Civilinė
byla Nr. 2-1544/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 106.3.
(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V.
J., M. J., M. M., I.
Š., V. I., Z. G., V.
K., V. P., J. M., S.
B., I. B., M. M., L.
J., J. G., D. G., P.
G., L. G., E. Š., N.
M., V. P., K. N., A.
Š., T. G., J. G., A.
G., O. N., S. J., A.
P., V. B. P., L. G., E. P., E. A., L. S.,
I. S., L. S., R. J. ir
J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2010 m. birželio 11 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-5035-560/2010, ir
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydami:
1.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę
visiškai finansuoti ir įrengti daugiabučiam namui, esančiam (duomenys
neskelbtini), tinkamą naudoti atskirą nuotekų tvarkymo sistemą ir įstatymų
nustatyta tvarka perduoti viešajam vandens tiekėjui įrengtos atskiros nuotekų
sistemos valdymo ir naudojimo teisę;
2.
Priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjams
34643,84 Lt turtinės žalos atlyginimą;
3.
Panaikinti UAB „Antakalnio ūkis“
pareiškėjams išrašytas 52225,46 Lt sąskaitas;
4.
Priteisti kiekvienam pareiškėjui iš
Vilniaus miesto savivaldybės po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
2010-04-01 nutartimi Specialioji teisėjų kolegija
konstatavo, jog ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir ją
perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismas
2010-04-29 nutartimi nustatė
pareiškėjų atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei terminą nutarties
motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei sumokėti
nustatyto dydžio žyminį mokestį. Motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad turi
būti pateiktas ieškinys, atitinkantis CPK 111-114, 135
straipsniuose nustatytus reikalavimus, jame, be kita ko, turi būti nurodyta
ieškinio suma, o prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, jog yra sumokėtas
atitinkamo dydžio žyminis mokestis.
Ieškovų advokatė šalindama
ieškinio trūkumus pateikė teismui patikslintą ieškinį bei žyminio mokesčio
sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
II.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010-06-11 nutarė ieškinį
palikti nenagrinėtą, kadangi nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio
trūkumai. Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 135 str. yra numatyti ieškinio
turiniui keliami reikalavimai, o šio straipsnio 1dalies 2 punkte ir 3 punkte
yra nurodyta, jog ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas
grindžia savo reikalavimą (ieškinio faktinis pagrindas), ir įrodymai,
patvirtinantys ieškovų išdėstytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1dalies 4 punktas
reikalauja ieškinyje nurodyti ieškovų reikalavimus (ieškinio dalykas).
Teismas taip pat nurodė, kad ieškinyje 33 ieškovai prašė jų
naudai solidariai priteisti iš atsakovų 34 643,84 Lt žalos atlyginimo bei
nurodo, kiek kokiam ieškovui yra priteistina žalos atlyginimo, tačiau,
susumavus prašomas priteisti sumas, kiekvienam iš ieškovų išeina ne 34 643,84
Lt, o žymiai didesnė suma, t.y. nurodyta netiksli ieškinio suma, be to, nesutampa
ir ieškinyje nurodyta ieškinio suma bei sumokėto žyminio mokesčio dydis.
Ieškinyje yra nurodyti 38 ieškovai, tačiau prašoma
priteisti žalos atlyginimą 33 ieškovams ir nėra nurodytos aplinkybės (CPK 135
str. 1d. 2 p.), kodėl nėra prašoma priteisti žalos atlyginimo likusių 5 ieškovų
naudai.
Ieškiniu yra prašoma žalą ieškovų naudai priteisti iš
atsakovų solidariai bei ieškinyje nurodoma, jog įstatymai numato solidariosios
skolininkų pareigos prezumpciją, kai prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu
(CK 6.6 str. 3d.), tačiau ieškovai nenurodė, kokias paslaugas turėjo teikti ar
teikė Vilniaus m. savivaldybės administracija ieškovams, taip pat nenurodė,
kokiu būdu pasireiškė atsakovų UAB „Antakalnio ūkis“, UAB „Vilniaus vandenys“
ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos tarnautojų bendri veiksmai (CK
6.279 str. 1d.), kurie sukėlė prašomą atlyginti turtinę žalą (CPK 135 str. 1d.
2 p.).
III.
Atskirojo
skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo
prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti
ieškinį arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti.
Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apygardos teismas tinkamai neįvykdė
pareigos išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas bei
procesinių dokumentų trūkumų šalinimo procedūros reikalavimus. 2010-04-29
nutartimi teismas nenurodė konkrečių ieškinio formos ir turinio reikalavimų
trūkumų bei neprimokėto žyminio mokesčio dydžio. Teismas tik dėl formalių
priežasčių paliko ieškinį nenagrinėtu.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2009-02-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009, aiškindamas
procesinių dokumentų trūkumų šalinimo klausimus yra išaiškinęs, kad teismo
pareiga išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (CPK
158 str. 3 d.) apima pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams
pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti,
kokus konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, o esant
reikalui, išaiškinti ir kokiu būdu galima trūkumus pašalinti.
3. Apygardos teismas nepagrįstai vertino
ieškinio pagrįstumo klausimą. Teigdamas, kad ieškinyje nenurodyta, kokias
paslaugas atsakovai teikė ir kokiu būdu pasireiškė bendri atsakovų veiksmai,
kurie sukėlė prašomą atlyginti žalą, teismas ieškinio priėmimo stadijoje, o ne
pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 225, 226 str.), pradėjo vertinti
ieškovų reikalavimo dėl solidarios atsakomybės taikymo pagristumo klausimą.
Kita vertus, ieškinyje yra nurodytas ieškinio dalykas bei faktinis pagrindas,
pagrindžiantis solidarios atsakomybės taikymą.
4. Skaičiuodami žyminio mokesčio sumą
ieškovai suklydo tik dėl aritmetinės klaidos dėl bendros žalos atlyginimo
sumos.
5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iš
pateikto įrodymo – lentelės Nr. 1 matyti, kokios konkrečios sumos yra
reikalaujamos priteisti bei nurodyta, kuriems ieškovams nepriteistina žalos
atlyginimo suma, kadangi jų žalos atlyginimo suma yra neigiama (skola paslaugų
teikėjui).
IV.
Apeliacinio
teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo
sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama,
ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja
laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. ar ieškinys atitinka
minimalius CPK jam keliamus reikalavimus. Materialinio teisinio pobūdžio
aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti
analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje,
kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.
Reikalavimai
ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje
dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms
ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų
susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys
galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis,
pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie
grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti
ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams,
kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir
privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo
šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-966/2009).
Tinkamam atskirojo skundo
išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar teismas pagrįstai nutarė, jog trūkumai
neištaisyti ir todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Tam svarbu įvertinti,
kokius trūkumus ieškovų atstovė buvo pareigota pašalinti ir kaip tai įvykdė.
2010-04-29 nutartimi apygardos
teismas įpareigojo pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111-114, 135 straipsniuose
nustatytus reikalavimus, ir pažymėjo, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti
nurodyta ieškinio suma, o prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, jog yra
sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis. Taigi, nutartyje dėl ieškinio
trūkumų pašalinimo teismas konkrečiai įvardino du ieškinio trūkumus, būtent CPK
135 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą ieškinyje nurodyti
ieškinio sumą ir CPK 80, 82 straipsniuose numatytą pareigą paduodant ieškinį
sumokėti žyminį mokestį. Taip teismas ieškovams sudarė prielaidą tikėtis, kad
pašalinus būtent šiuos ieškinio trūkumus, ieškinys atitiks jam keliamus
reikalavimus ir bus priimtas. Šalinant ieškinio trūkumus paduotame
patikslintame ieškinyje yra nurodyta ieškinio suma ir pridėti įrodymai apie
sumokėtą žyminį mokestį. Tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė,
kad minėti ieškinio trūkumai nepašalinti ir todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
Toliau kolegija pasisako dėl kiekvieno skundžiamojoje nutartyje nurodyto nepašalinto
trūkumo.
Viena, teismas
nurodė, kad, susumavus kiekvienam iš ieškovų prašomas priteisti sumas, išeina
didesnė nei nurodyta ieškinio suma, atitinkamai nesutampa nurodyta ieškinio
suma ir sumokėto žyminio mokesčio dydis. Taigi, pirmasis, apygardos teismo
vertinimu, nepašalintas ieškinio trūkumas – nenurodyta tiksli ieškinio suma. Lietuvos
apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bendros ieškinio sumos
nenurodymas, kaip ieškinio trūkumas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti
ieškinį, jei ieškovas ieškinio reikalavimuose nurodo, kokio dydžio sumos reikalauja,
o bendrą ieškinio sumą teismas gali patikslinti ir po ieškinio priėmimo (2008
m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-903/2008). Netiksliai nurodyta
ieškinio suma gali būti patikslinama, tačiau reikalaujama priteisti suma yra
svarbi nustatant mokėtiną žyminio mokesčio dydį.
Antrasis
nagrinėjamu atveju nepašalintas ieškinio trūkumas – nesumokėtas tinkamo dydžio
žyminis mokestis. Pažymėtina, kad šalinant ieškinio trūkumus žyminis mokestis
buvo sumokėtas, tačiau, kaip pažymėjo apygardos teismas, netinkamo dydžio. Pastebėtina
ir tai, kad teismas nebuvo ieškovams nurodęs, kokio konkrečiai dydžio žyminis
mokestis mokėtinas. Todėl, ieškovams sumokėjus žyminį mokestį, tačiau netinkamo
dydžio, iš karto nutarti, kad ieškinio trūkumas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo
nepašalintas ir todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas, reikštų formalų ir
civilinio proceso principų (proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos CPK
7 ir 8 str.) neatitinkantį požiūrį į procesą. Esant tokiai situacijai, nors
ieškovai ir yra atstovaujami profesionalo – advokato – teismas turėjo teisę
pakartotinai nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokio
konkretaus dydžio žyminis mokestis primokėtinas.
Trečiasis
nepašalintas ieškinio trūkumas yra susijęs su ieškinio dalyko nurodymo trūkumais.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nėra
nurodytos aplinkybės (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), kodėl nėra prašoma priteisti
žalos atlyginimo 5 ieškovų naudai.
Ketvirtasis nepašalintas ieškinio trūkumas – nepakankamas
ieškinio pagrindo nurodymas. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu yra prašoma žalą
ieškovų naudai priteisti iš atsakovų solidariai, bet nenurodytas faktinis
solidarios prievolės pagrindas pagal CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis ir ketvirtasis
nepašalinti ieškinio trūkumai nebuvo įvardinti skundžiamoje nutartyje. Todėl
ieškovų atstovė, pateikusi ieškinį, kuriame suformulavo ieškinio reikalavimus
bei išdėstė faktinį reikalavimo pagrindą, pagrįstai tikėjosi, kad pateiktas
ieškinys bus pripažintas atitinkančiu CPK CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.
reikalavimus.
Kadangi teismas, įpareigodamas pašalinti trūkumus, nenurodė
trūkumų, susijusių su pateikto ieškinio dalyko formulavimu bei pagrindo
nurodymu, ieškovų atstovė pagrįstai galėjo skundžiamosios nutarties
motyvuojamojoje dalyje esančios abstrakčios nuorodos į CPK normas, nustatančias
reikalavimus ieškiniui ir procesiniams dokumentams, nesuprasti kaip teismo
įpareigojimo nurodyti, kodėl keleto ieškovų atžvilgiu neprašoma priteisti žalos
atlyginimą ir taip pat nurodyti, faktinį solidarios prievolės pagrindą pagal CK
6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d.
Kolegija
pažymi, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai
suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą,
nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos
teisminio nagrinėjimo ribas. Tačiau
asmenys, paduodantys ieškinį teismui, net kai yra atstovaujami
profesionalo, dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieškinyje
nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieškiniu
pateikiamų įrodymų reikšmę bei pakankamumą. Pagal formuojamą Lietuvos
apeliacinio teismo praktiką, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis
privalo naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Jeigu paduodantis ieškinį
asmuo nesuprato ar netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl
ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač, kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų
šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai
nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs
ieškinio trūkumai turi būti pašalinti.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas
Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas