Civilinė byla Nr. 2-367-855/2016

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03759-2015-4

Procesinio dokumento kategorija: 2.5.1.6.; 2.4.2.4.1.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Lietuvos kino studija“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ atstovui Artūrui Lukšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lietuvos kino studija“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, ieškinį atsakovui UAB „Filmvesta“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

       n u s t a t ė :

Ieškovas BUAB „Lietuvos kino studija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Filmvesta“, prašydamas pripažinti negaliojančiu 20014-09-15 šalių sudarytą Susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo bei ieškovo naudai priteisti iš atsakovo 36199,07 € skolos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-21 nutartimi UAB „Lietuvos kino studija“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad ieškovas per ketverius metus padengs 21120141,57 Lt dydžio kreditorinius įsiskolinimus, iš teismo 2013-09-26 nutartimi patvirtinto ieškovo kreditorių sąrašo matyti, jog finansinių reikalavimų suma siekė 20218250,13 Lt, t.y. sumažėjo itin neženkliai, todėl paaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta 2014-06-30 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-09-11. Vilniaus apygardos teismo 2014-11-14 nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015-01-26. Administratoriui vykdant bankroto procedūras nustatyta, kad 2014-09-15 ieškovas ir atsakovas UAB „Filmvesta“ sudarė susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo, kurio pagrindu užskaitė tarpusavio reikalavimus 124988,15 Lt / 36199,07 € sumai, po ko atsakovas liko nebeskolingas ieškovui. Ieškovas prašė pripažinti šį susitarimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi: likus keletui mėnesių iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ginčijamo susitarimo sudarymo metu visi bendrovės restruktūrizavimo byloje patvirtinti reikalavimai apie 20218250,13 Lt / 5855609,98 € sumai buvo pradelsti; tuo metu įmonės kreditoriniai įsipareigojimai buvo itin dideli; ieškovas buvo nesąžiningas, nes būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui ir taip pažeidė kitų kreditorių, įskaitant aukštesnės eilės kreditorių, interesus; UAB „Filmvesta“ yra vienintelis UAB „Lietuvos kino studija“ akcininkas, o abiem juridiniam asmenims susitarimo sudarymo metu vadovavo tas pats asmuo - R. Š., todėl atsakovui buvo žinoma apie ieškovo turtinę padėtį, didelius pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kreditorių struktūrą, kas rodo ir atsakovo nesąžiningumą; ginčijamo susitarimo ieškovas sudaryti neprivalėjo; bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti visi bendrovės dokumentai, o apie ginčijamą susitarimą jis sužinojo tik gavęs atsakovo 2015-08-05 patikslintą kreditorinį reikalavimą, todėl nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Ginčijamą susitarimą pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija: atsakovas ieškovo atžvilgiu turės kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, kuris bus tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka, tuo tarpu ieškovui priteistina iš atsakovas skola ir 6 procentų metinės palūkanos. Be to, ieškovas prašė pripažinti susitarimą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent 6.9301 str. 1 d. įtvirtintai skolininko privalomai atsiskaitymų su kreditoriais eilei, nes susitarimu ieškovas patenkino atsakovo reikalavimą, nors tuo metu buvo įsiskolinęs aukštesnės eilės kreditoriams – bendrovės darbuotojams, VSDFV, VMI, įsiskolinimai šiems kreditoriams egzistavo dar ankščiau ir nebuvo dengiami, šiai dienai taip pat patvirtinti bankroto byloje.

Atsakovas UAB „Filmvesta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo procesą, teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ((duomenys neskelbtini) str. 4 str.).

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo atstovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-09-15 ieškovas UAB „Lietuvos kino studija“ su atsakovu UAB „Filmvesta“ sudarė S. D. tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo, pagal kurį šalys susitarė dalį ieškovo skolos atsakovui – 124988,15 Lt, susidariusios pagal paskolos sutartį Nr. 07/04/26-LKS/1, kaip mokėtinos palūkanos, užskaityti kaip visus esamus UAB „Filmvesta“ įsipareigojimus; šalys susitarė, kad viena kitai nebėra skolingos 124988,15 Lt sumos; šalys nustatė, kad po užskaitymo UAB „Lietuvos kino studija“ skola UAB ‚Filmvesta“ naudai yra 5833902,49 Lt, neskaičiuojant palūkanų pagal paskolos sutartį Nr. 07/04/26-LKS/1, nuo 2010 sausio mėnesio iki 2014 rugsėjo mėnesio. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu šį susitarimą actio Pauliana pagrindu bei kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, bei priteisti iš atsakovo ieškovui susitarime numatytą sumą, kaip atsakovo įsiskolinimą ieškovui, o taip pat procesines metines 6 proc. dydžio palūkanas. 

A. P. – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos A. T. nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-611/2013).

Kreditoriaus teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus  (Žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Vadovaujantis CK 6.66 str. 1 d., sandoris laikytinas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, be kita ko, tais atvejais, kai skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę vienam iš kreditorių, ir būtent šiomis aplinkybėmis ieškovas grindė savo reikalavimą dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančia. LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus interesus pažeidžia tie skolininko sandoriai, kurie nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (pvz., LAT 2001-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-17/2006).

Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-11-14 nutartimi c.b. Nr. B2-5727-467/2014 ieškovui UAB „Lietuvos kino studija“ buvo iškelta bankroto byla, nutartyje be kita ko konstatuojant, jog bendrovė yra nemoki, nes 2014-09-30 duomenimis įmonės turtas sudarė 17 689 702 Lt, bendra debitorinių įsiskolinimų suma sudarė 1 006 190,79 Lt, tuo tarpu bendra įsiskolinimų kreditoriams suma – 14 899 389 Lt, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 507 459 Lt, įmonės nuostolis 2013-12-31 siekė 1841 266 Lt, o 2014-09-30 duomenimis – 558 597 Lt, įmonės nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, pagal bankroto byloje ir kitose bylose pareikštus įmonės kreditorių ieškinius įsipareigojimai vien šiems kreditoriams sudaro didesnę nei 4507459 Lt sumą, atsakovas nemoka mokesčių valstybei, jo skola VSDFV siekia 331 442,24 Lt, o VMI – 103 362,58 Lt, prieš keletą mėnesių buvo nutraukta įmonės restruktūrizavimo byla ir pan. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi patvirtinto BUAB „Lietuvos kino studija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo, bendra visų įmonės kreditorinių reikalavimų suma sudaro 4 052 576,14 €, iš jų įsiskolinimo hipotekos kreditoriui suma sudaro 2 226 649,60  €, įsiskolinimo pirmosios eilės kreditoriams (įmonės darbuotojams) suma sudaro 90 086,45 €, įsiskolinimo antros eilės kreditoriams (VSDFV, VMI, Vilniaus rajono savivaldybei ir LR ryšių reguliavimo tarnybai) sudaro 177 746,27 €, įsiskolinimo trečios eilės kreditoriams suma sudaro 1 558 093,82 €. Ieškovo ginčijamas susitarimas su atsakovu UAB „Filmvesta“ buvo sudarytas 2014-09-15, t.y. likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kai, kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų, įmonės turtinė padėtis, teismo vertina, be kita, ko 2014-09-30 balanso duomenimis, buvo itin sunki, įmonė praktiškai buvo nemoki ir turėjo itin didelių finansinių įsipareigojimų pirmesnės eilės, negu atsakovas UAB „Filmvesta“,  kreditoriams (įmonės darbuotojams, valstybės, socialinio draudimo fondo biudžetams ir pan.). Kaip matyti iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutarties c.b. Nr. 2-21230-854/2015, kuria buvusiam ieškovo vadovui R. Š. buvo skirta bauda už jo įpareigojimo per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdymą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutarties c.b. Nr. 2-38913-871/2015, kuria buvusiam ieškovo vadovui R. Š. buvo skirta bauda už vykdomojo rašto dėl jo įpareigojimo perduoti BUAB „Lietuvos kino studija“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdymą bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, - ieškovo bankroto administratoriui nebuvo ir iki šiol nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas, iš kurių būtų galima tiksliai ir aiškiai nustatyti įmonės turtinę padėtį ginčijamo Susitarimo sudarymo metu, todėl teismas sprendžia, jog ji iš esmės ir buvo tokia pati arba beveik tokia pati, kokia nustatyta aukščiau nurodytose teismo nutartyse dėl bankroto bylos UAB „Lietuvos kino studija“ iškėlimo ir kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo.

Antra, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovui dar Vilniaus apygardos teismo 2009-12-21 nutartimi c.b. Nr. B2-7622-578/2009 buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tuo metu įmonei turtint 24 734 619 Lt vertės turto bei 8 087 463 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Paties ieškovo vadovo tuo metu parengto 2009-09-30 Kreditorių sąrašo duomenimis, vien įmonės įsiskolinimas darbuotojams sudarė 48 421,80 Lt, įsiskolinimai pagal autorines sutartis siekė 307 872,31 Lt, įsiskolinimai VSDFV ir VMI siekė net 430 107,97 Lt, kurie, kaip matyti iš aukščiau minėtų rašytinių įrodymų, taip pat iš Vilniaus apygardos teismo 2010-04-28 nutarties dėl kreditorių reikalavimų restruktūrizavimo byloje patvirtinimo, per visą laiką iki pat bankroto bylos ieškovui iškėlimo nemažėjo, o priešingai – ženkliai didėjo ir didžiąja dalimi iš įmonės restruktūrizavimo bylos „perėjo“ į bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-30 nutartimi restruktūrizavimo byla UAB „Lietuvos kino studija“ atžvilgiu apskritai buvo nutraukta LR ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p. pagrindu, išaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir restruktūrizavimo planas nebus įvykdytas, o būtent teismui nustačius, kad restruktūrizavimo proceso, kuris tęsiasi ketverius metus, rezultatai (rodikliai) nėra teigiami, įmonės veikla nuostolinga, netinkamai vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais plane nustatytais terminais. Tokiu būdu minėtos aplinkybės taip pat sudaro teismui pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovo ginčijamas 2014-09-15 Susitarimas, sudarytas per pakankamai trumpą laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos ieškovui nutraukimo, o būtent praėjus vos po keletui dienų nuo aukščiau minėtos 2014-06-30 nutarties dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2014-09-11) ir likus porai mėnesių iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kai jau eilę metų ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma kreditoriams, įskaitant pirmesnės eilės kreditoriams – įmonės darbuotojams, VSDFV ir VMI – sistemingai ir ženkliai augo bei žymiai viršijo ginčijamu susitarimu užskaitytą ieškovo įsiskolinimo atsakovui UAB „Filmvesta“ sumą, pažeidė kitų įmonės kreditorių teises ir interesus, suteikė pirmenybę atsakovui – žemesnės eilės kreditoriui prieš aukštesnės eilės kreditoriui, sumažino įmonės turimo turto masę, iš kurios galėjo būti vykdomi kitų kreditorių reikalavimai.

Trečia, jokių duomenų ir įrodymų, jog ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, byloje nėra. Kaip matyti iš paties 2014-09-14 Susitarimo turinio, kitos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovo įsiskolinimas atsakovui UAB „Filmvesta“, dėl kurio buvimo fakto ir dydžio šiuo metu tarp šalių vyksta ginčas, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. B2-25-781/2016 (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-15 nutartimi ankstesnė šiuo klausimu priimta Vilniaus apygardos teismo 2015-10-27 nutartis, kuria buvo patvirtintas 1689614,95 € atsakovo kreditorinis reikalavimas, panaikinta ir klausimas perduotas spręsti iš naujo) galimai yra kilęs iš paskolos sutarties, byloje nėra duomenų, kad ieškovo prievolių įvykdymas atsakovui būtų užtikrintas hipoteka, įkeitimu, kas suteiktų atsakovui prioritetą prieš kitus ieškovo kreditorius. Byloje nenustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindų galima būtų teigti, jog esant tokiai finansinei ir faktinei situacijai, kokia egzistavo 2014 m. rugsėjį, ieškovas neišvengiamai turėjo sudaryti su atsakovu susitarimą dėl dalies įsiskolinimo įskaitymo, jog tokio susitarimo sudarymas toje situacijoje atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis, buvo neišvengiamai būtinas ir reikalingas. Teismas pažymi, kad skolininkas, esantis nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių teisės ir interesais, jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad tai neapsunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas, vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, todėl net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sandorį (LAT 2012-05-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-204/2012).

Ketvirta, tiek ieškovo UAB „Lietuvos kino studija“, tiek atsakovo UAB „Filmvesta“ nesąžiningumą, kaip būtiną sąlygą actio Pauliana taikymui, nagrinėjamu atveju patvirtina tai, jog abiem ginčijamo sandorio šalims neišvengiamai buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma reali UAB „Lietuvos kino studija“ turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu, įsiskolinimų kitiems kreditoriams faktas, pobūdis, dydis ir kiti duomenys, kadangi Juridinių asmenų registro duomenimis, ginčijamo Susitarimo sudarymo metu tiek ieškovo UAB „Lietuvos kino studija“ vadovas, tiek UAB ‚Filmvesta“ vadovas, t.y. vienasmenis valdymo organas, buvo tas pats – R. Š., kaip matyti iš Susitarimo, jį sudarant ir UAB „Lietuvos kino studija“ atstovavo būtent R. Š., ir atsakovą UAB ‚Filmvesta“ atstovavo būtent R. Š., be to, vienintelis ieškovo UAB „Lietuvos kino studija“ akcininkas nuo 2005-06-15 buvo būtent atsakovas UAB „Filmvesta“. Pagal CK 6.67 str. 1 d. 7 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.), o nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas nepaneigė šios nesąžiningumo prezumpcijos.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teismui pakankamą pagrindą spręsti apie ieškovo ginčijamo sandorio neteisėtumą actio Pauliana pagrindu, ydingumą, neigiamą įtaką kitų įmonės kreditorių teisėms ir interesams bei pačios įmonės mokumui. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas pripažinti 2014-09-14 Susitarimą negaliojančiu ir pagal CK 1.80 str., t.y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent LR CK 6.9301 str., kuris numato, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, privalo: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDF ir PSDV biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi byloje konstatuota, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovas UAB „Lietuvos kino studija“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, neabejotinai turėjo įsiskolinimų dėl nesumokėtų įmokų į biudžetus, taip pat seniau atsiradusių įsiskolinimų kitiems kreditoriams, byloje nėra duomenų, kad pagal atsakovo UAB „Filmvesta“ reikalavimą tuo metu būtų išduotas vykdomasis dokumentas, todėl darytina išvada, kad 2014-09-15 Susitarimu atliktu įskaitymu, kuriuo iš esmės ieškovas padengė dalį įsiskolinimo atsakovui UAB „Filmvesta“, buvo pažeista teisės normomis numatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir eiliškumas, t.y. imperatyvios teisės normos.

Vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d., pripažinus negaliojančiu 2014-09-15 šalių Susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, laikytina, kad ieškovas UAB „Lietuvos kino studija“ tebėra skolingas atsakovui UAB „Fimvesta“ susitarime nurodytą sumą – 124988,15 Lt, tačiau klausimas dėl UAB „Filmvesta“ kreditorinio reikalavimo buvimo, konkretaus jo dydžio, kreditorinių reikalavimo patvirtinimo spręstinas ne šio proceso rėmuose, o LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, konkrečiai – šiuo metu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. B2-25-781/2016, kurioje sprendžiamas BUAB „Lietuvos kino studija“ ir UAB ‚Filmvesta“ tarpusavio ginčas dėl UAB „Filmvesta“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kita vertus, pripažinus negaliojančiu 2014-09-15 šalių Susitarimą, laikytina, kad atsakovas UAB „Filmvesta“ tebėra skolingas ieškovui susitarime nurodytą sumą – 124988,15 Lt. Nors kaip jau buvo minėta, buvęs ieškovo vadovas R. Š. neįvykdė LR ĮBĮ, teismų procesiniuose sprendimuose ir vykdomuosiuose raštuose įvirtintų įpareigojimų ir neperdavė ieškovo bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ jokių įmonės dokumentų ir turto, dėl ko ieškovas objektyviai negalėjo teismui nurodyti atsakovo UAB „Filmvesta“ įsiskolinimo ieškovui atsiradimo pagrindo, laiko ir kt. bei pateikti kokius nors su šiuo įsiskolinimu susijusius įrodymus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sudarydamas 2014-09-15 Susitarimą, atsakovas UAB „Filmvesta“ iš esmės pripažino nurodyto dydžio įsiskolinimo ieškovui buvimo faktą, tuo pačiu atitinkama suma mažindamas ieškovo įsiskolinimo atsakovui sumą, ką patvirtino ir 2015-08-05 ieškovo bankroto administratoriui adresuotame patikslintame kreditoriniame reikalavime, šioje byloje tokio įsiskolinimo buvimo nepaneigė, todėl minėta skolos suma, o taip pat CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistini iš atsakovo ieškovui.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos jo patirtos 998,25 € išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą – ieškovo mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio jis buvo atleistas, suma – 760 € bei 3,94 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 763,94 € (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

Ieškovo BUAB „Lietuvos kino studija“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, ieškinį atsakovui UAB „Filmvesta“ tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ieškovo UAB „Lietuvos kino studija“ (kodas – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo UAB „Filmvesta“ (kodas – (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo 15 d. Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo, kuriuo šalys įskaitė tarpusavio įsipareigojimus 36199,07 € sumai.

Taikyti restitucija ir priteisti iš atsakovo UAB „Filmvesta“ ieškovo BUAB „Lietuvos kino studija“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, naudai 36199,07 € (trisdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 7 centus) skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 998,25 € (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Filmvesta“ į valstybės biudžetą 763,94 € (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 94 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Renata Volodko