Civilinė byla Nr. e2-416-1004/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09791-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4;
3.1.18.6; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paežerio vaistinė“ teisininkui K. P. ir atsakovės D. G. atstovui advokatui S. Š.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, biudžetinės įstaigos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo UAB „Paežerio vaistinė“ patikslintą ieškinį atsakovei D. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K. ir biudžetinė įstaiga Marijampolės PN.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu, patikslintu ieškiniu (I t., b.l. 1-6, 97-103) prašė priteisti iš atsakovės 2896,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog nuo 2009-08-14 iki 2016-09-08 atsakovė ėjo ieškovo direktorės pareigas. 2014-11-07 atsakovė padiktavo tretiesiems asmenims ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir dėl šio atsakovės veiksmo tretieji asmenys iš ieškovo banko sąskaitos pasisavino 10000 Lt, kas sudaro 2896,20 Eur. 2017-03-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu dėl nusikaltamų veikų UAB „Paežerio vaistinė“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 1981 str. 1 d. V. K. į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN ir galimai neteisėtai šioje įstaigoje naudodamasis mobilaus ryšo telefonu atliko nusikaltamas veikas ieškovo atžvilgiu panaudodamas sukčiavimą prieš atsakovę. Į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalaivimų, taip pat įtraukti ir Marijampolės PN. Įvertinus, kad dėl ieškovui atsiradusios žalos tiesiogiai atsakinga atsakovė, jai 2016-09-13 buvo pateikta ikiteisminė pretenzija dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovei į pateiktą pretenziją visiškai nereagavus, ieškovas reiškia patikslintą ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo atsakovei.
Pažymi, jog atsakovės, kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti yra nustatytos visos įstatyme numatytos jos taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė.
2009-08-14 atsakovei bankas išdavė ieškovo elektroninės sąskaitų valdymo programos identifikavimo kodų nustatymo priemonę – identifikavimo kodų generatorių, o atsakovė įsipareigojo neperduoti identifikavimo kodų priemonės tretiesiems asmenims. 2009-09-23 atsakovė, veikdama ieškovo vardu, sudarė su banku Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutartį, pagal kurios sąlygų 1.8 ir 7.2 punktus atsakovė įsipareigojo jokiais atvejais neatskleisti tretiesiems asmenims kortelės PIN kodo arba kitų ieškovui suteiktų priemonių, skirtų ieškovo tapatybei patvirtinti (2013-02-27 išduota nauja mokėjimo kortelė). Ieškovo banko sąskaita, iš kurios buvo pasisavinti pinigai, buvo elektroniniu būdu valdoma atsakovės. 2009-09-07 atsakovė veikdama ieškovo vardu, sudarė su banku Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įgijo teisę atlikti elektronines operacijas ieškovo banko sąskaitoje. Sutarties 7.1 punktas numatė, jog tapatybės patvirtinimo priemonės turi būti žinomos tik atsakovei, kuri privalo rūpestingai jas saugoti ir neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims identifikavimo kodų nustatymo priemonių, leisti jiems sužinoti konkrečius identifikavimo kodus, nuolatinį slaptažodį ir/arba identifikavimo kodų generatoriaus slaptažodį arba kitaip leisti su šiais duomenimis susipažinti tretiesiems asmenims.
Atsakovė atskleidė ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus mobiliuoju telefonu paskambinusiam asmeniui, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju. D. G. nesiėmė jokių priemonių įsitikinti, ar skambinęs asmuo turi teisėtą pagrindą reikalauti iš jos atskleisti ieškovo banko sąskaitų kodus ir kitus prisijungimo prie ieškovo sąskaitos banke duomenis. Pažymi, jog tokie atsakovės veiksmai neatitinka rūpestingo, apdairaus, protingo įmonės vadovo elgesio mato ir yra laikytini neteisėtais.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, t.y. atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė 2896,20 Eur žalą, kurią sudaro iš ieškovo banko sąskaitos trečiųjų asmenų pasisavintų piniginių lėšų suma.
Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai jai vadovaujant ieškovui ir neteisėtai atskleidžiant tretiesiems asmenims ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus prie jo sąskaitos banke, tiesiogiai lėme, kad ieškovui buvo padaryta žala.
Atsakovės, kaip bendrovės vadovo, kaltė atlikus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, pagal įstatymą yra preziumuojama. Dėl šių priežasčių ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamąsi kaltės nebūvimu, turi atsakovė, t.y. bendrovės vadovas.
Nurodė, jog ieškovui buvo žinoma, jog atsakovė neturėjo jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, bei ieškinio padavimo metu nedirbo, nes nuo 2016-09-08 buvo atleista iš direktorės pareigų.
Dubliku ieškovas patikslintą ieškinį prašė tenkinti visiškai (I t., b.l. 143-147). Paaiškino, jog atsakovės sutartys su banku yra patvirtintos jos parašu, kas patvirtina, jog ji yra susipažinusi su kiekvienos sutarties sąlygomis ir įsipareigojo jų laikytis. Nurodė, jog ieškovas savarankiškai nusprendė, kokį pažeistų teisių gynybos būdą pasirinkti ir atsakove patraukė tik D. G.. Būtent iš jos ieškovas reikalauja turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė kaip įmonės direktorė pažeidė su banku sudarytų sutarčių nuostatas ir atskleidė ieškovo banko sąskaitos duomenis trečiajam asmeniui, todėl D. G. taikytina civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos atlyginimo. 2014-09-13 atsakovės pavogti dokumentai nėra teisinis pagrindas nenustatyti jos kaltės dėl ieškovui padarytos žalos. Pažymėjo, jog atsakovės veiksmai telefonu atskleidus ieškovo elektroninės bankininkystės duomenis tretiesiems asmenims, prieš tai nepasikonsultavusi su ieškovo akcininku ir jo nurodytu teisininku, negali būti laikomi paprastu neatsargumu.
Ieškovas teismo posėdyje patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad siekiant išvengti galimo dvigubo išieškojimo, atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kurioje kaltu dėl sukčiavimo ir kitų nusikaltamų veikų kaltu buvo pripažintas V. K.. Pažymėjo, jog ne atsakovė nukentėjo asmeniškai, o ieškovas patyrė turtinę žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriai, kaip įmonės direktorei, taikomi didesni atidaus rūpestingo ir protingo asmens standartai. Į bylą pateikė ieškovo sutarčių su banku originalus (II t., b.l. 20).
Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškovo patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, panaikinant taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (I t., b.l. 116-125). Nurodė, jog nebuvo pažeistas 2009-08-14 patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, nes nusikaltimo įvykdymo atveju naudotojas turi pranešti teisėsaugos institucijoms, su jomis bendradarbiauti, siekiant išaiškinti nusikaltimą. Atsakovė nėra pažeidusi ir 2009-09-23 Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutarties 1.8 ir 7.1. punktų reikalavimų, nes ieškovas nepateikė minimų sutarčių su atsakovės parašu. Pažymėjo, jog minimų sutarčių lapai atsakovės nepasirašyti, kas leidžia teigti, jog ji su sutarčių sąlygomis nebuvo supažindinta.
Paaiškino, jog ieškovas visiškai suvokia, jog patyrė žalą būtent dėl įmonės bei jos vadovės atžvilgiu įvykdytų nusikaltamų veikų, ir tai buvo pagrindinė sąlyga ieškovo nuostoliams atsirasti. Tačiau ieškovas nesitikėdamas iš teismo pripažinto kaltu nusikalstamas veikas padariusio V. K. gauti žalos atlyginimą, ieškinį žalai atlyginti reiškia nusikaltamos veikos įtakoje dėl sukčiavimo apgautai buvusiai įmonės vadovei, kaip dėl neįgalumo ir bedarbystės silpniausią priešininkę. Byloje atsakovu turėtų būti traukiamas nusikalstamas veikas įvykdęs V. K., kurio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga ieškovo žalai atsirasti. Mano, jog Marijampolės PN taip pat nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų, jog įkalinimo įstaigoje kalinamam V. K. nepateks mobilaus ryšio telefonas, todėl ir valstybė privalo prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Nors pripažįsta, jog atsakovą pasirenka pats ieškovas reikšdamas reikalavimą, tačiau mano, kad byloje ieškinys turėtų būti pareištas solidariems atsakovams – V. K. ir Marijampolės PN.
Iš atsakovės 2014-09-13 pavogus piniginę su visais dokumentais, įskaitant ir įmonės dukumentus, ieškovo banko kortelės buvo užblokuotos ir išimtos naujos. Paaiškino, kad 2014-11-07 sulaukus skambučio iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotoju prisitačiusio asmens atsakovė pagalvojo, kad kažkas galėjo pasinaudoti dar 2014-09-13 pavogtų dokumentų duomenimis ir tikėjo, jog bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir banku, siekiant užkardyti nusikalstamų veikų darymą. Nurodė, jog nusikalstama veika prieš įmonę buvo padaryta paveikus atsakovės laisvą valią ir ją apribojus dėl profesionaliai veikusių asmenų nusikaltamų veikų padarymo, tikintis atsakovei veikti ieškovo naudai. Supratusi buvusi apgauta ji nedelsdama kreipėsi į teisėsaugos institucijas, su jomis bendradarbiavo ir to rezultate ikiteisminio tyrimo byloje buvo nustatytas nusiklastamas veikas padaręs asmuo – V. K.. Todėl pagal savo suvokimą ir galimybes atsakovė vykdydama savo, kaip įmonės vadovės pareigas, elgėsi ir veikė tinkamai bei rūpestingai, siekė apsaugoti įmonę nuo padarytos žalos tiek būdama apgauta ir suklaidinta, tiek ir vėliau supratusi apgaulę (sukčiavimą), teikė parodymus teisėsaugos institucijoms, parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, teisme teisiamojo posėdžio metu. Tuo ji neturėjo jokios tyčios padaryti įmonei žalos, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ir nebuvo jos didelio neatsargumo, kadangi ji veikė būdama gerai parengtos ir suplanuotos apgaulės (sukčiavimo) įtakoje. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių ieškovo patikslintas ieškinys atsakovei turi būti atmestas.
Ieškovas neturėjo savo direktorei jokių pretenzijų dėl 2014-11-07 patirtos žalos nei iki jos atleidimo, nei atleidimo metu. Tik po dviejų metų paaiškėjus, jog galimybė atgauti patirtą žalą baudžiamojoje byloje yra minimali, ieškovas pradėjo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.
Ieškovas nepagrįstai kildina atsakovės atsakomybę dėl tariamų sutarčių su banku netinkamo vykdymo ir tik interpretuoja nusikaltimo įtakoje atsakovės veiksmus kaip kaltus ir žalingus įmonei. Nors akivaizdu, jog įmonės vadovė neveikė priešingai įmonės interesams. Pažymėjo, jog visiškos materialinės atsakomybės ar jos esmę atitinkanti sutartis ieškovo su atsakove nebuvo sudaryta. O bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei ši žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Ginčo atveju atsakovės, kaip įmonės direktorės, veiksmai atitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimus bei juos galima laikyti protingus. Atsakovės veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo, susijusio su įmonės komercinės veiklos rizika. Konstatuojama, jog darbo teisės pagrindu, tiek civilinės atsakomybės pagrindu atsakovė dėl ieškovo patirtos žalos nėra atsakinga. Pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl konkretaus asmens neteisėtų veiksmų, tenka reikalavimus keliančiam asmeniui.
Tripliku atsakovė prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą (I t., b.l. 192-197). Pažymėjo, jog ieškovas ignoruojant tiesiogiai atsakingų asmenų už žalą kriterijų, pasirinko atsakovą šioje byloje iš esmės pagal vienintelį kriterijų – galimybę išieškoti įmonei padarytą žalą. Kaip įmonės vadovė, atsakovė nėra bausta dėl pažeidimų, jos veikla netirta, neatlikti jokie kiti veiksmai, kurie leistų įsitikinti ieškovo veiksmų šioje byloje sąžiningumu. Atsakovei byloje netaikytina įstatyme numatyta kaltės prazumpcija, kadangi šios prezumpcijos taikymui būtina nustatyti, kad atsakovė atliko kokius neteisėtus veiksmus.
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, ją atstovavo atstovas advokatas, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nesutiko su ieškovo pareikštu patikslintu ieškiniu. Nurodė, jog atsakovė nesikreipė konsultacijų į teisininką, nes neturėjo galimybės atsitraukti. Dėl šiuo pagrindu vykdomų nusikaltamų veikų analogiškai yra nukentėję ir kitų asmenų. Prašė ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Marijampolės PN pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t., b.l. 202-205). Nurodė, kad ir nustatyta, jog tretysis asmuo V. K. nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas įkalinimo įstaigoje - Marijampolės PN, tačiau kategoriškai nesutinka su atsakovės teiginiais dėl draudžiamų daiktų patekimo į įkalinimo įstaigą. Mano, jog negali būti atsakovu ar solidariu atsakovu su nusikaltamą veiką padariusiu V. K. šioje byloje, nes ėmėsi visų įmanomų ir reikalingų veiksmų užkardyti į pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams, tame tarpe ir mobilaus ryšio telefonams. Pažymėjo, jog tuo tinkamai vykdo pareigą būti atidžiais ir rūpestingais. Prašė byla nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl bylą išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K., atsiliepimo į patikslintą ieškovo ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl byla išbagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
- Dėl atsakovo tinkamumo
Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog byloje ieškinys turėtų būti pareištas solidariems atsakovams – V. K. ir Marijampolės PN. Atsiliepime atsakovė pripažįsta, jog atsakovą pasirenka pats ieškovas reikšdamas reikalavimą. Pagal įstatymą, ieškovas formuluoja ieškinio pagrindą ir dalyką bei turi teisę kreiptis teisinės gynybos laisva valia pasirinkdamas pažeistų teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. 1 d. 2,4 p., 13 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 1 d., 1.138 str.). Nors atsakovė neturi nekilnojamojo turto, (I t., b.l. 20), nuo 2016-09-08 nebedirba UAB „Paežerio vaistinė“ (I t., b.l. 14), jai 2016-11-27 buvo pervedama našlių arba našlaičių pensija ir netenkto nedarbingumo pensija (I t., b.l. 128), tačiau ji byloje yra tinkama šalis (atsakovė). Ieškovas pasirinkdamas atsakove D. G. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes civilinio ieškinio reikalavimų ikiteisminiome tyrime (I t., b.l. 17-19) trečiajam asmeniui V. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio teisme metu atsisakė (I t., b.l. 211-215), įvertinęs jo asmenybę, charakteristiką ir byloje pareikštus kitų nukentėjusių asmenų turtinio pobūdžio reikalavimus dėl jo nusikalstamų veikų (I t., b.l. 21-31, 32-37, 38, 39, 42, 43-73). Įvertintina ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Marijampolės PN, pozicija dėl atsakovės tinkamumo ieškovo reikalavimams pareikšti. Pažymėtina, jog ieškovo teisė rinktis ne tik kam, bet ir kada ieškinio reikalavimus pareikšti, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovo ieškinio pareiškimo laiko nėra pagrįsti, todėl atmestini.
- Dėl ginčo esmės
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nuo 2009-08-14 iki 2016-09-08 D. G. buvo UAB „Paežerio vaistinė“ direktorė (akcininkas T. E.) (I t., b.l. 7-8, 10-13, 14). 2009-08-14 D. G. „Swedbank“, AB išdavė naudotojo (UAB „Paežerio vaistinė“) elektroninės sąskaitų valdymo programos identifikavimo kodų nustatymo priemonę – identifikavimo kodų generatorių (I t., b.l. 80; II t., b.l. 20). 2009-09-23 D. G. kaip naudotoja (UAB „Paežerio vaistinė“ direktorei) sudarė su „Swedbank“, AB Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutartį (2013-02-27 išduota nauja mokėjimo kortelė) (I t., b.l. 81-83, 84-86; II t., b.l. 20). 2009-09-07 D. G. kaip naudotoja (klientas UAB „Paežerio vaistinė“) sudarė su „Swedbank“, AB Elektroninių paslaugų teikimo sutartį (I t., b.l. 87-89; II t., b.l. 20).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovė turėjo banko išduotą ieškovo elektroninės sąskaitų valdymo programos identifikavimo kodų nustatymo priemonę – identifikavimo kodų generatorių ir įsipareigojo neperduoti identifikavimo kodų priemonės tretiesiems asmenims. Atsakovė, veikdama ieškovo vardu, buvo sudariusi su banku Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutartį (2013-02-27 išduota nauja mokėjimo kortelė), pagal kurios sąlygų 7.2 punktą įsipareigojo jokiais atvejais neatskleisti tretiesiems asmenims kortelės PIN kodo arba kitų ieškovui suteiktų priemonių, skirtų ieškovo tapatybei patvirtinti (2013-02-27 išduota nauja mokėjimo kortelė). Ieškovo banko sąskaita, iš kurios buvo pasisavinti pinigai, buvo elektroniniu būdu valdoma atsakovės 2009-09-07 Elektroninių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Šios sutarties 7.1 punktas numatė, jog tapatybės patvirtinimo priemonės turi būti žinomos tik atsakovei, kuri privalo rūpestingai jas saugoti ir neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims identifikavimo kodų nustatymo priemonių, leisti jiems sužinoti konkrečius identifikavimo kodus, nuolatinį slaptažodį ir/arba identifikavimo kodų generatoriaus slaptažodį arba kitaip leisti su šiais duomenimis susipažinti tretiesiems asmenims.
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovė atskleidė ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus mobiliuoju telefonu paskambinusiam asmeniui, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju ir tuo D. G. nesiėmė jokių priemonių įsitikinti, ar skambinęs asmuo turi teisėtą pagrindą reikalauti iš jos atskleisti prisijungimo prie ieškovo sąskaitos banke duomenis.
Atsakovės argumentai, dėl to, jog nebuvo pažeistas 2009-08-14 patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, nes nusikaltimo įvykdymo atveju naudotojas turi pranešti teisėsaugos institucijoms, su jomis bendradarbiauti, siekiant išaiškinti nusikaltimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Iškilus grėsmei, kad identifikavimo kodų priemones gali užvaldyti tretieji asmenys, apie tai praneština bankui (2009-08-14 patvirtinimo 3 p.), tačiau atsakovė pateikė ne informaciją, o pačius prisijungimo prie ieškovo banko sąskaitos duomenis. Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti ir atsakovės argumentai dėl nepasirašytų 2009-09-23 Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita, sutarčių (2013-02-27 išduota nauja mokėjimo kortelė) bei 2009-09-07 Elektroninių paslaugų teikimo sutarties. Banko sutarčių blankuose tam numatytoje vietoje yra ne tik D. G. vardu bei pavarde rašytas tekstas, bet ir parašas, kas aiškiai nustatyta iš ieškovo pateiktų sutarčių originalų. Pažymėtina, jog minėti blankai pasirašyti ir banko darbuotojo.
Atsakovė nurodė, jog dėl V. K. nusikalstamų veiksmų atskleidė ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis. Iš tiesų 2017-03-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu dėl nusikaltamų veikų UAB „Paežerio vaistinė“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 1981 str. 1 d. (II t., b.l. 27-32). Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nustatyti V. K. ir kitų asmenų nusikalstami veiksmai ir faktas, kad iš atsakovės gavus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis prie UAB „Paežerio vaistinė“ „Swedbank“, AB banko sąskaitos per kelis kartus tretiesimes asmenims buvo pervesta 2896,20 Eur (10000 Lt) suma, ką patvirtina UAB „Paežerio vaistinė“ 2014-11-07 banko sąskaitos išrašas (I t., b.l. 16).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. G. atskleidė tretiesiems asmenims ieškovo banko sąskaitos prisijungimo duomenis. Prievarta jai nebuvo taikoma, ji nebūdama atidi ir rūpestinga, patikėjo nusikalstamas veikas darančiais asmenimis. Bankas V. K. ir tretiesiems asmenims negalėjo ir nebūtų pranešęs ieškovo sąskaitos prisijungimo duomenų, jei nebūtų buvę atsakovės D. G. aptartų veiksmų.
Atsakovė nebuvo sudariusi su ieškovu visiškos meterialinės atsakomybės sutarties. D. G. darbo sutartis buvo neterminuota, jos pareigos UAB „Paežerio vaistinė“ buvo direktorė – buhalterė, darbo trukmė 0,5 etato (I t., b.l. 126-127). Pažymėtina, jog atsakovės atsakomybė nekyla iš darbo teisinių santykių. D. G. pažeidė 2009-09-07 Elektroninių paslaugų teikimo sutarties 7.1 punktą, atskleisdama prisijungimo prie ieškovo sąskaitos duomenis tretiesiems asmenims.
Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog 2014-09-13 atsakovės pavogti dokumentai nėra teisinis pagrindas nenustatyti jos kaltės dėl ieškovui padarytos žalos. 2014-09-13 pranešime D. G. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. nėra nurodytos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, pavogti daiktai, dokumentai ir kt. (I t., b.l. 129).
Ieškovas dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė ieškinyje nurodomo 2896,20 Eur dydžio nuostolius, kurių atsakovė ir raginama raštu (I t., b.l. 75-79) ieškovui negrąžino. Teismas atsakovės veiksmus vertina kaip neatsargią kaltės formą - didelį jos neatsargumą. Dideliu neatsargumu laikomi asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Atsakovė D. G., pažeisdama savo įsipareigojimus bankui dėl prisijungimo prie ieškovo sąskaitos, šiuos duomenis atskleidė tretiesiems asmenims, kurie iš anksto suplanuotais nusikalstamais veiksmais, apsimesdami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, vėliau banko darbuotoju, juos iš atsakovės išgavo, ką atsakovė patvirtino ir liudytojo apklausos protokole (I t. b.l. 130-131).
Dėl ieškovo patirtos 2896,20 Eur žalos sumos, kurią sudaro iš ieškovo banko sąskaitos trečiųjų asmenų pasisavintų piniginių lėšų suma, ginčo nėra.
Vertindamas bylos faktines aplinkybes ir spręsdamas dėl atsakovės kaltės, teismas atsižvelgia į tai, kad ji sutartimis su banku buvo įsipareigojusi neatskleisti duomenų, netgi banko darbuotojams. Informacijos apie galimą sukčiavimą pasinaudojant banko klientų patikimumu, bandant išvilioti iš gyventojų asmens ir įmonių tapatybės patvirtinimo priemones ar kitus sukčiavimo atvejus, buvo ir yra pakankamai (II t., b.l. 8-9, 12-18). Asmenys per masinės informacijos priemones nuolat įspėjami, kad pareigūnai ar banko darbuotojai niekada telefonu neprašo aptartų gyventojų duomenų.
Teismas sutinka, jog nuteistasis V. K. ir kiti asmenys buvo pakankamai įtikinamai sugalvoję ir pasirengę atlikti nusikalstamas veikas - išgauti banko sąskaitų duomenis. Jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi su banku pasirašytos sutarties sąlygas (7.1 p.), neatskleidusi tretiesiems asmenims ieškovo prisijungimo duomenų prie sąskaitos banke, minėtiems asmenims atlikti savo suplanuotus veiksmus nebūtų pavykę.
Taip pat atsakovės neatsargumą patvirtina ir tai, jog, ji minimoje sutuacijoje nepasikonsultavo su ieškovo akcininku ir jo nurodytu teisininku, nors įprastai įmonės veiklos klausimas tai nuosekliai atlikdavo (I t., b.l. 1721-188). Nors dar tą pačią dieną atsakovė ieškovo vardu pareiškimu (I t., b.l. 15) kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl apgaulės būdu išviliotų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų nuo UAB „Paežerio vaistinė“ banko sąskaitos, tačiau įmonės lėšos jau buvo panaudotos. Atsakovė iš karto nesusivokė dėl to, ar buvo priežastys telefonu atskleisti trečiųjų asmenų prašomus duomenis. Dėl aukčiau minimų motyvų atsakovės elgesio faktinės aplinkybės vertinamos tik kaip jos didelis didelis neatsargumas, nes neatitinka rūpestingo, apdairaus, protingo įmonės vadovo (CK 2.87 str.) elgesio mato.
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1, 2 d.).
Ieškovui išaiškintina, jog teismui nustačius sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 str.). Nors ieškovas pažymėjo, jog atsakovės, kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti yra nustatytos visos įstatyme numatytos jos taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė. Tačiau ir šiuo atveju teismo pareiga yra pagal įstatymą kvalifikuoti šalių santykius ir taikyti reikiamas teisės normas.
Dėl šių priežasčių teismui ginčą kvalifikavus kaip sutartinę daliktinę atsakovės atsakomybę yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas įrodė atsakovės sutartinės prievolės neįvykdymą, todėl pagrįstai šioje byloje pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti dėl to patirtus nuostolius (CPK 178 str.). Ieškovo patikslintas ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, byloje nustatytos visos atsakovės D. G. sutartinės civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, todėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas priteistinas iš atsakovės, tuo patikslintą ieškinį dalyje tenkinant visiškai (CK 6.245 str. 3 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1-3 d., 6.249 str.).
Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovės priteisiamos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tuo patikslintą ieškinį dalyje tenkinant visiškai.
Pažymėtina, jog toks susidariusios situacijos teismo vertinimas neužkerta kelio atsakovei iš jos priteistus nuostolius atlyginius ieškovui, vėliau regreso tvarka jų reikalauti iš asmens, jos atžvilgiu įvykdžiusio nusikaltimas veikas ar valstybės, kuri galimai neužtikrino, kad įkalinimo įstaigoje esantis asmuo neturėtų draudžiamų turėti daiktų.
- Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo
Ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos patirtos 181,00 Eur sumos (65,00 + 116,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl 65,00 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei bei 116,00 Eur dydžio išlaidų antstoliui, teismui pritaikius atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, ką pagrindžia bylos rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 9, 112,113) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).
Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 4,94 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti atsakovė, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.).
- Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
2016-11-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11262-1004/2016 atsakovei D. G. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias pritaikius nutarta areštuoti ne didesnei kaip 2896,20 Eur sumai atsakovei D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius bei nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 2896,20 Eur sumai, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Paežerio vaistinė“ (į.k. 144804331), taip pat leidžiant atsakovei per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, bei areštuoti jai priklausančias turtines teises, materialiniu turtu leidžian naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės (I t., b.l. 104-105), paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,263, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus dvidešimt euro centų) nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Paežerio vaistinė“, į.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 181,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Paežerio vaistinė“, į.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,94 Eur (keturis eurus devyniasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
2016-11-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11262-1004/2016 atsakovei D. G. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ne didesnei kaip 2896,20 Eur sumai palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidotas Narvidas