Civilinė byla Nr. e2-14563-476/2023

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01598-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 29 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriausiant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovui T. Š. ir jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone specialistėms Renatai Kizienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei M. Š., trečiajam asmeniui Raseinių kredito unijai, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

 

Teismas

 

nustatė:

 

ieškovas T. Š. ieškiniu prašo 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. (A.) Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinės M. Š. kaltės; 2) nepilnamečių vaikų: U. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu T. Š., tėvo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti sekančią skyrium gyvenančios M. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad M. Š. apie savo ketinimus aplankyti vaikus, ne vėliau kaip prieš dvi dienas praneštų T. Š. tikslu aptarti susitikimo su vaikais vietą, laiką ir trukmę, bei neribojant M. Š. bendravimo su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo įprastam vaikų dienos režimui; 4) priteisti iš M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. Š., a. k(duomenys neskelbtini) ir E. Š., a. k(duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eurų dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš M. Š. materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. Š., a. k(duomenys neskelbtini) ir E. Š., a. k(duomenys neskelbtini) įsiskolinimą sumoje 3000 Eur t. y. po 1500 Eur kiekvienam vaikui už 6 mėn. laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.; teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti T. Š., su kuriuo nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; 6) T. Š. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: 0,0754 ha žemės sklypą, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 40 500 Eurų vertės, iš kurių asmeninėmis lėšomis padengta kredito dalis sudaro 9 701,90 Eur; 0,0603 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės; automobilį „VOLKSWAGEN-VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2004 m. spalio 15 d., registruotas santuokos metu nuo 2021 m. spalio 21 d., 2 000 Eur vertės; automobilį „VW TRANSPORTER“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1994 m. spalio 18 d., registruotas santuokos metu nuo 2023 m. balandžio 6 d., 500 Eur vertės; automobilį „VW TRANSPORTER“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2008 m. spalio 22 d., registruotas santuokos metu nuo 2023 m. sausio 10 d. (dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. įsigijimo metu), 300 Eurų vertės; 7) M. Š. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: 0,0596 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės; 8) priteisti iš T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 7 539,81 Eur piniginę kompensaciją; 9) T. Š. mokėtinos kompensacijos dydžiu padengti M. Š. 3000 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, o materialinio išlaikymo periodinių išmokų mokėjimą atidėti iki 2024 m. liepos 1 d., pripažįstant, kad tokiu būdu T. Š. sumokėjo M. Š. 7 539,81 Eur piniginę kompensaciją; 10) (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoti, nutraukus santuoką palikti kredito gavėjus solidariaisiais skolininkais; 11) (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoti, nutraukus santuoką palikti kredito gavėjus solidariaisiais skolininkais; 12) buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; 13) nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes, o atsakovei pageidaujant – grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę – A.; 14) priteisti iš M. Š. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad registruojant santuoką, tikėjosi, kad jų šeima bus darni ir tvirta, tačiau paskutinius keletą metų jų santuoką ištiko santykių krizė. Nesinori viešinti santuokinio gyvenimo detalių, tačiau laiko, kad šeima iširo dėl sutuoktinės M. Š. kaltės. Sutuoktinė nevengė išgėrinėti, dėl to šeimoje kilo konfliktų, o nuo 2023 m. kovo mėn. visai paliko šeimą, nesirūpina nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems jokio materialinio išlaikymo. Nors ir iki tol ji niekur nedirbo, šeimą išlaikė jis vienas. Kurį laiką tikėjosi, kad tai eilinis sutuoktinės nuklydimas, tikėjosi, kad ji supras savo klaidas, grįš pas vaikus, į šeimą, tačiau jau daugiau nei pusmetis, situacija nesikeičia. Faktiškai jau penkis metus kartu nebegyvena, nes pradėjo nebesutarti, išsiskyrė jų požiūriai į vienas ar kitas vertybes. Bandymai išsaugoti šeimą norimų rezultatų nedavė. Jį su vaikais sieja artimi tarpusavio santykiai. Jis leidžia vaikus į ugdymo įstaigą, juos materialiai išlaiko, gamina jiems maistą, rūpinasi jų higiena, ugdymu, sveikatos priežiūra, kartu leidžia laisvalaikį, atostogas. Vaikų auklėjimu taip pat rūpinasi išskirtinai jis. Abu vaikai ir toliau nori gyventi su ieškovu. Mano, kad sugebės užtikrinti sūnums tinkamas gyvenimo, ugdymo sąlygas ir patenkinti jų poreikius, jei iš atsakovės būtų išieškoma po 250,00 Eurų kiekvienam vaikui nuo 2023 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Be to, iš atsakovės priteistinas 3 000 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., už 6 mėn. (250x2x6mėn.=3000 Eur). Vieno vaiko išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500 Eur. Vien išlaidos maistui sudaro vidutiniškai 9-10 Eur per dieną (270-300 Eur), drabužiams - vidutiniškai 50 Eurų per mėnesį, avalynei - 30 Eur/mėn. (vieną mėnesį išlaidų gali nebūti, kitą mėnesį, ypatingai keičiantis sezonams, išlaidos drabužiams, avalynei būna ir didesnės), higienos prekėms (šampūnas, dantų priežiūros priemonės, skalbimo-valymo priemonės ir pan.) 40 Eurų, knygutės, žaislai - 20-30 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūrai 30 Eur per mėnesį, vaikų dalis būsto išlaikyme (elektra, vanduo, atliekų tvarkymas, skaičiuojamas asmeniui) ir pan. Laiko, kad bendra santuokos metu įgyto turto vertė sudaro 44 000 Eurų. (40 500 nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) +350 žemės sklypas (duomenys neskelbtini)+350 žemės sklypas (duomenys neskelbtini)+2800 transporto priemonės). 12 000 eurų kreditą kompensavo valstybė. Santuokos metu įgytomis lėšomis, nežiūrint to, kad atsakovė nedirbo, kreipimosi į teismą dienai sumokėta 9 701,90 Eur kredito, t. y. po 4 850,95 Eurų nuo kiekvieno iš jų. Pagal 2020 m. vartojimo kreditą grąžinta bendra 2 577,72 Eur kredito, t. y po 1 288,86 Eur nuo kiekvieno. Atsakovė neturi vairuotojo pažymėjimo, automobiliais nesinaudoja, mano, kad jie galėtų būti priteisti jam. Jeigu teismas patenkintų jo ieškinį ir priteistų žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir automobilius, sutiktų sumokėti atsakovei 7 539,81 Eur piniginę kompensaciją atsakovės naudai (4 850,95+1 288,86+1 400). Kadangi atsakovė yra skolinga vaikų išlaikymo įsiskolinimo 3000 Eurų, sutiktų, kad jo mokėtinos kompensacijos suma būtų sumažinta būtent šia suma iki 4 539,81 Eur. Vertinant, kad atsakovė vaikų neišlaiko, atsakovė turėtų abiem vaikams per mėnesį sumokėti 500 Eur materialinio išlaikymo (250x2), jis vienas pagal gaunamas pajamas geba vaikus išlaikyti, sutiktų, kad materialinis išlaikymas iš atsakovės periodinėmis išmokomis būtų nukeltas 9 mėnesių laikui, t.y. iki 2024 m. liepos 1 d. (4539,81:500=9,079), pradedant materialinio išlaikymo išieškojimą iš atsakovės nuo 2024 m. liepos 1 d. Kadangi visada vienas išlaikė vaikus, atsakovė nedirbo, jokių pajamų negavo ir į šeimą neteikė, tai yra susiplanavęs savo gyvenimą taip, kad galėtų ne tik dirbti pagrindinėje darbovietėje, bet ir papildomai užsidirbti su verslo liudijimu.

Teismo posėdžio metu ieškovas T. Š. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jo žiniomis, M. Š. bendrauja su kitu vyru. Jo ir M. Š. santuokos metu M. Š. ne kartą buvo paslydusi, pradėdavo girtauti – jam trūko kantrybė. Nuo praeitų metų Kūčių ji vis išeidavo iš namų, girtuokliaudavo. Galutinai iš namų išėjo šių metų birželio pabaigoje. Nuo išėjimo iš namų ji visiškai nebeprisideda prie vaikų išlaikymo. Sūnumis pasirūpinti jam padeda jo tėvai. Vyresnysis supranta, kad mama turi problemų dėl alkoholio vartojimo. M. Š. nuo kredito paėmimo dienos niekur nedirbo, nėra atlikusi nė vienos įmokos pagal su Raseinių kredito unija sudarytas sutartis. 

Trečiasis asmuo – Raseinių kredito unija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, jog po santuokos nutraukimo prievolės Raseinių kredito unijai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuojamos (lieka nepakitusios), t. y. solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Institucija) su ieškiniu sutiko, išvadoje nurodė, kad Institucija neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas vaikų atžvilgiu. Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais pasisakė, kad, jog būtų tikslinga nustatyti aiškią ir tikslią bendravimo tvarką, numatyti, jog atsakovė bendravimo su vaikais metu visuomet privalo būti blaivi.

 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

Dėl santuokos nutraukimo

 

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš santuokos liudijimo, šalys yra susituokusios 10 metų, tačiau ieškovo ir jo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad santuokiniai ryšiai nutrūko, šalys kartu nebegyvena daugiau nei metus, bendro ūkio neveda, susitaikyti neketina. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, atsakovė prieštaravimų neišreiškė, kas lemia, jog sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–178, 185 straipsniai).

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). 

Ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl sutuoktinės kaltės, motyvuodamas tuo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, 2023 m. kovo mėnesį paliko šeimą, nesirūpina nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems jokio materialinio išlaikymo, nedirba, visą laiką šeimą išlaikė ieškovas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia.

Ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovės neatsakingai vedamą gyvenimo būdą patvirtina ir Institucijos išvadoje ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovės išdėstytos aplinkybės, t. y. šalių šeima tarnyboms žinoma dar nuo 2015 m. dėl girtavimo, ieškovė turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemą: 2023 m. kovo 10 d. Institucijoje gautas pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus – motinai M. Š. nustatyta 4,23 prom. neblaivumą, šalių vyresnysis sūnus Institucijos atstovei pasakojo, kad mama paskambina jam, kai būna neblaivi, atsakovės kitiems nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji rūpyba, dėl jų M. Š. atžvilgiu pateiktas ieškinys teismui dėl motinos valdžios apribojimo. Be kita ko, tiek ieškovas, tiek nepilnametis šalių sūnus U. Š. Institucijos atstovei patvirtina, kad M. Š. nuo šių metų birželio mėnesio išėjo iš namų, paliko šeimą, vaikų neaplanko.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu, todėl spręstina, kad atsakovės M. Š. sutuoktinės esminių pareigų pažeidimas lėmė šalių santuokos iširimą. Tuo pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovui – Š., atsakovei – Š..

Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

 

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

 

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo 0,0754 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 0,0603 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0596 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį „VOLKSWAGEN-VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2004 m. spalio 15 d., automobilį „VW TRANSPORTER“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1994 m. spalio 18 d., automobilį „VW TRANSPORTER“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2008 m. spalio 22 d. 

Atsakovei neišreiškus prieštaravimų tiek dėl ieškovo reikalavimo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, jo vertės ir ieškovo siūlyto atsakovei išmokėti kompensacijos dydžio, ieškovo reikalavimas tenkintinas, santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas padalintinas taip kaip tai nurodyta ieškinyje, atsakovei iš atsakovo priteisiant 7 539,81 Eur piniginę kompensaciją. Teismo vertinimu, ieškovo paskaičiuota atsakovei išmokėtina kompensacija yra teisinga, atitinkanti dalintino turto vertes, pinigines sumas, kuriomis buvo įvykdyta dalis santuokos metu su Raseinių kredito unija sudarytomis paskolos sutartimis prisiimtų prievolių.

 

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

 

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. Š. ir atsakovė M. Š. su Raseinių kredito unija (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovui ieškiniu prašant, trečiajam asmeniui – Raseinių kredito unijai sutinkant, atsakovei neišreiškus prieštaravimų – santuokos metu prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai kreditorei Raseinių kredito unijai nekeistini ir nemodifikuotini.

 

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

 

CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.

Ieškovas prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė byloje pasirinko pasyvų vaidmenį, neišreiškė prieštaravimų dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų tėvu. Be to, paties ieškovo ir Institucijos nurodytos aplinkybės (ieškovė jau daugiau kaip pusmetis gyvena skyriumi nuo vaikų, yra nusišalinusi nuo jų išlaikymo, auginimo, šalių sūnus U. Institucijos specialistei išreiškė norą gyventi su tėčiu, nes jis rūpinasi tiek juo, tiek mažuoju broliu, nurodė, kad mama bendrauja minimaliai, ji jam paskambina būdama neblaivi, kitiems ieškovės vaikams nustatyta laikinoji rūpyba, Institucija dėl jų atžvilgiu motinos valdžios apribojimo jau kreipėsi į teismą) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepilnamečių vaikų U. Š. ir E. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu T. Š. geriausiai atitiks jų interesus.

 

Dėl skyrium gyvenančios mamos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

 

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas prašo nustatyti, kad skyrium gyvenanti M. Š. apie savo ketinimus aplankyti vaikus, ne vėliau kaip prieš dvi dienas praneštų T. Š. tikslu aptarti susitikimo su vaikais vietą, laiką ir trukmę, bei neribojant M. Š. bendravimo su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo įprastam vaikų dienos režimui. Institucija išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti aiškią ir konkrečią atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, siekiant užkirsti kelią galimiems ieškovo ir atsakovės tarpusavio nesutarimams ar konfliktams ateityje dėl motinos bendravimo su vaikais. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad ieškovas ribotų atsakovei bendravimą su sūnumis, kad šalys nesutaria, konfliktuoja atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimu, atvirkščiai – iš U. duotų paaiškinimų Institucijos atstovei matyti, kad atsakovė turi sūnaus kontaktus, gali su juo susisiekti, parašyti jam žinutę, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pasiūlytos skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos realiu įgyvendinimu.

Kita vertus, įvertinus byloje nustatytus ir atsakovę charakterizuojančius duomenis, visgi ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka papildytina įpareigojimu atsakovei, susitikimų su sūnumis metu būti visiškai blaiviai. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad už nepilnamečių vaikų fizinį ir emocinį saugumą yra atsakingi abu tėvai. Už vaiko teisių pažeidimus taikytina tiek administracinė, tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybės.

 

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

 

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). 

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga — 840  Eur (634 Eur atskaičius mokesčius).

Išdėstyto teisinio reglamentavo ir teismų praktikos pagrindu, atsižvelgus į ieškovo ieškinyje nurodytą išlaikymo detalizaciją, laiko, kad ieškovas pagrindė nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti būtinos 500 Eur sumos mėnesiui vienam vaikui.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos <...> skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 85,75 Eur. Kadangi mokamų išmokų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė/savivaldybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išdėstyto pagrindu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, pridėjus iš jo valstybės mokamas sumas (500 Eur + 85,75 Eur) kiekvienam, bus gauta net mažesnė nei minimali mėnesinė alga (634 Eur atskaičius mokesčius).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nustatyta, jog ieškovas dirba UAB „Danspin“ bei užsiima veikla pagal verslo liudijimą, šio sprendimo pagrindu jam lieka du žemės sklypai, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, trys transporto priemonės, tuo tarpu atsakovei išmokėtina kompensacija. Atsakovė nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų nustatytas neįgalumas ar yra kitos objektyvios priežastys, kurios sudarytų kliūtis jai dirbti, atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovas jaučia pareigą savo nepilnamečiams vaikams, prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams. Tuo tarpu atsakovė, būdama darbinga, nesiima priemonių tinkamam nepilnamečių vaikų aprūpinimui ir finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymu. Šiuo sprendimu šalių santuokos metu prisiimtos prievolės nemodifikuotinos.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių (5, 10), į finansinę padėtį šalyje, nuolat augančius mokesčius, į byloje nustatytą šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, tenkinantį jų poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kad išlaikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas, į tai, kad šiuo atveju šalių sūnūs gyvena su atsakovu, dėl ko turi papildomų išlaidų, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečiams vaikams U. Š. ir E. Š. išlaikyti iš motinos priteistina po 250,00 Eur. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Dėl to ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas pilnai (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovė M. Š. neginčijo ieškovo prašomo išlaikymo dydžio, nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų apie teiktą materialinį išlaikymą, todėl iš M. Š. nepilnamečiams vaikams U. Š. ir E. Š. priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas už šešis mėnesius, kas sudaro 3000,00 Eur (po 1500,00 eurų kiekvienam vaikui).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo jo mokėtinos kompensacijos dydžiu padengti M. Š. 3 000 Eurų dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, o materialinio išlaikymo periodinių išmokų mokėjimą atidėti iki 2024 m. liepos 1 d., pripažįstant, kad tokiu būdu T. Š. sumokėjo M. Š. 7 539,81 Eur piniginę kompensaciją.

CK 6.134 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu.

Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai ar turimas vienas jų. Vaiko reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, todėl kreditorius (vaikas) negali perleisti išlaikymo reikalavimo kitam asmeniui (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi prievolę sumokėti atsakovei kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Todėl šioje dalyje ieškovo prašymas atmestinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas byloje sumokėjo 309 Eur žyminį mokestį, 2023 m. spalio 18 d. nutartimi atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies – 295 Eur, sumokėjimas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Ieškovas taip pat patyrė 350 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kreditorinių reikalavimų, materialinio išlaikymo patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 309,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 350,00 Eur advokato išlaidų, iš viso – 659,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės M. Š. valstybei priteistina ieškovui atidėto žyminio mokesčio dalis – 295,00 Eur žyminio mokesčio.

 

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

 

Byloje susidarė 14,52 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovės  M. Š..

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinės M. Š. kaltės. 

Buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti. 

Nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes: T. Š. – „Š.“, M. Š. – „Š.“. 

T. Š. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: 0,0754 ha žemės sklypą, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 40 500 Eur vertės, 0,0603 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės; automobilį „VOLKSWAGEN-VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(VIN) (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; automobilį „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr (VIN) (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; automobilį „VW TRANSPORTER“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės.

M. Š. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: 0,0596 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 350 Eurų vertės.

 priteisti iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  naudai 7 539,81 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 81 ct) piniginę kompensaciją.

(duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Raseinių kredito unija, nemodifikuoti, nutraukus santuoką palikti kredito gavėjus T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariaisiais skolininkais. 

(duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Raseinių kredito unija, nemodifikuoti, nutraukus santuoką palikti kredito gavėjus T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariaisiais skolininkais.

Nepilnamečių vaikų U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu T. Š., tėvo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti skyrium gyvenančios M. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) M. Š. apie savo ketinimus aplankyti vaikus, ne vėliau kaip prieš dvi dienas praneša T. Š. tikslu aptarti susitikimo su vaikais vietą, laiką ir trukmę; 2) skyrium gyvenančios motinos ir nepilnamečių vaikų bendravimo metu, M. Š. privalo būti visiškai blaivi; 3) T. Š. neriboja M. Š. bendravimo su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo įprastam vaikų dienos režimui.

 Priteisti iš atsakovės M. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur ( dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti T. Š., su kuriuo nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

 Priteisti iš M. Š. materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą sumoje 3000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų) už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.  

Priteisti iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 659,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 295,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 14,52 Eur (keturiolikos eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo ir piniginės kompensacijos užskaitos netenkinti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ((duomenys neskelbtini)), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, valstybės įmonei „Registrų centras“, valstybės įmonei „Regitra“ pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

 

 

Teisėja Irena Narbutienė