Civilinė byla Nr. 2-21-1154/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35734-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei ir Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ atstovui advokatui Eimantui Šimuliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ atstovui advokatui Nedui Šilaikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ (pradinė atsakovė – akcinė bendrovė SEB bankas) dėl servituto nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl servituto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (9 t., b. l. 54) prašydama: 1) pagal matininko E. A. parengtą 2020 m. spalio 26 d. schemą nustatyti statinių servitutą, suteikiantį teisę: i) naudotis 375 kv. m ploto tarnaujančiojo daikto – negyvenamųjų patalpų-gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kad būtų galima patekti į viešpataujantįjį daiktą – negyvenamąją patalpą-gamybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant vaikščiojimą ir važiavimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; ii) naudotis tarp tarnaujančiojo daikto – negyvenamųjų patalpų-gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos-gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu vienu pravažiavimu (vartais) ir vienu praėjimu, įskaitant vaikščiojimą ir važiavimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; iii) naudotis tarp tarnaujančiojo daikto – negyvenamųjų patalpų-gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – smulkiųjų serijų cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu pravažiavimu (vartais), įskaitant vaikščiojimą ir važiavimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; arba 2) netenkinus 1 punkte išdėstyto reikalavimo, pagal matininko E. A. parengtą 2020 m. spalio 26 d. schemą nustatyti statinių servitutą, suteikiantį teisę: i) naudotis 143 kv. m ploto tarnaujančiojo daikto – negyvenamųjų patalpų-gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kad būtų galima patekti į viešpataujantįjį daiktą – negyvenamąją patalpą-gamybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant vaikščiojimą ir važiavimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; ii) naudotis tarp tarnaujančiojo daikto – negyvenamųjų patalpų-gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos-gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu pravažiavimu (vartais), įskaitant vaikščiojimą ir važiavimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; iii) naudotis tarp tarnaujančiojo daikto – negyvenamųjų patalpų-gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – smulkiųjų serijų cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu pravažiavimu (vartais), įskaitant vaikščiojimą ir važiavimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 818,01 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovės Patalpos 1) bei 1584,83 kv. m ploto pastatas – smulkiųjų serijų cechas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovės Patalpos 2). Ieškovės Patalpos 1, ieškovės Patalpos 2 bei atsakovės patalpos faktiškai yra viename pastate: jos dalijasi bendromis sienomis, stogo konstrukcijomis, pamatais, bendromis komunikacijomis ir inžineriniais tinklais.  

3.       Ieškovė paaiškino, kad tarp atsakovės patalpų ir ieškovės Patalpų 2 faktiškai egzistuoja pravažiavimas didelių gabaritų krovininiam transportui (kuris nėra pažymėtas naujame atsakovės patalpų plane). Vienas pravažiavimas krovininiam transportui ir vienas praėjimas žmonėms taip pat yra ir tarp atsakovės patalpų bei ieškovės Patalpų 1. Visi šie praėjimai (pravažiavimai) tarp patalpų egzistavo nuo pat minėtų patalpų pastatymo ir buvo nuolat naudojami. Ieškovės Patalpos 1 yra įrengtos pastato pusrūsyje ir atskiro įvažiavimo (įėjimo) į jas iš lauko nėra ir niekada nebuvo, t. y. į ieškovės Patalpas 1 galima patekti tik per pravažiavimą ir praėjimą iš atsakovės patalpų. Nuo pat pastatymo į ieškovės Patalpas 1 iš lauko buvo patenkama tik per ieškovės Patalpas 2 ir per atsakovės patalpas (t. y. iš pradžių iš lauko patenkant į ieškovės Patalpas 2, o iš ieškovės Patalpų 2 per atsakovės patalpas patenkant į ieškovės Patalpas 1). Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad jokių ginčų dėl to, kad ieškovė ir / ar buvusi ieškovės patalpų nuomininkė UAB „Technometalas“ naudojosi atsakovės patalpomis tam, kad patektų į Patalpas 1, tarp ieškovės ir pradinės atsakovės bei buvusios patalpų savininkės AB SEB banko iki 2016 m. liepos 22 d. niekada nebuvo kilę. Nei ieškovė, nei buvusi ieškovei priklausančių patalpų nuomininkė UAB „Technometalas“ jokių pretenzijų (nei žodžiu, nei raštu) iš pradinės atsakovės dėl to niekada nebuvo sulaukusios. Ieškovė pažymėjo, kad 2016 m. liepos 22 d. pradinės atsakovės AB SEB banko atstovai savavališkai įrengė medinę pertvarą ir tokiu būdu užblokavo krovininio transporto įvažiavimą (ir bet kokį patekimą) iš ieškovės Patalpų 2 į atsakovės patalpas. Tarp ieškovės Patalpų 2 ir atsakovės patalpų buvusi pertvara buvo pašalinta tik 2016 m. rugpjūčio 2 d., tačiau 2016 m. rugsėjo 29 d. pradinės atsakovės AB SEB banko atstovai pakartotinai plokštėmis užblokavo tarp ieškovės Patalpų 2 ir atsakovės patalpų esantį pravažiavimą ir iki šiol ieškovė į savo Patalpas 1 nebegali patekti.

4.       Ieškovė teigė, kad pagal matininko E. A. parengtą 2020 m. spalio 26 d. schemą servituto nustatymui servitutas suteiktų teisę ieškovei naudotis 375 kv. m ploto atsakovės patalpų dalimi, t. y. judėjimo keliu nuo pravažiavimo, esančio tarp ieškovės Patalpų 2 ir atsakovės patalpų, iki dviejų praėjimų iš atsakovės patalpų į ieškovės Patalpas 1. Judėjimo kelio plotis atitinka pravažiavimo vartų plotį ir buvo nustatytas toks, kad keliu galėtų važiuoti krovai skirtos transporto priemonės, gaisro gesinimo technika, eiti darbuotojai.

5.       Alternatyviu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo nustatyti servitutą pagal matininko E. A. parengtą 2020 m. spalio 26 d. antrą schemą. Pagal šią schemą galimas servitutas suteiktų ieškovei teisę naudotis 143 kv. m ploto atsakovės patalpų dalimi, t. y. palei šiaurinę atsakovės patalpų sieną einančiu judėjimo keliu nuo pravažiavimo, esančio tarp ieškovės Patalpų 2 ir atsakovės patalpų, iki krovininio transporto įvažiavimo iš atsakovės patalpų į ieškovės Patalpas 1. Ieškovės nuomone, toks servitutas neatitiktų gaisrinės saugos reikalavimų ir neužtikrintų pakankamos galimybės naudotis Patalpomis 1, tačiau jo nustatymas bent jau sumažintų dėl susidariusios situacijos ieškovės kiekvieną dieną patiriamus didžiulius nuostolius.

6.       Ieškovė nurodė, kad servituto nustatymas yra būtinas, nes ieškovė neturi galimybės jokiu kitu būdu patekti į jai nuosavybės teise priklausančias Patalpas 1 ir jomis naudotis pagal paskirtį. Ieškovės Patalpos 1 yra pusrūsyje ir iš lauko pusės neturi sienų, kuriose galėtų būti įrengti nauji tiesioginiai įėjimai ir / ar įvažiavimai. Iš šiaurinės pastato pusės patekti galima tik į virš ieškovės Patalpų 1 esančias antro aukšto patalpas, kurios priklauso byloje nedalyvaujančiai UAB „Amanda“. Siekiant įrengti įėjimą / įvažiavimą į ieškovės Patalpas 1 iš šiaurinės pusės turėtų būti atliekami didelės apimties žemės darbai, o kadangi pastatas stovi valstybinės žemės sklype, šiems darbams ir įvažiavimo statybai yra būtinas tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tiek ir visų žemės sklypo nuomininkų, kurių, ieškovės teigimu, yra 30, sutikimai. Šiaurinėje pastato pusėje siekiant įrengti įvažiavimą reikėtų griauti asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę, kuria naudojasi valstybinės žemės sklypo nuomininkė UAB „Amanda“, ji aikštelės griovimui kategoriškai prieštarauja. Be to, naujas įvažiavimas iš šiaurinės pusės negalimas ir todėl, kad ties ieškovės Patalpomis 1 iš šiaurinės sienos pusės yra įvairūs inžineriniai tinklai – vandentiekio, šilumos, elektros tiekimo trasos, taigi šių tinklų savininkai turėtų iškelti tinklus į kitą vieną, kas nuo ieškovės nepriklauso ir pareikalautų neproporcingų finansinių sąnaudų. Taip pat ieškovė turėtų iškirsti angą pastato pamatuose, o tai laikoma statinio kapitaliniu remontu, tokiems veiksmams pastato bendraturtė UAB „Amanda“ sutikimo neduoda. Šias aplinkybes (negalimumą įsirengti atskirą įvažiavimą iš lauko) patvirtina ieškovės pateiktas prof. S. M. ir dr. A. P. ekspertinio tyrimo aktas, kuriame konstatuota, kad teoriškai apskritai yra įmanomas tik vienas įvažiavimo į ieškovės Patalpas 1 iš lauko variantas, tačiau jis neįgyvendinamas dėl teisinių-techninių kliūčių, be to, vieno įvažiavimo įrengimo nepakaktų patalpoms naudoti pagal paskirtį, nes pagal gaisrinės saugos reikalavimus ieškovės Patalpos 1 turi turėti mažiausiai du vienas nuo kito nutolusius įėjimus ar įvažiavimus. Galimybės įrengti naują įėjimą į ieškovės Patalpas 1 iš rytinės at vakarinės pusės taip pat nėra, nes Patalpos 1 iš vakarų pusės ribojasi su byloje nedalyvaujančiai UAB „Amanda“ priklausančiu pastatu, o iš rytinės pusės ieškovės Patalpas 1 ir Patalpas 2 skiria apie 24 m atstumas. Ieškovė yra įsitikinusi, kad naujo įėjimo, pro kurį į Patalpas 1 būtų galima įvažiuoti krovai skirtomis transporto priemonėmis, įrengimas yra faktiškai neįmanomas, o jeigu tai ir būtų įmanoma, darbų kaina būtų visiškai neprotinga ir galimai viršytų pačių Patalpų 1 vertę.

7.       Ieškovė akcentavo, kad jos Patalpoms 1, kurios yra gamybinės paskirties, naudoti pagal paskirtį būtinas ne įėjimas, bet įvažiavimas, kuriuo būtų galima įvažiuoti autokrautuvu. Per šiuo metu tarp ieškovės Patalpų 1 ir atsakovės patalpų esantį pravažiavimą laisvai galėtų pravažiuoti bet kuris standartinis autokrautuvas, todėl atsakovės teiginiai, kad pravažiavimas yra skirtas tik žmonėms vaikščioti, yra neteisingi, juolab kad iki 2016 m. rugsėjo 29 d. autokrautuvas buvo nuolat naudojamas ieškovės Patalpose 1.

8.       Ieškovė pažymėjo, kad nei jai įsigyjant Patalpas 1, nei anksčiau jokių laiptų jose nebuvo. Jeigu laiptai iš Patalpų 1 į pirmą aukštą iš tikrųjų kada nors egzistavo, servituto nustatymas atsakovės patalpoms vis tiek yra būtinas, kad ieškovės Patalpomis 1 būtų galima naudotis pagal jų paskirtį, nes Patalpos 1 yra gamybinės paskirties, todėl į jas turi būti galimybė atvežti žaliavas, išvežti gaminius. Tam yra būtina įvažiuoti krovai skirtomis transporto priemonėmis. Be to, vien tik laiptų į pirmą aukštą įrengimas neužtikrintų ir Patalpų 1 atitikties gaisrinės saugos reikalavimams. Ieškovė pažymėjo, kad įsigyjant Patalpas 1 nebuvo akivaizdu, kad ateityje atsakovė imsis vienašališkų veiksmų užblokuodama patekimą į šias patalpas.

9.       Dėl atsakovės argumentų, kad servituto ribos patektų į tiltinių kranų veikimo zoną, ieškovė pažymėjo, kad atsakovės akcentuojami tiltiniai kranai, metalo apdirbimo staklės, stelažai atsakovei nepriklauso ir yra byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų nuosavybė. Ieškovė teikė įrodymus (juos teismas atsisakė priimti), patvirtinančius, kad atsakovė patalpas įsigijo be jose esančios įrangos, o įrangą jos savininkai siekia išsigabenti.

10.       Ieškovės teigimu, nustačius vieną iš prašomų alternatyvių servitutų atsakovės patalpoms nebūtų sukuriama nauja faktinė situacija, pakeičianti iki tol egzistavusią patalpų naudojimo praktiką. Priešingai – servituto atsakovės patalpoms nustatymas atitiktų susiklosčiusią ilgametę praktiką, faktinį visų minėtų patalpų išplanavimą (įskaitant inžinerinių sistemų vietas) bei proporcingumo ir ekonomiškumo principus. 

11.       Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (7 t., b. l. 53 ir 9 t., b. l. 68) nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės Patalpos 1 ir atsakovei priklausančios patalpos, per kurias reikalaujama nustatyti servitutą, yra skirtinguose pastatuose. Atsakovei priklausančios patalpos yra pastate, kuris pažymėtas bendrame plane indeksu 24P1/b ir kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės Patalpos 1 yra pastate, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) ir kuris plane pažymėtas indeksu 8P1/p. Atsakovės teigimu, jos patalpos ir ieškovės Patalpos 1 gali būti naudojamos atskirai ir nepriklausomai vienos nuo kitų, kitaip šios patalpos nebūtų suformuotos kaip atskiri pastatai. Ieškovės Patalpų 1 statybos ir formavimo metu patekimas į jas buvo numatytas per laiptinę iš pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), indeksas 8P1/p, pirmojo aukšto. Patekimas į ieškovės Patalpas 1 buvo numatytas ir iš greta esančio pastato, plane pažymėto indeksu 13P3b. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovės Patalpų 1 šiaurinės sienos 10,268 m ilgio dalis nėra po žeme, kaip teigia ieškovė, ir nėra jokių objektyvių kliūčių šioje vietoje įrengti patekimą į patalpas, be to, šiaurinėje ieškovės Patalpų 1 sienoje istoriškai buvo įrengtos angos (langas), kurios šiuo metu yra paslėptos iš išorės. Atsakovė akcentavo, kad siūlomas nustatyti servitutas prieštarautų teisės aktų reikalavimams ir neproporcingai ribotų atsakovės galimybes naudotis jai priklausančiu turtu. Specialisto L. U. parengtame ekspertinio tyrimo akte konstatuotos alternatyvios patekimo į ieškovės Patalpas 1 galimybės, taip pat nustatyta, kad siūlomas nustatyti servitutas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms gaisrinę ir darbų saugą. Prašomų nustatyti servitutų ribose numatytas praėjimas tiltinių kranų veikimo zonoje ir stambių staklių darbo vietų plotuose. Servituto nustatymas pažeistų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ir Kėlimo kranų naudojimo taisyklių nuostatas, nustatančias reikalavimą, kad, veikiant tiltiniams kranams ir metalo apdirbimo staklėms, jų veikimo zonose pašalinių asmenų nebūtų. Tam, kad praėjimas pagal servituto nustatymo projekte numatytus kelius būtų saugus, reikia apsaugoti žmones nuo susidūrimo su gamybinio proceso dalyviais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausančios Patalpos 1 yra rūsyje. Taip pat ekspertinio tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad visas ieškovės prašomo nustatyti servituto plotas patenka į atsakovės patalpose veikiančių tiltinių kranų (kėlimo ir transportavimo įrenginių) zoną. Tokiu būdu servituto nustatymas po sumontuotais tiltiniais kranais iš esmės pažeistų imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir sukeltų realią grėsmę patalpose esančių žmonių saugumui, nes dėl tokių įrenginių avarijos ar veiklos sutrikimo blokavus išėjimus, rūsio patalpose esantys žmonės būtų įkalinti ir neturėtų kitų išėjimo galimybių. Angose iš 24P1/b statinio į 8P1/p statinį neįrengtos priešgaisrinės užtvaros (durys, vartai). Tam, kad gaisro atsakovės patalpose atveju žmonės galėtų saugiai išeiti iš ieškovės Patalpų 1, reikia, kad išėjimas iš ieškovės Patalpų 1 būtų numatytas iš statinio į lauką. Iš ieškovės Patalpų 1 privalomai turi būti įrengtos angos lauko sienose (o ne į atsakovei priklausančias patalpas) dūmams išleisti. Ieškovės siekis teismo sprendimu nustatyti servitutą per atsakovei priklausančias patalpas keltų grėsmę ne tik ieškovės Patalpose 1, tačiau taip pat ir atsakovei priklausančiose patalpose dirbančių žmonių saugumui. Ieškovės prašomo servituto nustatymas iš esmės apribotų galimybę atsakovės patalpas naudoti pagal paskirtį, nes būtų ribojama tiltinių kranų veikla, gamybos įrangos darbas, reikėtų pertvarkyti gamybos procesą.

12.       Atsakovė pažymėjo, kad į bylą yra pateiktos atestuotos konsultacijų darbų saugos srityje veikiančios įmonės UAB „SDG“ parengtos darbuotojų saugos ir sveikatos patalpose išvados, kuriose konstatuota, jog siūlomas teismo sprendimu nustatyti praėjimo kelias yra tiltinių kranų darbo zonoje, todėl pradėjus naudotis servitutu reikėtų riboti tiltinių kranų darbus; kiekvieną kartą, ieškovės darbuotojams patekus į atsakovės patalpas, turėtų būti stabdomas atsakovės tiltinių kranų darbas, turi būti sudarytas darbų vykdymo projektas, vykdoma papildoma patekimo į šią zoną kontrolė; pagal prašomą įrengti praėjimo taką pėsčiųjų judėjimo kelias patenka į krautuvų judėjimo zoną (prie sandėliavimo zonos, į kurią produkcija ir gaminiai vežami krautuvais), kurioje negali būti pašalinių asmenų; nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad jei atsakovės patalpų dalimi (servituto zona) naudotųsi asmenys, kurie tiesiogiai neatlieka darbo funkcijų šiose patalpose, nebūtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.

13.       Atsakovė nurodė, kad ji patalpas įsigijo kartu su visa jose esančia krovinių kėlimo ir transportavimo įranga, atsakovei nebuvo pateikta jokių duomenų, kad patalpose būtų kokie nors tretiesiems asmenims priklausantys daiktai (išskyrus gamybos stakles pagal konkretų sąrašą), todėl visą nurodytą įrangą atsakovė laiko sudėtine patalpų dalimi. Tiltinių kranų ir kitos įrangos sumontavimas ir funkcionavimas atsakovės patalpose patvirtina, kad patalpos yra pritaikytos tokio pobūdžio veiklai, taigi racionaliausia jas naudoti gamyboje naudojantis patalpose specialiai tiltinių kranų veiklai sumontuotomis konstrukcijomis. Reiškiamu alternatyviu ieškinio reikalavimu prašomas nustatyti servitutas, atsakovės teigimu, patenka į riboto patekimo detalių ir gaminių sandėliavimo zoną, joje taip pat įrengtas ir funkcionuoja tiltinis kranas.

14.       Atsakovės įsitikinimu, ieškovės prašomas nustatyti servitutas sukeltų neproporcingus sunkumus ir žalą atsakovei, nes ji negalėtų tinkamai naudotis savo patalpomis bei užtikrinti naudojimosi servitutu (vykdant gamybą patalpose) saugumo, lyginant su alternatyviomis patekimo į ieškovės Patalpas 1 galimybėmis.

15.       Atsakovė pažymėjo, kad ji į bylą pateikė specialisto išvadas, pagal kurias į ieškovės Patalpas 1 nėra angų, leidžiančių į jas patekti krovai skirtoms (krovininėms) transporto priemonėms, todėl servituto nustatymas, suteikiant ieškovei teisę naudotis atsakovės patalpomis krovai skirtoms (krovininėms) transporto priemonėms, nepagrįstai ir neproporcingai apribotų atsakovės, kaip patalpų savininkės, teises. Atsakovė nurodė, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama „krovai skirtų transporto priemonių“ sąvoka. Jos nuomone, tokios transporto priemonės neturėtų galimybės įvažiuoti pro 2 m pločio ir 2 m aukščio angą, įrengtą patekimui į ieškovės Patalpas 1 iš atsakovei priklausančių patalpų, todėl galimybės patekti į ieškovės Patalpas 1 nustatymas tokioms transporto priemonėms nebūtų niekaip susijęs su ieškovės teisių gynimu ir nepagrįstai ribotų atsakovės teises. Atsakovė teigė, kad nėra jokių objektyvių kliūčių ieškovei įsirengti savarankišką (atskirą) patekimą į jos Patalpas 1 iš pastato, kuriame yra jos Patalpos 1, išorės arba per kitas patalpas, esančias tame pačiame pastate. Be to, ieškovės prašomas nustatyti servitutas (tiek pagal pirminį, tiek pagal alternatyvų ieškinio reikalavimą) neatitinka teisės aktų reikalavimų, jo nustatymas pažeistų saugaus pastatų (ir juose esančių patalpų) eksploatavimo, gaisrinės saugos ir darbų saugos reikalavimus. Atsakovė akcentavo, kad ieškinio tenkinimo atveju toje pačioje byloje būtina išspręsti ir atlyginimo už servituto nustatymą klausimą.

16.       Atsakovės nuomone, teismo ekspertizės išvados yra ne visiškai nuoseklios ir ne visa apimtimi atskleidžia ekspertinio tyrimo metu įvertintų ir nustatytų aplinkybių turinį iš dalies dėl ydingai ir prieštaringai suformuluotų klausimų, į kuriuos turėjo atsakyti teismo ekspertė. Atsakovė pažymėjo, kad ekspertizės akto aprašomojoje dalyje buvo pateiktos tarpinės, tačiau savo turiniu esminės išvados, konstatuojamos esminės aplinkybės, kurių pagrindu atsakoma į teismo suformuluotus klausimus: ekspertinio tyrimo metu buvo įvertintas ieškovės prašomo nustatyti servituto atitikimas gaisrinės saugos reikalavimams ir konstatuoti trūkumai. Ekspertizės akte, vertinant vartų ir durų tarp ieškovės Patalpų 1 ir Patalpų 2 (pastatuose 8P1/p ir 9P1/p) ir atsakovės patalpų (pastate 24P1/b) charakteristikas, nustatyta, kad durys ir vartai iš gretimų patalpų netenkina priešgaisrinių užtvarų ir angų užpildų priešgaisrinėse užtvarose atsparumo ugniai reikalavimų. Ekspertizės akte, vertinant ieškovės siūlomo nustatyti servituto sprendinius, nustatyta, kad atsakovės patalpose nėra galimybės įrengti servituto ilgyje akliną koridorių, nes jo ilgis netenkintų maksimalaus 30 m ilgio reikalavimo. Tuo tarpu servitutas neakliname koridoriuje neleistinas dėl svetimų žmonių buvimo kitame pastate ir neturi prasmės siekiant naudotis servitutu tik gaisriniams evakavimosi keliams. Ekspertizės akte iš esmės patvirtintos atsakovės į bylą teiktos išvados, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas neatitiktų imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir išėjimai iš ieškovės Patalpų 1 į atsakovei priklausančias patalpas būtų nepakankami ir negalėtų būti naudojami. Ekspertizės akte, vertinant prašomo nustatyti servituto įtaką naudojimuisi atsakovei priklausančiomis patalpomis, nurodyta, kad abiem atvejais veikla atsakovės patalpose apribojama servituto zonoje ir už jo, nes įrengus akliną koridorių iki 30 m ilgio, praėjimui į už koridoriaus esančią erdvę turi būti įrengiami durys ar vartai. Taigi, ekspertizės akte patvirtinta atsakovės pozicija, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas apribotų atsakovei priklausančių patalpų naudojimą tiek servituto zonoje, tiek ir už jos ribų. Ekspertizės akte pateikta patekimo į ieškovei priklausančias patalpas poreikių ir galimybių suvestinė lentelė, kurioje kiekvienu atveju įvertintos ir tokių patekimo kelių įrengimo sąnaudos. Ekspertizės akte pripažįstama, kad patekimas į ieškovės Patalpas 1 per atsakovės patalpas galėtų būti organizuojamas tik įrengus 30 m ilgio akliną koridorių, atitinkamai tokio koridoriaus įrengimas kainuotų mažiausiai 33 437,54 Eur. Be to, įvertintina ir tai, kad dalį atsakovės patalpų atitvėrus aklinu koridoriumi, šia patalpų dalimi nebegalėtų naudotis pati atsakovė. Toks sprendimas neatitiktų servituto kaip daiktinės teisės esmės ir paskirties, reikštų ne teisės ieškovei naudotis atsakovės patalpomis nustatymą, bet atsakovės teisės naudotis savo patalpomis paneigimą – faktinį nuosavybės nusavinimą.

17.       Atsakovė priešieškiniu (2 t., b. l. 9), pareikštu pradinės atsakovės AB SEB banko, kurios teises ji perėmė (5 t., b. l. 8-25), prašė: 1) pagal parengtą planą nustatyti servitutą, suteikiantį teisę patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui ir / ar šių patalpų nuomininkams patekti į lauką iš šių patalpų ir iš lauko į šias patalpas per ieškovei priklausančias buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-28, įskaitant vaikščiojimą ir judėjimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; 2) pagal parengtą planą nustatyti servitutą, suteikiantį teisę patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui ir / ar šių patalpų nuomininkams įspėjus ieškovę prie 2 darbo dienas patekti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš jų į lauką per ieškovei priklausančias patalpas – smulkių serijų cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9P/1p (t. y. ieškovės Patalpas 2), įskaitant vaikščiojimą ir judėjimą krovai skirtomis transporto priemonėmis.   

18.       Priešieškiniu prašoma nustatyti servitutą ieškovės 96 kv. m ploto patalpoms, suteikiant teisę atsakovei naudotis šiomis ieškovės patalpomis, t. y. į jas įeiti ir jomis vaikščioti, į jas įvažiuoti ir jomis važiuoti krovai skirtomis transporto priemonėmis. Atsakovė nurodė, kad jo patalpos yra skirtos vykdyti gamybinę veiklą – iki šiol buvo vykdoma metalo gaminių ir konstrukcijų apdirbimo bei gamybos veikla. Patalpose esanti didžioji dalis įrengimų yra skirti metalo apdirbimo veiklai vykdyti. Siekiant patalpas naudoti pagal paskirtį arba pritaikyti jas kitai gamybinei veiklai, būtina užtikrinti, kad į patalpas būtų galima patekti ne tik darbuotojams, bet ir atitinkamai technikai: keltuvams, autokrautuvams ir kt., kurių pagalba būtų galima į atsakovės patalpas įvežti / išvežti įrengimus, žaliavas, pagamintas metalo konstrukcijas ar kitokius gaminius ir kt. Atsakovės teigimu, esama faktinė situacija, kai į atsakovės patalpas galima patekti tik per darbuotojams skirtą vienintelį įėjimą ir nėra galimybės į jas patekti su reikiama technika, neleidžia patalpų naudoti pagal jų paskirtį ar pritaikyti kitai komercinei veiklai. Ieškovės Patalpose 2 esantys dideli vartai buvo naudojami patekimui į atsakovės patalpas, įrangos ir gaminių įvežimui / išvežimui, tai patvirtina ir ieškovė. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė neprašė nustatyti servituto ieškovės Patalpoms 2. Atsakovės nuomone, ieškovės 96 kv. m ploto patalpas galima pritaikyti normaliam naudojimuisi atsakovės patalpomis. Atsakovė akcentavo, kad naujo įvažiavimo į jos patalpas įrengimas yra neracionalus ir galbūt net neįmanomas. Tam, kad būtų įmanomas didžiagabaričių krovinių transportavimas iš ir į atsakovės patalpas, naujo įvažiavimo įrengimas yra sudėtingas arba neįmanomas, nes atsakovės patalpas iš trijų pusių supa trečiųjų asmenų, įskaitant ieškovę, patalpos, o likusioje pusėje atskiro įvažiavimo nėra galimybės įrengti arba tokia galimybė yra neproporcinga. Jeigu būtų galima teoriškai svarstyti apie naujo įvažiavimo į atsakovės patalpas įrengimą, tai pareikalautų neproporcingų finansinių ir laiko sąnaudų, nes tam būtų reikalinga iš esmės keisti pastato, kuriame yra patalpos, konstrukciją, gauti kitų bendraturčių sutikimus, faktiškai atlikti dalies pastato rekonstrukciją. Į atsakovės patalpas galima patekti tik per administracinį praėjimą, nes visi kiti patekimai į / iš patalpų eina per ieškovės patalpas ir ieškovė jais naudotis atsakovei neleidžia. Servitutu būtų suvaržyta tik apie 29 kv. m ieškovės patalpų. Šiose patalpose ieškovė nevykdo reikšmingos veiklos, patalpose jau yra įrengti vartai, kurių valdymo pultas sumontuotas atsakovės patalpose, todėl servituto nustatymas netrukdytų ieškovei vykdyti gamybinės veiklos, nepareikalautų papildomų išlaidų. Tokio pobūdžio servitutas būtinas tinkamam ir nepertraukiamam patalpų funkcionavimui bei užtikrinti, kad atsakovė ar kiti asmenys, kuriems atsakovė suteiks teisę naudotis patalpomis arba jas perleis, galėtų patekti į jas ir jomis naudotis tinkamai.

19.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškovės teigimu, priešieškinio reikalavimai prieštaringi, nes neaišku, ar atsakovė prašo nustatyti servitutą tik 96 kv. m ploto ieškovės patalpoms, ar ir ieškovės Patalpoms 2, nes formuluoja abu reikalavimus, tačiau jokio plano dėl servituto nustatymo Patalpoms 2 nepateikė, be to, priešieškinyje nurodo, kad neprašo nustatyti servituto ieškovės Patalpoms 2, nors tai ir būtų patogiausias būdas. Ieškovė iš dalies sutiko su atsakovės argumentu, kad vienintelis darbuotojams skirtas įėjimas į atsakovės patalpas neužtikrina galimybės šių patalpų naudoti pagal jų paskirtį, t. y. gamybinei veiklai. Kita vertus, ieškovės įsitikinimu, atsakovė savo patalpose gali operatyviai ir protingomis sąnaudomis pagal savo poreikius įsirengti dar vieną įėjimą. Ieškovės nuomone, servituto nustatymas būtų neproporcingas, nes ieškovės dėl servituto patiriami nuostoliai būtų neprotingo dydžio, lyginant su naujo įvažiavimo į atsakovės patalpas įrengimo kaštais.

20.       Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (7 t., b. l. 53) suformulavo pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų atsiėmimo išnykus priešieškiniu prašomo servituto būtinybei (atsakovei įsirengus atskirą įvažiavimą į savo patalpas). Ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. pateiktoje nuomonėje dėl ekspertizės skyrimo (7 t., b. l. 126), be kita ko, pasisakė ir dėl to, kad prieštarauja atsakovės priešieškinio atsiėmimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl priešieškinio atsiėmimo atmestas.

21.       Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. U. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo pakviestas apžiūrėti atsakovės patalpas (metalo apdirbimo cechą), atsakovės prašymu atliko ekspertinį vertinimą. Liudytojas paaiškino, kad į bylą pateikto ekspertizės akto 3.6 punkte nurodė siūlomą servituto trajektoriją, 2.5 punkte įvardijo pirmąjį servituto variantą, 2.6 punkte – antrąjį, o 3.11 ir 3.12 punktuose nurodyti galimi išėjimai į lauką. Liudytojas nurodė, kad nežinojo, jog toje vietoje yra katilinė, dujos, nes viduje nebuvo, o kad reikėtų dėl to griauti kitą pastatą, to nematė, nes 3.12 punkte mato priestatą (tai kita nei pastato kategorija), bet yra tarpas, praėjimui jo pakanka, nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog praėjimo plotis 2,43 m, taigi priestato griauti nereikia. Liudytojas paaiškino, kad kelias per atsakovės patalpų teritoriją, kur yra staklės, tiltinių kranų įrengimai, yra negalimas, nes pašaliniams asmenims taip vaikščioti yra uždrausta, tai prieštarauja teisės aktams, tam reikalingi instruktažai ir kt. Nurodė, kad archyviniuose planuose (2.10 punktas) numatyta laiptinė, kurios dabar nėra, bet ją galima atstatyti ir per ją taip pat galima judėti. Liudytojas nepritarė servituto praėjimui, nurodytam teismo ekspertizės akto 31-33 psl., o pasiūlė 2 alternatyvius kelius – iš lauko arba atstatyti laiptinę; jo nuomone, patalpos yra skirtinguose pastatuose, o esmė yra saugumas – negalima vaikščioti po kranais ir šalia staklių; pažeidžiami ir priešgaisriniai reikalavimai. Liudytojas pažymėjo, kad į ieškovės patalpas patekti negalėjo, turėjo tik dokumentus; akcentavo, kad į ieškovės Patalpas 1 galimybių patekti sunkiajam transportui nėra, nes anga 2,3 m aukščio ir 0,9 m pločio (matmenys iš cecho pusės) – joks transportas ar autokrautuvas neįvažiuos. Pramoniniai vartai patalpose yra, bet jie yra tik vienoje pusėje, o dėl naujų įvažiavimų – yra tik galimybės. Dėl servituto per laiptinę paaiškino, kad paprastai laiptinė veda į koridorių, koridorius paprastai yra bendras, laiptinėje gali vaikščioti žmonės. Liudytojas papildė, kad po tiltiniu kranu gali eiti tie, kas tą kraną aptarnauja, tokie darbuotojai yra instruktuojami, o norint sutrumpinti tiltinį kraną, jį reikia iš esmės perdaryti. Liudytojas nurodė, kad ieškovės gamybinių poreikių nežino.

22.       Teismo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė R. U. paaiškino, kad atliko teismo paskirtą ekspertizę; atsakovės patalpų apžiūros metu veikla jose nebuvo vykdoma, vyko remonto darbai, į ieškovės Patalpas 1 pateko iš atsakovės patalpų, kito įėjimo nėra. Ekspertė paaiškino, kad naudotis ieškovės Patalpomis 1 be servituto (įrengiant patekimą iš lauko) įmanoma tik didinant užstatymo plotą, o servitutas iš vidaus yra per ilgas, nes turėtų būti nustatomas aklinu koridoriumi, o pagal gaisrinės saugos reikalavimus toks koridorius leistinas tik iki 30 m. Jos teigimu, apriboti tiltinio krano veikimo zoną galima, nes krano apribojimas yra mechaninis – dedamas ribotuvas; dabar pėsčiųjų takai yra krano veikimo zonoje, o servitutas turi būti atitvertas aklinais koridoriais; gaisrinės saugos reikalavimai numato, kad išeinama koridoriumi, kito varianto nėra, be to, koridorius turi būti ir dėl skirtingų veiklų. Patekimo į ieškovės Patalpas 1 per laiptus nepakaktų, jeigu būtų vežami kroviniai, prekės, nes tuomet būtų reikalingas privažiavimas. Ekspertė nurodė, kad evakuacija vyktų per atsakovės patalpas, kurios yra gamybinės, o pagal 49 psl. nurodytą planą ieškovės darbuotojai evakuotųsi per atsakovės administracines patalpas, pėsčiųjų kelią, kuris ir taip turi būti be jokių kranų ir pan. Ekspertės manymu, naujo įėjimo įrengimui iš išorės reikėtų leidimo, tam turėtų būti atliekami rekonstrukcijos darbai ir keistųsi užstatymo plotas dėl panduso ir / ar laiptų. Ekspertizės akto 17 pav. matyti vamzdynai, kitų tinklų nesimato, o iš išorės prie pastato yra neaišku koks statinys, jis matomas, bet niekur nėra užfiksuotas, o įrengti įėjimą tame statinyje vietoje lango būtų sunku, nes trukdytų ieškovės Patalpų 1 viduje esantys tinklai.

23.       Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas konsultacinę išvadą pateikęs S. M. nurodė, kad į jį ieškovė kreipėsi 2019 m., prašydama įvertinti įvažiavimo įrengimo galimybę, po to kreipėsi dar kartą. Liudytojas nurodė, kad nagrinėjo privažiavimą tik iš lauko, vėliau buvo pateikti ir servitutų planai. Liudytojas paaiškino, kad reikalavimo, jog servitutas būtų nustatytas aklinu koridoriumi, nenumato jokie teisės aktai, o evakuacija nėra siejama su servitutu. Jei evakuacijos kelias yra suplanuotas pastate, tai nesvarbu, koks žmogus juo naudosis – visi turi teisę evakuotis bet kokiais keliais, o servitutas tik negali trukdyti evakuacijos keliams. Sutapti šie du objektai gali, jei servitutas atitinka evakuacijos kelio reikalavimus. Kad yra reikalingas privažiavimas – tai savaime suprantamas dalykas, nes yra gamybinės paskirties patalpos. Liudytojas paaiškino, kad pastačius pastatą yra tikrinama gaisrinė sauga, o toliau, jei naudojant pastatą gaisrinės saugos reikalavimai keičiasi, pastato perstatyti nereikalaujama, bet jei pastatas perstatomas, rekonstruojamas, tada jis turi atitikti naujus gaisrinės saugos reikalavimus; ginčo pastatas šiuo metu atitinka visus gaisrinės saugos reikalavimus. Liudytojas pabrėžė, kad jei patalpos yra gamybinės, jose gali būti vykdoma bet kokia gamyba, o automobilis turi privažiuoti prie angos ir turėti galimybę kažkur apsisukti, be to, gamybinėse patalpose privažiavimas sunkvežimiui yra norma.

24.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinys turėtų būti patenkintas, nustatant vieną iš ieškovės prašomų alternatyvių servitutų, nes ieškovė negali patekti į jai priklausančias gamybines patalpas, taigi negali ir jomis naudotis. Vieninteliai du egzistuojantys įėjimai į ieškovės Patalpas 1 yra per atsakovės patalpas, tačiau atsakovė savo patalpomis naudotis ieškovei neleidžia. Visą laiką nuo ieškovės ir atsakovės patalpų pastatymo iki 2016 metų į ieškovės Patalpas 1 buvo patenkama būtent per atsakovei šiuo metu priklausančias gamybines patalpas, ilgą laiką ieškovės ir atsakovės patalpos apskritai buvo naudojamos kartu, patalpos jau buvo projektuojamos ir statomos taip, kad į ieškovės Patalpas 1 būtų patenkama ne iš lauko, tačiau per atsakovės patalpas ir būtent tokiu būdu jos buvo naudojamos beveik 60 metų. Šiuo aspektu ieškovės atstovas akcentavo, kad nustatant teisiškai reikšmingą patalpų ryšį yra svarbi ne jų teisinė registracija, kuri gali neatspindėti realios padėties (kaip yra šiuo atveju), tačiau faktinė padėtis. Nuo 2016 metų negalėdama naudotis jai priklausančiomis gamybinės paskirties Patalpomis 1, ieškovė patyrė labai didelių nuostolių, o patirdama tokius nuostolius, esant nors kokiai realiai galimybei įsirengti atskirą įėjimą iš lauko, ieškovė jau seniai būtų tokia galimybe pasinaudojusi. Ieškovės atstovo nuomone, naujo įėjimo, leidžiančio naudoti ieškovės Patalpas 1 pagal paskirtį, įrengimas iš lauko pusės yra neįmanomas dėl techninių ir teisinių kliūčių – tai patvirtina byloje atlikta teismo ekspertizė, – nes žemė, ant kurios stovi ieškovės Patalpos 1, taip pat aplink jas esanti teritorija priklauso valstybei, o žemės sklypo dalis, besiribojanti su ieškovės Patalpomis 1 iš lauko pusės, yra išnuomota UAB „Amanda“, be to, naujo įėjimo / įvažiavimo įrengimas iš lauko į ieškovės Patalpas 1 yra neįmanomas dar ir dėl to, kad įrengiant tokį naują įėjimą / įvažiavimą reikėtų perkelti daugybę teritorijoje esančių inžinerinių tinklų. Taip pat naujas įėjimas iš lauko negali būti įrengtas ir toje ieškovės Patalpų 1 dalyje, kurios siena iš lauko pusės nesiriboja su asfaltuota stovėjimo aikštele, nes ten stovi byloje nedalyvaujančiam asmeniui priklausantis pastatas, per kurį yra įrengtas įėjimas į kitam asmeniui priklausančias rūsio patalpas. Ieškovės atstovas akcentavo, kad ieškovės Patalpose 1 turi būti įrengti bent du įėjimai, iš kurių bent vienas turi būti pritaikytas pravažiuoti krovai skirtoms transporto priemonėms, o įėjimas į ieškovės Patalpas 1 iš lauko per laiptus ir per duris, kurį įrengti siūlo atsakovė, neužtikrintų galimybės ieškovės Patalpas 1 naudoti pagal paskirtį – gamybos veiklai. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė savo teiginių, kad ieškovės prašomi servitutai negali būti nustatomi, nes jie eitų po atsakovės patalpose esančiais krovininiais kranais (telferiais), taigi pažeistų krovininių kranų eksploatavimo taisykles; kranai yra kilnojamasis turtas, į kurį neturėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl servitutų nustatymo. Ieškovė pripažino, kad servitutų nustatymas apribotų atsakovės galimybes laisvai naudotis jai priklausančių patalpų dalimi ir atsakovei sukeltų nepatogumų, tačiau nurodė sutinkanti patiriamus nuostolius teisingai kompensuoti.

25.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės ir atsakovės patalpos yra skirtinguose pastatuose, kuriuose tiek inžinerinių sistemų, tiek gaisrinės saugos, tiek patekimo ir veiklos vykdymo patalpose klausimai yra sprendžiami atskirai; nėra jokių duomenų, kad projektavimo ir statybos metu šie priešgaisriniai, patekimo ir kiti inžineriniai patalpų eksploatavimo klausimai būtų sprendžiami bendrai. Faktiniai duomenys patvirtina, kad nėra galimybės nustatyti ieškovės prašomą servitutą, nepažeidus imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir iš esmės neapribojus atsakovės galimybių ir sąlygų naudotis jai priklausančiomis patalpomis. Atsakovės atstovas akcentavo, kad S. M. 2021 m. balandžio 8 d. apklausos metu nurodė, jog jis preziumuoja, kad angos tarp ieškovės ir atsakovės patalpų buvo įrengtos teisėtai, tačiau pripažino, kad projektinės dokumentacijos, iš kurios galima būtų spręsti apie tokio patekimo ir veiklos sąlygas, jis nematė ir pakomentuoti, kaip pagal projektavimo, statybos ir eksploatavimo dokumentaciją turėtų būti užtikrinamas patalpų ir jose esančių asmenų saugumas, jis negalėjo. Atsakovės nuomone, egzistuoja pigiausia ir paprasčiausia galimybė įrengti patekimą į ieškovės Patalpas 1 per laiptus į išorę, to įrengimo kaina (6910,92 Eur) yra penkis kartus mažesnė nei bet kurio kito patekimo kelio įrengimo (kainos nuo 33 tūkst. iki 75 tūkst. Eur), tokiam patekimo keliui įrengti nėra reikalingas servitutas, nėra apribojama veikla atsakovei priklausančiose patalpose. Be to, tuo atveju, jei būtų vertinamos dviejų evakavimosi kelių iš ieškovės Patalpų 1 įrengimo galimybės, matyti, kad tokie du keliai, nenustatant servituto ir neapribojant veiklos atsakovės patalpose, galėtų būti įrengti už 44 904,63 Eur, tuo tarpu kitų patekimo kelių įrengimo kaina sudarytų 75 tūkst. Eur arba 33 tūkst. Eur, net neįvertinus atlyginimo už servituto nustatymą ir veiklos atsakovės patalpose apribojimus. Patekimas į ieškovės Patalpas 1 per atsakovės patalpas galėtų būti organizuojamas tik įrengus 30 m ilgio akliną koridorių, atitinkamai tokio koridoriaus įrengimas kainuotų mažiausiai 33 437,54 Eur. Atsakovės atstovas akcentavo, kad visais patekimo į ieškovės Patalpas 1 ir teisės aktų reikalavimų užtikrinimų atvejais turėtų būti atliekami projektavimo ir statybos darbai, pertvarkomos statinių konstrukcijos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad patekimo į Patalpas 1 per išorinę sieną įrengimas būtų techniškai, teisiškai ar finansiškai sudėtingesnis. Dėl prašomo nustatyti servituto ne tik vaikščioti, bet ir važiuoti krovai skirtomis transporto priemonėmis atsakovės atstovas nurodė, kad tiek specialistų, tiek teismo apžiūros metu buvo nustatyta, kad į ieškovei priklausančias Patalpas 1, kurių aukštis – 2 metrai, negalėtų įvažiuoti jokia krovininė transporto priemonė. Atsakovės atstovas akcentavo, kad nustačius prašomą servitutą atsakovė neturėtų galimybės naudotis ir vykdyti veiklą savo patalpų dalyje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, ir už jos, turėtų riboti gamybinę veiklą 10-20 m atstumu nuo servituto bei nevykdyti tiltinių kranų veiklos – tokiu būdu bendras patalpų dalies, kurioje dėl servituto turėtų būti ribojama veikla, plotas sudarytų virš 1000 kv. m. Be to, teismo sprendimu nustačius prašomą servitutą, turėtų būti užtikrinta pašalinių asmenų (ne atsakovės ar jai priklausančių patalpų naudotojo darbuotojų) patekimo į atsakovės patalpas (servituto ribose) kontrolė bei apsauga, o tokios paslaugos kainuotų nuo 16 iki 18 tūkst. Eur per mėnesį. Įvertinant atsakovės negautinas pajamas iš patalpų, kuriose būtų ribojama veikla, nuomos (ne mažiau kaip 7 Eur / kv. m per mėnesį), bendra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje numatyta periodinė mėnesinė kompensacija atsakovei, kaip patalpų savininkei, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 000 Eur.

26.       Dėl priešieškinio atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė yra pareiškusi, jog atsiima priešieškinio reikalavimus, tačiau ieškovė su tokiu pareiškimu nesutiko. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė neturi galimybės atsisakyti priešieškinio reikalavimų, nes bet kuriai iš kontroliuojančių institucijų ieškovės skundų pagrindu apribojus atsakovės galimybes naudotis naujai įrengtu patekimu į savo patalpas (vartais), atsakovė gali būti priversta pakartotinai reikšti reikalavimą dėl servituto ieškovei priklausančioms patalpoms nustatymo. Kita vertus, atsakovės atstovo teigimu, į bylą pateikti duomenys apie atsakovės įrengtus naujus vartus patvirtina, kad visada egzistuoja galimybė rasti reikiamus techninius ir projektinius sprendinius patekimui į pastate esančias patalpas iš išorės, o ne įrengti patekimą iš kito pastato, nepažeidžiant ir nepaneigiant greta esančių statinių ar patalpų savininkų teisių – ieškovė turi objektyvias technines galimybes patekimui į savo Patalpas 1 įrengti, o šioje byloje pareikšti reikalavimai turi būti vertinami tik kaip nesąžiningas ieškovės bandymas naudotis savo patalpomis sau naudingiausiu būdu kitų savininkų teisių sąskaita.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, nes, teismo vertinimu, byloje būtina spręsti servituto atlygintinumo klausimą.

28.       Atsakovė pateikė paaiškinimus dėl servituto atlyginimo ir turto vertintojo A. Š. sudarytą 2021 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 21/09-1170. Atsakovės teigimu, servituto atlygintinumo klausimas priklauso nuo servituto nustatymo būdo. Tuo atveju, jeigu servitutas būtų nustatytas neakliname koridoriuje, atsakovės teigimu, už jį turėtų būti atlyginama periodiniais mokėjimais, įvertinant atsakovės netekimus dėl negalėjimo naudotis savo patalpų dalimi, kurioje būtų nustatytas servitutas (pagal atsakovės patalpų nuomos rinkos vertę – 2,43 Eur/kv. m – tai sudarytų 911,25 Eur per mėnesį nustatant 375 kv. m ploto servitutą, arba 347,49 Eur per mėnesį nustatant 143 kv. m ploto servitutą), bei atsakovės neišvengiamai patirtinas išlaidas servituto teritorijos apsaugai ir praėjimo kontrolei, kurios, pagal atsakovės pateiktus įrodymus, sudarytų nuo 16 694,37 iki 18 019,32 Eur per mėnesį. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės dėl servituto nustatymo patiriami netekimai būtų susiję su nuolatinėmis išlaidomis gamybinės veiklos ir naudojimosi servitutu saugumui užtikrinti, periodinės kompensacijos nustatymas labiau atitiktų šalių interesus ir susiklosčiusių santykių specifiką. Be to, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad tiek tarnaujantysis, tiek viešpataujantysis daiktai yra komercinės paskirties objektai, leidžiantys jų savininkams uždirbti pajamas, o tarnaujančiojo daikto savininko patiriami netekimai tiesiogiai susiję su ieškovės iš gamybinės veiklos numatomomis gauti periodinėmis pajamomis. Tuo atveju, jeigu servitutas būtų nustatomas suformuojant akliną koridorių, atsakovė pažymėjo, kad ji prarastų galimybę naudotis savo patalpų dalimi, patenkančia į servituto zoną ar esančia už jo, taip būtų paneigiama bet kokia atsakovės galimybė naudotis savo turtu ir tai neatitiktų servituto paskirties. Tokiu atveju atsakovės netekimai taip pat būtų dvejopo pobūdžio: pirma, netekimai dėl turto dalies praradimo, kurie turėtų būti atlyginami pagal turto rinkos vertę – 317 Eur/kv. m, t. y. 118 875 Eur 375 kv. m ploto servituto nustatymo atveju ir 45 331 Eur 143 kv. m ploto servituto nustatymo atveju; antra, išlaidos aklino koridoriaus įrengimui, kurios pagal teismo ekspertizės akto išvadas sudarytų 33 313,95 Eur. Atsakovė akcentavo, kad, atsižvelgiant į jos pateiktais įrodymais pagrįstą ieškovės Patalpų 1 vertę – apie 100  000 Eur, akivaizdu, jog servituto nustatymo kaštai yra neproporcingi ir tai dar kartą patvirtina ieškinio nepagrįstumą; taip pat pažymėjo, kad teismo ekspertizės akte nustatyta laiptų iš išorės įrengimo kaina – 6910,92 Eur – patvirtina, kad toks ieškovės teisių gynimo būdas būtų proporcingas tiek ieškovės Patalpų 1 vertei, tiek jų panaudojimo galimybėms ir neturėtų įtakos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

29.       Ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytu atlyginimo už servitutą dydžiu, teigdama, kad nėra pagrindo atlyginimą prilyginti nuomos kainai, nes atsakovė neprarastų teisės pati naudotis ta patalpų dalimi, kurioje nustatytas servitutas. Ieškovė pažymėjo, kad prašomoje nustatyti servituto zonoje ir šiuo metu yra darbuotojų judėjimo zona, taigi dėl servituto nustatymo net nepasikeistų šios patalpų dalies naudojimo paskirtis. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės pateiktas turto vertinimo aktas surašytas asmens, kuris artimai bendrauja su atsakovės vadovu, todėl turto vertinimas atliktas galimai neobjektyviai, esant akivaizdžiam interesų konfliktui, be to, nuomos kainos dydis turto vertinimo ataskaitoje yra nepagrįstas. Ieškovė nesutiko ir su tuo, kad turėtų būti atlyginamos atsakovės išlaidos fizinei patalpų apsaugai, nes tokiai apsaugai nėra jokio pagrindo. Kadangi, ieškovės nuomone, servitutas neturi būti nustatomas aklinu koridoriumi, ji nesutiko ir su išlaidų už tokio koridoriaus įrengimą apskaičiavimu ir atsakovės teiginiais, jog ji tokiu atveju apskritai prarastų savo nuosavybę. Ieškovės manymu, atsakovė, teikdama įrodymus ir argumentus dėl savo galimų nuostolių dėl servituto dydžio, akivaizdžiai siekia nesąžiningai pasipelnyti. Ieškovė savo ruožtu pateikė D. G. 2021 m. rugsėjo 15 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame ekspertas atsakė į klausimą, kokia yra kiekvieno iš ieškovės siūlomų servitutų atlyginimo už metus rinkos kaina be PVM. Ieškovės teigimu, ekspertas, atsižvelgdamas į atsakovės patalpų rinkos kainą ir vadovaudamasis investicijų į nekilnojamąjį turtą atsiperkamumo metodu (taikant diskonto normą), padarė išvadą, kad rinkos sąlygas atitinkantis atlyginimas už prašomus servitutus būtų atitinkamai 1113,75 Eur per metus už didesnįjį ir 424,71 Eur per metus už mažesnįjį servitutą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės nurodyta ieškovės Patalpų 1 vertė yra pagrįsta ne atliktu turto vertinimu, o konsultacija, kurią pateikė tas pats turto vertintojas A. Š., todėl į ją byloje neatsižvelgtina, be to, ieškovės turto vertė savaime neturi įtakos sprendžiant dėl servituto būtinumo.

30.       Atsakovė pateikė to paties eksperto D. G. 2021 m. gruodžio 17 d. atliktą ekspertinį tyrimą dėl atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo. Atsakovė paaiškino, kad ieškovės prašymu ekspertas D. G. atliko tyrimą pagal ieškovės suformuluotą užduotį atlyginimo dydį apskaičiuoti remiantis vieninteliu informacijos šaltiniu – pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė įsigijo patalpas, duomenimis; toks tyrimas nėra tinkamas, todėl atsakovė kreipėsi į tą patį ekspertą prašydama atlikti išsamų tyrimą. 2021 m. gruodžio 17 d. Ekspertinio tyrimo dėl atlygintino servituto nekilnojamajam turtui dydžio nustatymo Nr. DGET211217 išvadose nustatytas bazinis atlyginimas, prilygintas nuomos kainai (2,23 Eur/kv. m), kuris sudarytų 836,25 Eur per mėnesį už didesnį servitutą ir 318,89 Eur per mėnesį už mažesnį servitutą, ir pridėtinis atlygis, į kurį įtraukiami praradimai ir sąnaudos, kurie yra patiriami aptarnaujant ir užtikrinant tinkamą naudojimąsi servitutu, priklausantys nuo servituto turinio, apimties ir įgyvendinimo būdo (pvz., fizinė apsauga ir kt.). Ekspertas nustatė vienkartinį ir periodinį bazinį bei pridėtinį atlygį.

31.       Kadangi į bylą buvo pateikti du to paties turto vertintojo D. G. aktai, kurių išvados iš esmės skiriasi, ieškovė kreipėsi į kitą ekspertą V. G. ir pateikė jo parengtą 2022 m. kovo 15 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame pateikta išvada, kad atlyginimas už didesnįjį servitutą yra 2835 Eur per metus (arba 236,25 Eur per mėnesį), o už mažesnįjį servitutą – 1081 Eur per metus (arba 90,09 Eur per mėnesį).

32.       Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas D. G. parodė, kad jo atlikti servituto atlyginimo nustatymo tyrimai vienas kitam neprieštarauja, nes pirmasis tyrimas atliktas pagrindu imant faktinę atsakovės patalpų įsigijimo kainą ir neatlikus turto apžiūros, o antrasis tyrimas atliktas pagal rinkos duomenis ir apžiūrėjus vertinamą turtą. Liudytojas paaiškino, kad pirmasis tyrimas buvo atliktas taikant pajamų metodą, t. y. vertinant atsakovės patalpų įsigijimo kainą ir taikant diskonto normą. Taikyti lyginamąjį metodą nepakako duomenų, nes rinkoje nepakanka sandorių, kurie būtų tinkami lyginamajam metodui taikyti. Liudytojas pripažino, kad ieškovė, prašiusi atlikti vertinimą, buvo suinteresuota, kad būtų nustatyta kuo mažesnė kaina, taigi vertinimą nulėmė ieškovės pozicija. Pirmasis tyrimas atliktas nevertinant sandorio sudarymo aplinkybių, nes informacijos, kad atsakovė patalpas galėjo įsigyti ne rinkos kaina, vertintojas neturėjo. Antrasis tyrimas buvo atliktas lyginamuoju metodu, pavykus rasti lygintinų sandorių. Antrajam tyrimui buvo naudojami teismo ekspertizės akto duomenys, taip pat atsakovės pateikta informacija dėl išlaidų turto apsaugai. Liudytojas parodė, kad jis vertino tik turtą, o papildomai rėmėsi jam atsakovės pateiktais duomenimis. Nustatydamas bazinį atlygį, rėmėsi nuomos kainomis (periodiniam atlygiui) ir rinkos verte (vienkartiniam atlygiui).

33.       Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas V. G. parodė, kad nurodymų dėl turto vertinimo iš ieškovės negavo, vertinimo objektas buvo teisė naudotis, kai taikomi tam tikri apribojimai, t. y. vertinimo pagrindu buvo imama naudojimo vertė, nes servitutas susijęs su naudojimu, o ne perleidimu, nuoma. Taikė pajamų metodą, pagal schemą nuo nulio iki nuomos kainos. Nustatydamas, kokia dalis nuo nuomos kainos turi būti nustatoma už servitutą, pagal analogiją taikė žemės sklypų vertę, kuriuose nustatyta bendro naudojimo dalis, pagal tai taikė 0,63 koeficientą. Taikė pajamų metodą, nes lyginamajam metodui nebuvo lygiaverčių sandorių (lyginamųjų sandorių patalpų gerokai mažesni plotai), bet jeigu ir būtų tokių sandorių, tai lyginamąjį metodą taikytų tik kaip pagalbinį, pasitikrinimui, nes kuo mažesnė pataisa lyginamajam metodui, tuo jis tikslesnis. Rėmėsi faktiniais duomenimis apie atsakovės patalpų įsigijimo kainą, nes faktiniai duomenys visada geriau nei vidutiniai iš Registrų centro duomenų bazės, nes juose nėra duomenų apie faktinę būklę). Vadovavosi keliomis šiuo metu atsakovei priklausančių patalpų pirkimo–pardavimo sutartimis (t. y. 2019 m. vasario ir gegužės mėnesių sandoriais), laikydamas, kad sandoriai sudaryti rinkos sąlygomis, nes kitokių duomenų neturėjo. Patalpų iš vidaus neapžiūrėjo, nes buvo užrakinta, ieškovė ekspertui pateikė nuotraukas. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, koks yra rinkos sąlygas atitinkantis atlyginimas. Užsakovė (ieškovė) pateikė D. G. vertinimo aktus, Nekilnojamojo turto registro išrašus, servitutų planus, atsakovės patalpų įsigijimo sandorius, teismo ekspertizės aktą. Eksperto nuomone, atlyginimas už servitutą vertintinas tik atsižvelgiant į praradimus nekilnojamajam daiktui. Jis vertino tik nekilnojamąjį turtą (pagal savo turimą kvalifikaciją), verslo praradimus turėtų vertinti atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas. Tyrimo metu turėjo informaciją, kad dėl patalpų yra ginčas teisme, tačiau dėl to patalpų patrauklumo nemažino. Taip pat nevertino aplinkybės, kad po įsigijimo įrengti vartai, bet tai iš esmės vertės nekeistų, nes vartų įrengimas nekainuoja brangiai. Liudytojas paaiškino, kad pajamų metodas taikomas nustatant rinkos kainą ir pritaikius kapitalizacijos normą išvedant nuomos kainą.

34.       Teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl servituto atlygintinumo ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atlyginimą prilygina patalpų dalies, kurioje nustatytinas servitutas, rinkos kainai arba nuomos kainai, papildomai pridėdama apsaugos ir servituto ploto aptvėrimo išlaidas. D. G. atsakovės užsakymu atliktas vertinimas abejotinas, nes atliktas lyginamuoju metodu, nors prieš tai pats ekspertas nurodė, kad lyginamųjų pavyzdžių nėra pakankamai, todėl šis metodas netaikytinas nustatant atlyginimą už servitutą. Taigi eksperto D. G. atliktame tyrime nei nuomos kaina, nei turto vertė yra niekuo nepagrįstos, todėl nepagrįstu pripažintinas ir pagal tai nustatytas atlyginimo už servitutą dydis. Papildomų išlaidų (fizinės apsaugos, atitvėrimo) ekspertas apskritai nevertino, o tiesiog nurodė atsakovės jam pateiktus duomenis, tą jis pats pripažino teismo posėdžio metu. Be to, tokių išlaidų vertinimas nepatenka į eksperto kvalifikaciją. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės patalpų realią rinkos vertę atspindi jų faktinė pardavimo kaina, nes atsakovė patalpas įsigijo iš UAB „Infina“, o ši – iš AB SEB banko viešame banko organizuotame aukcione, todėl laikytina, kad šių sandorių kainos geriausiai atspindi realią rinkos kainą. Eksperto V. G. atliktame vertinime pagrįstai remiamasi atsakovės patalpų įsigijimo kaina, pagal ją, taikant pajamų kapitalizavimo metodą, nustatyta patalpų nuomos rinkos vertė. Ieškovės atstovo nuomone, atsakovės argumentai, kad ekspertas nevertino aplinkybės, jog po įsigijimo patalpose įrengti vartai, nepagrįsti, nes, viena vertus, ekspertas paaiškino, kad vartų įrengimo kaštai nėra dideli, kita vertus, ekspertas nemažino įsigijimo sandorio kainos, nors vertinamų patalpų plotas po jų padalijimo sumažėjo nuo 7749,56 kv. m iki 6991,18 kv. m ir nebėra sanitarinių mazgų bei ofiso patalpų.

35.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės pateiktuose vertės nustatymo aktuose servituto atlyginimas nepagrįstai buvo apskaičiuojamas pagal atsakovės patalpų įsigijimo sandorio vertę, nes atsakovė patalpas įsigijo už mažesnę kainą, kadangi tuo metu vyko teisminiai ginčai, buvo pradėta byla dėl patalpose esančios įrangos nuosavybės teisės. Atsakovės atstovas akcentavo, kad ieškovės pateikti duomenys dėl atlygintinumo – neišsamūs ir vienpusiški, parengti ieškovės prašymu pagal jos pateiktus duomenis, dėl to neobjektyvūs. Ieškovė ekspertams siaurai apibrėžė tyrimo ribas, neteikė duomenų apie bylos problematiką, poreikį užtikrinti apsaugą ir pan. Liudytojo V. G. parodymai vienpusiški, neobjektyvūs. Atsakovės manymu, turėtų būti remiamasi antruoju D. G. atliktu servituto atlygintinumo nustatymo tyrimu, nes šis tyrimas atliktas gavus papildomą medžiagą (ji išvardyta akto 6 lape), t. y. pateikti abiejų šalių dokumentai, todėl išvados yra išsamios, įvertinti ne tik atsakovės nepatogumai, bet ir poreikis aptarnauti servitutą ir pan. Tyrimo išvadoje įvertinti visi servituto variantai, o pasirinkti reikia šalims ir teismui. 

36.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovei pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, paskirta nemokumo administratorė UAB „Finance Guru“. Teismas įpareigojo nemokumo administratorę pateikti duomenis apie ieškovės UAB „Ecornus“ finansinę būklę, sprendimus, susijusius su UAB „Ecornus“ priklausančių negyvenamųjų patalpų, dėl kurių sprendžiamas ginčas šioje byloje, naudojimu ar realizavimu, bei duomenis apie ieškovės lėšas, iš kurių galėtų būti sumokėtas atlyginimas už servituto nustatymą. Nemokumo administratorė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad visiškai palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti, taip pat informavo, kad šiuo metu jokių sprendimų dėl ginčo patalpų nėra priimta, nors ketinama jas realizuoti kaip vieną kompleksą, taip pat pateikė duomenis apie UAB „Ecornus“ turimą nekilnojamąjį turtą.

37.       Atsižvelgdamas į šią informaciją, atsakovės atstovas pateikė prašymą tuo atveju, jeigu būtų tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo, sprendime nurodyti, kad atlyginimas už servitutą mokamas iš administravimo išlaidų, nes tai būtų reikalavimas, atsiradęs bankroto proceso metu, taip pat prašė sprendime nustatyti, kad servitutas įsigaliotų tik po to, kai ieškovės sumokės atlyginimą (periodinių mokėjimų atveju – už 6 mėnesius). Atsakovės atstovo manymu, toks teismo sprendimas nebūtų sąlyginis, juo būtų nustatyta tik vykdymo tvarka. Taip pat turėtų būti nustatytas terminas sumokėti atlyginimą už servitutą, jis galėtų būti 1 mėnuo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovės įsitikinimu, toks prašymas yra pagrįstas, nes už nuosavybės teisės apribojimą turi būti teisingai ir sąžiningai atlyginta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl bylos faktinių aplinkybių.

38.       Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 818,01 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtos 8P1p, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (ieškovės Patalpos 1), patalpų paskirtis – gamybos, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2016 m. vasario 5 d. priėmimo–perdavimo aktas (1 t., b. l. 10, 7 t., b. l. 152). Ieškovei taip pat priklauso 1584,83 kv. m bendro ploto pastatas – smulkiųjų serijų cechas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 9P1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (ieškovės Patalpos 2), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2015 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-6858 (1 t., b. l. 15, 7 t., b. l. 157). 

39.       Atsakovei iki 2019 m. gruodžio mėn. nuosavybės teise priklausė 7749,56 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtos 24P1b, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų paskirtis – gamybos, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2019 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2668 (5 t., b. l. 10). Atsakovės patalpos 2019 m. gruodžio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 pagrindu padalintos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip 3 atskiri nekilnojamojo turto vienetai: 1) 614,16 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtos 24P1b, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) 13,34 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – gamybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtos 24P1b, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3) 6991,18 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtos 24P1b, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (8 t., b. l. 14-19). Toliau sprendime 7749,56 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (iki 2019 m. gruodžio 30 d.), ir 6991,18 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (po 2019 m. gruodžio 30 d.), bendrai vadinamos atsakovės patalpomis.  

40.       Pastatų kompleksas, susidedantis iš pastatų 24P1b, 8P1p, 9P1p, 13P3b ir kitų, stovi valstybinės žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (3 t., b. l. 33-63). 

41.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės patalpos, t. y. 7749,56 kv. m bendro ploto gamybos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2006 m. gegužės 2 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (tuometis patalpų adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius), 2007 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į jas įregistruota AB „SEB lizingas“, o nuo 2013 m. spalio 29 d. patalpų nuosavybės teisė perėjo AB SEB bankui, iš kurios patalpas 2019 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MK-2803 įsigijo UAB „Infina“, o iš jos – 2019 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Linksmas“ (5 t., b. l. 21).    

42.       Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2007 m. kovo 16 d. UAB SEB VB lizingas ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030182, kuria UAB SEB VB lizingas įsigijo iš UAB „Pramonės pastatų valdymas“ gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tuometis atsakovės patalpų adresas), o UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įgijo teisę naudotis šiuo turtu ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas pagal nustatytą grafiką. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ pažeidus lizingo sutartį, 2009 m. rugpjūčio 25 d. UAB „SEB lizingas“ sutartį nutraukė (1 t., b. l. 91-124). Lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu turtą (dabartines atsakovės patalpas) UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo išnuomojęs AB „Vingriai“, tarp AB „Vingriai“ ir UAB „SEB lizingas“ bei jos teisių perėmėjos AB SEB banko ilgai tęsėsi ginčas dėl patalpų atlaisvinimo, kuris galutinai išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl AB „Vingriai“ iškeldinimo iš patalpų. AB SEB bankui perėmus jai priklausančių patalpų (šiuo metu – atsakovės patalpų) valdymą, be kita ko, kilo ginčų ir su ieškove UAB „Ecornus“, kuri tuo metu jau buvo tapusi gretimų patalpų (Patalpų 1, Patalpų 2 ir kitų) savininke, bei UAB „Ecornus“ patalpų nuomininke UAB „Technometalas“, dėl naudojimosi patalpomis ir jose esančia įranga. Ginčus iš dalies lėmė tai, kad į tuometes AB SEB banko (dabar atsakovės) patalpas buvo galima įvažiuoti tik per ieškovei UAB „Ecornus“ priklausančias patalpas, o į ieškovės Patalpas 1 patekimas buvo galimas tik per tuometes AB SEB banko patalpas. AB SEB bankui užblokavus patekimą į ieškovės Patalpas 1, ši kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje.

43.       Atsakovė UAB „Linksmas“, 2019 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš UAB „Infina“, kuri jas 2019 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MK-2803 pagrindu buvo įgijusi iš AB SEB banko, nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą dėl atsakovės AB SEB banko teisių perėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi pradinė atsakovė AB SEB bankas pakeista jos teisių perėmėja UAB „Linksmas“.

44.       Byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovės Patalpos 1 (patalpų planas – 2 t., b. l. 165) yra pastato 8P1p pusrūsyje. Nėra šalių ginčo ir dėl aplinkybės, kad šiuo metu į ieškovės Patalpas 1 galima patekti per du įėjimus / įvažiavimus iš atsakovės patalpų, kitų patekimų į ieškovės Patalpas 1 nėra. Su atsakovės patalpomis taip pat ribojasi ieškovės Patalpos 2, kurios turi išėjimą į lauką. Ieškovė prašo nustatyti servitutą tarp Patalpų 1 ir Patalpų 2 per atsakovės patalpas.

Dėl servituto atsakovės patalpoms nustatymo sąlygų.

45.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. 

46.       Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

47.       CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

48.       Taigi, servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Taigi teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 punktas).

49.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 38 punktas).

50.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės Patalpos 1 šiuo metu turi tik dvi patekimo į jas galimybes – per vartus ir praėjimo angą iš atsakovės patalpų. Atsakovei nesutinkant leisti ieškovei naudotis savo patalpomis patekimui į ieškovės Patalpas 1, ieškovė galimybių į jas patekti šiuo metu neturi.

51.       Ieškovės Patalpos 1 yra gamybinės paskirties, dėl to ginčo nėra. Tačiau byloje kilo šalių ginčas dėl to, kokie yra objektyvūs ieškovės poreikiai siekiant naudotis Patalpomis 1 pagal paskirtį. Atsakovė akcentavo tai, kad ieškovės Patalpų 1 aukštis yra apie 2 m, o vartų tarp ieškovės Patalpų 1 ir atsakovės patalpų anga – maždaug 2 m aukščio ir 2 m pločio, taigi akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis krovai skirtomis transporto priemonėmis, negali būti tenkinamas, nes tokiomis transporto priemonėmis nėra galimybės patekti į ieškovės Patalpas 1. Ieškovė pažymėjo, kad ji nesiekia servituto važiuoti krovininėmis transporto priemonėmis, bet teigia, jog gamybinėms patalpoms naudoti pagal paskirtį būtina galimybė į jas patekti ne tik pėsčiomis, bet ir su krovai skirta įranga žaliavoms atsigabenti bei gaminiams išvežti, t. y. autokrautuvais. Ieškovė nurodė, kad standartiškai autokrautuvams naudoti reikalingas patalpų aukštis yra nuo 1,95 m iki 2,05 m, taigi per šiuo metu esantį pravažiavimą laisvai galėtų pravažiuoti standartinis autokrautuvas. 

52.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atlikti pavesta teismo ekspertei R. U.. 2020 m. kovo 23 d. ekspertizės akte (pridėtas prie bylos) nustatyta, kad ieškovės Patalpų 1 žemiausias aukštis nuo grindų paviršiaus iki perdangos sijos yra 2,05 m (ekspertizės akto 17 l.). Ekspertė taip pat nustatė, kad esamų vartų tarp ieškovės Patalpų 2 ir atsakovės patalpų matmenys yra 4,3 m (aukštis) x 4,09 m (plotis), prie jų įrengtų durų matmenys yra 2,2 m (aukštis) x 0,9 m (plotis) (ekspertizės akto 13 l.). Atsakovės patalpos su ieškovės Patalpomis 1 jungiasi dviejose vietose: koridoriumi, kuriame esamos praėjimo angos matmenys yra 2,1 m (aukštis) x 1,3 m (plotis), ir pakeliamais vartais, kurių matmenys – 2,2 m (aukštis) x 2,3 m (plotis) (ekspertizės akto 14-15 l.). Atstumas nuo patekimo į ieškovės Patalpas 1 per praėjimo angą koridoriuje iki vartų, vedančių iš atsakovės patalpų į ieškovės Patalpas 2, yra 65 m, atstumas per atsakovės patalpas nuo pakeliamų vartų į ieškovės Patalpas 1 iki vartų į ieškovės Patalpas 2 yra 41 m (ekspertizės akto 17 l.). Pažymėtina, kad patekimo iš atsakovės patalpų į ieškovės Patalpas 1 angų matmenys byloje esančiuose dokumentuose šiek tiek skiriasi (pavyzdžiui, atsakovės pateiktame L. U. tyrimo akte nurodyti tokie matmenys: pakeliamų vartų aukštis 2,3 m, plotis 2,6 m, praėjimo angos aukštis 2,1 m, plotis 0,9 m (6 t., b. l. 30), o 2019 m. rugsėjo 24 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (6 t., b. l. 83) nurodytas praėjimo angos aukštis 2,13 m, plotis 1,14 m, pakeliamų vartų aukštis 2,21 m, plotis 2,27 m), tačiau skirtumai yra nedideli ir gali būti vertinami kaip paklaida. Kadangi šiai bylai aktualiausi yra pakeliamų vartų matmenys, teismas byloje remsis teismo ekspertizės akte nustatytais pakeliamų vartų matmenimis – 2,2 m (aukštis) x 2,3 m (plotis).

53.       Įvertinus ieškovės Patalpų 1 aukštį (2,05 m) akivaizdu, kad į jas patekti motorinėmis transporto priemonėmis, skirtomis kroviniams vežti (kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3, 36 dalyse), neįmanoma. Ieškovė nurodė, kad ji ir neprašo nustatyti servituto įvažiuoti krovininiu transportu, nes Patalpoms 1 naudoti pagal paskirtį pakaktų galimybės į jas įvažiuoti krautuvais, skirtais žaliavoms ir gaminiams transportuoti, o jų aukštis yra tik apie 2 m, be to, iki ginčo su pradine atsakove tokie krautuvai ir buvo naudojami, tai patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matyti ieškovės nuomininko naudotas autokrautuvas, bei rinkoje parduodamų autokrautuvų specifikacijos (3 t., b. l. 25-27).

54.       Teisės aktuose krautuvas, turintis variklį, įvardijamas kaip savaeigė ne žemės ūkio mašina (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 2.5, 4.4 punktai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 dalis), atitinkamai jam taikomas šių transporto priemonių reglamentavimas. Krautuvai, neturintys variklių, nelaikomi transporto priemonėmis ir kaip tokie nėra teisės aktais reglamentuojami. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovė negali grįsti savo poreikio naudoti patalpas pagal paskirtį būtent naudojimusi šiomis priemonėmis ir kad tokia ieškovės teisė teisme negali būti ginama.

55.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės Patalpų 1 naudojimo paskirtį (gamybinės patalpos) ir jų aukštį, nustatytą teismo ekspertizės akte, bei kitas technines charakteristikas, taip pat apžiūrėjus Patalpas 1 teismo išvažiuojamojo posėdžio metu, sutiktina su ieškove, kad joms naudoti pagal paskirtį būtinas patekimas ne tik pėsčiomis, bet ir naudojantis nedidelių gabaritų (kiek leidžia patalpų aukštis) technika kroviniams gabenti. Tokia išvada darytina ir iš teismo ekspertizės akto 4 išvadoje pateiktų vertinimų, be to, būtinybę ne tik įeiti, bet ir įvažiuoti į Patalpas 1 su šių patalpų matmenis atitinkančia krovimo technika patvirtino teismo ekspertė 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu. Atsakovė ginčijo tokį ieškovės poreikį ir teigė, kad į ieškovės Patalpas 1 autokrautuvas negali patekti, o joms naudoti pagal paskirtį pakaktų rankinio vežimėlio, tačiau, pirma, nepateikė įrodymų, kuriais paneigtų galimybę patekti į Patalpas 1 ne tik su rankiniais, bet ir su variklį turinčiais krautuvais, antra, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes svarbu ne tai, kokios konkrečios krovinių gabenimo priemonės gali būti naudojamos ieškovės Patalpose 1, o faktas, kad egzistuoja ieškovės Patalpų 1 naudojimo paskirties nulemtas poreikis ne tik į jas įeiti, bet ir įvažiuoti. Tokio poreikio atsakovė nepaneigė.

56.       Minėta, kad ieškovės Patalpų 1 aukštis yra 2,05 m, taigi didesnių gabaritų krovinių transportavimo priemonės fiziškai negalėtų į jas patekti, o šiuo metu egzistuojantis patekimas į Patalpas 1 yra per pakeliamus vartus, kurių plotis – 2,30 m. Šie dydžiai yra objektyvūs duomenys, apibrėžiantys galimus maksimalius krovinių gabenimo / transportavimo priemonių (autokrautuvų ir pan.), kurios gali būti naudojamos ieškovės Patalpose 1, tenkinant ieškovės naudojimosi šiomis patalpomis poreikius pagal jų paskirtį, gabaritus. Taigi ieškovės poreikis naudotis Patalpomis 1 pagal paskirtį gali būti apibrėžiamas būtinybe patekti į patalpas naudojant krovinių gabenimo priemones – variklinius ar rankinius krautuvus ar panašaus pobūdžio krovinių gabenimo priemones, kuriomis galima judėti ne didesnio nei 2,05 m aukščio patalpose ir ne didesnio kaip 2,30 m pločio trajektorija tiesioje linijoje.

57.       Nustačius, kad ieškovės Patalpoms naudoti pagal paskirtį reikalingų kroviniams vežti naudojamų priemonių – krautuvų didžiausi leistini matmenys gali būti įvardijami konkrečiais dydžiais, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovės reikalavimas, grindžiamas poreikiu patekti į Patalpas 1 su autokrautuvu, yra neapibrėžtas, nekonkretus ir todėl negali būti tenkinamas.

58.       Įvertinus ieškovės objektyvius poreikius naudotis Patalpomis 1 pagal jų paskirtį (t. y. ne tik įeiti, bet ir įvažiuoti su atitinkamo dydžio technika), pagal tai toliau bus vertinamos šių poreikių patenkinimo galimybės nustatant ar nenustatant servituto. Pažymėtina, kad servituto būtinumą gali pagrįsti tik neturėjimas galimybės naudotis patalpomis lygiavertėmis kaip ir prašomas servitutas, bet ne geresnėmis sąlygomis. Todėl vertinimas, ar ieškovė turi galimybę įsirengti patekimą į Patalpas 1 kitu būdu, t. y. nenustatant servituto, negali būti grindžiamas tuo, kad alternatyviu būdu ieškovė neturi galimybės naudotis savo patalpomis geresnėmis sąlygomis. Dėl to teismas šioje byloje nevertina ir nepasisako dėl byloje pateiktų įrodymų, kuriais įrodinėjama, kad nėra galimybės patekti į ieškovės Patalpas 1 kitais būdais (ne per servitutą) su krovininėmis transporto priemonėmis, nes nustačius, kad krovininės transporto priemonės objektyviai negali patekti į ieškovės Patalpas 1, tokie įrodymai vertintini kaip nesusiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180 straipsnis).

59.       Nustačius, kad ieškovės Patalpomis 1 naudotis pagal paskirtį būtina galimybė ne tik patekti į jas pėsčiomis, bet ir įvažiuoti, darytina išvada, kad patekimas vien tik laiptais tokios galimybės neužtikrintų.

60.       Iš pastatų išdėstymo plano (ekspertizės akto 10 l.), kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjus ieškovės ir atsakovės patalpas nustatyta, kad ieškovės Patalpos 1, esančios pastato 8P1b pusrūsyje, iš šiaurės pusės didesne dalimi yra po žeme, iš rytinės pusės nuo jų iki ieškovės Patalpų 2 yra apie 24 m atstumas, iš vakarų pusės jos ribojasi su pastatu 13P3b, o iš pietų pusės ribojasi su atsakovės patalpomis, esančiomis pirmame aukšte. Virš ieškovės Patalpų 1 yra UAB „Amanda“ priklausančios patalpos, esančios pastato 8P1b pirmame aukšte. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Taip pat nėra ginčo dėl galimybės patekti į ieškovės Patalpas 1 iš rytų pusės nebuvimo (ši patekimo galimybė byloje buvo nustatinėjama, tai matyti iš šalių teiktų paaiškinimų ir įrodymų (pvz., 4 t., b. l. 49-60), tačiau vėliau dėl jos nebuvimo ginčo neliko, taigi ši galimybė byloje atmesta.

61.       Byloje analizuoti keli patekimo į ieškovės Patalpas 1, nenustačius servituto per atsakovės patalpas, variantai. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno jų.

62.       Atsakovė nurodė (2019 m. rugsėjo 10 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, 6 t., b. l. 5), kad, remiantis archyviniais 1967 m. planais (6 t., b. l. 68-69), ieškovės Patalpose 1 buvo įrengta laiptinė, vedanti į to paties pastato 8P1p pirmą aukštą (šiuo metu UAB „Amanda“ priklausančios patalpos), taigi patekimas į ieškovės Patalpas 1 buvo suprojektuotas per laiptus, tačiau vėliau paties savininko sprendimu laiptinė buvo panaikinta. Atsakovės teigimu, tai patvirtina, kad patekimas į ieškovės Patalpas 1 yra apribotas ne dėl objektyvių priežasčių, o paties patalpų savininko subjektyviais sprendimais ir veiksmais. Galimybė atstatyti laiptus nurodyta ir atsakovės pateiktame eksperto L. U. 2019 m. rugsėjo 5 d. ekspertizės akte (toliau – ir L. U. tyrimo aktas, 6 t., b. l. 9), jo išvadų 7.2 punkte.

63.       Teismas pažymi, kad, pirma, šiame sprendime jau konstatuota, jog ieškovės Patalpoms 1 naudoti pagal paskirtį būtina galimybė ne tik į jas įeiti, bet ir įvažiuoti, todėl vien laiptų buvimas Patalpų 1 naudojimo pagal paskirtį neužtikrintų. Antra, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjus ieškovės Patalpas 1 nustatyta, kad šiuo metu laiptinė faktiškai neegzistuoja, nėra angos iš ieškovės Patalpų 1 patekti į virš jų esantį pirmą aukštą (UAB „Amanda“ patalpas), o buvusioje laiptinės vietoje ieškovės Patalpose 1 įrengti sanitariniai mazgai. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Ieškovės Patalpos 1 yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, jų statybos teisėtumas neginčijamas. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė gali atstatyti laiptinę, nesirėmė tuo, jog laiptinė buvo panaikinta neteisėtai, apskritai neteikė duomenų, kada ir kokiu pagrindu laiptinė buvo panaikinta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atsakovės argumentus dėl ieškovės galimybės atstatyti laiptinę ir taip įsirengti patekimą į Patalpas 1 atmeta kaip nepagrįstus.

64.       Atsakovė taip pat nurodė, kad su ieškovės Patalpomis 1 iš vakarų pusės besiribojančių UAB „Amanda“ rūsio patalpų, esančių pastate 13P3b, plane yra pažymėtos durys į ieškovės Patalpas 1, o ieškovės Patalpų 1 plane ši vieta pažymėta kaip niša, likusi panaikinus durų angą (6 t., b. l. 7, 70-71). Taigi, atsakovės teigimu, archyviniai duomenys patvirtina, kad ankstesniais ieškovei priklausančių patalpų savininkų veiksmais buvo panaikintas patekimas į šias patalpas iš greta esančio pastato 13P3b. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės yra įvertintos teismo ekspertizės akte, kuriame nustatyta, kad pagal archyvinius dokumentus ieškovės Patalpų 1 siena, šiuo metu besiribojanti su pastatu 13P3b, buvo su langais, t. y. buvo išorinė siena virš žemės paviršiaus, ieškovės Patalpų 1 plane įėjimas nenurodytas, o nurodytas tik užaklinamas langas, ekspertės nuomone, galimai dėl gretimo pastato 13P3b statybos. Ekspertė nustatė, kad pastatas 13P3b pastatytas 1978, o pastatas 8P1/p, kuriame yra ieškovės Patalpos 1, – 1965 metais. Kadangi ieškovės Patalpų 1 siena su gretimu 13P3b pastatu jungiasi virš žemės paviršiaus, ji negali susijungti su šio pastato rūsio patalpomis. Ekspertė padarė išvadą, kad pateiktų duomenų nepakanka tiesioginiam funkciniam ryšiui tarp ieškovės Patalpų 1 ir pastato 13P3b nustatyti (ekspertizės akto 32-33 l.).

65.       Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad įvažiavimo į ieškovės Patalpas 1 įrengimo galimybių iš vakarų ir rytų pusės bei per laiptinę iš viršuje esančių UAB „Amanda“ patalpų (pastato 8P1p pirmojo aukšto) nėra.

66.       Minėta, kad iš šiaurės pusės ieškovės Patalpos 1 ribojasi su žeme (ekspertizės akto 17, 26 l.). Ieškovės užsakymu S. M. atlikto 2019 m. rugsėjo 9 d. Ekspertinio tyrimo akto Nr. 19-52 (toliau – ir S. M. tyrimo aktas, 5 t., b. l. 161) 10-11 puslapiuose nustatyta, kad ties ieškovės Patalpų 1 šiaurine siena vakarinėje dalyje yra įrengta atraminė sienutė, atstumas nuo Patalpų 1 šiaurinės ir vakarinės sienų kampo iki atraminės sienutės yra 10,70 m. Nuo atraminės sienutės rytų kryptimi ties šiaurine siena tęsiasi automobilių stovėjimo aikštelė, naudojama UAB „Amanda“. Šios aplinkybės, su tam tikra atstumų paklaida, nustatytos ir teismo ekspertizės akte, ir kituose rašytiniuose įrodymuose. Dėl jų iš esmės ginčo nėra. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad automobilių stovėjimo aikštelėje yra požeminės komunikacijos: šilumos tinklas, ryšių linija, 2 vandentiekio linijos, elektros linija ir dujotiekis (ekspertizės akto 20 l.), iš ekspertizės akto 19 pav. pateikto inžinerinių tinklų plano matyti, kad komunikacijos yra ties ieškovės Patalpų 1 patalpa, plane (2 t., b. l. 165) pažymėta 1-27, tai taip pat matyti iš S. M. tyrimo akto 1.5 pav. (5 t., b. l. 69). Byloje taip pat nustatyta, kad ties automobilių stovėjimo aikštele ieškovės Patalpos 1 yra po žeme, t. y. išorėje esantis žemės lygis yra maždaug ties ieškovės Patalpų 1 lubų perdanga (S. M. tyrimo akto 11 puslapis, 5 t., b. l. 171), dėl šios aplinkybės byloje ginčo taip pat nėra. Šalys taip pat sutaria, kad ties ieškovės Patalpų 1 patalpa 1-27 galimybės įrengti įvažiavimą į ieškovės patalpas nėra, tokia galimybė atmesta ir ekspertizės akte (ekspertizės akto 29 l.).

67.       Svarstant galimybę patekti iš išorės (šiaurės pusės) į ieškovės Patalpas 1 per patalpą 1-19 (žr. patalpų planą 2 t., b. l. 165), pažymėtina, kad ties šia vieta ieškovės Patalpos 1 taip pat yra po žeme (ties jomis tęsiasi stovėjimo aikštelė), tačiau šioje vietoje išorėje požeminių tinklų buvimo nenustatyta (ekspertizės akto 29 l.). Pradinė atsakovė AB SEB bankas byloje buvo pateikusi 2017 m. sausio mėn. parengtus Projektinius pasiūlymus (2 t., b. l. 181), kuriuose buvo numatyta galimybė įrengti laiptus patekimui į ieškovės Patalpų 1 patalpą 1-19. Ieškovės pateiktame S. M. 2017 m. vasario 8 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 17-06 (3 t., b. l. 7) analizuotas klausimas, ar pateikti Projektiniai pasiūlymai atitinka norminius reikalavimus, ir konstatuota, kad Projektiniai pasiūlymai neatitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai) 105 punkto, nes yra numatytas tik vienas evakuacinis išėjimas pro duris. Teismas pažymi, kad šioje byloje jau konstatuota, jog ieškovei yra būtinas įvažiavimas į Patalpas 1, todėl laiptų įrengimas neužtikrintų galimybės naudotis Patalpomis 1 pagal paskirtį, tai iš esmės pripažinta ir teismo ekspertizės akte, nurodant, kad įrengiant tik laiptus vykdoma veikla turėtų būti apribota pervežamos, pakraunamos produkcijos svoriu ar dydžiu, galimai turi būti keičiama veikla (ekspertizės akto 28 l.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad Projektinių pasiūlymų pagrindu įrengtas patekimas į ieškovės Patalpas 1 per laiptus neužtikrintų jų naudojimo pagal paskirtį, tačiau kartu pažymėtina, kad patekimo galimybė į ieškovės Patalpas 1 Projektiniuose pasiūlymuose nurodytoje vietoje iš esmės nėra paneigta.

68.       Patekimo į ieškovės Patalpas 1 per patalpą 1-19 galimybė analizuota ir teismo ekspertizės akte, vertinant patekimo į ieškovės Patalpas 1 galimybę įrengiant pandusą (ekspertizės akto 26-30 l.), kuriuo galėtų važiuoti lengvieji automobiliai. 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu ekspertė paaiškino, kad panduso matmenis nustatė pagal lengvajam automobiliui prilygintino nedidelio krovinius galinčio vežti automobilio matmenis. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad įrengiant laiptus ir pandusą į lauką reikėtų atkasti pastato pamatus ir apšiltinti juos pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus, užtikrinti vandens nuvedimą nuo aikštelės rūsio grindų lygyje, reikėtų pakloti papildomus lietaus nuotekų tinklus iki naujo pasijungimo taško, perkloti esamus požeminius tinklus, nes įvertinus esamų tinklų apsaugos zonas, laisvas atstumas būtų nepakankamas (laisvo ploto ilgis 21 m, plotis 2,2 m). Be to, esant pusrūsyje daugiau kaip 50 žmonių (pažymėtina, kad ekspertizės akte suklysta nurodant žmonių skaičių, nes pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus turėtų būti 15 žmonių), reikia įrengti antrą evakavimosi išėjimą ne mažesniu kaip 17 m atstumu; toks išėjimas galėtų būti kitoje sienoje, besiribojančioje su atsakovės patalpomis. 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertė R. U. nurodė, kad įrengti patekimą iš išorės į ieškovės Patalpas 1 iš esmės būtų galima, jeigu būtų gautas žemės sklypo savininko leidimas didinti užstatymo plotą. Tam reikėtų parengti projektą, iškelti inžinerinius tinklus. Nesant žemės sklypo savininko sutikimo, galimybės įrengti įėjimą iš išorės nebūtų. Ekspertė paaiškino, kad sąlygas inžineriniams tinklams perkelti turėtų išduoti tų tinklų savininkai, reikėtų parengti projektą. Ekspertės nuomone, gali būti ir neįmanoma iškelti tinklus dėl to, kad nebus laisvos vietos, bet tai galėtų pasakyti tik tinklų savininkai, be to, yra galimybė tinklus įrengti ir kitų tinklų apsaugos zonose apsaugant juos specialiomis priemonėmis, tačiau galutinai į šį klausimą būtų galima atsakyti tik gavus tinklų savininkų išduotas tinklų perkėlimo sąlygas ir parengus projektą.

69.       Ieškovė, atmesdama šią galimybę įrengti patekimą į savo Patalpas 1, visų pirma akcentavo tai, kad valstybinės žemės sklypo dalis, iš šiaurės pusės besiribojanti su ieškovės Patalpomis 1, yra išnuomota UAB „Amanda“, be to, toje vietoje yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, ją savo reikmėms naudoja UAB „Amanda“. Ieškovės teigimu, įrengiant įvažiavimą į Patalpas 1, kurios yra rūsyje, dalis aikštelės turėtų būti griaunama, tačiau ieškovė to daryti neturi teisės be valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos bei žemės nuomininkės ir aikštelės naudotojos UAB „Amanda“ sutikimo. Ieškovė 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į UAB „Amanda“, prašydama duoti sutikimą įrengti naują įėjimą į ieškovės Patalpas 1 pagal atsakovės į bylą pateiktus Projektinius pasiūlymus (3 t., b. l. 30). UAB „Amanda“ 2017 m. vasario 10 d. raštu, atsakydama ieškovei, nurodė, kad visa aikštelė iki 2036 m. lapkričio 22 d. yra išnuomota UAB „Amanda“ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, ji yra naudojama transporto priemonėms statyti ir prekėms sandėliuoti, be to, ieškovės Patalpos 1 yra rūsyje, todėl naujo įėjimo įrengimas galėtų pažeisti laikančiąsias konstrukcijas ir turėti neigiamos įtakos pastato būklei, dėl to sutikimą atsisakė duoti (3 t., b. l. 6). Ieškovė nurodė, kad, siekdama įsirengti įėjimą be būtinų leidimų / sutikimų, ji turėtų inicijuoti naują teismo procesą, kurio baigtis nebūtinai būtų palanki ieškovei, todėl ši galimybė nevertintina kaip tinkama alternatyva servituto nustatymui. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad naujo įėjimo / įvažiavimo įrengimas neįmanomas ir dėl to, kad reikėtų perkelti daugybę teritorijoje esančių inžinerinių tinklų, ką patvirtina ekspertizės akto 26 lape pateikti duomenys.

70.       Teismas su šiais argumentais sutinka tik iš dalies. Visų pirma, šiame sprendime jau konstatuota, kad alternatyvūs patekimo į ieškovės Patalpas 1 variantai gali būti vertinami tik tomis pačiomis (ne geresnėmis) sąlygomis, kaip ir patekimas per atsakovės patalpas nustačius servitutą. Teismo ekspertė vertino patekimą į ieškovės Patalpas 1 automobiliu, atitinkamai nustatinėjo tokio įvažiavimo parametrus (ilgį, plotį), dėl to šiais duomenimis negalima betarpiškai remtis sprendžiant, ar ieškovė galėtų įsirengti patekimą į Patalpas 1 iš šiaurinės pusės per patalpą 1-19 įvažiuoti krautuvu, atitinkamai neaišku, kiek ir kokių tinklų reikėtų perkelti ir ar apskritai reikėtų (teismo ekspertizės akte, kaip minėta, yra nustatyta, kad laisvas (be tinklų) plotas yra 21 m ilgio ir 2,2 m pločio). Ieškovės argumentas, kad tokiu atveju jai tektų inicijuoti teismo procesą dėl leidimų gavimo, teismo vertinimu, negali būti lemiamas ir savaime nepaneigia galimybės įsirengti įvažiavimą iš išorės. Šioje byloje siekdama nustatyti servitutą, nesutinkant atsakovei, ieškovė taip pat buvo priversta kreiptis į teismą. Savo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso tik pačiai ieškovei, tačiau prieš kreipdamasi į teismą ji turi įvertinti savo reikalavimų pagrįstumą, pasirinktų teisių gynimo būdų adekvatumą savo ir kitų asmenų teisių ribojimo proporcingumo prasme ir perspektyvas. Ieškovė akcentuoja teisinio pobūdžio kliūtis įvažiavimui įsirengti, tačiau neteigia, kad jos yra neįveikiamos, tuo tarpu duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog šios kliūtys yra didesnės ir lemtų reikšmingesnius kitų asmenų teisių ribojimus nei nustatant servitutą per atsakovės patalpas, nepateikė. Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog ji objektyviai neturi galimybės įsirengti įvažiavimo, per kurį galėtų vaikščioti žmonės ir galima būtų įvažiuoti krautuvu, į Patalpas 1 iš šiaurinės pusės per 1-19 patalpą, arba kad tokia galimybė negalėtų būti įgyvendinama normaliomis sąnaudomis. 

71.       Byloje taip pat buvo nagrinėta galimybė įrengti patekimą į ieškovės Patalpas 1 iš šiaurinės pusės į vakarus nuo automobilių stovėjimo aikštelės, tarp atraminės sienutės ir įėjimo į kito pastato rūsį, ties ieškovės 1-12 patalpa. Atsakovė nurodė, kad toje vietoje išorėje žemės lygis yra praktiškai ieškovės Patalpų 1 grindų lygyje, taigi žemės kasimo darbai nebūtų reikalingi, be to, tarp atraminės sienutės ir įėjimo į kito pastato rūsį yra daugiau kaip 2 m atstumas, kurio visiškai pakanka patekimui į ieškovės Patalpas 1 įrengti. Byloje nustatyta (dėl to ginčo nekilo), kad šioje vietoje, skirtingai nei toje vietoje, kur jos ribojasi su automobilių stovėjimo aikštele, ieškovės Patalpos 1 yra aukščiau žemės lygio, tačiau tikslių duomenų, koks yra ieškovės Patalpų 1 grindų lygis lyginant su žemės lygiu išorėje, nėra. Galimybė įrengti įėjimą / įvažiavimą šioje vietoje analizuota teismo ekspertizės akte bei L. U. tyrimo akte. Atsakovės pateiktame 2019 m. rugsėjo 24 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (6 t., b. l. 83) nustatyta, kad atstumas iš lauko pusės tarp prie pastato esančios atraminės sienutės ir statinio, per kurį įrengtas įėjimas į kito pastato rūsį, yra 2,43 m.

72.       L. U. tyrimo akto 7 išvadoje nurodyta, kad iš lauko pusės to paties pastato ribose 2.4, 3.11 ir 3.12 pav. nurodytoje vietoje galima įrengti įėjimą į ieškovės Patalpas 1; šioje vietoje įrengta atraminė sienutė, suformuota pėsčiųjų patekimo į pastatus zona ir žemės lygis yra beveik viename lygyje su ieškovės Patalpų 1 grindų lygiu (6 t., b. l. 41). 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas L. U. nurodė, kad jis ieškovės Patalpų 1 neapžiūrėjo, matė tik planus, taip pat pažymėjo, jog jo tyrimo akte tik pasiūlyti galimi variantai; kad būtų galima juos įgyvendinti, reikia juos išanalizuoti, parengti projektus, atlikti inžinerinius tyrimus.

73.       Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad iš lauko pusės, virš buvusio lango 1-12 patalpoje yra įeinantys vamzdynai į patalpos vidų, 1-12 patalpoje įrengtas pastato aptarnavimui skirtas šiluminis mazgas, į patalpą įvesti vamzdynai ir inžinerinės sistemos. Esamo lango vietoje įrengiant išėjimą reikėtų atlaisvinti praėjimus, išmontuoti esamas pastatui aptarnauti skirtas inžinerinių tinklų sistemas ir perkelti į kitą patalpą, lango vietoje reikėtų ardyti pamatų sieną iki grindų, angą praplatinti, formuoti pagal gaisrinius reikalavimus, pritaikytus išėjimui. Išėjimo aukštis iki vamzdynų apačios neužtikrintų avariniam išėjimui keliamų reikalavimų, todėl patalpoje reikėtų išardyti esamas inžinerines sistemas ir perkelti į kitą patalpą. Įrengiant išėjimą į lauką reikėtų ardyti atramines sienas ir statinį lauke arba jį perstatyti kartu su įėjimu į kito pastato rūsį, ardyti esamą ir statyti naują atraminę sienutę. Ekspertizės akte konstatuota, kad atstatytas langas negali būti naudojamas evakavimosi keliui įrengti dėl patalpos paskirties ir joje esančių inžinerinių tinklų bei įrangos, dėl mažų lango matmenų ir lango vietos, dėl statinių pastato išorėje (ekspertizės akto 17-19 l.).

74.       Ieškovės nuomone, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad naujas įėjimas iš išorės negali būti įrengtas toje dalyje, kur ieškovės Patalpų 1 siena iš lauko pusės nesiriboja su asfaltuota stovėjimo aikštele, nes toje vietoje stovi byloje nedalyvaujančiam asmeniui priklausantis pastatas, per kurį yra įrengtas įėjimas į kitam asmeniui priklausančias rūsio patalpas, o norint įrengti patekimą į ieškovės Patalpas 1, šis statinys turėtų būti nugriautas ir panaikintas įėjimas į rūsį. Be to, toje vietoje eina vandentiekio linija, (tai, ieškovės teigimu, matyti iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio, 3 t., b. l. 5), kurią reikėtų iškelti, o ieškovės patalpoje 1-12 yra įrengta katilinė, į kurią ateina dujotiekis, iš jos į lauką išvesti ventiliacijos vamzdžiai, visa tai turėtų būti iškelta į kitą vietą, taigi šildymo ir ventiliacijos sistema, aptarnaujanti visą pastatą, turėtų būti iš esmės pertvarkyta. Ieškovės teigimu, tai daro naujo įėjimo įrengimą šioje vietoje neįmanomą, ką patvirtino ir teismo ekspertė. 

75.       2021 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertė R. U. paaiškino, kad šioje vietoje vamzdynai, išeinantys iš pastato, yra susiję su pačiu pastatu, išskyrus vieną, kuris greičiausiai yra bendro naudojimo, taip spręstina iš to, kas matyti topografinėje nuotraukoje. Ekspertė taip pat nurodė, kad jai nepavyko gauti duomenų, todėl negali nustatyti, kas yra už atraminės sienutės, tinklų šioje vietoje nerasta. Jos nuomone, tam tikras žemės ir ieškovės Patalpų 1 grindų lygio aukščių skirtumas būtų, bet tiksliai pasakyti negalėjo. Ieškovės Patalpų 1 viduje yra bendri tinklai, katilinėje (1-12 patalpoje) esantis dujotiekis eina į atsakovės patalpas, reikėtų pakeisti įvadų vietas. Taip pat yra vandentiekis, todėl reikėtų gauti jo savininko išduotas sąlygas, kaip vandentiekį reikėtų perkelti. Ekspertės teigimu, patalpų viduje yra dujų įvadas, vanduo, viso pastato ventiliacija. 2021 m. balandžio 26 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo mėginta kartu su eksperte išsiaiškinti statinio, skirto patekimui į rūsį, statusą, nes planuose tokio statinio nėra, taip pat galimybes jį perstatyti, tačiau šių aplinkybių išsiaiškinti nepavyko.

76.       Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).

77.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos įrodymus (šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismo ekspertizės išvadas ir teismo ekspertės apklausos metu gautus duomenis, taip pat liudytojais apklaustų S. M. ir L. U. parodymus), konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, jog ieškovė neturi jokios galimybės normaliomis sąnaudomis įsirengti patekimą į savo Patalpas 1, todėl labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, kad tokia galimybė faktiškai ir teisiškai egzistuoja.

78.       Servituto nustatymas teismo sprendimu reiškia tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių apribojimą prieš savininko valią, todėl, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, servituto nustatymas teismo sprendimu gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, tik nustačius, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015), t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Pareiga įrodyti, kad servituto nustatymas yra būtinas ir kad nėra kitų galimybių normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu pagal jo paskirtį, t. y. pareiga pagrįsti alternatyvios galimybės naudotis daiktu nebuvimą, tenka viešpataujančiojo daikto savininkui, šiuo atveju – ieškovei (CPK 178 straipsnis).

79.       Teismo vertinimu, ieškovė servituto objektyvaus būtinumo, t. y. nebuvimo galimybės naudotis Patalpomis 1 nenustačius servituto, neįrodė. Ieškovė teigė, kad iš išorės patekimo į jos Patalpas 1 įrengti neįmanoma dėl to, kad ties dalimi Patalpų 1 yra valstybinės žemės sklypas, išnuomotas UAB „Amanda“, bei jos naudojama automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė ėmėsi konkrečių veiksmų siekdama išsiaiškinti tai, ar techniškai įmanoma įrengti įėjimą / įvažiavimą į jos Patalpas 1 iš aikštelės pusės, taip pat tai, kokios yra galimybės spręsti nuomos sutarčių su valstybei atstovaujančia Nacionaline žemės tarnyba pakeitimo klausimą. Byloje nepateikta duomenų, ar aikštelė yra įregistruota kaip statinys, ar šiuo atveju aktualus tik žemės nuomos klausimo išsprendimas. Vien ieškovės teiginys, kad tokiu atveju reikėtų inicijuoti teisminį procesą, kaip minėta pirmiau šiame sprendime, savaime nepagrindžia, kad teisės ir galimybės įsirengti įėjimą / įvažiavimą toje vietoje, kur jos Patalpos 1 ribojasi su automobilių stovėjimo aikštele, ieškovė neturi.

80.       Ieškovė taip pat rėmėsi tuo, kad įrengiant įėjimą / įvažiavimą reikėtų perkelti nemažai inžinerinių tinklų, savo argumentus grindė ir teismo ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, nesant pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų, kiek ir kokių tinklų bei kokiomis sąlygomis reikėtų perkelti siekiant įrengti konkrečiais techniniais duomenimis apibrėžtą patekimą į ieškovės Patalpas 1, šie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio; jų nepakanka pagrįsti išvadai dėl negalimumo įrengti įvažiavimą į ieškovės Patalpas 1.

81.       Pažymėtina, kad teismo ekspertizės paskyrimas byloje nereiškia įrodinėjimo naštos perkėlimo nuo šalies, kuriai tokia našta tenka pagal proceso teisės normas, teismo ekspertui. Eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), taigi šalis, kuri remiasi tam tikromis aplinkybėmis, neatleidžiama nuo pareigos teikti jas patvirtinančius įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis; tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, kt.). Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė buvo paskirta siekiant atsakyti į specialių žinių turinčius klausimus, tačiau ieškovei išliko įrodinėjimo pareiga pagrįsti faktines aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip savo ieškinio pagrindu, t. y. pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog servituto nustatymas jai yra objektyviai būtinas, nes realios galimybės įsirengti kitą įvažiavimą į Patalpas 1 nėra. Teismo ekspertei buvo pateiktas klausimas, ar ieškovė turi galimybę naudotis pagal paskirtį jai nuosavybės teise priklausančiomis Patalpomis 1. Ekspertizės akte akcentuota, kad ieškovė neturi galimybės naudotis Patalpomis 1 dėl neatitikties gaisrinės saugos reikalavimams (teismo ekspertizės akto 4 išvada, 66 l.), tačiau iš esmės į šį klausimą teismo ekspertizės akte nebuvo išsamiai atsakyta galimai dėl to, kad užduoto klausimo formuluotė buvo pakankamai abstrakti. Tačiau teikdama paaiškinimus 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu, taip pat išvažiuojamųjų teismo posėdžių metu teismo ekspertė neatmetė ieškovės galimybės įsirengti įvažiavimą į Patalpas 1 iš išorės, tik nurodė, kokios yra galimos techninio ir galbūt teisinio pobūdžio kliūtys, kurias reikėtų įvertinti, ir pažymėjo, kad jų išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Taigi ekspertė pagal savo kompetenciją galėjo įvertinti tik potencialias galimybes ir potencialias kliūtis, tačiau ji negali įvertinti realių ieškovės galimybių įvažiavimui įsirengti, nes, kaip ji pati nurodė, tam reikia išsiaiškinti tiek žemės sklypo savininko poziciją dėl sutikimo didinti sklypo užstatymo plotą, tiek inžinerinių tinklų savininkų sąlygas dėl tinklų perkėlimo, tiek, jeigu reikėtų, ir kitų galimai trukdančių statinių savininkų sutikimus dėl jų statinių perstatymo ar nugriovimo. Šias aplinkybes galėjo išsiaiškinti tik ieškovė, tačiau ji byloje užėmė pasyvią poziciją, a priori (iš anksto) atmesdama bet kokią galimybę įvažiavimui iš išorės įrengti.

82.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji vertino konkrečių įvažiavimo iš išorės įsirengimo alternatyvų buvimą, t. y. siekė nustatyti, kokioje vietoje galėtų būti įrengiamas įvažiavimas, kokie turėtų būti jo parametrai, kokius konkrečius darbus reikėtų atlikti, atitinkamai nepateikė bent preliminarių duomenų apie aiškiai apibrėžtoje svarstomo įvažiavimo vietoje esamus tinklus, kiek ir kokių jų reikėtų iškelti / perkelti, kokiose vietose, ar tai būtų techniškai įmanoma, ir jei taip, kiek tai galėtų kainuoti, kokias sąlygas dėl iškėlimo nustatė jų savininkai ir pan. Sutiktina su ieškove, kad ji neturi teisės griauti kitiems asmenims priklausančių statinių be jų savininkų sutikimo, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad ji mėgino išsiaiškinti, koks yra statinių, esančių ties patalpa 1-12, statusas, kam jie priklauso, ar jų savininkai jais naudojasi, ar apskritai yra poreikis juos nugriauti arba perstatyti, o esant tokiam poreikiui, ar galima būtų susitarti su jų savininkais dėl šių statinių perstatymo ir pan. Jau minėta, kad byloje svarstyta, jog iš šiaurinės pusės žemiau automobilių stovėjimo aikštelės ties ieškovės Patalpomis 1 yra atraminė sienutė, taip pat įėjimas į kito pastato rūsį, tačiau teismo ekspertei nepavyko nustatyti, kam šie statiniai priklauso, planuose jų nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji siekė išsiaiškinti šias aplinkybes, ėmėsi reikiamų teisinių priemonių šiems klausimams išspręsti. T. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kurie realiai, o ne hipotetiškai pagrįstų negalimumą naudotis ieškovės Patalpomis 1 pagal jų paskirtį kitaip nei nustatant servitutą per atsakovės patalpas, o negalimumą naudotis Patalpomis 1 grindė tik išankstiniais abstraktaus pobūdžio vertinimais ir prielaidomis.

83.       Pažymėtina, kad ieškovės užsakymu atliktame S. M. tyrime (5 t., b. l. 161) buvo analizuojama tik galimybė įrengti patekimą iš išorės į ieškovės Patalpų 1 patalpą, pažymėtą 1-27, kuri tyrime įvardyta kaip patalpų gamybinė dalis, tačiau visiškai nesvarstyta galimybė patekti į kitą Patalpų 1 dalį, be to, S. M. vertino tik galimybę privažiuoti krovininiam transportui, kai tuo tarpu pati ieškovė, prašydama nustatyti servitutą nagrinėjamoje byloje, pripažino, kad krovininis transportas į jos Patalpas 1 patekti negali ir joms naudotis pagal paskirtį pakanka galimybės įvažiuoti krautuvu. Jokie kiti patekimo į Patalpas 1 variantai S. M. tyrime nebuvo vertinti. Be šio įrodymo, kitų įrodymų, kuriais būtų grindusi servituto nustatymo būtinumą, ieškovė į bylą neteikė (išskyrus S. M. atliktą vertinimą dėl atsakovės pateiktų 2017 m. Projektinių pasiūlymų atitikties teisės aktų reikalavimams ir UAB „Amanda“ atsisakymą duoti sutikimą įrengti įvažiavimą iš aikštelės pusės, kurie buvo pateikti po to, kai atsakovė pateikė į bylą Projektinius pasiūlymus, įrodinėdama ieškovės galimybę įsirengti laiptus iš aikštelės pusės).

84.       Ieškovė taip pat nesikreipė į valstybinės žemės valdytoją patikėjimo teise Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo didinti žemės sklypo užstatymo plotą, nors tai yra pirmoji būtina sąlyga sprendžiant klausimą, ar yra galimybė įsirengti įėjimą / įvažiavimą į ieškovės Patalpas 1 iš išorės.

85.       Vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais, pripažintina, kad įrodinėjimo našta negali būti beribė ir nebūtų pagrįsta reikalauti iš ieškovo, kad jis realiai imtųsi iki galo įgyvendinti visas įmanomas alternatyvias galimybes įsirengti patekimą į savo patalpas tam, kad surinktų įrodymus, kuriais galėtų pagrįsti, jog tai yra neįmanoma arba neproporcinga siekiamam tikslui. Tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į byloje įrodinėtinų aplinkybių sudėtingumą ir kompleksiškumą, pakaktų pateikti konkrečius ir aiškius patekimo į patalpas įrengimo sąlygų vertinimo duomenis, iš kurių būtų galima daryti įtikinamą išvadą, jog realiai ir protingomis priemonėmis įgyvendinamos kitos / alternatyvios galimybės patekti į patalpas ir jomis naudotis pagal paskirtį nėra. Tačiau šiuo atveju ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kurie patvirtintų tokios galimybės nebuvimą, tik hipotetinio pobūdžio vertinimus. Tokių duomenų teisei į servitutą, reiškiančiai kito asmens teisių apribojimą, pagrįsti nepakanka.

86.       Ieškovė akcentavo tai, kad servitutu prašomu būdu patalpomis buvo naudojamasi visą laiką iki 2016 metų, todėl ji ieškiniu tik siekia išsaugoti esamą padėtį. Teismo vertinimu, vien nusistovėjusios naudojimosi patalpomis tvarkos, kuri buvo susiklosčiusi esant vienam patalpų savininkui arba skirtingiems patalpų savininkams sutinkant leisti vieni kitiems naudotis savo patalpomis, servituto nustatymui nepakanka. Savininkas gali laisva valia leisti kitam asmeniui naudotis savo nuosavybe, tačiau sprendžiant dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, t. y. prieš savininko valią, būtina nustatyti šiame sprendime ne kartą akcentuotas servituto nustatymo sąlygas. 

87.       Ieškovė taip pat teigė, kad jeigu būtų bent menkiausia galimybė įsirengti įėjimą / įvažiavimą į Patalpas 1, ji seniai būtų ja pasinaudojusi, o ne kreipusis į teismą, prašydama nustatyti servitutą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši byla trunka jau beveik šešerius metus ir visą šį laiką ieškovė negali naudotis Patalpomis 1, patirdama didelių nuostolių. Šių argumentų taip pat nepakanka servituto nustatymo būtinumui pagrįsti, nes kreipimasis į teismą savaime nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, o ieškovė teiginius dėl kitos galimybės nebuvimo grindžia tik savo paaiškinimais, bet ne įrodymais, kurie patvirtintų, kad ji realiais veiksmais vertino galimybes įsirengti įėjimą / įvažiavimą į savo patalpas, tačiau tokios galimybės objektyviai neegzistuoja arba negalėtų būti įgyvendintos protingomis priemonėmis ir kur kas labiau varžytų ieškovės teises nei atsakovės teises suvaržytų servitutas.

88.       Kaip vieną iš pagrindinių argumentų, pagrindžiantį negalimumą įrengti patekimą į savo Patalpas 1 iš išorės, ieškovė nurodė ir tai, kad įrengus iš išorės tik vieną įėjimą / įvažiavimą, būtų pažeisti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai.

89.       Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 102 punkte nurodyta, kad iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimo(si) keliai. Evakuaciniai išėjimai turi būti atitolę vienas nuo kito, o minimalus atstumas tarp labiausiai nutolusių išėjimų iš pastato nustatomas pagal šiame teisės akte nurodytą formulę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minimalus atstumas tarp evakavimosi kelių iš ieškovės Patalpų 1 turi būti ne mažiau kaip 17 m (teismo ekspertizės akto 30 l.). Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 105.2 punktą leidžiama įrengti vieną evakavimosi kelią iš rūsio ar cokolinio aukšto, kai jame vienu metu gali būti ne daugiau kaip 15 žmonių. Ieškovė teigė, kad jos Patalpose 1 akivaizdžiai gali būti daugiau nei 15 žmonių, todėl turi būti įrengti du evakavimosi keliai. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 9 punktą šių taisyklių reikalavimai taikomi: 1) projektuojant ir statant naujus statinius, 2) rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims, 3) keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį.

90.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad įrengiant patekimą į ieškovės Patalpas 1 iš lauko, ieškovės Patalpoms 1 būtų taikomi šiuo metu galiojantys Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, įskaitant ir jų 102 punktą, taigi tikėtina, kad turėtų būti įrengiami du evakavimosi keliai, vienas nuo kito nutolę ne mažesniu kaip 17 m atstumu. Tačiau nesutiktina su tuo, kad abu keliai turi būti įrengiami iš lauko pusės ir kad tai papildomai pagrindžia negalimumą įrengti įvažiavimą iš išorės. 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertė R. U. patvirtino, kad iš ieškovės Patalpų 1 gaisro atveju galima evakuotis ne tik per ieškovės naudojamus patekimo į Patalpas 1 kelius (patekimo į Patalpas 1 įrengimo iš lauko atveju – būtent šiuo keliu), bet ir per esamus, jau egzistuojančius evakavimosi kelius per atsakovės patalpas. Tokią išvadą leidžia daryti ir teismo ekspertizės akte pateiktas paaiškinimas, kad evakavimuisi gali būti naudojami 24P1b patalpos (t. y. atsakovės patalpų) keliai, įrengiant priešgaisrines užtvaras, atsiveriančias automatiškai esant gaisro pavojui (ekspertizės akto 54 l.). Iš ieškovės Patalpų 1 egzistuojantys du praėjimai į atsakovės patalpas gaisro atveju leistų užtikrinti evakavimąsi per atsakovės patalpas naudojantis atsakovės patalpose esamais evakavimosi keliais, tam nebūtina įrengti atskiro (dar vieno) įėjimo / įvažiavimo iš lauko pusės į ieškovės Patalpas 1. Atsakovei nesutinkant leisti naudotis esamais praėjimais, toks sutikimas galėtų būti gautas teismo tvarka, be to, turėtų būti išspręstas priešgaisrinių užtvarų įrengimo ir galbūt kiti klausimai, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

91.       Teismas pažymi, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi argumentais, jog ieškovė, įsigydama ginčo patalpas, turėjo įvertinti jų būklę, naudojimo sąlygas ir galimybes, taip pat ankstesnių patalpų savininkų veiksmus (laiptų į pirmą aukštą, durų į gretimą pastatą 13P3b panaikinimą). Teismo vertinimu, nustačius, kad ieškovė be servituto savo Patalpomis 1 naudotis pagal paskirtį neturi galimybės, aplinkybė, kad įsigydama patalpas ji galėjo ir turėjo matyti, jog jos neturi savarankiško įėjimo / įvažiavimo, šios išvados pakeisti negalėtų. Servituto būtinybei konstatuoti svarbiausią reikšmę turi ne viešpataujančiojo daikto įsigijimo aplinkybės, bet realiai egzistuojantis poreikis užtikrinti tokio daikto tinkamą naudojimą. Juolab kad ieškovės Patalpų 1 įsigijimo metu į jas buvo netrukdomai patenkama iš atsakovės patalpų iki tol, kol nekilo šalių ginčas. 

92.       Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė, siekdama įgyti teisę naudotis atsakovei priklausančių patalpų dalimi savo poreikiams patenkinti, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad kitokios realios galimybės naudotis savo patalpomis pagal paskirtį ji neturi arba tokia galimybė būtų neprotinga ir neproporcingai varžytų ieškovės teises lyginant su atsakovės teisių suvaržymu nustačius servitutą. Tokių įrodymų byloje nepateikta, t. y. neįrodyta, kad ieškovė neturi galimybės naudotis savo patalpomis įsirengdama įvažiavimą į jas iš išorės.

93.       Pažymėtina, kad servitutas nustatomas neribotam laikui. Ieškovės Patalpos 1, kaip ir atsakovės patalpos, yra gamybinės paskirties, taigi servituto nustatymas ne tik suvaržytų naudojimąsi patalpomis kaip daiktais, bet ir apsunkintų gamybinės veiklos jose vykdymą. Šioje byloje analizuota ir nepaneigta alternatyva ieškovo prašomo servituto per atsakovės patalpas nustatymui yra ne kitas servitutas, bet galimybė ieškovei naudotis savo Patalpomis 1 nenustatant servituto, t. y. įsirengiant savarankišką patekimą į jas iš išorės. Galėjimas savarankiškai naudotis daiktu, neapsunkinant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto ir nesukuriant situacijos, kurioje turėtų būti derinami šalių interesai, mokamas atlyginimas už naudojimąsi kito asmens daiktu ir pan., turi absoliutų prioritetą prieš servituto nustatymą, nes toks naudojimasis, ypač kaip šiuo atveju, kai sprendžiama dėl naudojimosi gamybinėmis patalpomis, leidžia pilnavertiškai naudotis nuosavybe gamybinei veiklai vykdyti, gauti iš jos siekiamą ekonominę naudą ir užkerta kelią ateityje kilti ginčams, kurių potenciali galimybė visuomet išlieka, kai asmenų teisė naudotis nuosavybe yra susaistoma tam tikrais tarpusavio įsipareigojimais. 

94.       Nuosavybės teisių apribojimas teismo sprendimu negali būti taikomas remiantis prielaidomis ir hipotetinėmis, o ne konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovei nepateikus įrodymų, kurie leistų teismui atmesti bet kokią realią galimybę patekti į ieškovės Patalpas 1 ir suteiktų pagrindą išvadai, kad ieškovės teisei naudotis savo Patalpomis 1 užtikrinti būtina apriboti atsakovės nuosavybės teises, nustatant atsakovės patalpoms servitutą (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti servitutą.

95.       Pradinė atsakovė AB SEB bankas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę atsakovės patalpų savininkui ar naudotojui: 1) patekti į lauką iš atsakovės patalpų ir iš lauko į šias patalpas per ieškovei priklausančias 96 kv. m bendro ploto buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-28, įskaitant vaikščiojimą ir judėjimą krovai skirtomis transporto priemonėmis; 2) įspėjus ieškovę prieš 2 darbo dienas patekti į atsakovės patalpas ir iš jų į lauką per ieškovės Patalpas 2, įskaitant vaikščiojimą ir judėjimą krovai skirtomis transporto priemonėmis (2 t., b. l. 9). Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (2 t., b. l. 144) prašė jį atmesti, nurodydama, kad priešieškiniu nepagrįsta tokio servituto nustatymo būtinybė, nes neįrodyta, kad atsakovė negali naudoti savo patalpų pagal paskirtį nenustačius servituto. Ieškovė 2017 m. vasario 15 d. pateikė vartų įrengimo projektinį pasiūlymą, kuriuo įrodinėjo atsakovės galimybę įsirengti įvažiavimą į savo patalpas ir servituto poreikio nebuvimą (3 t., b. l. 66-84). 

96.       Atsakovė UAB „Linksmas“ 2019 m. lapkričio 18 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė prašymą atsiimti priešieškinį (7 t., b. l. 55, 62), nurodydama, kad šiuo metu yra užbaigti naujo patekimo į atsakovės patalpas įrengimo darbai, turint teisės aktų nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją, reikiamus suderinimus ir leidimus, todėl priešieškiniu prašomo servituto būtinybės nebėra. Atsakovė pažymėjo, kad ji negali atsisakyti priešieškinio reikalavimų, nes bet kuriai iš kontroliuojančių institucijų ieškovės skundų pagrindu apribojus atsakovės galimybes naudotis naujai įrengtu patekimu į atsakovės patalpas (vartais), atsakovė gali būti priversta pakartotinai reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo. Atsakovė prašė priimti priešieškinio reikalavimų atsisakymą.

97.       Ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. prašė netenkinti atsakovės prašymo atsiimti priešieškinio reikalavimus, atsižvelgdama į tai, kad prašymas pateiktas praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo bylos nagrinėjimo pradžios, ir vadovaudamasi CPK 139 straipsnio 1 dalimi.

98.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, t. y. nesant ieškovės sutikimo, atsakovės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsisakyta patenkinti.

99.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad poreikio nustatyti servitutą atsakovė neturi, nes įsirengė vartus į savo patalpas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad siekė atsiimti priešieškinį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, o atsisakyti ieškinio atsakovė negali, nes ieškovė skundžia visus atsakovės veiksmus, taigi yra grėsmė, kad ieškovė gali ginčyti ir vartų įrengimo teisėtumą. Tokiu atveju atsakovė, atsisakiusi priešieškinio, nebeturėtų galimybės iš naujo pareikšti ieškinį teisme dėl servituto nustatymo, o teismui atmetus priešieškinį dėl to, kad servituto poreikio nebeliko, atsakovei išliks galimybė, vėl atsiradus servituto poreikiui, dėl to kreiptis į teismą, nes tai nebūtų vertinama kaip tapatus reikalavimas.

100.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė sutiko su priešieškinio atsiėmimu su sąlyga, jeigu bus atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir išlaidas už atsakovės vartų projekto parengimą. Tačiau atsakovė nesutiko šias išlaidas atlyginti.

101.       Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovės patalpoms naudotis pagal paskirtį servitutas nebūtinas (ekspertizės akto 64-65 l.).

102.       Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atsakovės patalpomis naudotis (į jas įvažiuoti) servitutas nereikalingas, atsakovė priešieškinio reikalavimus palaiko tik formaliai, siekdama išsaugoti procesinę galimybę pakartotinai kreiptis į teismą, bet ne dėl to, kad turėtų materialųjį teisinį interesą, tą ji pati pripažįsta. Teismo vertinimu, toks atsakovės procesinis elgesys nėra tinkamas ir sąžiningas, nes jos valia procesas tęsiamas siekiant ne apginti jos pažeistą ar ginčijamą teisę, bet išsaugoti procesinę galimybę kreiptis į teismą, siejamą su galimu statybos darbų (naujų vartų įrengimo) neteisėtumu. Tai nėra teisėtas ir gintinas interesas. Kadangi pati atsakovė pripažįsta, jog įsirengus naują įvažiavimą (vartus) servitutas patekti į jos patalpas per ieškovės patalpas jai nėra būtinas, konstatuotina, kad neegzistuoja servituto nustatymo sąlyga – negalimumas naudoti savo daikto pagal paskirtį nenustačius servituto (CK 4.111 straipsnio 1 dalis), todėl priešieškinis dėl servituto nustatymo pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties.

103.       Remiantis sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytais argumentais, ieškinys dėl servituto nustatymo netenkinamas, nes ieškovė neįrodė, kad jos Patalpų 1 neįmanoma naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis nenustačius servituto. Teismas taip pat atmeta priešieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, nes atsakovė pripažino, kad įsirengė vartus į savo patalpas ir gali jomis naudotis be servituto per ieškovės patalpas.

104.       Atsisakęs patenkinti ieškinį ieškovei neįrodžius negalimumo naudotis Patalpomis 1 be servituto, teismas nepasisako dėl servituto nustatymo per atsakovės patalpas pagal ieškovės pateiktus planus proporcingumo ieškovės poreikiams, atitikties teisės aktų reikalavimams, servituto atlygintinumo, taip pat dėl ieškovės prašymo leisti sprendimą vykdyti skubiai bei atsakovės prašymų nustatyti, kad atlyginimas už servitutą būtų mokamas iš ieškovės bankroto administravimo lėšų ir kad servitutas įsigaliotų tik po to, kai ieškovė sumokės nustatyto dydžio atlyginimą už naudojimąsi servitutu. Šie klausimai nagrinėjamai bylai nebeturi teisinės reikšmės.

105.       Sprendimui įsiteisėjus, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, apie priimtą sprendimą praneština Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

106.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei UAB „Linksmas“ atlikti jos patalpose bet kokius statybos darbus, kuriais būtų panaikinamas, rekonstruojamas ar bet kaip kitaip pertvarkomas pravažiavimas tarp negyvenamosios patalpos – gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ieškovei priklausančių Patalpų 2, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

107.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiškai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu pareikštų reikalavimų patenkinimo ar atmetimo atveju. Nagrinėjamu atveju ieškinys ir priešieškinis yra atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos atsikertant į priešieškinį, o atsakovei – atitinkamai bylinėjimosi išlaidos, patirtos atsikertant į ieškinį. Žyminis mokestis šalims neatlygintinas.

108.       Iš šalių pateiktų dokumentų, patvirtinančių jų turėtas atstovavimo išlaidas, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalis šių išlaidų patirta dėl ieškinio ir kokia dalis – dėl priešieškinio reikalavimų nagrinėjimo teisme, todėl teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, aplinkybę, kad atsakovė neatsisakė priešieškinio, nors pati pripažino, kad jos teisės nėra pažeistos ir ji neturi materialiojo teisinio intereso palaikyti priešieškinio reikalavimus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pagrindinis šalių ginčas buvo susijęs su ieškinio reikalavimais ir tai iš esmės lėmė bylos nagrinėjimo trukmę, sudėtingumą bei bylinėjimosi išlaidų susidarymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis), sprendžia, kad šalims jų patirtos atstovavimo išlaidos atlygintinos tokiu santykiu: ieškovei atlygintina 20 procentų jos patirtų atstovavimo išlaidų, o atsakovei – 80 procentų jos patirtų atstovavimo išlaidų. Teismas pažymi, kad šalims atlyginamos tik tos atstovavimo išlaidos, kurios buvo patirtos už advokatų (advokatų padėjėjų) paslaugas, suteiktas būtent šioje byloje, ir kurias patvirtina iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui pateikti jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Tokiu pačiu santykiu šalims atlygintinos jų išlaidos, susijusios su teismo ekspertizės atlikimu ir teismo ekspertės dalyvavimu teismo posėdyje bei išvažiuojamuosiuose teismo posėdžiuose.

109.       Kitos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus bylos išnagrinėjimo rezultatą ir šalių pozicijas byloje (išlaidos specialistams už konsultacijas, ekspertinių tyrimų atlikimą, antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą ir kitos bylinėjimosi išlaidos), paliekamos šalims ir neskirstomos.

110.       Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė iš viso sumokėjo 6198,04 Eur už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas ir 2500 Eur už ekspertizės atlikimą ir ekspertės dalyvavimą teismo posėdžiuose. Taikant sprendimo 108 punkte nurodytą proporciją, jai iš atsakovės priteistina 1739,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji šioje byloje patyrė ir apmokėjo 16 090,53 Eur išlaidų už teisines paslaugas, taip pat sumokėjo 150 Eur už teismo ekspertės dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė prašė priteisti jai ir pradinės atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų atlyginimą pradinei atsakovei patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos nepriteisiamos. Atsakovei iš ieškovės priteisiama 80 proc. išlaidų, t. y. 12 992,42 Eur. Įskaičius priteistas sumas, galutiniu sprendimu iš ieškovės atsakovei priteisiama 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

111.       Byloje patirta 86,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Jos taip pat paskirstomos šalims taikant pirmiau nurodytą proporciją ir priteistinos valstybei taip: iš ieškovės – 69,46 Eur, iš atsakovės – 17,37 Eur išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ (juridinio asmens kodas 305119431) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ (juridinio asmens kodas 302560246) 11 252,81 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt du eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ (juridinio asmens kodas 302560246) 69,46 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ (juridinio asmens kodas 305119431) 17,37 Eur (septyniolika eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ (juridinio asmens kodas 305119431) atlikti negyvenamojoje patalpoje – gamybos patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet kokius statybos darbus, kuriais būtų panaikinamas, rekonstruojamas ar bet kaip kitaip pertvarkomas pravažiavimas tarp negyvenamosios patalpos – gamybos patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecornus“ priklausančio pastato – smulkiųjų serijų cecho, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 

Sprendimui įsiteisėjus, apie priimtą sprendimą pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė