (toliau – Žemės nuomos sutartis). Žemės nuomos sutartis suteikė teisę statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus Žemės sklypo dalyje, kuri buvo išnuomota. 2016 m. gegužės 25 d. tarp V. K. ir ieškovės buvo pasirašyta valstybinės žemės subnuomos sutartis dėl išnuomotos Žemės sklypo dalies subnuomos, perleidžiant visas Žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu įgytas teises subnuomininkui (toliau – Žemės subnuomos sutartis). Ieškovė, sudariusi Prieplaukos subnuomos sutartį ir Žemės subnuomos sutartį, įgijo teisę įgyvendinti statytojos teises, siekdama pastatyti Prieplaukos vietoje naują statinį – vieno aukšto su mansarda kavinę-restoraną, t. y. naują statinį, atitinkamai pertvarkius Prieplauką ant esamų Prieplaukos polinių pamatų. 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovei kaip statytojai buvo išduotas Statybos leidimas dėl naujo statinio statybos subnuomotoje Žemės sklypo dalyje, t. y. naujo maitinimo paskirties pastato – kavinės, statybos. 2024 m. birželio 4 d. Prieplauką su visais atliktais Prieplaukos pertvarkymais buvo vienašališkai perduota nuomotojui, kadangi nuomotojas 2024 m. birželio 3 d. nepagrįstai atsisakė priimti perduodamą turtą.

4.       Pasibaigus Prieplaukos nuomos terminui ir perdavus Prieplauką Savivaldybei kaip nuomotojai, be to, pasibaigus Žemės nuomos sutarties terminui, būtina išspręsti asmenų patekimo galimybės klausimą prie teisėtai pastatyto Pastato. Be to, būtina išspręsti paties Pastato naudojimo pagal paskirtį užtikrinimo klausimą, nustatant atitinkamą kelio ir statinių servitutą, suteikiantį teisę pėstiesiems patekti į Pastatą.

5.       Ieškovė 2024 m. liepos 8 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į Pastatą, pastatytą Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą; 2) įpareigoti Savivaldybę patikslinti Prieplaukos duomenis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras), kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje būtų galima pažymėti pastatą, pastatytą Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą; 3) priteisti iš Savivaldybės ieškovei civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 2–13). Minėto ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-348-368/2024.

6.       Ieškovė nurodė, kad Konkurso sąlygos nenustatė Konkurso laimėtojui pareigos, pasibaigus Prieplaukos nuomos terminui (10 metų), perleisti nuosavybės teisę į pastatytą Pastatą, kuris sukurtas, įgyvendinant Konkurso būdu įgytą statytojo teisę. Dėl to ieškovė teisėtai, pastačiusi Pastatą bei įgijusi nuosavybės teisę į Pastatą, turi teisę juo naudotis bei jį valdyti visą jo gyvavimo laikotarpį. Pastato projektiniai sprendiniai tokie, kokie jie parinkti, buvo iš anksto iki techninio projekto rengimo pradžios suderinti su Savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės objektu gali būti tik teisėtai pastatytas statinys, sprendžiant klausimą, ar asmuo, pastatęs statinį, įgijo į jį nuosavybės teisę, turi būti įvertinta, ar šio statinio statyba buvo vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Jeigu asmuo teisėtai pastatė pastatą, jis gali įgyti nuosavybės teisę į šį pastatą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Bendrovė kaip statytoja teisės aktų nustatyta tvarka pagaminusi naują daiktą, įgijo į tokį daiktą ir nuosavybės teisę. Pastatas pastatytas turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą Statybos leidimą ir laikantis visų privalomų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taigi, ieškovė yra Pastato savininkė ir turi teisę savo nuosavybės teisę ginti įstatymų nustatyta tvarka.

7.       Prieplauka toje vietoje, kurioje šiuo metu stovi Pastatas, de facto (faktiškai) neegzistuoja, nors de jure (teisiškai) registracija nėra panaikinta ir Prieplaukos kadastriniai duomenys iki šiol nėra patikslinti. Šiuo atveju egzistuoja visos aplinkybės, kurias turi įrodyti ieškovė reikšdama negatorinį ieškinį ir siekdama apginti savo nuosavybės teisę į Pastatą, t. y. tai, kad ieškovė yra turto savininkė ir tai, kad jos teisės yra pažeistos. Visų pirma, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Pastato statyba, patvirtina, kad ieškovė yra Pastato savininkė. Antra, egzistuoja ir antroji iš būtinų sąlygų negatoriniam ieškiniui pareikšti – ieškovės teisės yra pažeistos. Savivaldybė, netikslindama Prieplaukos kadastrinių duomenų, nors de facto Prieplauka toje vietoje, kurioje buvo pastatytas naujas Pastatas, objektyviai nebeegzistuoja ir negali egzistuoti, atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. neužtikrina, kad nekilnojamojo turto kadastre esantys duomenys būtų tikslūs ir teisingi, be to, atitiktų realią faktinę padėtį.

8.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi sujungė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-348-368/2024 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4059-1219/2024, prijungiant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinę bylą Nr. e2-4059-1219/2024 prie Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-348-368/2024 (Nr. e2-279-883/2025).

9.       Ieškovė patikslino 2024 m. liepos 8 d. ieškinio dalyką ir prašo:

9.1.                      pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į Pastatą, pastatytą Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą;

9.2.                      tuo atveju, jeigu minėtas reikalavimas nebūtų tenkinamas – pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į Pastatą, pastatytą Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą, dėl kurio yra parengta IĮ „Geolinija“ kadastro duomenų byla (matininkas S. J., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane – 1M2/b, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2022 m. gruodžio 8 d., dokumentų sudarymo data – 2023 m. sausio 23 d. ir 25 d.);

9.3.                      įpareigoti Savivaldybę patikslinti Prieplaukos duomenis Nekilnojamojo turto registre, kad Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje būtų galima pažymėti Pastatą, pastatytą Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą;

9.4.                      tuo atveju, jeigu minėtas reikalavimas nebūtų tenkinamas – įpareigoti Savivaldybę Nekilnojamojo turto registre patikslinti Prieplaukos duomenis pagal IĮ „Geolinija“ parengtą Pastato kadastro duomenų bylą (matininkas S. J., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane – 1M2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2022 m. gruodžio 8 d., dokumentų sudarymo data – 2023 m. sausio 23 d. ir 25 d.), išregistruojant Nekilnojamojo turto registre Pastato vietoje (žymėjimas plane 1M2/b) šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruotą (pažymėtą) Prieplauką;

9.5.                      nustatyti kelio servitutą S2, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, statinio servitutą S4, suteikiantį teisę naudotis pastatu, ir statinio servitutą S3, suteikiantį teisę prižiūrėti pastatą, pagal IĮ „Geolinija“ parengtus servituto nustatymo planus Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutus nustatyti Pastato naudai, kuris statomas Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą (viešpataujantis daiktas). Servitutus nustatyti Žemės sklypo ir Prieplaukos atžvilgiu (tarnaujantys daiktai). Už servitutų nustatymą papildomos kompensacijos nenustatyti.

10.       Savivaldybė priešieškiniu prašo pripažinti Savivaldybės nuosavybės teisę į Pastatą, pastatytą Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą.

11.       Savivaldybė nurodė, kad Statybos leidimas pastatui statyti išduotas 2016 m. rugsėjo 23 d., todėl laikytina, kad ieškovė statytojos teisę galėjo įgyti ir įgyvendinti nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. Nuomos teisinių santykių esmė – nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, nuomininko pareiga yra mokėti nuomos mokestį bei grąžinti daiktą nuomotojui. Prieplaukos nuomos viešo Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė ir kontekstas lemia tai, kad nuomos tikslas buvo išnuomoti Savivaldybės turtą – Prieplauką, o nuomininkui pastačius Pastatą, suteikti jam nuomos teisę laikiniai – Prieplaukos nuomos laikotarpiu eksploatuoti ant jos pastatytą Pastatą (jei toks būtų pastatytas).

12.       Kaip matyti iš Prieplaukos nuomos sutarties, Prieplaukos subnuomos sutarties, Žemės nuomos sutarties ir Žemės subnuomos sutarties, visi pagal šias sutartis susikūrę teisiniai santykiai turėjo baigtis suėjus 10 metų nuo Prieplaukos nuomos sutarties sudarymo. Tokios Prieplaukos nuomos sutarties ir Žemės nuomos sutarties sąlygos dėl nuomos trukmės įrodo, kad: tokiu būdu buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) nuostata, pagal kurią maksimalus galimas valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminas yra 10 metų; nors šiose sutartyse yra nurodyta, kad terminas gali būti pratęstas, tačiau toks pratęsimas prieštarauja VSTVNDĮ.

13.       Nei Prieplaukos nuomos sutartyje, nei Žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, leidžiančių nuspręsti, kad Savivaldybė galėjo turėti ar turėjo ketinimų perleisti nuomininkui nuosavybės teisę arba į Prieplauką (jos dalį), arba kokius nors jos pagerinimus (pakeitimus, papildymus) ateityje. Priešingai, Prieplaukos nuomos sutarties 9 punkte taip pat nurodyta, kad nuomininkas negali įgyti nuosavybės teisės į Prieplauką (jos dalį). Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunktyje nustatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, neatskiriamais nuo pastato. Prieplaukos nuomos sutarties 15 punkte nurodyta, kad nuomotojui sutikus, nuomininkas gali atlikti turto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą), pritaikydamas turtą savo veiklai. Sutikimas dėl nuomininko teisės atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą) duodamas raštu, jį pasirašo sprendimus dėl valstybės turto nuomos priimančio subjekto įgaliotas asmuo. Nuomininkui, pagerinusiam išnuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Be to, VSTVNDĮ 15 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. Analogiška nuostata yra ir Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4.3.9 papunktyje. Taigi, nuosavybės teisės į Prieplaukos dalį ir Pastatą įgijimas ir įregistravimas prieštarautų valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo principams, įtvirtintiems VSTVNDĮ ir jų taikymo praktikai, Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties tikslams ir apribotų Savivaldybės nuosavybės teisę į visą Prieplauką bei paneigtų jos visuomeninę paskirtį, taip galimai pažeidžiant viešąjį interesą.

14.       Ieškovė, statydama Pastatą, iš esmės atliko Prieplaukos pagerinimą (pakeitimą, papildymą). Be to, pati ieškovė Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-248-1042/2024 yra nurodžiusi, kad pagal parengtą Projektą atliktini Pastato statybos darbai iš esmės turėjo būti kvalifikuojami kaip Prieplaukos rekonstrukcija, o ne naujo statinio statyba. Be to, Statybos leidimo išdavimo faktas ir Pastato pastatymas ant Prieplaukos niekaip nemodifikavo Prieplaukos nuomos sutarties nuostatų dėl nuomos santykių dėl Prieplaukos nuomos esmės, t. y., nepriklausomai nuo Statybos leidimo išdavimo, nuomos santykiai ir visos iš jų kilusios pasekmės, įskaitant ir Statybos leidimu ieškovės gautas teises, baigėsi 2024 m. gegužės 13 d. Tai lemia, kad nors Statybos leidime yra nurodyta, jog leidžiama statyti naują statinį, de facto Pastatas pastatytas rekonstruojant Prieplauką ir tokia statyba ant Prieplaukos pamatų yra jos pagerinimas (pakeitimas, papildymas), kuris pasibaigus numatytam Prieplaukos nuomos sutartyje ir VSTVNDĮ maksimaliam 10 metų nuomos terminui turi būti kartu su Prieplauka perduotas Savivaldybei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

16.       Teismas nustatė, kad Taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu leido viešo konkurso būdu 10 metų išnuomoti Prieplauką, tačiau nei Tarybos sprendimas, nei viešo konkurso sąlygos išnuomoto turto subnuomos – teisių ir pareigų perleidimo nenumatė. Su laimėtoju buvo sudaryta tipinė Prieplaukos nuomos sutartis, neatsižvelgiant į imperatyvią viešojo konkurso sąlygą, draudžiančią savivaldybės turtą subnuomoti.

17.       Prieplaukos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 3 dalis numatė, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Teismas konstatavo, kad Prieplaukos nuomos sutarties sąlygos neatitinka Konkurso sąlygų, nes Konkurso laimėtojui buvo suteikta teisė gavus rašytinį Savivaldybės sutikimą Prieplauką subnuomoti, nors tokia galimybė imperatyviai buvo uždrausta Konkurso sąlygose. Prieplaukos subnuomos sutartyje subnuomininkui suteikiama daugiau teisių, negu turėjo pats nuomininkas, kaip Konkurso laimėtojas. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad ant Prieplaukos esamų polinių pamatų numatyta Pastato statyba, jog nuomininkas įsipareigoja kavinės-restorano architektūrinius sprendinius derinti su Administracijos architektūros skyriumi ir techninio projekto rengimo pradžios; Prieplaukos nuomos sutarties 4 punktas numatė, kad nuomininkas ant Prieplaukos, prieš tai suderinęs su nuomotoju (Savivaldybe), turi teisę savo lėšomis įrengti reklamines paslaugų teikimo ir darbo laiko iškabas, laikydamasis vizualinės komercinės reklamos, viešųjų užrašų, iškabų ir skelbimų taisyklių reikalavimų. Nors Savivaldybės sutikimo subnuomoti Prieplauką aiškinamajame rašte nurodoma, kad „nuomininkas V. K., vadovaudamasis Prieplaukos nuomos sutarties 12.1 papunkčiu, prašo leisti subnuomoti pontoninę prieplauką su tiltu, jog būtų galima vykdyti veiklą, skirtą gyventojų poilsiui, laisvalaikiui ir turizmo vystymui bei visuomeninių renginių organizavimui naujam nuomininkui, kadangi bendrovė keičia veiklos pobūdį“, tačiau Prieplaukos subnuomos sutarties 4 punkte nurodoma, kad „subnuomininkas (UAB „Živelina“) ant pontoninės prieplaukos turi teisę savo lėšomis projektuoti, statyti, įrengti ir eksploatuoti statinius, reikalingus kavinės-restorano veiklai organizuoti, taip pat reklamines paslaugų teikimo ir darbo laiko iškabas, laikydamasis vizualinės komercinės reklamos, viešųjų užrašų, iškabų ir skelbimų taisyklių reikalavimų“. Teismas nusprendė, kad Savivaldybės turto – Prieplaukos nuoma buvo vykdoma nesilaikant imperatyvių VPĮ 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų (negali būti keičiamos viešojo konkurso sąlygos), o Prieplaukos subnuomos sutartimi subnuomininkui perduotų teisių apimtis buvo platesnė, negu turėjo pats Konkurso laimėtojas.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės objektu gali būti tik teisėtai pastatytas statinys, sprendžiant klausimą, ar asmuo, pastatęs statinį, įgijo į jį nuosavybės teisę, turi būti įvertinta, ar šio statinio statyba buvo vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl nuosavybės teisės į nebaigtą statyti Pastatą pripažinimo ir tarp šalių kilus ginčui dėl to, kuriai iš jų nuosavybės teise priklauso Pastatas, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar ginčo Pastatas pagal jo statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo pastatytas teisėtai, taip pat, kas buvo Pastato statytojas ir finansavo jos statybą. Sprendžiant klausimą, ar ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo Pastatą statybos būdu, būtent jai tenka pareiga įrodyti, kad Pastato statyba buvo vykdoma teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, taip pat kad būtent ieškovė buvo šio statinio statytoja, o atsakovei atitinkamai šias aplinkybes paneigti.

19.       2016 m. birželio 6 d. ieškovei kaip statytojai buvo išduoti Specialieji architektūros reikalavimai naujo statinio (maitinimo paskirties pastato – kavinės) statybai. 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovei kaip statytojai buvo išduotas Statybos leidimas statyti naują maitinimo paskirties statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas išduotas Projekto pagrindu. Ieškovė pateikė ginčo statinio objektinę sąmatą, patvirtinančią, kad skaičiuojamoji kaina yra 764 394 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Byloje ginčo, jog statytoja yra ieškovė nekilo.

20.       Teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektinėje dokumentacijoje atsispindėjo aplinkybė, jog ežero krantinėje įrengtoje Prieplaukoje, be kita ko, buvo numatytas statinys – kavinė-restoranas: pastatas turi būti dviejų aukštų, pirmo aukšto plotas apie 290 kv. m, prie kavinės restorano turėtų būti įrengtas viešas tualetas apie 20 kv. m; pontoninis tiltas suprojektuotas taip, kad vasaros metu Pastatas gali būti praplėstas ant pontoninės dalies. Detaliajame plane buvo numatyta vieta Pastato statybai. Masčio ežero pakrantės rekonstravimo projektavimo darbų aiškinamojo rašto 6 dalyje „Inkarinio rostverko įrengimo konstrukciniai sprendimai“ nurodyta, kad inkarinio rostverko įrengimo konstrukcinis sprendinys atitinka detalaus plano ir užduoties reikalavimus numatomam statiniui ir papildomas inkarinio rostverko stiprinimas nebus reikalingas. Tarybos sprendimo „Dėl pontoninės prieplaukos ir tilto nuomos ir eksploatavimo“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto „Apleistų ir užterštų (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų regeneravimo ir tvarkymo darbų atlikimo I etapo I eilė. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ruožo (duomenys neskelbtini) sutvarkymas“ statyba baigta 2013 m. spalio 31 d. (statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)); šio projekto metu įrengta pontoninė prieplauka su tiltu, skirta gyventojų poilsiui, laisvalaikiui ir turizmo vystymui, visuomeninių renginių organizavimui; ant pontoninės prieplaukos esamų polinių pamatų numatyta kavinės-restorano statyba; tiltas suprojektuotas taip, kad vasaros metu kavinė-restoranas gali būti praplėstas ant pontoninės dalies; sprendimo tikslas – išnuomoti pontoninę prieplauką ir tiltą 10 metų laikotarpiui.

21.       Ginčo Pastatas buvo suprojektuotas toje pačioje teritorijoje, kurioje buvo įrengta Prieplauka, toje vietoje, kur Prieplaukoje įrengtas inkarinis rostverkas su kompozito danga. Vadovaujantis pateiktais planais ir ginčo Pastato kadastrine byla nustatyta, kad ginčo Pastatas pastatytas plote, kuris planuose žymimas PP10 (inkarinis rostverkas su kompozito danga). Konkurso sąlygose buvo nurodyti numatomo statyti pastato kriterijai – ant esamų prieplaukos polinių pamatų, pasirenkant lengvas sienų konstrukcijas ir atsižvelgiant į galimą sezono įtaką. Pati ieškovė pripažino, kad, vykdant naujo Pastato statybą ir siekiant įgyvendinti Pastato statybos projekte numatytus sprendinius, turėjo būti pašalinta Prieplaukos kompozitinė danga naujo Pastato statybos vietoje. Taigi, viena vertus, Masčio ežero krantinės sutvarkymo detaliajame plane buvo numatyta paskirtame žemės sklype įrengti ir kavinę, kita vertus, ant tos pačios žemės sklypo dalies buvo įrengtas Savivaldybei priklausantis inžinierinis statinys – pontoninė prieplauka ir tiltas (hidrotechninis statinys). Ieškovė, rengdama Pastato statybos projektą, turėjo atsižvelgti į tai, kad šioje teritorijoje Savivaldybė valdo jai priklausantį statinį (Prieplauką) ir, jog pasibaigus statinio nuomos terminui, Prieplauka turi būti grąžinta Savivaldybei.

22.       Hidrotechninio statinio dalis PP10 – inkarinis rostverkas su kompozito danga buvo įrengtas anksčiau (2013 m.), nei buvo statomas Pastatas, taigi detaliajame projekte numatytas Pastatas faktiškai yra pastatytas ne laisvame žemės sklypo plote, o toje vietoje, kuri jau buvo užimta inžinerinio statinio (ieškovė pripažino, kad reikėjo nuardyti kompozito dangą). Todėl sprendžiant dėl Pastato statybos teisėtumo, reikia įvertinti, ar pradėdama statybas ieškovė turėjo teisę valstybinės žemės sklype statyti naują statinį.

23.       Viešąja nuosavybe esančio žemės sklypo išnuomavimo (subnuomojimo) tvarka ir sąlygos nustatytos ne tik bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių, bet ir specialiųjų teisės normų – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos. Taisyklių 30.7 papunktis numatė, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Prieplaukos nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

24.       NŽT su viešo konkurso laimėtoju V. K. 2016 m. gegužės 6 d. sudarė Žemės nuomos sutartį, pagal kurią ne aukciono būdu buvo išnuomotas ne visas žemės sklypas, kurį užima prieplauka, bet tik jo dalis – 0,0334 ha. Žemės nuomos sutarties 5 punktas numatė, kad išnuomotame Žemės sklype statyti naujus statinius galima tuo atveju, jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Taisyklių 43 punktas nustato, kad „Žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus“. Analogiška nuostata yra suformuluota ir Žemės nuomos sutarties 17 punkte.

25.       Prieš subnuomojant valstybinę žemę, pirmiausiai turi būti gautas savininko (šiuo atveju – valstybinės žemės patikėtinio) sutikimas. Ginčo atveju byloje nėra pateiktas NŽT sutikimas, nors 2016 m. gegužės 25 d. sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Prieplaukos subnuomos sutarties preambulėje. Žemės subnuomos sutarties 7 punktas numatė, kad Prieplaukos subnuomos sutartis galioja iki 2024 m. gegužės 12 d., nors subnuomos terminas negalėjo būti ilgesnis negu 5 metai. Penkerių metų ginčo žemės sklypo subnuomos terminas – iki 2021 m. gegužės 24 d. yra nurodomas ir Nekilnojamojo turto registro išraše. Teismas konstatavo, kad nuomininko V. K. ir ieškovės sudarytos Žemės subnuomos sutarties 7 punktas dėl sutarties termino iki 2024 m. gegužės 12 d. neatitinka valstybinės žemės nuomos (subnuomos) teisinius santykius reguliuojančių teisės normų reikalavimų.

26.       2021 m. rugpjūčio 31 d. Administracija pareikalavo ieškovės vykdyti statybos darbus parengto Projekto pagrindu. Nuomininkas V. K. nurodė, kad išduoto Statybos leidimo pagrindu naujo Pastato statybos darbus numatoma pradėti vykdyti 2021 m. spalio 1 d. Ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi Pastato statyba buvo pradėta 2021 m. rudenį, kuomet valstybinės Žemės sklypo subnuoma jau buvo pasibaigusi 2021 m. gegužės 24 d. Jeigu statytojas neatitinka (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

27.       Ieškovė savo teises į ginčo Pastatą grindžia patvirtintu statinio projektu ir išduotu Statybos leidimu, tačiau vien šių juridinių faktų nepakanka tam, kad ieškovė galėtų įgyti nuosavybės teisę į nebaigtą statyti Pastatą, kadangi pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojas įgyvendina savo teises ir gali įgyti statinį, kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba sklypą valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o nagrinėjamu atveju Žemės subnuomos sutartis pasibaigė 2021 m. gegužės 24 d. dar iki ginčo pastato statybos pradžios (2021 m. spalio mėn.). Teismas nusprendė, kad ieškovė negali įgyti nuosavybės teisės į ginčo Pastatą, nes jis pastatytas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų.

28.       Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatą pripažinimo, atmetė ir susijusius reikalavimus dėl įpareigojimo patikslinti kadastrinius matavimus ir servitutų nustatymo.

29.       Prieplaukos nuomos sutarties 3 punktas numatė Pastato statybą ant pontoninės prieplaukos esamų polinių pamatų. 2016 m. birželio 30 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido atlikti Prieplaukos kapitalinį remontą, įrengiant apžvalgos aikštelę su sraigtiniais laiptais. Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunktis numatė, kad pasibaigus sutarties terminui nuomininkas įsipareigoja perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo pastato. Teismas įvertino, kad Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunktis yra neaiškus ir netikslus, nes nuomojamas buvo ne pastatas, o statinys ir neaišku, kokias patalpas turi perduoti nuomininkas, todėl ši Prieplaukos nuomos sutarties nuostata gali būti taikoma tik Prieplaukos grąžinimui, bet ne ginčo pastato. Taigi, Prieplaukos nuomos sutartis numatė galimą nuomininko lėšų panaudojimą Prieplaukos kapitaliniam remontui ir naujo daikto sukūrimui, bet nenumatė naujo daikto perdavimo Savivaldybei nuosavybės teise ir Savivaldybės būsimos teisės tapti ginčo Pastato savininku.

30.       Statybos leidimas buvo išduotas naujo neypatingo statinio statybai, o ne ypatingo statinio (hidrotechninio įrenginio) rekonstrukcijos darbų atlikimui. Nustačius, kad Pastatas negali būti nuosavybės teisės objektu, nes pastatytas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, teismas Savivaldybės priešieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės į Pastatą pripažinimo atmetė. Teismas taip pat atmetė ir su šiuo reikalavimu susijusį reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti dokumentus.

III.                      Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

31.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Živelina“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės 2024 m. liepos 2 d. ieškinys dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu ir 2024 m. liepos 8 d. ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1.                      Teismas tinkamai neatribojo tarp ginčo šalių susiklosčiusių skirtingų teisinių santykių ir dėl to netinkamai įvertino faktinę situaciją kilusio ginčo kontekste. Skirtingai nei yra nurodyta apskųstame sprendime, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs ne su Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, bet su valstybei priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkamai atriboti minėti objektai ir dėl jų susiklostę teisiniai santykiai bei šių santykių kontekste ginčo šalių įgytos teisės, skirtingų sutarčių pagrindu (t. y. Prieplaukos nuomos sutarties ir taip pat valstybinės Žemės nuomos sutarties). Tai yra, byloje nebuvo tinkamai atribota: prieplauka kaip hidrotechninis statinys dėl kurios susiklostę teisiniai santykiai jau yra pasibaigę – Prieplauką grąžinus vienašalio akto pagrindu; valstybinės žemės sklypas ant kurio dalies buvo pastatytas ginčo objektu esantis statinys ir dėl kurio yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, kiek tai yra susiję su ieškovės byloje pareikštais reikalavimais.

31.2.                      Byloje nebuvo poreikio vertinti Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties nuostatų, kurios buvo susijusios su Prieplaukos valdymu, naudojimu ir disponavimu, kadangi sprendžiamas ginčas, ieškovės pareikštų reikalavimų dalyje, buvo susijęs būtent su Žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu bei ant Žemės sklypo dalies šių santykių pagrindu pastatytu pastatu.

31.3.                      Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne Prieplaukai eksploatuoti, bet Pastato statybai, t. y., ieškovės teisė statyti Pastatą įgyvendinta ne Prieplaukos nuomos sutarties, bet Žemės nuomos sutarties pagrindu, o Žemės nuomos sutarties galiojimas buvo susietas su Pastato ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukme, teismas nepagrįstai suabsoliutino subnuomos teisinius santykius ir subnuomos termino nepratęsimą, nors tokio termino pratęsimui nebuvo kliūčių, o nuomininkas ir ieškovė buvo susiję asmenys.

31.4.                      Teismas neatsižvelgė į ieškovės ir nuomininko teisinį santykį. Ieškovė buvo įsteigta Konkurso laimėtojo – nuomininko kaip specialios paskirties juridinis asmuo, kad galėtų įgyvendinti Konkurso būdu įgytas teises. Pastatas pastatytas galiojant Žemės nuomos sutarčiai ir ieškovės vieninteliam akcininkui bei vadovui turint teises į Žemės sklypą.

31.5.                      Žemės subnuomos sutarties nepratęsimui nebuvo kliūčių, kadangi Žemės sklypas buvo valdomas Žemės nuomos sutarties pagrindu ieškovės vienintelio akcininko ir vadovo. Faktinė situacija, kuri buvo pagrindas leisti subnuomoti Žemės sklypą ieškovei, nebuvo pasikeitusi, o ginčo šalys savo konkliudentiniais veiksmais pripažino subnuomos teisinių santykių tęstinumą. Sprendime nėra nė vieno argumento, kodėl ieškovei negalėjo būti pratęstas subnuomos terminas, kai Žemės nuomos sutartis galiojo ir faktinė situacija nebuvo pasikeitusi nuo subnuomos teisinių santykių pradžios.

31.6.                      Tai, kad nuomininkas Pastato statybos darbus vykdė ne asmeniškai, bet netiesiogiai per kontroliuojamą juridinį asmenį – ieškovę, negali paneigti V. K. kaip ieškovės akcininko netiesioginės nuosavybės teisės į Pastatą, kuris buvo pastatytas minėto fizinio asmens teisėtai valdytame Žemės sklype.

31.7.                      Skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis vieninteliu argumentu – subnuomos termino pasibaigimu, neatsižvelgus į tai, kad minėta aplinkybė nepateko į ginčo nagrinėjimo ribas ir nė viena iš ginčo šalių nesirėmė šia aplinkybe kaip reikalavimų ar atsikirtimų faktiniu pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ir netyręs aplinkybių, susijusių su subnuomos terminu – galimu jo pratęsimu, nevertinęs faktinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo sudaryta Prieplaukos subnuomos sutartis ir neanalizuodamas, ar buvo kliūčių subnuomos termino pratęsimui, priėmė iš esmės siurprizinį sprendimą ieškovei dėl ginčo esmės, peržengiant ginčo ribas ir nesudarius ieškovei bylos nagrinėjimo metu galimybės pasisakyti dėl šios faktinės aplinkybės ir jos teisinės reikšmės.

32.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą Savivaldybė ir Administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

32.1.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai identifikavo ginčo santykius, t. y., santykius, kylančius iš Konkurso ir Nuomos, Subnuomos, Žemės nuomos ir Žemės subnuomos sutarčių. Konkurso sąlygų 7 punkte numatyta, kad statytojo teisė ir užstatymo teisė nuomininkui, o juo labiau – ieškovei, nebuvo suteikiama, o tik buvo nurodyta, kad yra numatoma Pastato statyba. Konkurso laimėjimo pagrindu nuomininkas įgijo teisę išsinuomoti Prieplauką ir dėl to buvo sudaryta Prieplaukos nuomos sutartis. Ieškovė teisę naudotis Prieplauka įgijo tik po to, kai su nuomininku sudarė Prieplaukos subnuomos sutartį. Taigi, ieškovė pagal Prieplaukos subnuomos sutartį įgijo tik teisę naudotis Prieplauka ir teisės aktų nustatyta tvarka siekti pasinaudoti galimybe įgyvendinti pagal Konkursą ir sutartį numatytą statybą ant Prieplaukos.

32.2.                      Ieškovė nei pagal Konkursą, nei pagal Prieplaukos subnuomos sutartį neįgijo statytojos teisės, nes nė vienas iš šių teisinių veiksmų nesukūrė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kurios yra statytojo teisės įgyvendinimo įstatyminiai pagrindai. Vėliau nuomininkas su NŽT sudarė Žemės nuomos sutartį, o su ieškove Žemės subnuomos sutartį ir tik tuomet ieškovė įgijo Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą faktinį pagrindą pradėti įgyvendinti statytojos teisę. Tik po Žemės subnuomos sutarties sudarymo ieškovė galėjo įgyti ir įgyvendinti statytojos teisę ir kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nors ieškovė teigia, kad Žemės nuomos sutartis sudaryta ne Prieplaukai eksploatuoti, bet Pastatui statyti, tačiau tokių ieškovės teiginių bylos duomenys nepatvirtina. Nors Žemės nuomos sutartyje yra nurodyta, kad Žemės sklype galima naujų statinių statyba, jeigu ji neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokia statybos galimybės yra sietina būtent su ieškovės teise pastatyti Pastatą, kuris priklausytų jam nuosavybės teise neribotą laiką.

32.3.                      Prieplaukos nuomos Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė ir kontekstas suponuoja tai, jog Prieplaukos nuomos tikslas buvo ją išnuomoti ir nuomininkui leisti joje laikinai vykdyti maitinimo paslaugas, o taip pat ant jos pastatyti Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties sąlygas atitinkanti Pastatą tokiai veiklai vykdyti Prieplaukos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Nei Konkurso sąlygos, nei Prieplaukos nuomos sutartis nenustatė, kad toks Pastatas ir Prieplaukos pamatai, ant kurių šis statinys pastatytas, po Prieplaukos nuomos sutarties pabaigos toliau neribotą laiką liktų nuomininko nuosavybe. Bylos duomenys patvirtina, kad Pastato pamatų poliai sujungti su jau buvusiais įrengtais Prieplaukos poliniais pamatais – inkariniu rostverku. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog Pastatui statyti skirtas Žemės sklypas buvo užimtas tik kompozito danga ir jame nebuvo kitų statinių. Prieplaukos dalį PP10 sudaro ne tik kompozito danga, tačiau ir pats inkarinis rostverkas. Taigi, Žemės sklype buvo įrengtas gelžbetoninis statinys – inkarinis rostverkas, o kompozito danga buvo tik šio rostverko danga, kuri nebuvo atskiras statinys.

32.4.                      Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-248-1042/2024, kurioje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, ir kurioje ji įrodinėjo, kad Pastato statyba ant Prieplaukos pamatų faktiškai buvo ne naujo Pastato statyba, tačiau Prieplaukos rekonstrukcija. Nors ieškovė vėliau šio reikalavimo atsisakė, tačiau jos ir trečiojo asmens toje byloje UAB „Architekto studija“ nurodytos Pastato statybos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl yra laikytinos aktualiomis ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-248-1042/2024 esančio ieškovės ieškinio, jo 36 punkte ieškovė cituoja Statybos įstatymo nuostatą, pagal kurią statinio rekonstravimas apibrėžiamas kaip tokia statybos rūšis, kurios tikslas yra perstatyti statinį – pakeisti jo laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis, t. y., ilgį, plotį, aukštį ir pan. Be to, UAB „Architekto studija“, kuri parengė Pastato Projektą, 2024 m. gegužės 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Prieplaukos poliniai pamatai tampa Pastato priklausiniu. Iš su šiais UAB „Architekto studija“ rašytiniais paaiškinimais pateikto 3 priedo – techninio darbo Projekto „Esamų pamatų ir rostverko bei naujų pamatų plano“ matyti, kad naujai įrengtinus polinius pamatus buvo numatyta sujungti su esamais Prieplaukos poliniais pamatais ir rostverkais įrengiant naujus betoninius rostverkus, dėl to, kaip nurodo UAB „Architekto studija“, naujai įrengti poliai ir rostverkai tampa neatsiejami nuo esamų Prieplaukos pamatų – polių ir rostverkų. Šie duomenys patvirtina, kad priešingai nei nurodo ieškovė, Pastatas yra pastatytas ant Prieplaukos pamatų, t. y. Prieplauka (jos poliniai pamatai ir inkarinis rostverkas) ir Pastatas yra neatsiejamai sujungti tarpusavyje ir taip iš esmės tapo vientisu nekilnojamuoju daiktu.

32.5.                      Prieplaukos nuomos sutartį Savivaldybė sudarė su nuomininku, tačiau Statybos leidimas buvo išduotas ieškovei, kadangi ji turėjo teisę naudoti Prieplauką pagal Prieplaukos subnuomos sutartį ir Žemės sklypą pagal Žemės subnuomos sutartį. Nors ieškovė teigia, kad Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tik Pastatui statyti ir teisė statyti Pastatą įgyvendinta ne Prieplaukos nuomos sutarties, bet Žemės nuomos sutarties pagrindu, tačiau ieškovė taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad nuomininkas specialiai įsteigė ieškovę Pastato statybos ir eksploatavimo darbams atlikti ir dėl to iki Žemės nuomos sutarties sudarymo buvo sudaryta Prieplaukos subnuomos sutartis. Tai reiškia, kad nuomininkas dar iki Žemės nuomos sutarties sudarymo žinojo, jog statytoju Žemės sklype būtų ieškovė.

32.6.                      Aplinkybė, kad tarp nuomininko ir ieškovės buvo sudaryta Prieplaukos subnuomos sutartis reiškia, jog tiek nuomininkas, tiek ir ieškovė suvokė, jog tik tas asmuo, kuris turi teisėtą pagrindą naudoti ir valdyti Prieplauką, yra subjektas kreiptis dėl Prieplaukos polinių pamatų, ant kurių buvo numatyta Pastato statyba, užimamo Žemės sklypo nuomos teisių įgijimo. Iš Žemės nuomos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta ne tam, jog būtų jos pagrindu galima statyti Žemės sklype naujus statinius, tačiau todėl, kad Žemės sklype buvo Prieplaukos nuomos sutartimi išnuomoti statiniai. Taigi, nesant Prieplaukos nuomos teisinių santykių, nebūtų buvę teisinio pagrindo sudaryti Žemės nuomos sutartį, nes realizuoti statybos teisę pagal Žemės nuomos sutarties nuostatas galėjo tik Žemės sklype esančius statinius, t. y., Prieplauką, išsinuomojęs subjektas.

32.7.                      Žemės nuomos sutarties 2 straipsnyje yra nustatytas nuomos santykių terminas – iki 2024 m. gegužės 13 d. Šis terminas sutampa su Prieplaukos nuomos sutarties 7 straipsnyje nustatytu terminu. Taigi, Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į Prieplaukos nuomos sutartyje nustatytą Prieplaukos nuomos terminą, t. y., įvertinus nuomininkui suteiktą terminuotą teisę nuomos pagrindais naudoti Prieplauką, kurios poliniai pamatai yra įrengti Žemės sklype. Prieplaukos nuomos viešo Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė ir kontekstas lemia tai, jog nuomos tikslas buvo išnuomoti Savivaldybės turtą – Prieplauką, o nuomininkui pastačius Pastatą, suteikti jam nuomos teise laikinai – Prieplaukos nuomos laikotarpiu, eksploatuoti ant jos pastatytą Pastatą. Taigi, šalys susitarė, jog nuomos teisė yra suteikiama konkrečiam ir maksimaliam galimam 10 metų Prieplaukos nuomos terminui, o tai reiškia, jog nuomininko ir (ar) ieškovės galimybė ant Prieplaukos pastatyti Pastatą ir jame vykdyti veiklą, jį valdyti nuosavybės teise buvo apibrėžta aiškiu 10 metų terminu. Prieplaukos nuomos sutartyje nėra nuostatų, leidžiančių nuspręsti, kad Savivaldybė galėjo turėti ar turėjo ketinimų perleisti nuomininkui nuosavybės teises arba į Prieplauką (jos dalį), arba kokius nors jos pagerinimus (pakeitimus, papildymus) ateityje, priešingai – Prieplaukos nuomos sutarties 9 punkte nurodyta, kad nuomininkas negali įgyti nuosavybės teisės į Prieplauką (jos dalį), o Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunktyje nustatyta, jog, pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, turi būti perduodamos tvarkingos patalpos su visais patvarkymais, neatskiriamais nuo pastato. Taigi, Prieplauką (jos polinius pamatus) ir Pastatą neatsiejamai sujungus tarpusavyje į vientisą konstrukciją, tokia statyba ant Prieplaukos pamatų yra nuo jos neatskiriamas pertvarkymas, kuris pasibaigus numatytam Prieplaukos nuomos sutartyje ir VSTVNDĮ maksimaliam 10 metų nuomos terminui turi būti kartu su Prieplauka perduotas Savivaldybei ir negali tapti Ieškovo nuosavybės teisės objektu.

32.8.                      Prieplaukos nuomos ir subnuomos sutartys buvo būtini juridiniai faktai ir pagrindai sudaryti Žemės nuomos sutartį, todėl Žemės nuomos sutarties sąlygos, įskaitant ir jos galiojimo terminą, negali būti vertinamos ir pagal ją susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami atsietai nuo nuomos ir subnuomos sutartimis sukurtų teisinių santykių, t. y., Pastato statybos teisės ieškovė negalėjo realizuoti vien tik pagal Žemės nuomos sutarties sudarymo faktą ir jos sąlygas, bet turėjo laikytis Prieplaukos nuomos sutarties, Prieplaukos subnuomos sutarties ir Žemės subnuomos sutarties reikalavimų. Taigi, ieškovė nepagrįstai reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į Pastatą CK 4.47 straipsnio pagrindu vien tik remdamasi iš Žemės nuomos sutarties kildinama Pastato statybos teise ir ignoruodama iš Prieplaukos nuomos sutarties, Prieplaukos subnuomos sutarties ir Žemės subnuomos sutarties atsiradusias teises ir pareigas bei jų sukeltas teisines pasekmes.

32.9.                      Ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad Žemės subnuomos sutarties nebegaliojimas Pastato statybos laikotarpiu yra nereikšmingas formalumas. Toks aiškinimas, pagal kurį imperatyvių teisės normų pažeidimas gali būti laikomas tik formaliu ir pateisinamu privačių interesų tenkinimu, nėra suderinamas su viešosios teisės principu, kurio esmė yra ta, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip Žemės subnuomos sutarties termino reikšmę ir jo nepratęsimą vertina ieškovė, imperatyvių teisės normų nepaisymas negali būti laikomas tik formaliu ar nereikšmingu pažeidimu. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas ir kitiems subjektams tikėtis, kad nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų galima patenkinti savo privačius interesus. Pirma, ieškovės Pastato statybą nebegaliojant Žemės subnuomos sutarčiai vertinant tik kaip formalų pažeidimą, susidarytų situacija, kai Pastatui pastatyti panaudotas ir fiziškai neatsiejamai su Pastatu sujungtas Savivaldybės turtas – Prieplauka, būtų ir toliau naudojama tik ieškovės privatiems verslo interesams tenkinti, t. y. ieškovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos naudotis Savivaldybės turtu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus VSTVNDĮ. Antra, ieškovė, teigdama, kad tariamai Žemės subnuomos sutarties pratęsimui nebuvo kliūčių ir jog toks nepratęsimas buvo tik klaidos pasekmė, nepateikė duomenų, kad ji ar nuomininkas būtų ėmęsi veiksmų dėl Žemės nuomos sutarties ir (ar) Žemės subnuomos sutarties pratęsimo. Trečia, Žemės subnuomos sutarties terminas buvo nustatytas pagal teisės aktą – Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojo sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, todėl analogiška nuostata buvo nustatyta ir Žemės nuomos sutarties 17 punkte. Ketvirta, nuomininko ir ieškovės tarpusavio teisinis ryšys neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Žemės subnuomos sutarties termino. Penkta, teismas, pasisakydamas dėl ieškovės nuosavybės teisės į Pasatą (ne)pripažinimo, nurodė, jog tam, kad asmuo galėtų įgyti nuosavybės teisę į jo statybos būdu sukurtą daiktą, taip pat visas savininko teises ir šių teisių garantijas, statybos procesas turi būti vykdomas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

33.       Apeliaciniame skunde Savivaldybė prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Savivaldybės priešieškinis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

33.1.                      pripažinti Savivaldybės nuosavybės teisę į Pastatą, pastatytą Statybos leidimo pagrindu pagal Projektą;

33.2.                      įpareigoti ieškovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti Savivaldybei: statinio projektą, visas statinio projekto ar jo dokumentų laidas; statybą leidžiantį dokumentą;  statinio kadastro duomenų bylą, žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą; rašytinius pritarimus statinio projektui; statinio statybos rangovo (-ų) atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus; statybos darbų žurnalus ar jų skaitmenines kopijas laikmenoje arba nuotoliniu būdu suteikiant prieigą, o jei pildytas elektroninis statybos darbų žurnalas, – visus saugaus prisijungimo prie elektroninio statybos darbų žurnalo duomenis ir teises, ne trumpiau kaip iki statybos užbaigimo akto išdavimo suteikiančias statybos užbaigimo komisijai prieigą prie nustatyta tvarka užpildyto elektroninio statybos darbų žurnalo, galimybę peržiūrėti jame įrašus, paslėptų darbų ir statinio laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis aktus, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūros ir išbandymo aktus ir informaciją, kaip prisijungti prie elektroninio statybos darbų žurnalo; statinio techninį pasą (techninės apskaitos kortelę) ar pastato techninį-energetinį pasą; požeminių inžinerinių tinklų geodezines nuotraukas (kai šie statiniai pastatyti); statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomųjų draudimo liudijimų (polisų), kopijas, jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas; žemės sklypo su statiniais topografinius erdvinius duomenis (topografinis planas ar žemės sklypo planas) su nurodytais atstumais nuo statinių iki sklypo ribos ir statinių aukščiais; cheminių medžiagų (teršalų), jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, žmogaus kūną veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato, apšvietos ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotų ar akredituotų atitinkamiems vykdyti tyrimams subjektų, dokumentus, jei šie matavimai numatyti statinio projekte, laboratorinių matavimų programą; pastato energinio naudingumo sertifikatą; dokumentą, patvirtinantį atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą kitu teisės aktuose nustatytu būdu; statinio statybos metu panaudotų medžiagų, gaminių, įrengtų įrenginių, sistemų atitikties deklaracijas, naudojimo instrukcijas, jų pardavėjų, gamintojų suteiktų kokybės garantijų dokumentus;

33.3.                      skirti ieškovei 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, jeigu per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo;

33.4.                      priteisti Savivaldybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

34.1.                      Savivaldybės į bylą pateikti įrodymai sudarė pagrindą teismui konstatuoti ne tik tai, kad Pastatas pastatytas Prieplaukos vietoje ir ant Prieplaukos polinių pamatų, tačiau ir tai, jog dėl statybos Pastatas ir Prieplauka buvo neatsiejamai sujungti ir taip iš esmės tapo vientisu nekilnojamuoju daiktu. Teismas nekonstatuodamas tokios Pastato ir Prieplaukos sujungimo aplinkybės, nevisapusiškai įvertino susiklosčiusią situaciją ir dėl to nepagristai nusprendė, kad Savivaldybei nėra pagrindo pripažinti nuosavybės teisę į Pastatą.

34.2.                      Ieškovė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-248-1042/2024 buvo pareiškusi reikalavimą dėl Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, kurioje įrodinėjo, kad Pastato statyba ant Prieplaukos pamatų faktiškai buvo ne naujo Pastato statyba, tačiau Prieplaukos rekonstrukcija. Nors ieškovė vėliau šio reikalavimo atsisakė, tačiau jos ir trečiojo asmens toje byloje UAB „Architekto studija“ atstovo nurodytos Pastato statybos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl yra laikytinos aktualiomis ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-248-1042/2024 esančio ieškovės ieškinio, jo 36 punkte ieškovė cituoja Statybos įstatymo nuostatą, pagal kurią statinio rekonstravimas apibrėžiamas kaip tokia statybos rūšis, kurios tikslas yra perstatyti statinį – pakeisti jo laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis, t. y., ilgį, plotį, aukštį ir pan. Dar toliau, ieškinio 40 punkte ieškovė vienareikšmiai nurodo, kad Pastato statybos darbai turėjo būti atliekami ant esamo statinio (Prieplaukos pamatų). Be to, UAB „Architekto studija“, kuri parengė Pastato Projektą, 2024 m. gegužės 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose toje byloje vienareikšmiai nurodė, kad Prieplaukos poliniai pamatai tampa Pastato priklausiniu. Iš su UAB „Architekto studija“ 2024 m. gegužės 7 d. rašytiniais paaiškinimais pateikto 3 priedo – techninio darbo Projekto „Esamų pamatų ir rostverko bei naujų pamatų plano“ matyti, kad naujai įrengtinus polinius pamatus buvo numatyta sujungti su esamais Prieplaukos poliniais pamatais ir rostverkais įrengiant naujus betoninius rostverkus, dėl to naujai įrengti poliai ir rostverkai tampa neatsiejami nuo esamų Prieplaukos pamatų – polių ir rostverkų. Be to, ieškovės pateikto į bylą Projekto (ieškinio P-14-1 priedas) bendrosios dalies bendro aiškinamojo rašto skyriuje 3.4 Statinio projektinių sprendinių aprašymas yra nurodyta: pamatai – pastatas statomas ant esamų polinių pamatų; esama situacija: esamų spraustinių pamatų d 30 tinklas sujungtas rostverku, ant kurio įrengta betono danga 12 cm storio. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, Pastatas yra pastatytas ant Prieplaukos pamatų, t. y., Prieplauka (jos poliniai pamatai ir inkarinis rostverkas) ir Pastatas yra neatsiejamai sujungti tarpusavyje ir taip iš esmės tapo vientisu nekilnojamuoju daiktu. Ieškovė, statydama Pastatą, iš esmės faktiškai atliko Prieplaukos pagerinimą (pakeitimą, papildymą).

34.3.                      Prieplaukos nuomos viešo Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė ir kontekstas lemia tai, jog nagrinėjamu atveju nuomos tikslas buvo išnuomoti Savivaldybės turtą – Prieplauką, o nuomininkui pastačius Pastatą, suteikti jam nuomos teisę laikiniai – Prieplaukos nuomos laikotarpiu, eksploatuoti ant jos pastatytą Pastatą (jei toks būtų pastatytas). Prieplaukos nuomos sutartis buvo sudaryta 10 metų laikotarpiui, atitinkamai Prieplaukos subnuomos sutarties ir Žemės nuomos sutarties terminai sutapo su Prieplaukos nuomos sutarties terminu. Prieplaukos nuomos sutartyje nėra konkrečių nuostatų, leidžiančių spręsti, kad Savivaldybė galėjo turėti ar turėjo ketinimų perleisti nuomininkui nuosavybės teisę arba į Prieplauką (jos dalį), arba kokius nors jos pagerinimus (pakeitimus, papildymus) ateityje, priešingai – Prieplaukos nuomos sutarties 9 punkte nurodyta, jog nuomininkas negali įgyti nuosavybės teisės į Prieplauką (jos dalį), o Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunktyje nustatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo pastato. Nors Statybos leidime yra nurodyta, jog leidžiama statyti naują statinį, de facto Pastatas pastatytas rekonstruojant Prieplauką ir tokia statyba ant Prieplaukos pamatų yra jos pagerinimas (pakeitimas, papildymas), kuris pasibaigus numatytam Prieplaukos nuomos sutartyje ir VSTVNDĮ maksimaliam 10 metų nuomos terminui turi būti kartu su Prieplauka perduotas Savivaldybei.

34.4.                      Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus motyvuodamas tuo, kad Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunktis „<...> teismo vertinimu, yra neaiškus ir netikslus, nes nuomojamas buvo ne pastatas, o statinys, neaišku, kokias patalpas turi perduoti nuomininkas, todėl ši sutarties nuostata gali būti taikoma tik prieplaukos grąžinimui, bet ne ginčo pastato atžvilgiu“, Prieplaukos nuomos sutartis „<...> nenumatė naujo daikto perdavimo savivaldybei nuosavybės teise ir savivaldybės būsimos teisės tapti ginčo pastato savininku“, Statybos leidimas buvo išduotas ne Prieplaukos rekonstrukcijai. Jeigu teismui sprendžiant ginčą kilo abejonių dėl Prieplaukos nuomos sutarties nuostatų turinio reikšmės ir jų taikymo galimų teisinių pasekmių šalims, teismas turėjo galimybę ir pareigą aiškinti Prieplaukos nuomos sutartį, be kita ko, atsižvelgdamas į Savivaldybės nurodytas faktines Pastato statybos aplinkybes, jos metu sukurtus fizinius ryšius tarp Prieplaukos ir Pastato, ieškovės elgesį rengiant Projektą, jį realizuojant ir juo grindžiant savo poziciją dėl Statybos leidimo neteisėtumo Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-248-1042/2024.

34.5.                      Byloje kilusio ginčo teisingą išsprendimą turi lemti ne formalus Statybos leidime nurodytos statybos rūšies vertinimas, ne tai, kad Prieplaukos nuomos sutartyje yra nurodyta ne apie statinio, bet apie patalpų perdavimą po nuomos termino pabaigos, ir ne tai, jog Prieplaukos nuomos sutartyje nėra numatyta, kad Savivaldybė įgis Pastatą nuosavybės teise, tačiau tai, jog: pasibaigus Prieplaukos nuomos sutarties terminui Savivaldybei turi būti grąžinta Prieplauka; Nuomininkas tinkamai neįvykdė Prieplaukos nuomos sutarties reikalavimo jai pasibaigus perduoti Prieplauką Savivaldybės dispozicijon; prieplauka nei teisiškai, nei fiziškai negali būti grąžinta Savivaldybei, nes Savivaldybės turtas – Prieplauka, faktiškai buvo pakeista (pagerinta, padidinta) Pastato statybos darbais fiziškai jį neatsiejamai sujungiant su Pastatu ir be kurio nėra įmanomas Pastato naudojimas bei Savivaldybei neturint nuosavybės tesės į Pastatą, jo savininkas iš esmės būtų kartu su Savivaldybe Prieplaukos bendraturtis; nuosavybės teisės į Pastatą nepripažinimas Savivaldybei reikštų Ieškovės galimybę naudotis su Pastatu sujungta Prieplauka nesilaikant VSTVNDĮ reikalavimų dėl valstybės savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, o, konkrečiai – Savivaldybės turto užvaldymą. Taigi, prieplaukos pagerinimai (pakeitimai, papildymai), įskaitant Pastatą, pagal Prieplaukos nuomos sutarties sąlygas turi priklausyti Savivaldybei.

34.6.                      Šiuo metu nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas nei Pastatas, nei kiti Prieplaukos pertvarkymai, atlikti pagal Statybos leidimą, nėra ir pagal teisės aktų reikalavimus įforminta šių objektų statybos pabaiga. Kadangi Statybos leidimas yra išduotas ieškovei, ji disponuoja (turi disponuoti) visais dokumentais, kurie reikalingi įforminti statybos pabaigą. STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punkte nurodyta, kad jeigu perleidžiamas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys (jo dalis), šio reglamento 61 punkte ir 10 priede nurodyti dokumentai turi būti suformuojami ir perduodami statinio (jo dalies) įgijėjui iki statinio perleidimo įforminimo. Todėl Savivaldybė, reikšdama reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teisę į Pastatą reiškia ir reikalavimą įpareigoti ieškovę perduoti Savivaldybei statybos užbaigimui įforminti pagal STR 1.05.01:2017 nuostatas reikalingus dokumentus ir duomenis. Be to, tam, kad Savivaldybė galėtų pilnaverčiai naudoti Pastatą, ieškovė turi būti įpareigojama perduoti Pastato raktus ir (ar) kitas patekimo į jį ir (ar) jame esančias patalpas priemones, Pastate įrengtų sistemų, įrenginių eksploatacijos bei priežiūros dokumentus ir priemones (įskaitant garantinio laikotarpio dokumentaciją).

34.7.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Pastatas pastatytas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, todėl negali būti nuosavybės teisės objektu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pradėjo Pastato statybas jau nebeturėdama teisėto pagrindo naudotis Žemės sklypu ir tokią aplinkybę žinojo arba turėjo žinoti, kadangi, be kita ko, ji buvo išviešinta viešame registre. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Žemės sklypo subnuomos terminas baigiasi 2021 m. gegužės 24 d., nors 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pastato statyba dar nebuvo pradėta. Ši aplinkybė yra reikšminga byloje, kadangi ieškovė reikalavimą dėl nuosavybės teisės į Pastatą įgijimo grindė aplinkybe, kad ji Pastatą pastatė teisėtai, todėl nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu taikytinos CK 4.47 straipsnio nuostatos.

34.8.                      Teismas, remdamasis CK 4.47 ir 4.103 straipsnių nuostatomis, pagrįstai nusprendė, kad CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu ieškovei negali būti pripažinta nuosavybės teisė į Pastatą, kadangi ji, kaip Pastato statytoja, jį sukūrė pažeisdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą – Žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Vis dėlto, šios aplinkybės yra kliūtis Savivaldybei tapti Pastato savininke, kadangi Savivaldybė neprašė jai pripažinti nuosavybės teisės į Pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Ieškovė Pastato, į kurį negali įgyti nuosavybės teisės CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, nei perduoda Savivaldybei, nei ketina jį nugriauti. Pastato statyba nėra baigta ir Pastatas nėra apskritai įregistruotas (jokiu baigtumo lygiu) Nekilnojamojo turto registre. Be to, Statybos leidimas išduotas ne Savivaldybei, bet ieškovei, todėl akivaizdu, kad ir dėl šios aplinkybės Savivaldybė negalėtų reikalauti pripažinti jai nuosavybės teisę į Pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.

34.9.                      Atsižvelgiant į tai, kad Pastatas ant Prieplaukos galėjo būti pastatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus, jog nėra duomenų apie tai, jog jis pastatytas nukrypstant nuo Projekto, kad jis neatsiejamai sujungtas su Savivaldybės nekilnojamuoju daiktu – Prieplauka, kuri yra pastatyta teisėtai ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, jog de facto buvo atlikta jos rekonstrukcija, o ne naujo statinio – Pastato statyba, turėtų būti suteikta teisė Savivaldybei įteisinti Prieplaukos pakeitimus, padarytus Pastato pastatymu ant jos, ir dėl to yra pagrindas ir būtinybė pripažinti Savivaldybei nuosavybės teisę į statybos procese sukurtą turtą.

34.10.                      Sprendžiant byloje kilusį ginčą, nėra kliūčių Pastato nuosavybės teisės pripažinimo Savivaldybei klausimą spręsti ne Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, bet kaip daiktų visumos, kuri ateityje bus registruojama kaip nekilnojamasis daiktas. Būtent dėl to, kad Savivaldybė, neturėdama visų statybos užbaigimui įforminti reikalingų dokumentų, nurodytų Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, negalės to padaryti ir pilnaverčiai naudotis savo nuosavybės objektais, Savivaldybė ir reiškia reikalavimą įpareigoti ieškovę perduoti Savivaldybei statybos užbaigimui įforminti pagal STR 1.05.01:2017 nuostatas reikalingus dokumentus ir duomenis.

34.11.                      Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl Prieplaukos nuomos sutarties atitikties VPĮ 18 straipsnio 3 dalies reikalavimams yra nepagrįsti. Nors ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atmetimas sprendime nebuvo motyvuojamas Prieplaukos nuomos sutarties neatitikimu VPĮ nuostatoms, tačiau, visų pirma, nagrinėjamu atveju Prieplauka buvo išnuomota ne pagal VPĮ, o pagal VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatas, todėl teismas be pagrindo nagrinėjamu atveju iš Konkurso susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip santykius, susiklosčiusius pagal VPĮ ir nepagrįstai pasisakė apie VPĮ imperatyviųjų teisės normų pažeidimą Prieplaukos nuomos sutarties atveju. Antra, nei VSTVNDĮ, nei Apraše nėra imperatyviųjų nuostatų, susijusių su viešojo konkurso sąlygų ir jo pagrindu sudaromos turto nuomos sutarties sąlygų palyginimu. Konkurso sąlygų paskelbimo metu viešai buvo atskleistas būsimos Prieplaukos nuomos sutarties esminis turinys, be kita ko, ir dėl subnuomos galimybės ir jos įgyvendinimo tvarkos. Taigi, visiems potencialiems Konkurso dalyviams būsimos Prieplaukos nuomos sutarties sąlygos galėjo būti žinomos. Trečia, net jeigu daryti prielaidą, kad Konkurso sąlygų ir Prieplaukos nuomos sutarties sąlygų dėl subnuomos teisės neatitikimas yra teisės aktų pažeidimas, toks pažeidimas nėra imperatyvių (įstatymų) teisės normų pažeidimas, kuris galėtų lemti Prieplaukos nuomos sutarties negaliojimą ab initio (nuo sudarymo momento). Taigi, teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Prieplaukos nuomos sutartis neatitiko VPĮ reikalavimų ir nemotyvavo, jog ji yra negaliojanti dėl to, kad joje numatyta subnuomos teisės įgyvendinimo galimybė.

35.       Prisidėjimu prie Savivaldybės apeliacinio skundo Administracija prašo Savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Prisidėjime prie Savivaldybės apeliacinio skundo nurodyta, kad Administracija palaiko Savivaldybės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus.

36.       Atsiliepime į Savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė prašo Savivaldybės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

36.1.                      Savivaldybė pateiktą skundą iš esmės grindžia ne nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais, bet kitoje byloje šalių išdėstyta pozicija, kuri buvo susiformavusi neturint išsamios informacijos, susijusios su kilusio ginčo objektu. Paaiškėjus kitoje byloje naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo ieškovei žinomos ir dėl to iš esmės pasikeitus ginčo faktinei situacijai, kitoje byloje pareikšto ieškinio buvo atsisakyta. Atitinkamai, nėra suprantama, kaip kitoje byloje ginčo šalių ir trečiųjų asmenų dėstyta pozicija gali paneigti ar patvirtinti nagrinėjamoje byloje įrodinėjamas aplinkybės, kai kitoje byloje pareikšto ieškinio atsisakyta, nes iš esmės pasikeitė faktinė situacija ir paaiškėjo nauji duomenys, kurie nuo ieškovės buvo Savivaldybės sąmoningai nuslėpti.

36.2.                      Savivaldybės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija ir teisiniai reikalavimai neturi faktinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pastatė naują statinį ir statybos būdu įgijo nuosavybės teisę į šį naujai sukurtą objektą. Šiuo atveju nebuvo atlikta esamos Prieplaukos rekonstrukcija. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovė būtų kaip nors pagerinusi Prieplauką kaip išsinuomotą daiktą. Naujai pastatytas Pastatas nelaikytinas Prieplaukos dalimi, kadangi buvo sukurtas atliekant naujo statinio antžeminių statinių statybos darbus neužstatytoje žemės sklypo dalyje, o ne esamo statinio rekonstrukcijos darbus. Be to, Prieplaukos statybos metu buvo numatyta naujo statinio statybos vieta (neužstatyta aikštelė) ir toje dalyje Prieplauka, kaip hidrotechninis statinys, pagal projektinius sprendinius neegzistavo antžeminėje dalyje (egzistavo tik požeminiai konstrukciniai elementai – inkarinis rostverkas su atramine sienute). Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė nesiekia įgyti ir įregistruoti teisių į Prieplauką, kuri nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Savivaldybė išlaiko visas teises į šiuo metu žemiau žemės lygio egzistuojančius konstrukcinius elementus (t. y. inkarinį rostverką ir atraminę sienutę). Priešingai, byloje būtent Savivaldybė siekia nesąžiningai įgyti ir įregistruoti teises į ieškovės pastatytą naują Pastatą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei.

36.3.                      Savivaldybė apeliaciniu skundu iš esmės netiesiogiai kvestionuoja išduoto Statybos leidimo teisėtumą, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas Statybos leidimo teisėtumo klausimas ir šis klausimas nepateko į bylos nagrinėjimo ribas. Be to, Savivaldybės skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsi ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nėra suderinami su imperatyviomis galiojančio statybų teisinio reglamentavimo nuostatomis.

36.4.                      Išduotam statybą leidžiančiam dokumentui yra taikoma teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, kad išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra laikomas teisėtu, kol nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Ši prezumpcija turėtų būti taikoma tiek nagrinėjant ginčus dėl statybos teisėtumo, tiek ir sprendžiant ginčus dėl statybos padarinių. Šiuo atveju ginčo Pastatas pastatytas toks, koks buvo suprojektuotas ir kokiam išduotas Statybos leidimas. Dėl visų minėtų aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra ginčo. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje nėra galima kvestionuoti statybos rūšies ar Pastato projekto sprendinių, nenuginčijus paties išduoto Statybos leidimo teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju Statybos leidimo teisėtumas nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos objektas, nes tokio pobūdžio reikalavimas nėra pareikštas byloje ir dėl to nėra pagrindo kvestionuoti Statybos leidimo teisėtumo ar jo pagrindu atliktų statybos darbų teisėtumo. Tuo atveju, jeigu Savivaldybė laikėsi pozicijos, kad Statybos leidimo pagrindu tariamai buvo atlikti ne naujo neypatingos kategorijos maitinimo paskirties Pastato statybos darbai, o esamo hidrotechninio ypatingos kategorijos statinio – Prieplaukos – rekonstrukcijos darbai, Savivaldybė turėjo šį klausimą kelti teisės aktų nustatyta tvarka, kvestionuodama išduoto Statybos leidimo ir jo pagrindu atliktų darbų teisėtumą. Atitinkamai tokiu atveju būtų kartu keliamas ir ieškovei dėl atsakingų valdžios institucijų veiksmų patirtos žalos atlyginimo klausimas, kadangi ieškovė negali būti laikoma atsakinga už tam tikrus neteisėtus valdžios institucijos sprendimus ir jų nulemtus padarinius. Tol, kol Statybos leidimo teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra galima kvestionuoti Statybos leidimo sprendinių, tame tarpe statybos rūšies (t. y. nėra galima neigti, kad buvo atliekami naujo pastato statybos darbai) bei atliekant statybos darbus sukurto rezultato (t. y. nėra galima neigti, jog atliekant statybos darbus buvo pastatytas naujas neypatingos kategorijos pastatas).

36.5.                      Ieškovė, kitos bylos nagrinėjimo metu sužinojusi apie atliktą Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, neturėdama pagrindo abejoti VTPSI specialistų kompetencija, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad Statybos leidimo pagrindu buvo atlikti naujo neypatingo pastato statybos darbai, o ne ypatingojo inžinerinio statinio rekonstrukcijos darbai, nulemtų Statybos leidimo neteisėtumą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Savivaldybė gynybinę poziciją bando pagrįsti ne kokiais nors realiais įrodymais, bet kitoje byloje ieškovės ir projekto rengėjo teiktais rašytiniais paaiškinimais, kurie neturi šiuo metu nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės. Po ieškinio pareiškimo kitoje byloje ir rašytinių paaiškinimų pateikimo, iš esmės pasikeitus faktinei situacijai (pasikeitus Savivaldybės pozicijai dėl ginčo objektu esančių faktinių aplinkybių – statybos rūšies) ir paaiškėjus naujų esminių faktinių aplinkybių, kurios ieškovei nebuvo žinomos ir Savivaldybės sąmoningai iki kito ginčo kilimo buvo nuslėptos (tik prieš pereinant į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją į bylą buvo pateiktas VTPSI Patikrinimo aktas), ieškovė atsisakė kitoje byloje pareikšto ieškinio. Taigi, Savivaldybė nagrinėjamoje byloje poziciją siekia pagrįsti kitoje byloje dėstytais argumentais, kurių buvo atsisakyta dėl paaiškėjusių naujų esminių aplinkybių, o byla buvo nutraukta. Šiuo atveju nė vienoje byloje nėra kvestionuojamas Statybos leidimo teisėtumas, kaip ir nėra apskųstas VTPSI Patikrinimo akto teisėtumas. Dėl to nėra pagrindo abejoti Pastato statybos projekto sprendinių ar šio projekto pagrindu išduoto Statybos leidimo teisėtumu.

36.6.                      Skunde dėstoma pozicija, kad Statybos leidimo pagrindu buvo atliekami ne naujo Pastato statybos darbai, bet esamos Prieplaukos rekonstrukcijos darbai, neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Savivaldybė, laikydamasi pozicijos, kad atliekant Statybos leidimo pagrindu statybos darbus, buvo rekonstruota Prieplauka, siekia ne tik paneigti statybą leidžiančiam dokumentui taikomą teisėtumo prezumpciją (neginčijant paties Statybos leidimo), bet ir siekia paneigti statybų teisinį reglamentavimą ir imperatyvias šio teisinio reglamentavimo nuostatas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Statybos leidimo pagrindu atliekant statybos darbus buvo pastatytas naujas neypatingas maitinimo paskirties Pastatas. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti, kad Statybos leidimo pagrindu būtų buvusi atlikta Prieplaukos kaip ypatingo hidrotechninio statinio rekonstrukcija ir tokiu būdu būtų buvusi pagerinta Prieplauka, kaip bandoma deklaratyviai teigti skunde. Savivaldybė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Statybos leidime ir VTPSI Patikrinimo akte užfiksuotą informaciją. Įvertinus tai, kad Pastatas – naujas statinys, nėra galima teigti, jog sukuriant šį objektą būtų buvusi pagerinta Prieplauka, nes Pastatas ir Prieplauka yra du vienas nuo kito nepriklausantys savarankiški nekilnojamojo turto ir civilinės teisės objektai. Be to, inkarinis rostverkas (t. y. PP10) su atramine sienute (t. y. PP9) nėra naujai pastatyto Pastato sudėtinė dalis ir ieškovė nesiekia įgyti kokių nors teisių į šiuos po žeme (žemiau žemės lygio) esančius konstrukcinius elementus, kurių tikslas, kaip jau minėta, buvo suformuoti atitinkamą krantinę naujo pastato statybai. Ieškovė šiuo atveju atlikdama statybos darbus išduoto Statybos leidimo pagrindu pagamino naują daiktą – Pastatą, ir įgijo nuosavybės teisę tik į naujai sukurtą objektą, bet ne į iki tol po žeme buvusius kitų statinių konstrukcinius elementus.

36.7.                      Vykdant statybos darbus nebuvo atlikti Prieplaukos kaip ypatingo hidrotechninio statinio rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcijos darbų atlikimui nebuvo parengtas statybos projektas, nebuvo išduota statybą leidžiantis dokumentas, statybos darbai ir projektas nebuvo rengiami tokios kategorijos ir tokios rūšies darbų atlikimui. Be to, Savivaldybė nebuvo statytoja, atliekant ginčo objektu esančius statybos darbus. Dėl to nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų, kurios leistų teigti, kad Savivaldybė galėjo įgyti kokias nors teises į Statybos leidimo pagrindu pastatytą Pastatą. Nėra pagrindo teigti, kad atliekant statybos darbus buvo tariamai rekonstruota ar pagerina Prieplauka. Tuo atveju, jeigu būtų buvusi vykdyta Prieplaukos rekonstrukcija, tai Pastatas būtų buvęs sukurtas nesilaikant teisės aktų nustatytų imperatyvių reikalavimų, o tai yra būtina sąlyga įgyjant nuosavybės teises į daiktą. Taigi, Savivaldybė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į Pastatą byloje esančių dokumentų pagrindu, atsižvelgus į šių dokumentų turinį ir atliktų darbų pobūdį.

36.8.                      Savivaldybės pateiktame skunde nėra tinkamai atribojami du savarankiški teisinių santykių objektai – nekilnojamieji daiktai, ir dėl to prieinama prie nepagrįstų išvadų. Atsakovas nepagrįstai traktuoja Pastatą ir Prieplauką kaip vieną nekilnojamąjį daiktą, nors tam nėra pagrindo, be to, toks traktavimas, kaip jau minėta, pažeistų daugybę imperatyvių statybų teisinio reglamentavimo nuostatų. Tai, kad naujas Pastatas buvo pastatytas ežero pakrantėje, suformuotoje kaip krantinė, kurią atribojo nuo ežero inkarinis rostverkas (t. y. PP10) su atramine sienute (t. y. PP9), neleidžia tokio krantinėje naujai pastatyto Pastato laikyti minėtų po žeme esančių elementų sudėtine dalimi (t. y. krantinės dalimi). Kitų panašių objektų projektinė dokumentacija taip pat patvirtina, kad krantinėje statomas naujas pastatas netampa šios krantinės priklausiniu ir gali egzistuoti kartu, t. y. krantinės konstrukcijos po žeme ir kitas pastatas ant žemės laikytini savarankiškais civilinės teisės objektais, o kartu – savarankiškais pagrindiniais nekilnojamaisiais daiktais.

36.9.                      Savivaldybės pateiktos Pastato Projekto ištraukos patvirtina, kad naujo Pastato statybai buvo įrengti nauji spraustiniai pamatai (greta esamų inkarinio rostverko laikančių konstrukcijų pamatų) ir ant naujo rostverko įrengtos projektuojamo Pastato pamato metalinės kolonos. Vadinasi, skirtingai nei deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde, naujas Pastatas pastatytas ne Prieplaukos vietoje, be to, ne ant Prieplaukos pamatų, bet suformuotos krantinės vietoje, kurią atribojo inkarinis rostverkas (t. y. PP10) su atramine sienute (t. y. PP9), ir kuri buvo skirta naujo Pastato statybai, o naujo Pastato projektiniai sprendiniai buvo parengti taip, kad nebūtų padaryta žalos esamoms požeminėms kito statinio konstrukcijoms.

36.10.                      Konkurso būdu įgytų teisių apimtis turėtų būti nustatoma vertinant tiek Konkurso sąlygas, tiek duomenis, susijusius su Konkurso sąlygų rengimu, tiek ir su Konkurso sąlygų įgyvendinimu bei sudarytos sutarties vykdymu. Savivaldybė apeliaciniame skunde siekia izoliuotai vertinti faktines aplinkybes, taip bandydama nesąžiningai pagrįsti priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Vertinant ieškovės įgytų teisių ir pareigų apimtį, o kartu ir Savivaldybės prisiimtus įsipareigojimus, turi būti analizuojamos paskelbtos Konkurso sąlygos, kurių pagrindu teikti dalyvių pasiūlymai.

36.11.                      Konkurso sąlygos numatė, kad bus vykdoma naujo Pastato statyba. Konkurso sąlygos nenumatė, jog Konkurso laimėtojas įgis teisę rekonstruoti Prieplauką. Toks Konkurso objekto apibrėžimas nebūtų buvęs logiškas, nes Prieplauka ar krantinė – hidrotechninis statinys, o Pastatas yra priskiriami prie negyvenamosios paskirties, komercinių – maitinimo paskirties pastatų pogrupio. Maitinimo paskirties pastato tikslas – žmonių maitinimas. Hidrotechninio statinio tikslas – vandens išteklius naudoti ir aplinką nuo žalingo vandens poveikio apsaugoti (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“). Taigi, nėra logiška teigti, kad Konkurso būdu buvo suteikta teisė atlikti Prieplaukos kaip hidrotechninio statinio rekonstrukcijos darbus, kai Konkurso tikslas buvo pastatyti naują žmonių maitinimui skirtą pastatą.

36.12.                      Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aiškinant Konkurso sąlygas yra aktualus ginčo šalių elgesys, susijęs su Konkurso sąlygų rengimu ir Konkurso sąlygų vykdymu bei Konkurso būdu sudarytos sutarties įgyvendinimu. Savivaldybė sąmoningai į bylą neteikia reikšmingų duomenų, kuriuos net pašalino iš informacinės sistemos, kad jie nebūtų prieinami ieškovei, suvokdama tokių duomenų įrodomąją reikšmę byloje. Ieškovė reikalavo į nagrinėjamą bylą pateikti 2016 m. birželio 30 d. Tarybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kurio metu buvo priimtas 2016 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo atlikti Prieplaukos kapitalinį remontą. Minėto Tarybos posėdžio metu turėjo būti pasisakyta dėl ieškovės teisių į naujai statomą Pastatą, poreikio atlikti Prieplaukos kapitalinį remontą, kad būtų galima pastatyti naują Pastatą, kuris ieškovei turėjo priklausyti nuosavybės teise ir pan. Minėto Tarybos posėdžio įrašas būtų patvirtinęs, kad niekas neplanavo atlikti Prieplaukos rekonstrukcijos, o tai yra tik gynybinė šiuo metu sugalvota Savivaldybės pozicija, kuri neturi nieko bendro su ankstesniu šalių elgesiu.

36.13.                      Savivaldybė apeliaciniame skunde nepagrįstai siekia susiaurinti Konkurso būdu konkurso laimėtojui suteiktų teisių apimtį, deklaratyviai teigdama, kad Konkurso būdu buvo suteikta tik nuomos teisė ir dėl to ieškovės įgytų teisių apimtis tariamai turi būti vertinama vien iš nuomos teisinių santykių perspektyvos. Skirtingai nei deklaratyviai teigia Savivaldybė, kaip matyti iš paties Konkurso sąlygų bei vėliau sekusių veiksmų, Konkurso tikslas buvo ne tik išnuomoti Prieplauką, bet ir Konkurso laimėtojui suteikti teisę statyti naują pastatą – vieno aukšto su mansarda kavinę-restoraną. Konkurso sąlygos nenumatė, kad pasibaigus Prieplaukos nuomos terminui, Pastatas kaip naujai pastatytas savarankiškas civilinės teisės objektas turėtų būti perduotas neatlygintinai Savivaldybei.

36.14.                      Savivaldybė pati ne kartą pripažino, jog ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Pastatą, Pastatas buvo sukurtas kaip naujas objektas ir Statybos leidimo pagrindu buvo vykdomi naujo statinio statybos darbai. Be to, Savivaldybė pripažindama, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Pastatą, pripažino ir tai, jog Pastatas buvo sukurtas kaip savarankiškas objektas, o tai lemia, kad Pastatas negali būti laikomas Prieplaukos pagerinimu bei neturi būti grąžinamas Savivaldybei kartu su Prieplauka, remiantis Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunkčiu.

36.15.                      Visi Pastato projekto sprendiniai buvo derinami su Savivaldybe ir visiems šiems sprendiniams Savivaldybė pritarė iki Statybos leidimo išdavimo. Vadinasi, pati Savivaldybė Prieplaukos nuomos sutarties vykdymo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad statomas naujas maitinimo paskirties neypatingas Pastatas ir niekada nesilaikė pozicijos, kad ieškovė atliks Prieplaukos kaip hidrotechninio statinio rekonstrukcijos darbus. Be to, Savivaldybė 2021 m. reikalavo, kad Pastatas būtų pastatytas toks, dėl kokio buvo išduotas Statybos leidimas, ir nurodė, jog priešingu atveju nutrauks sudarytą Prieplaukos nuomos sutartį, jeigu ant Prieplaukos liks stovėti esamas laikinas statinys. Taigi, Savivaldybė reikalavo iš ieškovės, kad būtų pastatytas toks Pastatas, koks buvo suprojektuotas, įrengiant gręžtinius polius ir įgyvendinant visus Pastato statybos projekte, dėl kurio buvo išduotas Statybos leidimas, numatytus architektūrinius ir konstrukcinius sprendinius.

36.16.                      Savivaldybė Konkurso sąlygas aiškina selektyviai, paimdama tam tikras nuostatas iš konteksto (izoliuotai nuo kitų nuostatų), be to, kartu ignoruodama su paskelbtu Konkursu susijusius kitus dokumentus, nors jie turi esminę reikšmę, vertinant ieškovės Konkurso būdu įgytų teisių ir pareigų apimtį. Skirtingai nei bandoma teigti apeliaciniame skunde, Konkurso būdu įgytų teisių apimtis neturėjo būti ribota laike, be to, Konkurso sąlygos taip pat nenumatė, kad naujai pastatytas Pastatas praėjus 10 metų turėtų būti neatlygintinai perleistas Savivaldybei, juolab, turint omenyje tai, kad Savivaldybė Konkurso paskelbimo metu neturėjo teisių į žemės sklypą, kurio dalyje buvo pastatytas Pastatas. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, susiję su VSTVNDĮ ar Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašu neturi nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės, kadangi ieškovė nesiekia įgyti jokių teisių į po žeme esančius Savivaldybei priklausančius konstrukcinius elementus (t. y. inkarinį rostverką (t. y. PP10) su atramine sienute (t. y. PP9)).

36.17.                      Savivaldybės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija yra nepagrįsta, neatitinka byloje esančių įrodymų, o kartu parodo ir nesąžiningą Savivaldybės siekį užvaldyti kitam asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį turtą, nemokant už tokį atimamą turtą kompensacijos, o tai akivaizdžiai pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas teises.

36.18.                      Savivaldybės reikalavimas perduoti dokumentus negali būti tenkinamas. Ieškovė objektyviai negali pateikti dokumentų, kurie turėtų būti Prieplaukos kaip ypatingojo inžinerinio statinio rekonstrukcijos atveju. Teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę tik atestuoti juridiniai asmenys, kaip tai numato Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Be to, ypatingojo statinio statybos dalyviams yra keliami specialūs reikalavimai, kaip tai numato Statybos įstatymo 22 straipsnis. Ypatingojo statinio projekto rengimo metu taip pat yra privaloma projekto ekspertizė, kaip tai numato Statybos įstatymo 34 straipsnis. Galiausiai rekonstruojant ypatingąjį statinį privaloma statinio projekto vykdymo priežiūra, kaip tai numato Statybos įstatymo 36 straipsnis. Šiuo konkrečiu atveju visų minėtų ir kitų reikalavimų, kurie taikomi ypatingojo statinio projektavimo ir statybos atveju, nebuvo laikytasi, nes Statybos leidimas išduotas naujo neypatingojo pastato statybai ir ieškovė vykdė darbus pagal Statybos leidimą kaip statant naują neypatingąjį pastatą. Savivaldybė formuluodama reikalavimą tiesiog perkopijuoja atitinkamą STR nuostatą, bet nesusieja jos su konkrečia nagrinėjamo ginčo faktine situacija. Savivaldybė nepagrindžia, kodėl laikosi pozicijos, kad ieškovė vienus ar kitus dokumentus turėtų turėti, jeigu statybos dar nėra baigtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

37.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

38.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.

39.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys ir Savivaldybės priešieškinis buvo atmesti.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

40.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

41.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie ieškovę; žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2021–2024 metus; žemės nuomos mokesčio už 2021–2024 metus sumokėjimą patvirtinančius mokėjimo pavedimus; Nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini); Savivaldybės prašymą VĮ Registrų centrui dėl sutarčių išregistravimo (9 t., b. l. 22–39).

42.       Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį bei įvertinusi ieškovės pateiktų įrodymų turinį, jų sąsajumą su ginčo dalyku, nenustačiusi ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, taip pat tai, kad šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai pateiktų įrodymų, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir esant poreikiui juos vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatribojo tarp ginčo šalių susiklosčiusių skirtingų teisinių santykių ir dėl to netinkamai įvertino faktinę situaciją kilusio ginčo kontekste. Ieškovės vertinimu, nors Konkursas savo prigimtimi buvo mišraus pobūdžio, nes buvo išnuomotas tam tikras Savivaldybės turtas (Prieplauka) ir suteikta teisė statyti naują statinį (t. y. teisė statyti kavinę-restoraną), tačiau ieškovės pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo yra susijęs ne su Prieplaukos nuomos teisiniais santykiais, bet su teisės statyti naują statinį įgyvendinimu ir atitinkamai su valstybinės žemės nuoma. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Taryba 2014 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą leisti viešo konkurso būdu išnuomoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančią pontoninę prieplauką ir tiltą (bendras plotas 1 283,4 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėti PP), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtu Tarybos sprendimu buvo nustatyta, kad pontoninė prieplauka numatyta vieno aukšto su mansarda kavinės-restorano statybai ant esamų polinių pamatų, pasirenkant lengvas sienų konstrukcijas ir atsižvelgiant į galimą sezono įtaką (Tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo 2.3.1 papunktis) (1 t., b. l. 13–14). Tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad ant pontoninės prieplaukos esamų polinių pamatų numatyta kavinės-restorano statyba. Tiltas suprojektuotas taip, kad vasaros metu kavinė-restoranas gali būti praplėstas ant pontoninės dalies. Sprendimo tikslas – išnuomoti pantoninę prieplauką ir tiltą 10 metų laikotarpiui (1 t., b. l. 17). Administracija 2014 m. balandžio 16 d. paskelbė pontoninės prieplaukos ir tilto nuomos viešą konkursą, kurio nuostatų 14.1–14.3 papunkčiuose numatė nuomininko įsipareigojimus, susijusius su kavinės-restorano statyba (1 t., b. l. 18–20). 2014 m. gegužės 13 d. tarp Savivaldybės ir V. K. buvo sudaryta Prieplaukos nuomos sutartis, kuria Savivaldybė išnuomojo V. K. pontoninę prieplauką su tiltu, esančius (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 1 283,4 kv. m) (Prieplaukos nuomos sutarties 1, 2 punktai). Pagal Prieplaukos nuomos sutarties 3 punktą, pontoninė prieplauka su tiltu, skirta gyventojų poilsiui, laisvalaikiui ir turizmo vystymui, visuomeninių renginių organizavimui. Prie pontoninės prieplaukos gali švartuotis vandens dviračiai, valtys ir plokščiadugniai laiveliai. Ant pontoninės prieplaukos esamų polinių pamatų numatyta kavinės-restorano statyba (vieno aukšto su mansarda kavinės-restorano pastatas, kurio pirmo aukšto plotas apie 290 kv. m). Kavinė-restoranas turi būti statomas pasirenkant lengvas sienų konstrukcijas ir atsižvelgiant į galimą sezono įtaką. Tiltas suprojektuotas taip, kad vasaros metu kavinė-restoranas gali būti praplėstas ant pontoninės dalies. Pagal Prieplaukos nuomos sutarties 7 punktą, nuomos terminas nustatomas 10  metų, nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Nuomininkui draudžiama išpirkti nuomojamą nekilnojamąjį turtą (Prieplaukos nuomos sutarties 9 punktas). Nuomininkas įsipareigoja pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo pastato (Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunktis). 2016 m. vasario 2 d. ieškovė ir V. K. sudarė Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių subnuomos sutartį, kuria V. K. išnuomojo ieškovei pontoninę prieplauką su tiltu, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–33).

46.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 6 d. tarp NŽT ir V. K. buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis, kuria NŽT iki 2024 m. gegužės 13 d. išnuomojo V. K. 0,0334 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Pagal Žemės nuomos sutarties 5 punktą, išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tuo atveju, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (1 t., b. l. 34–39). 2016 m. gegužės 25 d. ieškovė ir V. K. sudarė Valstybinės žemės subnuomos sutartį, kurios 1 punkte nurodyta, kad V. K. subnuomojo ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalingą pontoninei prieplaukai eksploatuoti (1 t., b. l. 40–41). Taryba 2016 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo: leido atlikti inžinerinio statinio – pontoninės prieplaukos, esančios (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, įrengiant apžvalgos aikštelę su sraigtiniais laiptais; neprieštaravo, kad visuomenė naudotųsi įrengta apžvalgos aikštele su laiptais, ją funkciškai lanksčių tilteliu sujungus su kavinės terasa bei automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–45). 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo išduotas leidimas statyti maitinimo (negyvenamosios paskirties pastato) paskirties pastatą-kavinę (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektuotojo UAB „Architekto studija“ pateiktą statybos projektą (1 t., b. l. 48).

47.       Taigi, aptartų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 45, 46 punktus) įrodo, kad Prieplaukos nuomos sutarties tikslas buvo 10 metų terminui išnuomoti Prieplauką, leidžiant nuomininkui ant pontoninės prieplaukos esamų polinių pamatų pastatyti kavinę-restoraną, skirtą vykdyti komercinę veiklą, o pasibaigus Prieplaukos nuomos sutarties terminui – perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais atliktais pertvarkymais. Tam, kad nuomininkas galėtų įvykdyti Prieplaukos nuomos sutarties sąlygas ir pastatyti kavinę-restoraną, buvo reikalinga išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, todėl šiam tikslui buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis. 

48.       Duomenų, kad nesant Konkurso ir sudarytos Prieplaukos nuomos sutarties, ieškovė būtų turėjusi teisę vykdyti naujo statytinio statybą, ieškovė nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Priešingai, byloje esantys duomenys įrodo, kad nesant Prieplaukos nuomos teisinių santykių, nebūtų sudaryta ir Žemės nuomos sutartis. Žemės nuomos sutarties nuostatos numatė, kad statybos teisę pagal Žemės nuomos sutartį galėjo įgyvendinti tik tie asmenys, kuriems buvo išnuomota Prieplauka (žr. pvz., 17, 19 punktus): „<...> Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis <...>“, „Žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) <...>“. Konkurso sąlygos numatė, kad ant pontoninės prieplaukos esamų polinių pamatų numatyta kavinės-restorano statyba (žr. Konkurso sąlygų 7 punktą). Be to, ieškovės pasitelkto projektuotojo UAB „Architekto studija“ techninio darbo projekto aiškinamajame rašte pateikti duomenys, kad maitinimo paskirties pastatas-kavinė projektuojama ant jau esamos pontoninės prieplaukos (žr. 3.3 papunktį) bei dalyje „Statinio projektinių sprendinių aprašymas“ pateikti duomenys, kad pastatas statomas ant esamų polinių pamatų, esama situacija: esamų spraustinių pamatų d 30 tinklas sujungtas su rostverku, ant kurio įrengta betono danga 12 cm storio; naujo pastato apkrovoms esami pamatai per silpni, reikia juos stiprinti; pamatų stiprinimas atliekamas įrengiant prie esamo polinio pamato du naujus spraustinius pamatus d 30 ir visus tris pamatus sujungiant betoniniu rostverku; ant naujo rostverko įrengiamos projektuojamo pamato metalinės kolonos (žr. 3.4 papunktį) (1 t., b. l. 49–82).

49.       Taigi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad Prieplaukos nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai ir juos reglamentuojančių sutarčių nuostatos neturėjo reikšmės kilusiam ginčui. Priešingai, prieplaukos nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai ir Žemės nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti bendrame visos situacijos kontekste, atsižvelgiant į Konkurso ir Prieplaukos nuomos tikslą ir esmę, todėl teismas tinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nesuabsoliutindamas vien tik su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais susijusių sutarčių nuostatų.

50.       Byloje padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmė teisingai nusprendė, kad prieplaukos nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai ir Žemės nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai negali būti aiškinami atsietai, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovės argumentų, susijusių su nauja statyba ir jos reiškiamu reikalavimu dėl nuosavybės teisės į Pastatą pripažinimo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti nuosavybės teisės į Pastatą (ne)pagrįstumo

51.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

52.       Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindus reglamentuoja CK 4.47 straipsnio nuostatos. Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą nuosavybės teisė įgyjama pagaminant naują daiktą. Vienas iš daikto pagaminimo būdų – statinio statyba, todėl asmuo, statybos būdu sukūręs nekilnojamojo turto objektą – pastatą ar kitokį statinį, kartu gali įgyti ir nuosavybės teisę į šį turtą. Vis dėlto, ne bet kokia statyba lemia nuosavybės teisės į statinį, kaip ji yra apibrėžiama CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Tam, kad asmuo galėtų įgyti nuosavybės teisę į jo statybos būdu sukurtą daiktą, taip pat visas savininko teises ir šių teisių garantijas, statybos procesas turi būti vykdomas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

53.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos teisiniai santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Tinkamas tokių viešosios teisės normų įgyvendinimas lemia statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 26 punktas). Dėl šios priežasties nuosavybės teisės į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu atsiradimas yra siejamas su statinio statybos teisėtumu – nuosavybės teisės objektas gali būti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 24 punktas; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2024, 23 punktas).

54.       Nagrinėjamu atveju iš esmės kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į Pastatą pripažinimo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. ieškovė teigia, kad ji, kaip statytoja pagaminusi naują daiktą, įgijo į jį nuosavybės teisę. Savivaldybė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, be kita ko nurodė, kad nors Statybos leidime yra nurodyta, jog leidžiama statyti naują statinį, de facto Pastatas pastatytas rekonstruojant Prieplauką ir tokia statyba ant Prieplaukos pamatų yra jos pagerinimas (pakeitimas, papildymas). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės argumentais dėl naujos statybos fakto, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybę CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl toliau nurodomų motyvų.

55.       Visų pirma, byloje nėra ginčo dėl to, kad Statinys buvo pastatytas vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 23 d. išduotu Statybos leidimu (t. 1, b. l. 48), kuris Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) 2016 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo aktu pripažintas išduotu teisėtai (t. 3, b. l. 184–189), taip pat byloje nėra duomenų, jog aptariamas statybos leidimas būtų nuginčytas ar ginčijamas teismine tvarka.

56.       Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad 2006–2013 metais Savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis buvo tvarkoma apleista ir užteršta (duomenys neskelbtini) miesto teritorija prie (duomenys neskelbtini). Įgyvendinant minėtą projektą buvo parengtas su ginčo objekto teritorija susijęs teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste detalusis planas (t. 5, b. l. 25–64). Iš Prieplaukos plano ir projekto aiškinamojo rašto matyti, kad pagal projektą turėjo būti pastatyta pontoninė prieplaukos krantinė, į kurią, be kita ko, turėjo įeiti ir Prieplauka (t. 5, b. l. 68–74). Prieplauka buvo pastatyta 2009 m. gruodžio 31 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 8, b. l. 36). Iš Prieplaukos kadastrinės bylos matyti, kad hidrotechninis statinys – pontoninė prieplauka ir tiltas (bendras plotas 1 283,4 m2) susidėjo iš krantinės (PP1), pontoninės prieplaukos su kompozito danga (PP2), pontoininio tilto su kompozito danga (PP3), metalinių turėklų (PP4), jungiamųjų tiltelių dvigubų su kompozito danga (PP5–PP8), inkarinio rostverko atraminės sienutės (PP9), inkarinio rostverko su kompozito danga (PP10) (t. 5, b. l. 77–82). Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste detaliajame plane buvo išskirta teritorija, kurioje numatytas naujas statinys (t. 5, b. l. 65–67). Minėta teritorija iš esmės sutapo su Prieplaukos kadastrinėje byloje nurodyta dalimi PP10 (inkarinis rostverkas su kompozito danga), kurios antžeminė dalis suformuota iš kompozito dangos ir plotas apėmė apie 290 kv. m (t. 8, b. l. 32). Taigi, nurodytų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad Žemės sklype esančio hidrotechninio statinio (pontoninės prieplaukos ir tilto) antžeminė PP10 dalis (inkarinis rostverkas su kompozito danga) buvo suformuota iš kompozito dangos ir ji buvo numatyta naujo pastato statybai. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir Konkurso sąlygų 7 punktas, kuriame nurodyta, kad „<...> Ant pontoninės prieplaukos esamų policinių pamatų numatyta kavinės-restorano statyba (vieno aukšto su mansarda kavinės-restorano pastatas, kurio pirmo aukšto plotas apie 290 kv. m) <...>“ (t. 1, b. l. 18–20).

57.       Antra, 2016 m. rugsėjo 23 d. Administracija išdavė ieškovei leidimą statyti naują statinį – maitinimo (negyvenamosios paskirties) pastatą (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektuotojo UAB „Architekto studija“ pateiktą projektą (t. 1, b. l. 48). Pagal Prieplaukos statybos projekto sprendinius Pastatas turėjo būti statomas ant 0,0334 ha Žemės sklypo dalies, kuri Žemės nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomota V. K. ir vėliau subnuomota ieškovei. Pastatas projektuojamas stačiakampio formos 18,29 m×15,07 m ir 8,3 m aukščio, dviejų aukštų, lengvų konstrukcijų, plokščiu stogu (3.2 papunktis) (t. 1, b. l. 49–121). Minėta, kad realizuojant Konkurso būdu įgytas teises pastatyti Statinį, reikėjo atlikti Prieplaukos pertvarkymo darbus – demontuoti kompozito dangą, buvusią PP10 vietoje (žr. šios nutarties 56 punktą). Tačiau vien tai, kad prieš pradedant statyti Statinį buvo reikalinga demontuoti kompozito dangą, t. y. atlikti Prieplaukos pertvarkymo darbus, savaime nereiškia, jog buvo atliekama Prieplaukos rekonstrukcija kaip ta apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte ar Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 9 punkte. Priešingai, tokie darbai vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktu laikytini statinio paprastuoju remontu (statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant).

58.       Trečia, demontavus kompozito dangą PP10 vietoje antžeminėje dalyje, šioje vietoje, žemiau esamo žemės lygio liko tik inkarinis rostverkas (PP10) su atramine sienute (PP9). Tai patvirtina byloje pateikta generalinio projektuotojo sudaryta pamatų schema (Pamatų pjūvis 3-3), iš kurios turinio matyti, kad nuardžius kompozito dangą PP10 vietoje, turėjo likti inkarinio rostverko elementai ir monolitinė plokštė (dokumento registracijos Nr. DOK–6666, priedas Nr. 3). Taigi, antžeminių statinių toje vietoje, kur buvo statomas Pastatas, nebuvo, o tai iš esmės atitinka pagrindinį naujo statinio statybos požymį, kad darbai vykdomi ant neužimto žemės paviršiaus ploto, siekiant sukurti naują statinį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punktas; Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ Nr. 622 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d.) (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002), 8 punktas).

59.       Ketvirta, iš Prieplaukos fotonuotraukų ir planų matyti, Statinys buvo planuojamas pastatyti suformuotoje krantinėje neužimtame Žemės sklypo plote, Nekilnojamojo turto registre pažymėtame PP10 (inkarinis rostverkas su kompozito danga) (t. 5, b. l. 68–69, 78, 83). Dėl šios priežasties buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis dėl 334 kv. m Žemės sklypo dalies nuomos, t. y. buvo išnuomota valstybinės žemės dalis, kuri buvo reikalinga Statinio statybai. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba 2016 m. birželio 30 d. suteikė leidimą ieškovei atlikti Prieplaukos kapitalinį remontą, įrengiant apžvalgos aikštelę su sraigtiniais laiptais (t. 1, b. l. 44–47), tačiau vien tai, kad Prieplaukos pontoninėje dalyje buvo įrengta apžvalgos aikštelė su laiptais (dokumento registracijos Nr. DOK–6666, priedas Nr. 3), nereiškia, jog Statinio statyba turi būti siejama su Prieplaukos pagerinimu ar rekonstravimu.

60.       Penkta, Prieplaukos statybos projekto sprendiniuose nurodyta esama situacija: esamų spraustinių pamatų d 30 tinklas sujungtas rostverku, ant kurio įrengta betono danga 12 cm storio. Naujo pastato apkrovoms esami pamatai per silpni, juos reikia stiprinti. Pamatų stiprinimas atliekamas įrengiant prie esamo polinio pamato du naujus spraustinius pamatus d 30 ir visus tris pamatus sujungiant betoniniu rostverku. Ant naujo rostverko įrengiamos projektuojamo pamato metalinės kolonos (3.4, 3.6 papunkčiai) (t. 1, b. l. 49–121). Taigi, statomo Pastato pamatų polius dėl techninių priežasčių ir siekiant nepažeisti esamų inkarinio rostverko konstrukcijų po žeme reikėjo sujungti su inkarinio rostverko pamatais į vieną sistemą. Vis dėlto, vien tai, kad pastatytas Statinys turėjo tam tikrų sąlyčio taškų su inkariniu rostverku (jo konstrukcijomis) savaime nereiškia, jog Statinys tapo inkarinio rostverko priklausiniu, Prieplaukos dalimi ar, kaip nurodė Savivaldybė apeliaciniame skunde – vientisu nekilnojamuoju daiktu. Minėta, kad inkarinis rostverkas (PP10) su atramine sienute (PP9) buvo įrengti po žeme siekiant suformuoti pontoninės prieplaukos krantinę naujo pastato statybai (žr. šios nutarties 58 punktą) ir tai yra pontoninės prieplaukos dalis, o ne Statinio dalis.

61.       Šešta, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 8.3 ir 8.4 papunkčio nuostatas, naujo statinio statybos tikslai siejami, be kita ko, ir su tuo, jog reikia nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose ir (ar) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose. Nagrinėjamu atveju Pastato statybos projektas patvirtina, kad Pastate turėjo būti suprojektuotos ir įrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, vėdinimo, elektrotechnikos sistemos (t. 1, b. l. 49–115). Taigi, šios aplinkybės papildomai įrodo, kad pagal Projektą buvo numatyta statyti naują statinį, kuriame, be kita ko, būtų suprojektuoti ir įrengti nauji inžineriniai tinklai.

62.       Septinta, byloje nėra duomenų, kad Statybos leidimo pagrindu buvo atlikta Prieplaukos rekonstrukcija. Priešingai, byloje esantys duomenys (Statybos leidimas, VTPSI Patikrinimo aktas ir kt.) patvirtina, kad Statybos leidimo pagrindu buvo pastatytas būtent Pastatas.

63.       Aštunta, Savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė, statydama Pastatą iš esmės atliko Prieplaukos pagerinimą (pakeitimą, papildymą) ir dėl to Pastatas ir Prieplauka tapo vientisu nekilnojamuoju daiktu yra paremti nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-248-1042/2024, kurioje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir kurioje įrodinėjo, kad Pastato statyba ant Prieplaukos pamatų faktiškai buvo ne naujo pastato statyba, tačiau Prieplaukos rekonstrukcija, UAB „Architekto studija“ atstovo rašytiniais paaiškinimais. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Savivaldybei bylos nagrinėjimo metu pateiktus VTPSI patikrinimo aktą dėl Statybos leidimo teisėtumo), ieškovė atsisakė ieškinio ir minėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla buvo nutraukta. Ieškovė atsiliepime į Savivaldybės apeliacinį skundą paaiškino, kad Savivaldybė tik bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie Statybos leidimo, kuriame nurodyta, jog Pastato statyba yra „nauja statyba“, teisėtumą, todėl ieškovė negalėjo abejoti VTPSI specialistų kompetencija ir atitinkamai Statybos leidimo teisėtumu ir dėl to savo ieškinį atsiėmė. Taigi, Savivaldybės apeliacinio skundo argumentai dėl Pastato statybos rūšies iš esmės yra paremti tik kitoje byloje esančio specialisto paaiškinimais, kurie pateikti neturint visų objektyvių duomenų ir kurių buvo atsisakyta dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, juolab kad aptariamoje byloje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Kitų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų Savivaldybės argumentus, kad buvo atlikta Prieplaukos rekonstrukcija (pagerinimas, papildymas), kurios metu Pastatas tapo Prieplaukos dalimi, atsakovė nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

64.       Apibendrindama (žr. šios nutarties 55–63 punktus) teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Statybos leidimo pagrindu kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas buvo pastatytas naujas neypatingasis maitinimo paskirties Pastatas, o ne Prieplaukos rekonstrukcija ar jos pagerinimas. Tačiau vien pastaroji aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į pastatą, kuris pastatytas ant valstybinės žemės sklypo Prieplaukos nuomos (subnuomos), Žemės nuomos (subnuomos) sutarčių pagrindu dėl toliau nurodomų motyvų.

65.       Visų pirma, ginčo nekilnojamasis turtas buvo statomas ant valstybinės žemės sklypo, todėl jo valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė.

66.       Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-698-302/2019).

67.       VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y. pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos. VSTVNDĮ 9 straipsnyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

68.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020, 55 punktas). Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 27 punktas; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-378/2023, 61 punktas).

69.       Reikalavimas, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir (ar) savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais, yra imperatyvus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“ (viešosios teisės principas), pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-695/2018).

70.       Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika (žr. šios nutarties 66–68 punktus) lemią išvadą, kad valstybės ir savivaldybių turtas (šiuo atveju – savivaldybei priklausanti Prieplauka, valstybei priklausantis Žemės sklypas) turi būti naudojami VSTVNDĮ 9 straipsnio principais įtvirtinta tvarka, o tiek Prieplaukos nuomos, tiek Žemės nuomos sutartys turi būti aiškinamos taip, kad nepaneigtų VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su Savivaldybės argumentais, kad pasibaigus Prieplaukos nuomos sutartyje nustatytam 10 metų terminui, Statinys turi būti perduotas Savivaldybei, nes tik toks aiškinimas atitinka VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintus principus ir viešąjį interesą. Priešingas aiškinimas, t. y. kad fizinis asmuo (verslininkas) gali įgyti nuosavybės teisę į naują statinį, pastatytą ant valstybinio žemės sklypo, prieštarautų VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintiems principams ir viešajam interesui.

71.       Antra, materialiosios teisės normose nustatyti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius bei antraeilius bei pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. Pagrindinių daiktų samprata yra atskleista CK 4.12 straipsnyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Taigi, jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Antraeiliais daiktais, pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, yra laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. Vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį, žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

72.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje ir 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad žemės sklypas yra pagrindinis daiktas, o jame esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai yra antraeiliai daiktai. Žemės sklypo paskirtis nulemia, kokie nekilnojamieji daiktai gali būti žemės sklype (pavyzdžiui, poilsio, rekreacinės paskirties pastatai), o tokių nekilnojamųjų daiktų buvimas žemės sklype, jų naudojimas pagal paskirtį užtikrina žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai atitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtintą pagrindinio daikto esminių dalių sampratą ir pagal sąsajumo praradimo su pagrindiniu daiktu pasekmes. Todėl žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai pagrindinio ir antraeilio daikto santykio aspektu teisiškai kvalifikuotini ne kaip priklausiniai, bet kaip esminės pagrindinio daikto dalys. Pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, esant šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Kadangi CK pagrindinio ir antraeilio daikto santykio kvalifikavimui nesuteikia pirmenybės kitų įstatymų normoms, tai, kad pagal kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnis), bet ne CK įtvirtintą teisinį reguliavimą žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai priskiriami žemės sklypo priklausiniams, nėra pagrindas daryti išvadą, jog pagrindinio ir antraeilio daikto santykio aspektu jie teisiškai kvalifikuotini ne kaip esminės pagrindinio daikto (žemės sklypo) dalys, bet kaip jo priklausiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-403/2023, 63, 69–70 punktai).

73.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismų praktika, daro išvadą, kad žemės sklypas yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), o jame esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai yra antraeiliai daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Tiek CK 4.14 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis ar įstatymas gali numatyti išimtis kada antraeilį daiktą neištiktų pagrindinio daikto likimas ar, kada ant žemės sklypo savininkui priklausančio viršutinio žemės sluoksnio esantys statiniai (jų priklausiniai) nepriklausytų jam. Tačiau nagrinėjamu atveju nei Prieplaukos nuomos (subnuomos) sutartyse, nei Žemės nuomos (subnuomos) sutartyse, nei Konkurso sąlygose nebuvo numatyta, kad statytoja (ieškovė) įgis nuosavybės teisę į Pastatą, kuris kaip antraeilis daiktas bus pastatytas ant valstybei priklausančio Žemės sklypo, todėl ieškovė neturėjo pagrįsto lūkesčio, jog pastačius naują statinį įgis teisę reikalauti nuosavybės teisės pripažinimo. Be to, aplinkybė, kad pati ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-248-1042/2024 siekė įrodyti, kad pastato statyba ant prieplaukos pamatų faktiškai buvo ne naujo pastato statyba, tačiau prieplaukos rekonstrukcija, netiesiogiai papildomai įrodo, kad ji neturėjo lūkesčio įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatą.

74.       Trečia, viešojo konkurso sąlygas negalima aiškinti plečiamai, t. y. jeigu šiuo atveju Konkurso sąlygose nebuvo tiesiogiai (eksplicitiškai) įtvirtinta, kad statytojas (ieškovė) įgis nuosavybės teisę į Pastatą, tokios teisės Konkurso sąlygos ir nesukuria. Valstybės (savivaldybės) turto naudojimosi tvarką reglamentuoja imperatyvios normos, kurios negali būti išplečiamos, taip pažeidžiant VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintus principus ir viešąjį interesą (žr. šios nutarties 68 punktą).

75.       Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės pastatytas Statinys negali būti pripažintas jos nuosavybe CK 4.47 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes prieštarautų tiek bendriesiems viešosios teisės principams, tiek bendrosios daiktinės teisės taisyklėms bei paneigtų patį Konkurso tikslą ir jo esmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškovės ieškinio reikalavimus iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. 

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už nekilnojamojo daikto sukūrimą ar investuotų lėtų į patalpų pagerinimą (ne)priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, tačiau šios nutarties priėmimas neužkerta ieškovei teisės kreiptis į teismą.

77.       Teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, kad Statinys pastatytas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, todėl ieškovė negali įgyti nuosavybės teisių į jį. Nurodė, kad: 1) statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl jeigu statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis); 2) nors Žemės subnuomos sutarties 7 punktas numatė, kad ši sutartis galioja iki 2024 m. gegužės 12 d., tačiau Nekilnojamojo turto registre numatyta, jog Žemės subnuomos sutartis galioja iki 2021 m. gegužės 24 d.; 3) subnuomos terminas negalėjo būti ilgesnis negu 5 metai vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, todėl laikytina, kad Žemės subnuomos sutarties 7 punktas dėl sutarties termino neatitinka valstybinės žemės nuomos (subnuomos) teisinius santykius reguliuojančių teisės normų reikalavimų.

78.       Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad teismas iš esmės teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į Pastatą, todėl šios nutarties 77 punkte nurodyti papildomi ieškinio atmetimo argumentai, jų kitoks vertinimas nelemtų ieškinio išnagrinėjimo rezultato. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad nurodytos aplinkybės sudaro ginčo dalyką bei siekdama visapusiškai teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą ieškovo suformuluoto ieškinio reikalavimo ribose, teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų.

79.       Visų pirma, minėta, kad tiek Prieplaukos nuomos (subnuomos) sutartys, tiek Žemės nuomos (subnuomos) sutartys turi būti vertinamos kartu bendrame ginčo kontekste, nes būtent šių sutarčių visuma leido pasiekti esminį Konkurso tikslą – pastatyti kavinę-restoraną. Tiek Prieplaukos nuomos, tiek Prieplaukos subnuomos, tiek Žemės nuomos sutartys galiojo iki 2024 m. gegužės 13 d. (t. 1, b. l. 23–25, 32–33, 34–39). Taigi, Pastatas buvo statomas galiojant minėtoms sutartims ir atitinkamai ieškovės vieninteliam akcininkui bei vadovui turint teisę valdyti Žemės sklypą ir jame vykdyti statybos darbus. Antra, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Žemės subnuomos sutartis pasibaigė 2021 m. gegužės 24 d., tačiau teismas neįvertino, jog ieškovė buvo įsteigta Konkurso laimėtojo V. K. kaip specialios paskirties juridinis asmuo, kuris turėjo įgyvendinti Konkurso būdu įgytas teises (t. 9, b. l. 22–24). Tai yra, nagrinėjamu atveju Konkurso laimėtojas V. K. veikė kaip de facto statytojas, turintis galiojančias teises į Žemės sklypą, nors de jure statybos darbus vykdė per kontroliuojamą juridinį asmenį – ieškovę, kuriai buvo išduotas Statybos leidimas vykdyti statybos darbus. Trečia, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ 1.51 papunkčio pagrindu ginčo Žemės sklypo dalis buvo perduota patikėjimo teise valdyti Savivaldybei. Savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinis, dalyvavo nagrinėjamoje byloje, atstovavo valstybės interesus, tačiau nekėlė klausimo dėl ieškovės kaip Žemės sklypo dalies subnuomininkės teisės į Žemės sklypo dalį turėjimo. Priešingai, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad ginčo šalys konkliudentiniais veiksmais pripažino Žemės subnuomos teisinių santykių tęstinumą: Administracija 2021 m. rugpjūčio 31 d. pati pareikalavo vykdyti statybos darbus (t. 5, b. l. 90); ieškovės vadovas mokėjo žemės nuomos mokestį už 2021–2024 m. (t. 9, b. l. 25–32); prašymas dėl Žemės nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro pateiktas tik 2024 m. birželio 26 d. (t. 9, b. l. 38–39). Taigi, valstybinės žemės patikėtinis ir po 2021 m. gegužės 24 d. ieškovę laikė Žemės sklypo subnuomininke ir atitinkamai pripažino Žemės subnuomos teisinių santykių tęstinumą.

80.       Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasirėmęs Nekilnojamojo turto duomenimis ir Aprašo 43 punktu, neteisingai išnagrinėjo Žemės subnuomos teisinių santykių galiojimo klausimą, nevertindamas ir netirdamas byloje esančių duomenų ir aplinkybių, susijusių tiek su tarp ginčo šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, tiek su valstybinės žemės patikėtinio konkliudentiniais veiksmais, kurie iš esmės patvirtina, kad Žemės subnuomos teisiniai santykiai buvo tęsiami. Kaip minėta, ši išvada nelemia kitokio ieškinio išnagrinėjimo rezultato, kadangi teismo sprendimas nepripažinti ieškovei nuosavybės teisės į Pastatą yra pagrįstas ir teisingas.

81.       Be to, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas remiantis vieninteliu argumentu – Žemės subnuomos termino pasibaigimu, nors minėta aplinkybė nepateko į ginčo nagrinėjimo ribas ir nė viena iš ginčo šalių nesirėmė šia aplinkybe kaip reikalavimų ar atsikirtimų faktiniu pagrindu, todėl teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Viena vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl Žemės subnuomos sutarties termino pabaigos ir jos įtakos ieškovės reikalaujamai nuosavybės teisei, todėl šiuo aspektu buvo priimtas siurprizinis sprendimas. Kita vertus, pats siurprizinio sprendimo priėmimo faktas nėra absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas ir savaime nereiškia neteisingą bylos išnagrinėjimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad aptariamą pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-381/2023, 46 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas (dėl siurprizinio pobūdžio) nesudaro pagrindo nuspręsti, kad jis galėtų turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, kadangi išvada dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į Pastatą nepagrįstumo padaryta įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudarė bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl Savivaldybės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į Pastatą, pastatytą statybos leidimo pagrindu  

82.       CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.

83.       Nagrinėjamu atveju Savivaldybės ieškinio reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į Pastatą grindžiamas tuo, kad Konkurso ir Prieplaukos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, lemia tai, jog Prieplaukos nuomos tikslas buvo išnuomoti Savivaldybės turtą – Prieplauką, o nuomininkui pastačius kavinę-restoraną, suteikti jam nuomos teisę laikiniai – Prieplaukos nuomos laikotarpiu, eksploatuoti ant jos pastatytą Pastatą. Pasibaigus Prieplaukos nuomos sutarties terminui (2024 m. gegužės 13 d.) viskas, kas ant jos pastatyta nuomininkui naudojantis pagal Prieplaukos nuomos sutartį, turėjo būti perduota Savivaldybei neatlygintinai Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunkčio pagrindu. Nei Statybos leidimo išdavimo faktas, nei Pastato pastatymas ant Prieplaukos nemodifikavo Prieplaukos nuomos sutarties nuostatų dėl nuomos santykių, t. y. nepriklausomai nuo Statybos leidimo išdavimo fakto ieškovei, nuomos santykiai ir visos iš jų kilusios pasekmės, įskaitant ir Statybos leidimo pagrindu ieškovės gautos teisės, baigėsi 2024 m. gegužės 13 d.

84.       Taigi, Savivaldybės priešieškinis iš esmės grindžiamas Konkurso sąlygomis ir Prieplaukos nuomos sutartimi, sudaryta tarp V. K. ir Savivaldybės, įrodinėjant nuomininko pareigą, jai pasibaigus, perduoti Pastatą Prieplaukos nuomos sutarties 11.7 papunkčio pagrindu. Tačiau į bylos nagrinėjimą jokiu procesiniu statusu (trečiuoju asmeniu ir (ar) bendraatsakoviu) nebuvo įtrauktas Prieplaukos nuomos sutarties šalis – nuomininkas V. K., nors būtent dėl jo, kaip nuomininko teisių ir pareigų, pasisakė pirmosios instancijos teismas. Tiek fizinis, tiek juridinis asmuo yra pripažįstami savarankiškais teisinių santykių dalyviais, todėl vien ta aplinkybė, jog byloje dalyvavo V. K. kaip juridinio asmens vadovas, nėra pakankama pripažinti tinkamą fizinio asmens (nuomininko) dalyvavimą. Be to, subnuomos sutartis yra išvestinė iš nuomos sutarties bei nuomotojui pagal nuomos sutartį atsakingas yra nuomininkas (CK 6.490 straipsnio 6 dalis).

85.       Asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas į bylą įtraukti joje dalyvaujančių asmenų, negali jos išnagrinėti iš esmės, todėl teisėjų kolegija apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis buvo atmestas, panaikina ir byla perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo dėl savivaldybės priešieškinio turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuomininko V. K. įtraukimo į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu (CPK 47 straipsnio1 dalis), o esant pagrindui dėl jo įtraukimo bendraatsakoviu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

86.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą Prieplaukos nuomininko teisių ir pareigų, padarė proceso teisės normų pažeidimą, numatytą CPK 266 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio naikinama ir ji perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

87.       Kadangi dalis bylos perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant patirtas apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priklausomai nuo galutinio bylos rezultato (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės Telšių rajono savivaldybės priešieškinis ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

Asta Radzevičienė

Žilvinas Terebeiza