Civilinė byla Nr. 2-754-324/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01505-2014-3
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.10.5.2.5; 3.2.6.1
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
nustatė:
ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės jos teritorijoje kriminalinių pseudoteismų institucijų ir pseudoteisėjų organizuota ir nusikalstama veika padarytą ir patirtą 1 509 269 Lt (437 114,52Eur) žalą. Teigia, kad žala padaryta Kauno apylinkės teisme civilinių bylų Nr.2-1066/2004 ir 2-581-586/2005 arba Nr.2-11342-615/2008 nagrinėjimo metu, nes kriminalinių institucijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjai nevykdė savo funkcijų, nesivadovavo įstatymais, buvo šališki, vykdė nusikalstamą veiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu, kad sistemingai sutrikdyti sveikatą, sudaryti tokias sąlygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areštuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieškovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyšininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais. Šias aplinkybes patvirtina nurodytų civilinių bylų eiga ir medžiaga.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pateikus atskirąjį skundą, jam neduota eiga suklastojant faktą, kad registruotu paštu siųstas atskirasis skundas šiame teisme negautas. Lietuvos apeliacinis teismas nereagavo į ieškovo skundus dėl siųstų procesinių dokumentų suradimo ir kaltų asmenų nustatymo. Tai patvirtina ieškovo 2010 m. vasario 11 d. skundas, 2010 m. vasario 18 d. raštas Nr.(1.15)-03-75. Į ieškovo skundą LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsirašinėjama suklastotais faktais ir aplinkybėmis, kad atskirasis skundas nebuvo siunčiamas registruotu paštu. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. kovo 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. ir 2010 m. liepos 7 d. nutartys. Po pusantrų metų atskirasis skundas atsirado, tačiau į ieškovo skundą LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsirašinėjama, kad nebuvo nei ieškovui, nei valstybei padaryta didelė žala, ir dėl to atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlyginti ieškovui padarytą didelę žalą, o dėl papirkinėjimo ir korupcijos atskleidimo atsisakyta nagrinėti kriminalinėje institucijoje Vilniaus apygardos teisme, nors niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimas, 2014 m. vasario 3 d. ir 2014 m. kovo 10 d. nutartys. Į ieškovo skundą LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu dėl papirkinėjimo ir korupcijos kriminalinėje institucijoje Vilniaus apygardos teisme atskleidimo ir kaltų asmenų nustatymo, kad ieškovui būtų atlyginta padaryta didelė žala, buvo atsirašinėjama, kad ieškovo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio vertinimai ir, nesant jokių objektyvių duomenų, darytina išvada, jog nepadaryta jokia nusikalstama veika, todėl ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas LR BPK 3 str. l d. 1 p. pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina 2014 balandžio 14 d. nutarimas, 2014 m. gegužės 8 d. nutartis. Tačiau kitoje byloje dėl analogiško skundo LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad „skunde nurodytos aplinkybės dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra visai netikrintos, skundžiamame nutarime neanalizuojamos, neįvertintos ir neaptartos, todėl sutikti su prokurorės išvada, kad skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais jis grindžia neva nusikalstamų veikų padarymą, yra tik subjektyvaus pobūdžio vertinimai, juolab būti įsitikinus ir daryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra LR BPK 3str. l d. l p. nurodytos aplinkybės, neatlikus jokių nurodytų aplinkybių patikrinimo, pagrindo nėra, nes LR BPK 168 str. 1 d. numato, kad skundo duomenų patikslinimui galėjo būti atlikti bet kokie būtini veiksmai, nesusiję su procesinės prievartos priemonėmis, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl prokurorės nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pripažintas nemotyvuotu ir nepagrįstu“. Šią aplinkybę patvirtina „Laisvo laikraščio“ straipsnis „Prokuratūra įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pedofilijos bylą nagrinėjančio teisėjo V. P. įtariamų nusikaltimų". Tada kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas panaudojo lietuviško nacionalinio pseudoteisingumo manufaktūros taktiką ir praktiką ir 2014 m. gegužės 8 d. minėtos nutarties nepanaikinimo apeliacinėje instancijoje tikslu tyčia neteisėtai suvaržė ieškovo teisę paduoti skundą, 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nutardamas, kad skundas neva paduotas praleidus terminą ir dėl to atsisakyta jį priimti. Tačiau 2014 m. birželio 30 d. nutartimi kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas panaikino neteisėtą 2014 m. gegužės 8 d. kriminalinės institucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Šias aplinkybes patvirtina 2014 m. gegužės 22 d. skundas, 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, 2014 m. birželio 30 d. nutartis.
Minėtais veiksmais atsakovas kriminalinė Lietuvos Respublika ir kriminalinės pseudoteismų institucijos ir pseudoteisėjai organizuotai dengė nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės kriminalinės Lietuvos pseudopareigūnus ir piliečius, įvykdžiusius nusikaltimus ieškovo atžvilgiu ir vykdė pseudoteisingumą, tikslu neatlyginti ieškovui padarytos didelės žalos ir toliau nebaudžiamai vykdyti tarptautinės teisės uždraustą elgesį LR BK 100 straipsnio prieš ieškovą ir jo artimuosius, todėl atsakovė kriminalinė Lietuva privalo atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Padarytą 1 309 269 Lt (379 190,51 Eur) turtinę žalą įrodo Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3658-392/2013, 200 000 Lt (57 924,00 Eur) neturtinę žalą sudaro patirti nepatogumai ir sukelti pergyvenimai bei organizuoti kriminalinių pseudoteismų, pseudoprokuratūros ir kt. trukdymai nuo 1986 m. apginti teises ir turtinius interesus atsakovės kriminalinės Lietuvos teritorijoje plėšikaujant, prievartaujant turtą, sukčiaujant, kyšininkaujant, banditaujant atsakovės kriminalinės Lietuvos kriminalinėms institucijoms, kai parduodamas nusikalstamai ieškiniui užtikrinti areštuotas bendros jungtinės nuosavybės teise ieškovui priklausantis butas, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia automašina nusikalstamai važinėja Palangos PK tardymo poskyrio viršininkas J. Š., užsidėjęs suklastotus valstybinius numerius, ir dėl to kriminalinės Lietuvos prezidentų paskiriamas Klaipėdos apygardos administracinio, o po to apylinkės teismo teisėju, ir kiti organizuotai ir sistemingai nebaudžiamai vykdyti ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu nusikaltimai bei provokacijos ir t.t., ir t.t., tame tarpe įvykdyti nagrinėjant minėtą civilinę bylą kriminalinėse institucijose Lietuvos apeliaciniame ir Vilniaus apygardos pseudoteismuose.
Konvencijos 6, 13, 14, 41 str., I protokolo l str., Konstitucijos 23, 29, 30, 109 str., 2006 m. rugpjūčio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pagrindu prašo priteisti iš atsakovės jos teritorijoje kriminalinių pseudoteismų institucijų ir pseudoteisėjų organizuota neteisėta ir nusikalstama veika padarytą ir patirtą 1 509 269 Lt (437 114,52 Eur) žalą, sprendimo vykdymą pavesti kriminalinei institucijai Lietuvos Teisingumo ministerijai, CPK 299, 300 straipsnių pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl kriminalinių institucijų Lietuvos apeliacinio pseudoteismo, Vilniaus apygardos pseudoteismo, Vilniaus miesto apylinkės pseudoteismo ir ieškinyje nurodytų pseudoteisėjų veiksmų ir apie nusikaltimo požymius informuoti kriminalinės Lietuvos kriminalinę generalinę prokuratūrą.
Rašytiniais paaiškinimais, pateiktais 2014 m. kovo 24 d., ieškovas nurodė, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 truko 6 metus, civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – 10 metų, civilinėje byloje Nr. 2-581-586/2005 arba Nr. 2-11342-615/2008 – 14 metų. Abi pastarosios civilinės bylos tyčia buvo paliktos nenagrinėtos, nes vilkintos slepiant įvykdytą nusikalstamą veiką ieškovo atžvilgiu, kad sueitų baudžiamo persekiojimo senatis. Visose civilinėse bylose buvo padarytos nusikalstamos veikos ieškovo atžvilgiu, tačiau, nors civilinis kodeksas nustato, kad, paaiškėjus nusikaltimo požymiams, civilinės bylos nagrinėjimo metu būtina pranešti prokuratūros institucijai, tačiau organizuotai nusikalstamai padaryta nusikalstama veika ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu buvo slepiama ir dengiama nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 padaryta nusikalstama veika pardavus teismo areštuotą ieškovo (A. B.) ieškiniui užtikrinti ginčo butą, padaryta nusikalstama veika buvo slepiama sustabdant civilinę bylą iki sueis baudžiamojo persekiojimo senatis, o padaryta nusikalstama veika pripažįstama suėjus baudžiamojo persekiojimo senaties terminui. Tas pats pavogto automobilio atžvilgiu, kuriuo, užsidėjęs suklastotus valstybinius numerius, nusikalstamai nebaudžiamai važinėjo buvęs Palangos PK tardymo poskyrio viršininkas J. Š., kuris nebuvo už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas, bet buvo paskirtas taip vadinamu „teisėju" taip vadinamo „prezidento" V. A. ir tai yra priežastinis ryšys tarp ieškovui padarytos neturtinės žalos ir minėto taip vadinamo kriminalinio nusikaltėlio ir recidyvisto J. Š. nepatraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bet paskyrimo „teisėju", nes už ieškovui padarytą turtinę žalą taip vadinamais „teisėjais" taip vadinamoje Lietuvos teritorijoje paskiriami nusikaltimus ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu padarę lietuviai ir kitų tautybių asmenys. Taip vadinama „Lietuvos teisingumo ministerija" nustato, kad, pardavus areštuotą ginčo butą, ieškovui buvo padaryta turtinė žala, dėl kurios atlyginimo jis turi teisę kreiptis į teismą, bet slepia įvykdytą nusikaltimą ir nekelia baudžiamos atsakomybės klausimo kreipimusi į kompetentingą instituciją, nes civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 prašo atmesti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, dėl kurios nurodinėjo kreiptis į teismą. Kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai taip vadinamų institucijų „Vilniaus apylinkės, apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo" taip vadinami „teisėjai" organizuotai svaiginasi civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013, nebaudžiamai klastodami aplinkybes ir faktus bei tyčia vilkindami ieškinio išnagrinėjimą, net nenustatydami kaltų pareigūnų ir tarnautojų dėl prarastų atskirų skundų, dėl ko buvo vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas, taip pažeidžia teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą ir vykdo sistemingą diskriminaciją kaip ir civilinių bylų Nr. 2-1066/2004 ir Nr. 2-11342-615/2008 „nagrinėjimo metu“. Tai patvirtina, kad taip vadinama teritorija Lietuvos Respublika yra kriminalinė, o lietuviai yra kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų gentis, todėl jų taip vadinamos „teismų, prokuratūros ir kt." taip vadinamos institucijos ir taip vadinami „teisėjai, prokurorai ir kt." yra kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų organizuotas nusikalstamas susivienijimas. Dėl minėto kriminalinio nusikalstamo susivienijimo, nebaudžiamai veikiančio kriminalinės Lietuvos teritorijoje, ieškovas neteko nuosavybės teise jo vardu įregistruoto automobilio, dalies keturių kambarių ginčo buto, kito nekilnojamo turto, kurio įkainavimai patvirtinti pateikti su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 ir sudaro bendrą 309 269 litų arba 89 570,5 eurų sumą. Kadangi kaip vokietis ir Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis dėl jo paties ir jo artimųjų įvykdyto taip vadinamos kriminalinės teritorijos Lietuvos Respublikos nebaudžiamai veikiančio organizuoto taip vadinamo „teismų, prokuratūros" ir kt. taip vadinamų institucijų kriminalinio susivienijimo ieškovo ir jo (žmonos, tėvo, velionės mamos ir jos velionių seserų) turto plėšimo, prievartavimo, kyšininkavimo, sukčiavimo, banditizmo, sveikatos žalojimo ir gyvybės atėmimo ir kitos, tame tarpe BK 100 str., nusikalstamos veikos yra suvaržytas išvykimas su šeima ir tėvais į tėvynę, kas pagrindžia ne tik 200 000 litų neturtinę žalą dėl nusikalstamo susivienijimo organizuotų nebaudžiamų veiksmų, bet ir 1 000 000 litų neturtinę žalą dėl prarastų gyvenimo sąlygų ir pajamų nuo 1986 metų kaip kvalifikuotam inžinieriui ir teisininkui gyvenant tėvynėje, kas sudaro bendrą 347 544 eurų neturtinę žalą.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta pasirašytinai (b.l. 140). 2015 m. birželio 9 d. ieškovas teismui yra pateikęs prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 100).
Atsakovės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio 2 dalį, atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant, palaiko atsiliepime nurodytus argumentus ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina išvada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylą“. Nagrinėjamos bylos kontekste ši įstatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2012). Šiuo atveju ieškovas kaip įrodymus nurodo civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 eigą ir medžiagą, tačiau konkrečių įrodymų iš šių bylų nenurodo, o tik teigia, kad nepalankūs teismų sprendimai minėtose bylose yra pagrindas žalos atlyginimui. Tai yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė, nepagrįsta įrodymais, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalis bylos nutrauktina.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl teismų, prokuratūros, policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad pagal nurodytą teisės normą valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, bylos Nr. 3K-3-346/2014; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir UAB „Dreivida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.).
Kasacinis teismas formuoja ir tokią praktiką, pagal kurią, jeigu neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis. Ta aplinkybė, jog galiojant Konstitucijai įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindas išvadai, kad neturtinės žalos atlyginimas įstatymais nebuvo nustatytas. Kai žala atsirado galiojant Konstitucijai, tai tiesiogiai turi būti taikomos Konstitucijos nuostatos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007 pagal ieškovės E.Š. ieškinį Lietuvos advokatūrai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010 civilinėje byloje pagal ieškovo J.M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo). Minėtame Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžta, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr.2-3658-392/2013
Vadovaudamasis nurodytais įstatymais ir išvardintomis jų taikymo nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas prašydamas priteisti neturtinę žalą dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą reikalavimą apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui
Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. priimta atskirąja nutartimi konstatuota, kad, apeliacine tvarka nagrinėjant ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria A. B. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nustatyta, jog ieškovo atskirasis skundas bei prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti Vilniaus apygardos teisme gauti 2009 m. gruodžio 7 d. Tačiau bylą nagrinėjantis teisėjas V. K. atskirąjį skundą priėmė ir nurodė jį su byla išsiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui tik 2011 m. sausio 13 d. rezoliucija, o į Lietuvos apeliacinį teismą byla buvo išsiųsta 2011 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendžia per tris dienas nuo jo pateikimo teismui. Teismas, priėmęs skundą, per septynias dienas nuo termino, nustatyto sprendimui apskųsti, pasibaigimo turi nusiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, o apeliacinės instancijos teismui išsiųsti bylą su apeliaciniu (atskiruoju) skundu ir jo priedais (CPK 317 str. 1 d.). Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei bylų su šiais skundais išsiuntimui (CPK 338 str.). Nors ant į Lietuvos apeliacinį teismą atsiųstos bylos viršelio prisegtame raštelyje nurodyta, kad atskirasis skundas išsiųstas pavėluotai, nes jis teisėjo V. K. nepasiekė dėl to, kad per klaidą buvo įsiūtas kito teisėjo civilinėje byloje Nr. 2-3826-104/2010 ir aptiktas tik 2011 m. sausio 4 d. nutartimi bylą Nr. 2-3826-104/2010 perdavus nagrinėti teisėjui V. K., tačiau dėl kokių priežasčių atskirojo skundo priėmimas ir bylos išsiuntimas į Lietuvos apeliacinį teismą užtruko ilgiau negu metus, nėra aišku. Tokia padėtis, kai dėl aplaidumo, žymiai praleidus įstatyme nustatytus terminus, neišsiunčiama byla iš vienos instancijos teismo į kitą, neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų, civilinio proceso tikslų, nedera su asmens teise į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 2 str., 7 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šios aplinkybės ir jas pagrindžiantys argumentai sudaro pagrindą netoleruoti susidariusios situacijos bei apie padarytus akivaizdžius proceso taisyklių pažeidimus informuoti Vilniaus apygardos teismo pirmininką, kad būtų ištirtos nurodytos aplinkybės, nustatytos priežastys, dėl kurių užtruko civilinės bylos išsiuntimas, bei nuspręsti, ar yra pagrindas asmenis, kurie atsakingi dėl padarytų pažeidimų, traukti teisinėn atsakomybėn (CPK 315 str. 4 d., 299 str.). Dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009 (tuometinis civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 numeris), kurioje buvo paduotas A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, atskirojo skundo priėmimas ir bylos išsiuntimas į Lietuvos apeliacinį teismą užtruko ilgiau kaip vienerius metus, informavo Vilniaus apygardos teismo pirmininką priimdamas atskirąją nutartį.
Pažymėtina, jog ši nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. raštas Nr.(1.15)-03-75 paneigia ieškovo teiginius apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nereagavo į jo 2010 m. vasario 11 d. skundą dėl siųstų procesinių dokumentų suradimo. Rašte nurodyta, kad faksu gautas skundas dėl žemesniųjų instancijų teismų veikimo ar neveikimo neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl negalima patikrinti pateiktų dokumentų autentiškumo, identifikuoti pasirašiusio asmens ir jo parašo (nagrinėjamos bylos 27 lapas).
Teismas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su ieškovo atskirojo skundo, registracijos nr.14-B-223, išsiuntimu iš Kauno tardymo izoliatoriaus tarnybiniu paštu 2009 m. rugpjūčio 14 d. įdedant į bendrą pašto dėžutę Kauno apskrities centriniame pašte ir jo gavimu teisme 2009 m. gruodžio 7 d., nes ieškovas savo ieškinio negrindžia neteisėtais Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmais ar neveikimu.
Atskiroji nutartis ir civilinės bylos eiga patvirtina, kad dėl 2009 m. gruodžio 7 d. teisme gauto A. B. atskirojo skundo dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009, registracijos Nr.2-15514, patalpinimo į kitą bylą Nr. 2-4074-392/2011 (2-2826/2010) (t. 1 b.l. 102, 114) atskirasis skundas buvo priimtas 2011 m. sausio 13 d. Atskirąjį skundą priėmęs teisėjas raštu paaiškino, jog klaida galėjo įvykti dėl dokumentų į skirtingas bylas siuntimo vienu lydraščiu. Šis įrodymas bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. kovo 29 d. nutarimas b.l. 26 paneigia ieškovo argumentus apie pažeidimo priežasčių nesiaiškinimą. Teismo vertinimu, įvardinta priežastis CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo nepateisina, nes atskirajame skunde yra konkretizuota byla, kurioje priimta skundžiama teismo nutartis, be to, tai neeliminuoja teisėjo veiksmų neteisėtumo, trylika mėnesių neduodant eigos šalies procesiniam dokumentui, per klaidą atsidūrusiam kitoje byloje.
Sutiktina su ieškovu, jog dėl šių neteisėtų veiksmų jis pergyveno, nes apskųstąja 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi teismas ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti, ieškovui nepašalinus 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. liepos 23 d., nustatyto ieškinio trūkumo sumokėti žyminį mokestį iki 2009 m. birželio 8 d.; gavo 2009 m. lapkričio 3 d. teismo raštą, kad atskirasis skundas dėl šios nutarties teisme negautas (t. 1 b.l. 96). Apeliacinės instancijos teismo atskirojoje nutartyje konstatuota, kad toks teismo neveikimas neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų, civilinio proceso tikslų, nedera su asmens teise į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Ieškovas pagrįstai teigia ir apie nepatogumus, patirtus dėl skundo priėmimo po 13 mėnesių – 2009 m. spalio 26 d. ieškovas raštu teismo prašė informuoti apie bylos eigą po to, kai 2009 m. rugpjūčio 14 d. išsiuntė atskirąjį skundą; 2009 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties; 2009 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių dėl informacijos suteikimo apie atskirojo skundo išsiuntimą; 2009 m. lapkričio 16 d. dėl to kreipėsi į Lietuvos paštą; 2009 m. lapkričio 30 d. pateikė skundą Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigai; 2010 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. kreipėsi prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skundo dingimo (t. 1 b.l. 22, 26, 95, 97, 98-101). Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų, laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (pvz., Apicella v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, § 93), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, § 63). Tarp nurodytų ieškovo išgyvenimų bei nepatogumų ir minėtų neteisėtų teismo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neteisėti teismo veiksmai nesukėlė nepataisomų pasekmių (2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartis buvo panaikinta 2011 m. balandžio 7 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nustatant ieškinio trūkumų pašalinimo terminą iki 2011 m. gegužės 6 d.), taip pat į tai, kad neteisėti teismo veiksmai neapribojo ieškovo procesinių teisių kitu bylos proceso metu (dėl to, kad ieškovas atitinkamais laikotarpiais buvo suimtas, 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi teismas ieškinio trūkumų pašalinimo terminą pratęsė iki 2011 m. birželio 6 d., 2011 m. birželio 9 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį, 2012 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo patikslintus reikalavimus Nr.1–Nr.5 kaip nenagrinėtinus teisme, šiuos reikalavimus priėmė ir perdavė juos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įpareigojo ieškovą iki 2012 m. sausio 31 d. sumokėti 3600 Lt žyminį mokestį; 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo dėl bylos dalies priėmimo). 2013 m. balandžio 29 d. buvo priimtas sprendimas bylą išnagrinėjus iš esmės, įsiteisėjęs 2014 m. balandžio 22 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Šie teismo procesiniai sprendimai patvirtina, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti dėl neįrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir praleisto ieškinio senaties termino (CPK 18 straipsnis).
Teismas taip pat įvertina, kad bylos procesas buvo užvilkintas trylika mėnesių dėl teismo visiškai nepateisinamo neveikimo, tačiau kitu bylos eigos metu procesiniai veiksmai buvo atliekami intensyviai, bendra bylos trukmė – šešeri metai, kad vyraujanti ištęsto proceso priežastis yra paties ieškovo veiksmai (ieškinio trūkumų šalinimas), vadovaujasi kasacinio teismo praktika atsižvelgiant į sąlygiškai panašias EŽTT nagrinėtas bylas prieš Lietuvą dėl civilinio proceso trukmės ir jose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pvz., Padalevičius v. Lithuania, no. 12278/03, 7 July 2009, kuomet dėl 7 metų ir 8 mėnesių bylos trukmės buvo priteista 2500 Eur neturtinė žala), (Igarienė and Petrauskienė v. Lithuania, no. 26892/05, 21 July 2009, kuomet visas bylos procesas truko 9 metus 7 mėnesiu ir buvo priteistas 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimas), taip pat į tai, kad nacionaliniu lygiu priteisiama suma gali būti mažesnė, tačiau ne pernelyg. EŽTT jurisprudencijoje nurodyta, kad šiam teismui priimtina situacija, kai valstybė, įtvirtinusi tam tikrą skaičių teisinių gynybos priemonių, kurių viena skirta paspartinti bylos nagrinėjimą, kita – suteikti kompensaciją, priteis pinigų sumą, nors ir mažesnę negu priteisiama EŽTT, tačiau kuri nėra nepagrįsta, bei su sąlyga, kad atitinkamas sprendimas, kuris turi derėti su valstybės teisinėmis tradicijomis ir gyvenimo lygiu, yra priimamas greitai, motyvuotai ir labai greitai įvykdomas (žr. Cocchiarella v. Italy [GC], no. 64886/01, 29 March 2006, § 97) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-4/2014 civilinėje byloje pagal ieškovių A.G. ir R.G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Visa tai apibendrinus nustatytinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui, ją patyrusiam dėl trylika mėnesių nepateisinamai užvilkintos (per ilgos) civilinio proceso trukmės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004. Ši suma iš valstybės priteistina, remiantis CK 6.246, 6.247 straipsniais, 6.248 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, 6.272 straipsnio 3 dalimi.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl minėtų neteisėtų veiksmų patyrė ieškinyje nurodytą turtinę žalą, kurią, jo teigimu, įrodo civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 medžiaga ir pagrindžia ieškinys.
Pažymėtina, jog analogiško dydžio turtinę žalą jis prašė priteisti civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 pareikštame ieškinyje, kuriame buvo prašoma: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką; 2) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 3) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 4) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo lygias teises prieš įstatymą ir teismą ir vykdė ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 5) pripažinti, kad minėti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V. V. civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 yra antikonstituciniai, prieštarauja teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai; 6) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir V. V. solidariai 309 269 Lt turėtai turtinei ir 1 000 000 patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro 1500 Lt žyminis mokestis už ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004, 250 000 Lt – 1/3 nuosavybės dalis bute, 18414 Lt – automašinos neteisėtas naudojimas be jo sutikimo, 4000 Lt – ikisantuokinio televizoriaus „Šilelis“ pasisavinimas ir naudojimas, 11175 Lt – pasisavinti jo asmeniniai drabužiai ir daiktai.
2013 m. balandžio 29 d. priimtu sprendimu pirmosios instancijos teismas ir 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, be to, yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog apelianto ieškinyje reikalaujama turtinė žala apeliantui galėjo atsirasti pačiu buto perleidimu, tačiau ne dėl to, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nagrinėjamoje byloje teismas daro analogišką išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp turtinės žalos, kuri ieškovui galėjo būti padaryta 1994 m. rugsėjo 16 d. V. V. pirkimo pardavimo sutartimi pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), taip pat dėl kitų žalos sudėties elementų ir pirmiau nurodytų neteisėtų teismo veiksmų, po 13 mėnesių išsprendus atskirojo skundo, paduoto dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, priėmimo klausimą. Buto pardavimu, automašinos naudojimu be ieškovo sutikimo, ikisantuokinio turto bei asmeninių drabužių ir daiktų pasisavinimu galimai padaryta žala, kaip ir kitoje byloje patirtos ieškovo išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra šių neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti teismo veiksmai atlikti vėliau.
Aptariamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėjai nevykdė kitų savo funkcijų, nesivadovavo pagal kompetenciją tik įstatymais, šališkai su kitomis institucijomis vykdė nusikalstamą veiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu. Deklaratyvaus pobūdžio ieškovo teiginiai apie teisėjų ir kitų institucijų siekį sistemingai sutrikdyti sveikatą, sudaryti tokias sąlygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areštuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieškovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyšininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais yra nepagrįsti, todėl ieškinys dėl turtinės žalos padarymo nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-3658-392/2013 atmestinas nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-1066/2004 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo
Ši bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, esant įsiteisėjusiam 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir V. V. dėl nusikalstamo ieškovo teisių ir turtinių interesų pažeidimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004.
Pagrindinės abiejų bylų šalys yra tos pačios – ieškovas A. B. ir Lietuvos valstybė. Nagrinėjamos bylos ieškinyje ieškovas nurodė tą pačią turtinę ir neturtinę žalą ir tuos pačius reikalavimo pagrindus, ieškinio aprašomosios dalies 9 pastraipoje savo reikalavimus bei jų pagrindimą nukreipdamas į civilinėje byloje Nr.2-3658-329/2013 pareikštą ieškinį. Dėl rašytiniame ieškovo paaiškinime nurodytų neteisėtų veiksmų – civilinio proceso trukmės civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 – yra pasisakyta ir civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013 priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, ir EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr.20510/08, kuriuo pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl pernelyg ilgo proceso byloje Nr. 2-1066/2004 buvo atmestas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-581-/2005 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms A. N. ir V. V. dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančia atsakovų 1994 m. rugsėjo 16 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį remdamasis tuo, kad butas yra bendroji jo ir V. B. (V. V.) nuosavybė, bei kad butas parduotas galiojant areštui, pritaikytam 1991 m. sausio 2 d. Kauno miesto teismo nutartimi.
Byla buvo iškelta 1995 m. kovo 3 d., 1995 m. balandžio 3 d., gegužės 1 d ir birželio 7 d. paskirti teismo posėdžiai. 1995 m. balandžio 3 d. į teismo posėdį ieškovas neatvyko dėl nežinomų priežasčių, nors apie posėdį jam buvo pranešta pasirašytinai (b.l. 2), 1995 m. gegužės 1 d. bylos nagrinėjimas atidėtas įrodymų išreikalavimui, 1995 m. birželio 7 d nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.2-432/1994 Vilniaus 1-ajame teisme (dėl ieškovo, V. B. ir E. S. turto padalijimo). Ieškovui šią nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 1995 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta galioti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tik išsprendus bylą dėl turto padalijimo bus nustatytas ginčo buto statusas (V. B. nurodė, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. sausio 22 d. nutartimi, konstatavus pagrįstai nustatytą bylų prejudicinį ryšį, dėl šių nutarčių buvo atsisakyta iškelti kasacinę bylą (t. 1 b.l. 106-107). Sustabdytos bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2002 m. sausio 4 d. nutartimi. 2002 m. vasario 11 d. teismo posėdyje jos nagrinėjimas sustabdytas paaiškėjus, kad Kauno miesto teisme nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2496-48/2002 dėl A. B. ir V. B. santuokoje įgyto turto padalijimo. Ši nutartis apeliacine tvarka neapskųsta. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2004 m. kovo 2 d. nutartimi. 2004 m. kovo 12 d. teismo posėdyje buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl teisėjos V. J. nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. 2004 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi byla buvo sustabdyta iki Kauno m. apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1066/204 dėl turto padalijimo. 2004 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atmetė ieškovo skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Konstatavo, kad tarp nurodytų bylų yra prejudicinis ryšys. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi, išnykus aplinkybei, dėl kurios byla buvo sustabdyta (t. 2 b.l. 51), ji paskirta nagrinėti 2005 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje. Nustatyta, kad ieškovas teismo šaukimą priimti atsisakė (t. 2 b.l. 52). Byla buvo baigta 2005 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškinį palikus nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad ieškovas, žinodamas apie 2005 m. gegužės 4 d. teismo posėdį, į jį neatvyko (atsisakymą priimti teismo šaukimą patvirtina teismo šaukimo įteikimo pažyma t. 2 b.l. 52), nepateikė neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų, neprašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovės neprašė bylą nagrinėti iš esmės, todėl buvo pritaikytos 1964 m. redakcijos CPK 245 straipsnio 5 punkto nuostatos dėl ieškinio palikimo nenagrinėto.
Ieškovas A. B. 2008 m. birželio 9 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties (civilinė byla Nr.2-11342-615/2008). Nurodė, kad apie 2005 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio laiką ir vietą jam nebuvo pranešta, taip pat nebuvo žinoma apie civilinės bylos atnaujinimą 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi po to, kai 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi ši byla buvo sustabdyta, o Kauno apygardos teismas 2004 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties sustabdyti bylą. Skundžiama 2005 m gegužės 4 d. nutartis per įstatymo nustatytą terminą ieškovui nebuvo pasirašytinai įteikta. Ši nutartis ieškovui atsiųsta iš teismo faksu 2008 m. gegužės 30 d., o pasirašytinai jam įteikta 2008 m. birželio 5 d., todėl terminas atskirajam skundui paduoti turi būti atnaujintas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė A. B. prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, atsisakė priimti A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-581-568/2005 ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas taikė Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad apeliaciniam procesui dėl 2005 m. gegužės 4 d. nutarties taikytinos nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančio CPK normos. Nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė 2008 m. birželio 9 d., t.y. praėjus daugiau kaip trims metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo. Remiantis CPK 307 straipsnio 3 dalimi prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į A. B. teiginį atskirajame skunde, kad jam nebuvo žinoma apie sustabdytos bylos atnaujinimą. Konstatavo, kad iš prijungtoje apžiūrai civilinėje byloje Nr. 2-581/2005 esančios Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. nutarties (2 t. b.l. 49-50) darytina priešinga išvada. Šia nutartimi buvo atmestas A. B. atskirasis skundas dėl apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtą ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 GNSK, A. N. dėl pajaus ir turto padalinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo (civilinė byla Nr. 2-1066/2004). Tai reiškia, kad A. B. buvo žinoma apie užbaigtą civilinę bylą dėl turto padalinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, o būtent ši aplinkybė buvo pagrindas atnaujinti civilinę bylą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (2-581/2005), kuri buvo sustabdyta paties A. B. prašymu (A. B. patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-581/2005, t.2 b.l. 11, 33). Žinodamas apie išnykusį bylos sustabdymo pagrindą, ieškovas privalėjo domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir pats informuoti teismą apie užbaigtą civilinę bylą. A. B. nurodytos aplinkybės, kad jis buvo suimtas nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. gegužės 5 d. ir kad skundžiama nutartis jam įteikta tik 2008 m. birželio 5 d., nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apskundimo terminą, nes jis ne tik turėjo galimybę sužinoti apie galimą civilinės bylos atnaujinimą, bet ir privalėjo pats domėtis jo iniciatyva iškeltos bylos nagrinėjimu ir jos eiga, tačiau, pats būdamas ieškovu, daugiau kaip tris metus visiškai nesidomėjo bylos eiga (CPK 7 straipsnis).
Nurodyti faktai paneigia ieškovo teiginius apie neteisėtus teismo veiksmus, nevykdant savo funkcijų, nesivadovaujant įstatymais, su kitomis institucijomis vykdant neteisėtą ir nusikalstamą veiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu, nusikalstamais tikslais siekiant sutrikdyti sveikatą, kuri sąlygotų mirtį, persekioti dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikyti, areštuoti ar kitaip neteisėtai atimti laisvę, plėšti ieškovo ir jo artimųjų turtą, prievartauti, kyšininkauti, sukčiauti. Tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka išspręstas teisėjos nusišalinimo klausimas tokių aplinkybių neįrodo. 2004 m. kovo 12 d. nutartyje teisėja V. J. nurodė nesanti šališka, nepažįsta nei vienos iš šalių, tačiau siekiant, kad esant nepagrįstam, prasimanymų pilnam ieškovo prašymui dėl nušalinimo, išliktų objektyvi tiesos ir proceso dalyvių atžvilgiu, nors pareiškimas dėl nušalinimo nepagrįstas, nuo bylos nagrinėjimo tikslinga nusišalinti.
Bylos proceso eiga paneigia ir rašytiniame ieškovo paaiškinime konkretizuotus neteisėtus veiksmus – nepateisinamai ilgą civilinio proceso trukmę. Byloje apeliacine ir kasacine nėra panaikinti pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl pagrįsto bylos sustabdymo, nėra konstatuoti neteisėti teisėjų procesiniai veiksmai, priešingai – apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad A. B. buvo žinoma apie užbaigtą civilinę bylą dėl turto padalinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, o būtent ši aplinkybė buvo pagrindas atnaujinti civilinę bylą dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuri buvo sustabdyta paties A. B. prašymu. Žinodamas apie išnykusį bylos sustabdymo pagrindą, ieškovas privalėjo domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir pats informuoti teismą apie užbaigtą civilinę bylą.
Ieškinį palikus nenagrinėtą, toje byloje joks nuosavybės teisės klausimas nebuvo išspręstas nei teigiamai, nei neigiamai, šio klausimo vienokiam ar kitokiam sprendimui kelią užkirto paties apelianto veiksmai (neatvykimas į teismo posėdį), todėl atmestini ieškovo argumentai apie neteisėtus teismo veiksmus ieškinį palikus nenagrinėtą ir tuo ieškovui padarytą žalą. Rašytiniame ieškovo paaiškinime konkretizuoti neteisėti veiksmai dėl bylos palikimo nenagrinėtos tyčia, vilkintos slepiant įvykdytą nusikalstamą veiką jo atžvilgiu, kad sueitų baudžiamo persekiojimo senatis ir kad visose civilinėse bylose buvo padarytos ir po to slepiamos nusikalstamos veikos jo ir jo artimųjų atžvilgiu (pažymėtina, kad ieškovo artimieji nagrinėjamoje byloje savarankiškų reikalavimų nėra pareiškę), atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškinio reikalavimas priteisti šios bylos nagrinėjimo metu ieškovui padarytą ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą atmestinas, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3658-392/2013
Iš ieškinio priedų nustatyta, kad 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas A. B. skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl siųstų procesinių dokumentų sunaikinimo Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2010 m. kovo 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi A. B. skundas dėl šio nutarimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pastaroji nutartis palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartimi. (b.l. 23-26).
2013 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. B. skundas dėl minėto atskirojo skundo dingimo aplinkybių išaiškinimo,kad jam būtų atlyginta žala sistemingai trukdant ir neleidžiant susirašinėti su Lietuvos teismais. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi A. B. skundas dėl šio nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis palikta galioti (b.l. 18-22).
2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. B. skundas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo ir jo teisėjų nusikalstamos veiklos išaiškinimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo atmestas A. B. skundas dėl šio nutarimo panaikinimo. To paties teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti A. B. skundą dėl 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, konstatavus skundo padavimą pasibaigus BPK numatytam terminui. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis buvo panaikinta ir skundo priėmimo klausimas perduotas spręsti iš naujo (b.l. 9, 13-17).
Du pastarieji teismų procesiniai sprendimai neįrodo ieškovo teiginių apie tyčinį jo teisių paduoti skundą suvaržymą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartyje nurodyta, jog aplinkės teismas teisingai konstatavo, kad paskutinė diena pareiškėjo skundui paduoti laikytina 2014 m gegužės 22 d., tačiau vėliau padarė bylos medžiaga nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas teisme gautas ik 2014 m. gegužės 25 d. Pastarąją dieną buvo gautas paštu siųstas skundas, tuo tarpu A. B. faksu siųstas analogiško turinio skundas teisme gautas 2014 m gegužės 22 d. 22.15 val., t.y. nepažeidžiant BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra išvados apie tyčinį neteisingą įstatymo pritaikymą ar tyčia neįvertintą skundo padavimo faksu aplinkybę.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi netinkamai nustatyta skundo padavimo data savaime nereiškia ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų – organizuoto dengimo nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės Lietuvos pareigūnų ir piliečių, įvykdžiusių nusikaltimus ieškovo atžvilgiu bei tikslo neatlyginti ieškovui padarytos didelės žalos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie ieškinyje minimų pareigūnų ir piliečių jam padarytus nusikaltimus. Tai paneigia pirmiau nurodyti prokuratūros ir teismų procesiniai sprendimai. 10-me bylos lape esanti ištrauka iš, ieškovo teigimu, „Laisvo laikraščio“ su nagrinėjama byla nėra susijusi (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Netinkamai nustatyta skundo padavimo data, atsižvelgiant į skundo padavimo būdą ir paros laiką, nelaikytina akivaizdžia ir šiurkščia teisės aiškinimo ir taikymo klaida (CPK 185 straipsnis). Žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Padarytų klaidų pašalinimas instancine tvarka nesudaro pagrindo visais atvejais konstatuoti, kad žemės instancijos teismo teisėjas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovo teiginiai apie prokuratūros ir teismų kriminalinę veiklą nepagrįsti įrodymais.
Nagrinėjamos bylos ieškinyje nurodyta turtinė žala nėra atsiradusi dėl to, kad Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo netinkamai nustatyta A. B. skundo padavimo data. Tuo padarytos neturtinės žalos ieškovas neįrodė (CPK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, neturtinė žala jam buvo padaryta ne Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi, o pirmiau aprašytu Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-3658-392/2013 nagrinėjimo užvilkinimu.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio viršininko J. Š. veiksmų
Ieškinyje nurodytose civilinėse bylose nėra įrodymų apie buvusio Palangos policijos komisariato tardymo poskyrio viršininko J. Š. neteisėtus veiksmus, naudojusis ieškovui priklausančiu automobiliu uždėjus suklastotus valstybinius numerius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti su tuo susijusią turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta priimti A. B. skundą, kuriame, be kitų aplinkybių, neteisėtu automobilio naudojimu jis kaltino buvusią sutuoktinę ir J. Š.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra pareiškęs ieškinio Lietuvos prezidento institucijai dėl buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo J. Š. paskyrimo teisėtumo, todėl su tuo susiję ieškinio argumentai neanalizuotini.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
Atskiroji nutartis dėl sprendimu konstatuotų neteisėtų veiksmų 2011 m. balandžio 7 d. yra priimta Lietuvos apeliacinio teismo, todėl šioje byloje nekartotina.
Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovui iš atsakovės priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nutrauktina bylos dalis dėl žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1066/2004, atlyginimo, kiti ieškovo reikalavimai atmestini.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 3 punktu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955), 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Nutraukti bylos dalį pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nagrinėjant Kauno m. apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1066/2004 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, A. N. dėl pajaus ir turto padalijimo, nuosavybės teisės pripažinimo.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Virginija Gudynienė