Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-856-340/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03277-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2; 3.3.2.4; 3.5.1.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja A. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Prašyme pareiškėja nurodė, kad antstolis R. V. 2016 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą Nr. 0179/13/01165-E B-26645, kuris buvo pareiškėjai netinkamai įteiktas, be to, pareiškėja ketina skųsti kasaciniam teismui sprendimus, kuriuose ji kvestionavo išieškotojo atliekamo išieškojimo pagrindo teisėtumą.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
- Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundo prašymus - sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki skundo ir šio ginčo nagrinėjimo pabaigos bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos –pašalinti nurodytą skundo trūkumą. Teismas nutartyje pažymėjo, jog Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai. Kadangi šioje byloje nagrinėjami pareiškėjos skundo reikalavimai nesusiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu, teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kuriais apeliuojama į pareiškėjos (kaip vartotojos) atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas konstatavo, jog prie pareiškėjos atskirojo skundo, kuriuo ginčijama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepridėta įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
- Pareiškėja A. S. pateiktu atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundo prašymus - sustabdyti šios vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo nagrinėjimo pabaigos bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą. Skunde nurodė šiuos argumentus:
- Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines šios bylos aplinkybes, kad šioje byloje nagrinėjami pareiškėjos skundo reikalavimai nesusiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu, kadangi, priešingai, šioje byloje nagrinėjami pareiškėjos skundo reikalavimai buvo susiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu. Pareiškėja rėmėsi tuo, kad 2014-10-08 dienos nutartimi Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-41506-934/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-337552014-9, nutarė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, kaip vartotoją. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-02 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33755-2014-9, tarp šalių sudarytą kredito sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi;
- Teismas šioje byloje turėjo vadovautis analogiškomis ar iš esmės panašiose bylose teismų priimtomis nutartimis, kadangi žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose;
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Atskirasis skundas atmetamas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
- Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
- Byloje nustatyta, kad teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja A. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Savo prašymą pareiškėja argumentavo tuo, kad antstolis R. V. 2016 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą Nr. 0179/13/01165-E B-26645, kuris buvo pareiškėjai netinkamai įteiktas, be to, pareiškėja ketina skųsti kasaciniam teismui sprendimus, kuriuose ji kvestionavo išieškotojo atliekamo išieškojimo pagrindo teisėtumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundo prašymus - sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki skundo ir šio ginčo nagrinėjimo pabaigos bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos –pašalinti nurodytą skundo trūkumą. Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad byloje nagrinėjami pareiškėjos skundo reikalavimai nėra susiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu, todėl atmestini skundo argumentai, kuriais apeliuojama į pareiškėjos (kaip vartotojos) atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
- Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines šios bylos aplinkybes, kadangi šioje byloje nagrinėjami pareiškėjos skundo reikalavimai buvo susiję su jos, kaip vartotojos, teisių ar interesų gynimu. Pareiškėja rėmėsi tuo, kad 2014-10-08 dienos nutartimi Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-41506-934/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-337552014-9, nutarė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, kaip vartotoją. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-02 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33755-2014-9, tarp šalių sudarytą kredito sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių.
- Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašymu dėl 2016-11-30 patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, kuriuo prašė panaikinti 2016-11-30 antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą Nr. 0179/13/01165-E B-26645, visiškai sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus pagal LR CPK 627 str. 1 p. ir 6 p. nuostatas iki pareiškėjos skundų dėl 2016-11-30 patvarkymo išnagrinėjimo, sustabdyti neteisėtus ir nesąžiningus banko išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinasias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui, adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal LR CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktu procesiniu dokumentu, konstatuoja, jog iš esmės pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriu, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė būtų gynusi savo, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus ar ginčijusi nesąžiningas vartojimo sutarčių nuostatas. Taigi, minėta norma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą klausimą netaikytina.
- Grįsdama savo, kaip vartotojos, poziciją nagrinėjamoje byloje, apeliantė skunde remiasi Vilniaus apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-41506-934/2014, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, turėjo remtis minėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.
- Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia.
- Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
- Susipažinęs su apeliantės atskirajame skunde nurodytais Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniais sprendimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtose bylose nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip prejudicinės ir kurių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje 2-41506-934/2014 apeliantė bei civilinėje byloje Nr. e2-343-934/2015 A. S. prašė pripažinti, kad AB SEB banko sprendimas vienašališkai prieš laiką nutraukti kredito sutartį Nr. 1450818074101-67 buvo priimtas neteisėtai ir nesąžiningai bei pripažinti kredito sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos (ab initio). Minėtose bylose apeliantė veikė kaip vartotoja ir ginčijo nesąžiningas kredito sutarties sąlygas bei nesąžiningą kredito sutarties nutraukimą prieš terminą, todėl bylos sąlygos iš esmės tenkino CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl teismai pagrįstai atleisdavo apeliantę nuo žyminio mokesčio. Kaip jau buvo minėta nutarties 13 punkte, nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami reikalavimai, susiję su A. S., kaip vartotojos, teisėmis ir teisėtais interesais, kadangi kvestionuojami antstolio neteisėti veiksmai.
- Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
- Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2017 m. vasario 6 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė