Administracinė byla Nr. eAS-570-815/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir NŽT) 2023 m. liepos 4 d. raštą Nr. 1SS-1-(5.59 e.) „Dėl skundo nagrinėjimo ((duomenys neskelbtini), Palanga)“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti NŽT pareiškėjos 2023 m. birželio 6 d. skundą atsakovui išnagrinėti iš naujo.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį nurodė, kad

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nuostatas skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos, sprendė, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-438/2019). Teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir skundžiamo Rašto turinį, darė išvadą, kad ginčas turi būti nagrinėjamas pagal privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu.

Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo dėl NŽT Rašto panaikinimo nagrinėjimo tvarkos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia Rašto apskundimo tvarka nurodyta pačiame Rašte, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti jos skundą. 

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 4 d. skundo teismui turinį ir tuo pačiu Raštą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nesilaikė Žemės reformos įstatyme nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas nepagrįstai vertino, kad Raštui yra taikytina privaloma ikiteisminė apskundimo tvarka. Kadangi pareiškėja minėtą raštą apskundė tiesiogiai teismui, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji nesilaikė įstatyme nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) nuostatų.

Pareiškėjos teigimu, pagal Tikrinimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą Rašto apskundimui neprivaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėja pateikė teismui skundą dėl Rašto panaikinimo po to, kai Raštu buvo netenkintas pareiškėjos skundas, kuriuo pareiškėja NŽT Palangos skyriaus vadovo pareikalavo priimti kelis Taisyklių 31 punkte nustatytus dėl tokio pobūdžio skundų priimamus sprendimus, t. y. panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-30660-(10.9 E.) (toliau – ir Tikrinimo aktas) bei įpareigoti NŽT Palangos skyriaus darbuotoją, atlikusį Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, iš naujo patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašyti naują žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Pagal Tikrinimo taisyklių 34 punktą ABTĮ tvarka skundžiami NŽT teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, taip pat sprendimai dėl žemės sklypo plano suderinimo arba nederinimo tiesiogiai administraciniams teismams. Be kita ko, pačiame Tikrinimo akte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas NŽT teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne Žemės reformos įstatymo, kaip neteisingai nurodyta Rašte, o vėliau pakartota pirmosios instancijos teismo nutartyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-61-789/2022, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą panaikinti teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą bei tikrinimo aktus, argumentuojant, kad pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą nesilaikydami privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje išaiškino, jog Tikrinimo taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato teritorinio padalinio vadovo atliktų veiksmų (neveikimo) ir priimtų sprendimų apskundimo tvarką, atsižvelgiant į tai, dėl kokios nuosavybės žemės sklypų (privačios, savivaldybės ar valstybinės) minėti veiksmai yra atlikti (neatlikti). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje 2021 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-102- 624/2021, yra nurodęs, jog parengta kadastrinių matavimų byla ir  viešojo administravimo subjekto NŽT Anykščių skyriaus parengtas tikrinimo aktas dėl privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Minėtą aktą pasirašė ne NŽT Anykščių skyriaus vadovas, bet šio skyriaus vyriausioji specialistė. Pagal Tikrinimo taisyklių 25, 26.1 punktų nuostatas, tikrinimo aktas galėjo būti skundžiamas teritorinio padalinio vadovui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o vadovo sprendimas – teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja, vadovaudamasi Tikrinimo taisyklių 33 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai ir teisėtai skundžiamą Raštą tiesiogiai apskundė teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nustatytos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, nustatė, kad pareiškėjos skundo reikalavimui panaikinti NŽT Raštą taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, o skundą dėl Rašto pateikė teismui ABTĮ nustatyta tvarka, nes Raštu NŽT vadovas priėmė sprendimą netikslinti Tikinimo akto pagal pareiškėjos pateiktą skundą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – Žemės sklypas), kurio dalį įsigijo 2020 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JŠ-8781, bendrasavininkė. Ji 2023 m. birželio 6 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyriaus vedėją su skundu dėl NŽT parengto 2023 m. balandžio 28 d. Tikrinimo akto, kuris parengtas patikrinus uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ matininko A. R. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Skunde pareiškėja nurodė, kad Tikrinimo akte nepagrįstai nenurodyta, kad kelio servitutas (skirto bendro naudojimo pėsčiųjų takui) turėtų būti teisingai (pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus) pažymėtas formuojamame žemės sklypo plane. NŽT vedėjo (vyriausiojo specialisto, atliekančio Palangos skyriaus vedėjo funkcijas M. L.) Rašte nurodyta, kad detaliuoju planu matytas servitutas neturi tęstinumo besiribojančiuose žemės sklypuose, todėl NŽT įvertinęs galiojantį žemės sklypo planą ir turimus archyvinius sklypo suformavimo dokumentus, darė išvadą, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palangoje, ginčytino pėsčiųjų tako servituto tęstinumo nėra, todėl Tikrinamu aktu nusprendė neteikti pastabų dėl servituto tęstinumo pažymėjimo Žemės sklypo plane. Rašte nurodyta, kad Raštas gali būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Gavusi Raštą, pareiškėja dėl jo panaikinimo pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. 

Žemės reformos įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (1 str.). Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę (2 str.). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.). NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas išankstinio ginčų, kylančių žemės tvarkymo teisinių santykių srityje, nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, be kita ko, yra išaiškinęs, jog, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintas teisės normas, tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikytina tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio norma priskirtina viešajai teisei ir plečiamai neaiškinama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015; 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017; 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-286-822/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-61-789/2022).

        Tikrinimo taisyklių (redakcija, aktuali nuo 2023 m. sausio 4 d.) 10 punkte nurodyta, kad, atlikus tikrinimą kameraliai, šį tikrinimą atlikęs NŽT teritorinio skyriaus darbuotojas užpildo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) nurodydamas pažeistas teisės aktų nuostatas, kurios pasirenkamos iš Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikto teisės aktų nuostatų sąrašo, ir pažeidimų aprašymus, kurie įrašomi arba pasirenkami iš Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikto pažeidimų aprašymų sąrašo, ir pasirašo jį elektroniniu parašu. Pasirašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (klausimynas) automatiškai įkeliamas į elektroninį žurnalą Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ ir paskelbiamas NŽT interneto svetainėje. Pagal Tikrinimo taisyklių 30 punktą, žemės sklypo savininkas ir (ar) žemės sklypo kadastro duomenis nustatęs matininkas teritorinio skyriaus darbuotojo pagal šias taisykles užpildytą ir pasirašytą Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną), taip pat kitus žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmus (neveikimą) gali skųsti Viešoio administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teritorinio skyriaus vadovui per 10 darbo dienų nuo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto (klausimyno) gavimo, taip pat kitų teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmų atlikimo ar termino, kai turėjo būti atlikti veiksmai. Teritorinio skyriaus vadovas, išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio skyriaus darbuotojo užpildyto ir pasirašyto Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto (klausimyno), taip pat kitų žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmų (neveikimo), priima vieną (ar kelis, jeigu skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų: 1) skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) panaikinti visą ar dalį tikrinimo akto (klausimyno) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną); 3) panaikinti (visą ar iš dalies) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną) ir įpareigoti teritorinio skyriaus darbuotoją, atlikusį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, iš naujo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašyti naują Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną); 4) pareigoti teritorinio padalinio darbuotoją, atlikusį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu (Tikinimo taisyklių 31 punktas). Teritorinio skyriaus vadovo sprendimai dėl teritorinio skyriaus darbuotojų parengtų ir pasirašytų Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų (klausimynų) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktų (klausimynų) teisingumo, taip pat kitų žemės sklypo kadastro duomenų bylas tikrinusių teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų (neveikimo) gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (33 punktas).

Iš bylos duomenų, skundžiamo Rašto bei atskirojo skundo darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas Žemės reformos įstatymo nuostatos, nes ginčo teisiniai santykiai susiklostė ne nusavintos žemės grąžinimo ar teisės į tokią žemę įgijimo pagrindu, o NŽT atliekant formuojamo nekilnojamojo turto kadastro objekto (Žemės sklypo) kadastro bylos tikrinimą pagal kompetenciją, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Tikrinimo taisyklių 33 punkto nuostata, kuri aiškiai nustato, jog Teritorinio skyriaus vadovo sprendimai dėl teritorinio skyriaus darbuotojų parengtų ir pasirašytų Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos išnagrinėtas skundas ir dėl jo priimtas NŽT teritorinio skyriaus sprendimas turėtų būti skundžiamas tam pačiam NŽT teritorinio skyriaus vadovui, ką nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas savo nutartyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja jau pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo procedūra, nustatyta Tikrinimo taisyklėse, dėl jos skundo buvo priimtas galutinis administracinis sprendimas (Raštas), todėl pareiškėja turi teisę šį sprendimą skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Tai, kad atsakovas klaidingai nurodė apskundimo tvarką skundžiamame Rašte negali pakeisti teismo vertinimo dėl ginčo santykiui taikytinos teisės.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė 

                                                        Ernestas Spruogis