Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-194-300/2021

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00159-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4; 1.8.1; 19.28; 21.7.4; 21.11.1; 21.11.10

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos-nukentėjusiosios L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,  

n u s t a t ė :

I. Procesinių sprendimų esmė

1. L. V. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatą (toliau – ir Institucija) pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2021 m. liepos 3 d. apie 12.30 val. L. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, būdama uždaroje vietoje ir nedėvėdama apsauginės veido kaukės, kelia grėsmę asmens saugumui Covid-19 pandemijos laikotarpiu; nors nuo 2021 m. liepos 1 d. karantino režimas nustojo galioti, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai paliekant šalyje galioti ekstremaliąją situaciją, ribojimai, t. y. kaukių dėvėjimas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose uždarose erdvėse išlieka privalomas. Į L. V. prašymą dėvėti kaukę L. S. sureagavo agresyviai, išsakydama pareiškėjai grasinimą.

2. 2021 m. liepos 27 d. Institucijos nutarimu L. V. pripažinta nukentėjusiąja.

2. 2021 m. liepos 29 d., Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau – ir Institucijos nutarimas) L. S. atžvilgiu pagal ANK 481 ir 526 straipsnius. Institucija sprendė, kad tyrimo metu nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, įrodančių, jog L. S. viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie pareiškėjos ir savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. nenustatyta pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), požymių. Institucijos nutarime taip pat nurodyta, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad L. S. savo veiksmais nepažeidė 2021 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ bei 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro- valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimų automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ nustatytų reikalavimų dėl apsauginių kaukių dėvėjimo, todėl jos veikoje nėra pažeidimo, numatyto ANK 526 straipsnyje (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), požymių.   

3. Pareiškėja su Institucijos nutarimu nesutiko, per skundžiamą nutarimą priėmusią Instituciją pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti nutarimą dalyje, kuria nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos L. S. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnį. Apylinkės teismo posėdyje pareiškėja skundą papildė, nurodydama, kad su Institucijos nutarimu nesutinka visiškai, t. y. taip pat ir dėl sprendimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 526 straipsnį.

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.  

4.1. Apylinkės teismas nurodė, kad byloje, be pareiškėjos paaiškinimų, negauta kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad L. S. L. V. įžeidinėjo, „kabinėjosi“ prie jos. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos L. V. filmuotos telefonu medžiagos negalima aiškiai girdėti, ką būtent kalba L. S.; įrašas trūkinėjantis, prastos kokybės, filmuota medžiaga negalima matyti viso įvykio nuo pat konflikto pradžios. Pareiškėjos skundo argumentą, kad dėl L. S. sukelto triukšmo, t. y. garsiai išsakomų žodžių, buvo sutrikdyta liudytojos V. M. rimtis, teismas atmetė, pažymėdamas, kad liudytoja, nors ir nurodė, kad buvo sutrikdyta jos rimtis, tačiau pabrėžė, kad rimtis buvo sutrikdyta dėl to, jog pergyveno dėl ligotos L. S. sveikatos būklės, kurią išprovokavo pati pareiškėja, fotografuodama su blykste ir filmuodama L. S.. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, sudėtingus ir konfliktiškus pareiškėjos bei L. S. santykius, kurie trunka jau ilgą laiką, t. y. keletą metų, pareiškėjos elgesį įvertino kaip siekį išprovokuoti L. S. pasakyti ką nors įžeidžiančio pareiškėjos atžvilgiu. Teismas, nurodęs, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog L. S. viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie pareiškėjos, jai grasino bei ją įžeidinėjo. 

4.2. Spręsdamas dėl ANK 526 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymių L. S. veikoje, teismas nurodė, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Teismas pažymėjo, kad Institucija nurodė, jog L. S. nepažeidė 2021 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 506 „Dėl  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ pakeitimo bei 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ nustatytų reikalavimų dėl apsauginių kaukių dėvėjimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad L. S., valydama daugiabučio namo laiptinę pirmame aukšte, kuriame ji ir gyvena, atliko laiptinės valymo paslaugas. Teismas sprendė, kad nors pareiškėja ir nurodė, kad daugiabučio namo gyventojai, norėdami sutaupyti pinigų ir nemokėti už laiptinės valymo darbus namą administruojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai sutikus, patys apsiėmė pakaitomis valyti daugiabučio namo laiptinę, tačiau toks gyventojų atliekamas laiptinės valymas negali būti prilygintas paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, veiklai, o namo laiptinė – paslaugų teikimo vietai. Teismas, be kita ko, pažymėjo kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris įmonėje yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie L. S. pareigybes, jos teises ir pareigas bei atsakomybę už jai pavestų įgaliojimų atlikimą. Teismas sprendė, kad Institucijos nutarimu pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną L. S. atžvilgiu pagal ANK 526 straipsnį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) panaikinti, priteisti jos naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis priimta klaidingai konstatavus esmines faktines aplinkybes, išsamiai neištyrus visų administracinio nusižengimo byloje pateiktų įrodymų bei remiantis prieštaringais duomenimis, kurie buvo vertinami pareiškėjos nenaudai.  

5.1. Pasak pareiškėjos, apylinkės teismas, pažymėdamas, kad nėra objektyvių įrodymų, jog L. S. įžeidinėjo ir įžeidžiamai prie jos (L. V.) kibo, neįvertino pareiškėjos į bylą pateiktos vaizdo medžiagos. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai vaizdo medžiagą laikė prastos kokybės, trūkinėjančia, nurodė, jog negalima nieko girdėti. Apeliantės teigimu, vaizdo medžiaga, ją peržiūrint teismo posėdyje, nebuvo tinkamai „užsikrovusi“, tačiau ją dar kartą peržiūrėjus/išklausius, buvo girdimi L. S. įžeidinėjimai, t. y. girdisi, kaip pastaroji pavadino L. V. „neturinčia smegenų“, taip pat jei L. V. dėl šio įvykio kreipsis į policiją, ji (pareiškėja) labai kentės.

5.2. Apeliantės tvirtinimu, teismas viso posėdžio metu akcentavo L. S. ligą, jos neįgalumą, kas, pareiškėjos nuomone, nesusiję su byla, be to, klausinėjo, ar pareiškėjai žinoma apie L. S. neįgalumą. Apeliantės teigimu, L. S. manipuliuoja savo liga, o teismo klausimai, ar pareiškėja žino apie L. S. neįgalumą, rodo teismo šališkumą. Pažymi, kad teismo posėdyje L. S. nurodė susinervinusi dėl to, jog yra fotografuojama ir filmuojama su blykste, teigė praradusi sąmonę. Teismas šiuos parodymus, pasak apeliantės, nutylėjo, nors jie neatitinka tikrovės – iš vaizdo įrašo matyti, kad L. S. sąmonės nebuvo praradusi, garsiai bei įžeidžiamai išsako žodžius pareiškėjos atžvilgiu. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad neįmanoma filmuoti su blykste vasarą, liepos mėn., šviesiu paros metu.

5.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjos elgesys buvo provokuojantis. Filmavimas buvo skirtas užfiksuoti L. S. keliamą triukšmą bei kryptingai išsakomus užgauliojimus jos (pareiškėjos) atžvilgiu.

5.4. Teismas netinkamai įvertino liudytojos V. M. parodymus. Pasak pareiškėjos, nors teismas pripažino, kad triukšmas sutrikdė liudytojos rimtį, tačiau šią aplinkybę savaip interpretavo – nurodė, kad liudytojos rimtis buvo sutrikdyta dėl to, kad ji pergyveno dėl L. S. būklės, kurią išprovokavo, fotografuodama L. S., pareiškėja. Apeliantės teigimu, teismas iškraipo liudytojos parodymus L. S. naudai, kadangi liudytoja aiškiai pasakė, jog, žiūrėdama televizorių, išgirdo triukšmą, ir, priėjusi prie lango, išgirdo, kaip L. S. sakė žodžius, skirtus pareiškėjai; posėdžio metu pareigūnės paklausta, ar triukšmas sutrikdė jos rimtį, liudytoja į tai atsakė: „Na, kaip nesutrikdys, aišku“.

5.5. Nurodo, kad posėdžio metu paprašė teismo išreikalauti iš administruojančios įmonės sutartis ir aktus, pagal kuriuos gyventojai įsipareigojo laiptinės valymo paslaugas vykdyti patys, tačiau teismas šių dokumentų neišreikalavo, nors skundžiamoje nutartyje nurodė, kad L. S. tokios veiklos nevykdė. Šios aplinkybės, anot pareiškėjos, rodo teismo šališkumą.

6. Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Institucijos nuomone, teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai bei priėmė pagrįstą sprendimą. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

7. Asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn –L. S. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantės visas L. S. patirtas proceso išlaidas.

7.1. Atsiliepime nurodoma, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Atstovo teigimu, apeliantė nenurodo aiškių motyvų, dėl kurių asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, būtų siekęs ar norėjęs veikti neteisėtai. Priešingai nei nurodo apeliantė, L. S. vengė konflikto, tik jos reakcija galėjo būti išprovokuota apeliantės, šiai įkyriai „lendant“, filmuojant be asmens sutikimo, ieškant priekabių bei akcentuojant tariamus teisės pažeidimus.

7.2. Atsiliepime teigiama, kad apeliantė liudytojos V. M. parodymus vertina atsietai nuo konteksto – liudytoja patvirtino tik išgirdusi triukšmą, bet ne įžeidžius žodžius, priekaištą, kad taip negalima elgtis, rado susijaudinusią L. S. ir negirdėjo, kad būtų vartojami necenzūriniai žodžiai. Tai reiškia, kad nėra duomenų, jog pati L. S. būtų priekabiai kibusi prie apeliantės, ją įžeidinėjusi. Konfliktas, kurio iniciatore iš esmės galima laikyti pačią apeliantę, negali lemti L. S. atsakomybės.

7.3. Nurodoma, kad L. S. sveikatos būklė svarbi vertinant jos savijautą, gebėjimus atitinkamai elgtis viešoje vietoje. L. S. reakcija į apeliantės elgesį įrodo ne siekį ką nors įžeisti, o pačios L. S. emocinės būklės sutrikdymą, persekiojimą, įkyrų „lindimą“, kas iš esmės reiškia, jog pati apeliantė turėtų būti atsakinga už ANK 481 straipsnio nuostatų pažeidimą.

7.4. Teigiama, kad skundžiama nutartimi teismas padarė pagrįstas išvadas dėl ANK 526 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties nebuvimo, kadangi nebuvo nustatyta, jog L. S. būtų teikusi kontaktinio pobūdžio paslaugas. Be to, atsakomybės subjektu gali būti tik specialus subjektas, įmonėje atsakingas už civilinės saugos ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Duomenų, kad tokias pareigas L. S. būtų ėjusi, byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į asmens atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą, trukmę bei veikos padarymo vietos specifiką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nėra privaloma nustatyti, ar dėl neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Administracinis nusižengimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo turi suvokti pavojingą savo veiksmų pobūdį ir jais siekti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, išklausęs teismo posėdžio garso įrašą, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena L. S. atžvilgiu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo nutraukta (nepradėta) pagrįstai, nenustačius jos veikoje ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

11. Ginčo dėl to, jog konfliktas tarp pareiškėjos ir L. S. kilo ir vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje ir kieme šalia laiptinės, nėra. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, ar L. S. atliko ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, ir jeigu atliko, tai ar šiais veiksmais L. S. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

12. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad L. S. į jos pastabą dėl kaukės daugiabučio namo laiptinėje nedėvėjimo reagavo šauksmais, riksmais, įžeidinėjo pareiškėją, sakydama, kad ji „be smegenų“, neišauklėta, grasino jai, kad kentės, jei pareiškėja apskųs ją policijai, necenzūrinių žodžių nevartojo; laiptinėje filmavo L. S. telefonu, kad galėtų įrodyti L. S. prieš pareiškėją nukreiptus veiksmus. L. S. nurodė, jog konflikto metu pareiškėjai negrasino, necenzūrinių žodžių neišsakė, pasakė tik, kad L. V. „yra be meilės, be širdies“ ir kad ji (L. S.) nenorėtų turėti tokią dukrą, kaip ji; taip pat nurodė susinervinusi dėl to, jog laiptinėje pareiškėja ją fotografavo ir filmavo telefonu su įjungtu apšvietimu, nes yra neįgali, nustatyta smegenų aneurizma, bijo šviesos, negali nervintis, išsigąsti. Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje, be pareiškėjos ir L. S., kitų asmenų nebuvo. Liudytoja V. M. konflikto nuo pradžių nematė; būdama savo bute išgirdo triukšmą, priėjo prie lango, kieme pamatė L. S. ir išgirdo jos žodžius, adresuotus pareiškėjai: „Labai negražu taip elgtis“.  Negirdėjo, kad L. S. pareiškėjos atžvilgiu būtų išsakiusi įžeidžiančius žodžius, grasinusi.

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl L. V. skundo, ištyrė pareiškėjos į bylą pateiktą vaizdo įrašą, kuris buvo tiriamas ir pirmosios instancijos teisme. Vaizdo įrašas iš tiesų yra blogos kokybės, jame užfiksuotas ne visas įvykis nuo pat pradžių, o tik dalis tarp pareiškėjos ir L. S. vykusio konflikto, didžiosios dalies iš to, ką kalba L. S., suprasti negalima, išskyrus dvi frazes: „kur tavo protelis“ (vaizdo įrašo 00:17 min.) ir „pabandyk/nebandyk (?) pranešti“ (vaizdo įrašo 00:25 min.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės iš dalies (tiek, kiek jos sutampa su pareiškėjos paaiškinimais teisme ir pareiškime Institucijai nurodytomis aplinkybėmis) patvirtina L. V. nurodytas aplinkybes apie L. S. viešoje vietoje išsakytus įžeidžiančius pareiškėją žodžius („ kur tavo protelis...“), tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad frazė „pabandyk/nebandyk (?) pranešti“ reiškia pareiškėjai išsakytą grasinimą, kad ji kentės, jeigu kreipsis į policiją: spręsti apie šios frazės turinį būtų galima tik žinant visą kontekstą, kuriame ji buvo pasakyta, tačiau dėl blogos įrašo kokybės L. S. anksčiau ir po to pasakytų žodžių nesigirdi.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjos atžvilgiu L. S. viešoje vietoje išsakė įžeidžiančio turinio žodžius („kur tavo protelis“), tačiau spręsdamas dėl subjektyviosios pusės požymių buvimo L. S. veiksmuose, aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad L. S. šiais veiksmais (išsakytais žodžiais) siekė pažeisti viešąją tvarką. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmens atliekami neteisėti veiksmai pirmiausia turi būti nukreipti viešajai tvarkai ir rimčiai pažeisti. Viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti pagrindinis, o ne šalutinis neteisėtus veiksmus atliekančio asmens veikos motyvas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. S. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos ir rimties pažeidimą – jos veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į pareiškėją, kaip atsakomoji reakcija į išsakytą pastabą dėl kaukės nedėvėjimo ir fotografavimą bei filmavimą. L. S. reakcija į filmavimą ir fotografavimą neatitiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad tokią reakciją iššaukė pati pareiškėja. Ji žinojo apie L. S. sveikatos būklę, žinojo, kad jai negalima jaudintis, tačiau vis tiek ją fotografavo ir filmavo; toks pareiškėjos elgesys pagrįstai apylinkės teismo įvertintas kaip siekis išprovokuoti L. S. pasakyti ką nors įžeidžiančio L. V. atžvilgiu.

15. L. S. veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą L. S. nekyla. Šios išvados nekeičia tai, jog, kaip nustatyta byloje, tarp pareiškėjos bei L. S. vykusio konflikto dalį (konflikto pabaigą) girdėjo pašalinis asmuo – liudytoja V. M.. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas šios liudytojos teisme duotus parodymus, nors ir pripažino, kad dėl L. S. garsiai išsakytų žodžių liudytojos rimtis buvo sutrikdyta, tačiau rimtis buvo sutrikdyta dėl to, jog, kaip nurodė pati liudytoja (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:05:15 min.), ji pergyveno dėl L. S. sveikatos būklės. Teismas liudytojos V. M. parodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino teisingai, liudytojos parodymų turinys, išdėstytas skundžiamoje nutartyje, atitinka liudytojus parodymus, užfiksuotus teismo posėdžio garso įraše.  

16. Apylinkės teismo išvada, jog L. S. veikoje nėra ANK 481 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, yra teisinga, todėl teismas pagrįstai Institucijos nutarimo dalį, kuria buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisenos L. S. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnį, paliko nepakeistą.

17. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Institucija, nutraukdama (nepradėdama) L. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 526 straipsnį, sprendė, kad L. S. nepažeidė 2021 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 506 „Dėl  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ pakeitimo bei 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ nustatytų reikalavimų dėl apsauginių kaukių dėvėjimo.

18. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena L. S. atžvilgiu pagal ANK 526 straipsnį nutraukta (nepradėta) pagrįstai, nenustačius jos veikoje ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

19. Ta aplinkybė, kad daugiabučio namo gyventojai, norėdami sutaupyti pinigų ir nemokėti už laiptinės valymo darbus namą administruojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai sutikus, patys apsiėmė pakaitomis valyti daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, nereiškia, kad toks gyventojų atliekamas laiptinės valymas prilyginamas paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, veiklai, o namo laiptinė – paslaugų teikimo vietai. L. S., valydama laiptinę, ne teikė paslaugas, o vykdė savo pareigą tinkamai prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, kuriems priskiriama ir laiptinė.

20. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris įmonėje atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Akivaizdu, kad L. S. specialiojo subjekto požymių neatitinka ir paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, neatlieka, todėl jos veikoje nėra ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad teismas neišreikalavo iš administruojančios įmonės sutarčių, kitų dokumentų, pagal kuriuos gyventojai įsipareigojo laiptinės valymo paslaugas vykdyti patys, jokios esminės įtakos sprendžiant L. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį klausimą neturi, nes, minėta, L. S., valydama laiptinę, ne teikė paslaugas, o vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtės pareigą tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. L. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie pavaldumo santykiai, L. S. jokio atlyginimo iš šios bendrovės negauna, taigi negali būti laikoma subjektu, kuris įmonėje atsakingas už civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

21. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena L. S. atžvilgiu pagal ANK 526 straipsnį nutraukta (nepradėta) pagrįstai, nenustačius jos veikoje ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

22. Tai, kad pareiškėja nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas įstatymas ar kad pareiškėjos skundą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Duomenų, liudijančių apie teismo šališkumą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, nenustatė. Aplinkybės, į kurias apeliuoja pareiškėja, keldama klausimą dėl teismo šališkumo – didesnės įrodomosios galios suteikimas L. S. parodymams, įrodymų vertinimas jos (pareiškėjos) nenaudai, nustatinėjimas aplinkybių, susijusių su L. S. sveikatos būkle ir jai nustatytu neįgalumu – yra susijusios su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat su apylinkės teismo atliktu įrodymų tyrimu bei jų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad vertindamas įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadas dėl administracinių  nusižengimų, numatytų ANK 481 ir 526 straipsniuose, sudėčių nebuvimo L. S. veikoje, apylinkės teismas būtų iš esmės pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ANK 569 straipsnio 4 dalyje. Netenkinantis pareiškėją įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai.

23. Skundžiama nutartis, kuria Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną L. S. atžvilgiu pagal ANK 481 ir 526 straipsnius paliktas nepakeistas, pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.  

24. Pareiškėja skundu taip pat prašo priteisti jos naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl pareiškėjos apeliacinio skundo, patikrino tik priimtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), t. y. tikrino, ar apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad Institucijos priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos L. S. atžvilgiu nenustačius jos veiksmuose ANK 481 ir 526 straipsniuose numatytų nusižengimų sudėčių požymių atitinka įstatymo reikalavimus. Minėtu Institucijos nutarimu L. S. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo sprendžiamas jos kaltės ir nuobaudos paskyrimo, taip pat padarytos žalos ir jos dydžio (jei žala buvo padaryta) nustatymo klausimai. Dėl šių aplinkybių apygardos teismui pateiktas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš L. S. pareiškėjos naudai neturi formalaus pagrindo.  

26. L. S. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės visas L. S. patirtas proceso išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį, kartu su atsiliepimu nepateikė, todėl šis prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo nesvarstytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos-nukentėjusiosios L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

A. L. V. prašymą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Vidmantas Mylė