Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-12-22][nuasmeninta nutartis byloje][T-689-571-2021].docx
Bylos nr.: T-689-571/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės pataisos namai 188722220 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

?

Teikimas Nr. T-689-571/2021

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00469-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.

 

img1 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. gruodžio 22 d.

Marijampolė

 

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. L. patvirtinimo klausimą.

 

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr.81/04-1619 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam G. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis  laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, yra 5 kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, pataisos įstaigoje dirba, dengia turimus įsiskolinimus, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, išėjęs į laisvę turės kur gyventi bei dirbti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra atsiliepimo byloje nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. L., teistas 2020-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - 45 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013- 02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 4 metai 1 mėnesis 20 dienų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai ir 9 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenimis, nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą. Nuteistajam vieną kartą buvo taikytas laisvės apribojimas. Dėl nuteistojo vengimo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo išduotas Europos arešto orderis. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimo modelis, t. y. dažniausiai vykdo nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, ankščiau skirta švelnesnė bausmė, kaip matyti bausmėms keliamų tikslų nepasiekė, nes asmuo nusikalto pakartotinai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis praeityje yra nemažai kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus tokius kaip nedidelį chuliganizmą, smulkias vagystes, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir kt. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepaklusimą įstatymams.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, teigė, iki įkalinimo alkoholį vartojo gana saikingai ir nedažnai. Kartą per mėnesį ar rečiau. Kai vartodavo, tą darydavo dažniausiais savaitgalį. Nuteistasis yra administracine tvarka baustas už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas alkoholio poveikyje. Nuteistasis pokalbio metu pasakojo, kad jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas už tai, kad vairavo neblaivus transporto priemonę. Taip pat pasakojo, kad buvę atvejų, kai darbe buvo pasirodęs pagiringas ir darbo metu vartojęs alkoholį. Nuteistajam yra pasireiškęs smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Asmuo pakankamai gerai geba įvardinti veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti ir daugelyje situacijų sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau remiantis nuteistojo padarytu nusikaltimu galima teigti, kad sunkiai sekasi tai pritaikyti sau, ypač emocinėse situacijose. Kalbėdamas apie savo nusikaltimą, linkęs labiau save laikyti aplinkybių auka, nei nusikaltimo iniciatoriumi ar vykdytoju. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis turi savitą nusikalstamo elgesio paaiškinimą, linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu nuteistasis minimalizuoja savo elgesį pavartojus alkoholio, kaip matyti iš aukščiau išvardintų duomenų nuteistasis yra linkęs vartoti alkoholį. Iš bylos duomenų nėra nustatyta, jog dėl alkoholio vartojimo asmuo dalyvavo elgesio korekcijos programoje, nors pažymėtina, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra socialinio tyrimo išvadoje nurodomas kaip kriminogeninis rizikos veiksnys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemonė dėl priklausomybės nuo alkoholio, vykdyti dalyvaujant  „Keisk požiūrį“ užsiėmimuose, kurie bus vykdomi 2022 m. 2-ame ir 3-iame ketvirčiuose. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, negalima teigti, jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.

Nuteistajam nustatyti 5 kriminogeniniai rizikos veiksniai, t. y. būdingas nusikalstamo elgesio modelis; maža oficiali darbinė patirtis atsižvelgiant į nuteistojo amžių; finansinės skolos, turi problemų su lėšų paskirstymu laisvėje; veikla skatinanti nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu. Tik vienas iš nurodytų veiksnių (būdingas nusikalstamo elgesio modelis) yra statinis veiksnys, visi kiti veiksniai yra dinaminiai, t. y. nuteistasis šiuos veiksnius gali tinkamu savo elgesiu pakeisti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2021-11-10 Marijampolės PN, ruošiant nuteistojo dokumentinę medžiagą pristatymui Lygtinio paleidimo komisijai iš pataisos įstaigos, buvo peržiūrėti anksčiau atlikti „OASys 1“ vertinimai, po kurių nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, bet nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo dinamika. Tačiau pažymėtina, kad 2021-05-21 buvo baigtas atlikti pirminio ir vėliau atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo patikslinimas, taikant „OASys 1“ metodiką, rizika išliko vidutinė, tačiau nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo dinamika. Teismo vertinimu, šiuo metu negalima teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra materialaus pagrindo šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai ir 9 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 5 kartus skatintas, dirba, dengia turimus įsiskolinimus. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. lapkričio 25 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1619 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. L..

Nutartis per 7 dienas ( suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos)  gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

 

 

 

Teisėja                                                            Vilma Gadiškienė


Paminėta tekste:
  • BVK
  • 1S-714-383/2018
  • 1S-260-935/2018
  • BK