2019 m. gruodžio 11 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Lino Songailos, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo G. S..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja), atstovaujama advokato Lino Songailos, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. S. 32,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, ir 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbiami), gyventojas ir per laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31 tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 32,22 Eur įsiskolinimas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013-08-22 sprendimu Nr. T-220 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Nuostatų 10 punktas nustato, kad pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą – ją apskaičiuoja ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pareiga mokėti šią vietinę rinkliavą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Nuostatų 4., 4.2. ir 4.3. punktai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų bei gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto gyventojas, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas taip pat privalo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia pateikti dokumentai.
Atsakovas G. S. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais kopija jam įteikta tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.
Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 ir 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200, bei 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008-08-28 Nr. T-271, 2008-12-29 Nr. 423, 2010-03-25 Nr. T-85, 2013-08-22 Nr. T-220 (galiojo iki 2015 m. sausio 1 d.). Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45 bei 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84, 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti. Pagal Nuostatų 4.1. p., vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.; 4.2.1. p.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovas G. S. savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 1991-10-29 yra deklaravęs (duomenys neskelbiami), todėl pagal Nuostatų 4.2. p. atsakovas laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31 buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip gyvenamosios paskirties patalpų, kurioms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė, gyventojas (4.2.1. p.). Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 32,22 Eur įsiskolinimas, atsakovas skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.
Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 10 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
Pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 18,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, LR CPK 93 str. 2 d., LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012).
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo G. S. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 21,72 Eur (dvidešimt vieną Eur 72 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, ir 12,13 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė