VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. O. (G. A. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas G. A. O. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (15/5-8)11U-611(00649) (toliau – Sprendimas).

Nesutinka, kad jie su sutuoktine neveda bendro ūkio ir negyvena kartu. Paaiškina, kad nuo   2017 m. sausio 9 d. dirba Vokietijoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ valytoju ir siunčia pinigus sutuoktinei Lietuvos Respublikos pilietei M. O., taip padėdamas išlaikyti bendrą namų ūkį ir padėdamas jai finansiškai individualiai, nes šiuo metu ji nedirba. Kol dirba Vokietijoje, sutuoktinė gyvena pas savo tėvus, o su ja palaiko ryšius telefonu ir, grįžus į Lietuvą jos aplankyti, būna kartu svečių namuose. Pareiškėjo manymu, sutuoktinės teiginiai apie jų neva fiktyvią santuoką buvo dėl tuo metu vykusio konflikto ir papildomų aplinkybių.

Taip pat nesutinka su Sprendimo argumentu dėl nelegalios užsieniečio migracijos grėsmės. Pažymi, kad jis nuo 2017 m. iki Sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai, o Departamentas automatiškai pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, neatsižvelgęs į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad buvo atlikti patikrinimai pareiškėjo nurodytais gyvenamosios vietos adresais, apklausta pareiškėjo sutuoktinė, kiti asmenys, susisiekta su pareiškėju. Šie veiksmai rodo, kad Departamentas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba             (toliau – Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba) ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, sudarė sąlygas pareiškėjui pateikti paaiškinimus.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) nei pareiškėjas nei jo sutuoktinė negyvena, pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo sutuoktinės bei jos tėvų gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas negyveno ir negyvena. Pareiškėjo sutuoktinė paaiškino, kad po santuokos sudarymo (2017 m. kovo 15 d.)                           2017 m. balandžio ar gegužės mėnesį jis išvyko į Vokietiją ir į Lietuvą atvyko vieną ar du kartus, ji su vyru kartu faktiškai negyvena ir bendro ūkio neveda, o sutuoktiniui buvo reikalinga tik tam, kad jis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir galėtų teisėtai išvykti į Vokietiją. 

Mano, kad Sprendime detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, taip pat nurodyti duomenys, patvirtinantys tokias išvadas, o, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas    2017 m. kovo 15 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete M. O. (iki santuokos I.).

Pareiškėjas 2017 m. kovo 16 d. Vilniaus apskrities PVK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, santuokos liudijimą, sutuoktinės pasą, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus. Prašyme nurodė, kad jo būsimas adresas Lietuvoje (duomenys neskelbtini), telefono                     Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinės M. I. adresas (duomenys neskelbtini).

Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba 2017 m. gegužės 19 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7410635, galiojusį iki 2018 m. gegužės 19 d.                (toliau – Leidimas).

Pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (toliau – Kortelė). Prašyme papildomai nurodė, kad jie kartu su sutuoktine gyvena (duomenys neskelbtini).

Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Kortelę bei, siekdamas įvertinti, ar jo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete M. O. nėra fiktyvi, atliko gyvenamosios vietos patikrinimą ir apklausė pareiškėjo sutuoktinę. Departamentas, remdamasis patikrinimo metu surinktais duomenimis bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 3 punktą – yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.

Aprašo antrajame skirsnyje reglamentuota įvertinimo, ar santuoka yra fiktyvi, tvarka.              Aprašo 91 punkte nustatyta, kad veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, yra: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (91.1 papunktis), sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (91.2) ir kt.

Byloje yra Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto R. O. (R. O.) 2018 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-15722, kuriame nurodyta, kad G. A. O. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė J. A., kuri paaiškino, kad                 G. A. O. pažįsta, tačiau jis šiuo adresu niekada faktiškai negyveno. Pareiškėjo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), yra Mykolo Romerio universiteto studentų bendrabutis, kurio ūkvedys paaiškino, kad G. A. O. ten negyvena. M. O. tėvų nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), buvo apklausta pareiškėjo sutuoktinė M. O., kuri paaiškino, kad                       2017 m. kovo mėnesį jie susituokė, o 2017 m. balandžio ar gegužės mėnesiais sutuoktinis išvažiavo į Vokietiją, į Lietuvą buvo grįžęs vieną ar du kartus, ką jis veikė Lietuvoje, nežino, jie faktiškai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, ji jam buvo reikalinga tik tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi. Pareigūnas tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad, apžiūrėjęs butą, kuriame gyvena                   M. O., nustatė, kad jokių G. A. O. daiktų ar bendrų nuotraukų jame nėra.

Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyresnioji specialistė Ž. T. 2018 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-15481 nurodė, kad 2018 m. balandžio 10 d. paskambinus G. A. O. prašyme išduoti Kortelę nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), telefono operatorė atsakė, kad tokio numerio nėra.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos pareigūnai atliko patikrinimą pareiškėjo nurodytoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), taip pat jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) bei sutuoktinės gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), tačiau nė vienu iš šių adresų pareiškėjo nerado, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas su sutuoktine kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, pareiškėjo nurodytu telefonu su juo susisiekti nepavyko, o pareiškėjo sutuoktinė pasirašytinai patvirtino, kad su pareiškėju kartu faktiškai negyvena ir bendro ūkio neveda.

Teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo metu nustatytais duomenimis, kuriais Departamentas vadovavosi priimdamas ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų.

Pareiškėjo argumentai, kad santuokinį ryšį su sutuoktine palaiko kalbėdamiesi telefonu ir kartu leidžiant laiką svečių namuose, kai jis būna Lietuvoje, bei tai, kad sutuoktinę remia finansiškai, vertintini kritiškai, nes pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (duomenų, kada ir kuriuose svečių namuose lankėsi, duomenų apie finansinę paramą sutuoktinei ir pan.). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie vykusį konfliktą tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės ar kitas aplinkybes, kurios galėjo nulemti jos paaiškinimus dėl fiktyvios santuokos.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas atliko išsamų tyrimą, kurio metu nustatytos aplinkybės pagrįstai leido manyti, kad pareiškėjo ir M. O. santuoka yra fiktyvi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79                               „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių                 (toliau – Gairės) 22.3.3 papunktyje nustatyta, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, pagrįstai atsižvelgiama į Gaires (žr. 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-438/2017 ir kt.).

Byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, jo sąžiningo siekio gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečio buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. A. O. (G. A. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                        Iveta Pelienė

Egidija Puzinskaitė

                                                                                        Ernestas Spruogis