Baudžiamoji byla Nr. 2K-271-628/2018

                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30235-2017-6

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsniu, išieškota iš V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 4901 Eur. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu V. B., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Taip pat, vadovaujantis BK 71 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,5 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       V. B., kuri, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, 2017 m. birželio 18 d. apie 00.28 val. Vilniuje, Savanorių pr. ir Vaduvos g. sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,13 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais ji padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II.        Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. ir jos gynėja advokatė Jurgita Žiužnienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorės skunde nurodo:

2.1.        Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš V. B. konfiskavo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 4901 Eur, o savo poziciją grindė ne konkrečiais motyvais, bet teoriniais pamąstymais (pvz., kad turto konfiskavimui visada būdingas pinigų (turto) netekimo elementas), kuriais nuosprendis negali būti grindžiamas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018) išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi: nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis) ir yra privaloma; tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (BK 67 straipsnio 2 dalis). Šis teismas taip pat ypatingą dėmesį skyrė V. B. neblaivumo faktui, tačiau neatsižvelgė į jos sveikatos būklę, į tai, kad ji nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bausta tik vieną kartą ir tai nėra susiję su alkoholio vartojimu, nevertino pasikeitusios turtinės padėties – sudegė gyvenamasis būstas, dėl ko ji patyrė turtinę ir moralinę žalą, o draudimas atlygina tik nuostolius, kurie atsirado nekilnojamajai turto daliai, kilnojamosios dalies nekompensuoja. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į proporcingumo principą ir nepagrindė, kodėl V. B., kuri yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (maksimali įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones) nebuvo pakankamai efektyvios ir kodėl paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės išieškojimas – reikalinga ir pagrįsta. Konfiskuota pinigų suma yra keturgubai didesnė už paskirtąją įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl V. B. sumokėjimo galimybės, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, darbo užmokestį (380 Eur per mėnesį), patirtus praradimus (degė gyvenamasis būstas, kurį reikia sutvarkyti, atnaujinti, draudimas nedengia kilnojamojo turto atnaujinimo, reikalingos savos lėšos), yra akivaizdžiai ribotos.

2.2.        Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai bei proporcingai įvertino, kad konfiskavimas automobilio vertę atitinkančios sumos nepasiektų bausmės paskirties (sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikaltimų padarymo), o taptų bauda, nes kaltinamoji neturi transporto priemonės. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes ir atsižvelgęs į V. B. charakterizuojančią medžiagą, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių skaičių ir dydį, padarė teisingą išvadą, kad nusikaltimo priemonės – automobilio – konfiskavimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas ir kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas.

2.3.        Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė automobilio vertę, todėl iš V. B. konfiskavo per didelę transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Prokuroras teismui pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie tai, kad automobilio vidutinė rinkos kaina yra 6590 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės dydžio, pažymėjo, kad byloje nėra pateikta tiksli konfiskuotino automobilio rinkos vertė, todėl turi būti konfiskuojama mažiausia byloje pateikta vidutinė transporto priemonės vertė – 4901 Eur (pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat buvo pateikta automobilio savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 15 d. pažyma apie šio konkretaus automobilio likutinę vertę, kuri 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 186,23 Eur, bei ilgalaikio turto kortelės istorija, tačiau teismas šių duomenų visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė ir rėmėsi tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymomis, kurios neatspindi realios automobilio vertės. Automobilis priklauso įmonei, yra darbo priemonė, kuri naudojama kasdien, jo yra didelė rida, yra žymių kėbulo dalies pažeidimų ir kitų defektų, kurie turi įtakos jo vertei. Todėl, sprendžiant dėl automobilio vertės konkrečiu laikotarpiu, remtis vien VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, nevertinant individualaus automobilio, jo nusidėvėjimo laipsnio bei kitų individualių automobilio parametrų, yra neteisinga.

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.        Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad, atleidus V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jai paskyrus baudžiamojo poveikio priemones (uždraudus naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir paskyrus maksimalią (25 MGL) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), už jos padarytą nusikalstamą veiką kilo pakankamai švelnios pasekmės, lyginant su pasekmėmis, kurios būtų kilusios taikant administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, t. y. už mažiau pavojingą nusižengimą. Be to, nors V. B. buvo paskirta jos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi maksimali – 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d., maksimalią įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ribą nustatė 125 MGL dydžio, t. y. maksimalus baudžiamosios poveikio priemonės dydis buvo padidintas 5 kartus.

3.2.        Negalima sutikti, kad V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (4901 Eur) – yra neteisinga ir nesuderinama su kita baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu. Pažymėtina, kad teismų praktika pritaria tokiems atvejams, kai už šiurkščius KET pažeidimus yra atimama specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad, atleidus V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyrus tris baudžiamojo poveikio priemones, ji nubausta per griežtai.

3.3.        Nesutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė V. B. vairuoto automobilio vertę, todėl nepagrįstai iš jos konfiskavo per didelę sumą. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose (ilgalaikio turto kortelės istorijoje ir 2018 m. sausio 15 d. pažymoje) nurodant automobilio 186,23 Eur vertę yra vartojamos skirtingos sąvokos: likvidacinė ir likutinė 186,23 Eur vertė, tačiau neteigiama, kaip nurodyta skunde, kad tai yra automobilio likutinė rinkos vertė. Sąvokos „likutinė vertė“ ar „likvidacinė vertė“ negali būti prilyginamos BK 72 straipsnio 5 dalyje vartojamai sąvokai „konfiskuotino turto vertė“, nes jos nėra tapačios. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „vienetas pats nustato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba inventorizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos“. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį vienetu laikomas juridinis asmuo. Pelno mokesčio įstatymo paskirtis – nustatyti uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tokia šio įstatymo nustatyta tvarka, kai ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį, nukreipta į įmonės finansinę veiklą apskaičiuojant gautų pajamų dydį (įstatymo numatytais atvejais jas didinant ar mažinant) bei jas apmokestinant, tačiau nėra nukreipta nustatyti tikslią galutinę turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktos automobilio „Škoda Octavia“ nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio kėbulo pažeidimai, negali būti pagrindiniai duomenys nustatant automobilio vertę, nes automobilio vertė yra nustatoma ir kitais techniniais duomenimis: variklio duomenimis, įrangos kiekiu, salono būkle ir pan.

III.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

5.        Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį – ir nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilio „Škoda Octavia“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 4901 Eur, nevertino aplinkybių, susijusių su V. B. asmenybe, kurios patvirtina, jog ši poveikio priemonė yra neproporcinga. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

6.        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą už vairavimą kelių transporto priemonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“ – esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta 3,13 promilės etilo alkoholio.

7.        Atleisdamas V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir parinkdamas jai baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. B. nėra teista, pirmą kartą traukiama baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviai, pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimu nepadaryta žalos, todėl yra pagrindas manyti, jog V. B. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti iš V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkančią sumą nėra pagrindo, nes toks baudžiamosios poveikio priemonės taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui bei V. B. asmenybei, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams) bei 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties – sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir taptų bauda.

8.        Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą BK 72 straipsnio taikymo / netaikymo aspektu, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo – netaikymo yra nepagrįstos ir neteisingos. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas iš V. B. būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė jos padarytai veikai ir asmenybei, ir kartu pažymėjo, kad aplinkybės, jog V. B. anksčiau yra neteista, prisipažino ir labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nėra niekuo išskirtinės. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. nekonfiskuota automobilio „Škoda Octavia“ vertę atitinkanti pinigų suma, pakeitė ir, vadovaudamasi BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskavo minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 4901 Eur.

9.        BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

10.        Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

11.        BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

12.        Kasaciniame skunde nurodomi argumentai – kad V. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteista, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gailisi padariusi nusikaltimą, jos materialinė padėtis sunki – nėra pakankami teigti, jog nagrinėjamu atveju automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. V. B. vairavo transporto priemonę jos kraujyje esant 3,13 promilės alkoholio, t. y. esant sunkiam girtumo laipsniui. Skunde nurodytos ją apibūdinančios aplinkybės (neteista, nebausta, gailisi) nėra kažkuo išskirtinės, nes kiekvienas įstatymus, moralės normas ir visuotinai priimtas elgesio taisykles gerbiantis žmogus nesėda prie vairo būdamas neblaivus ir suvokia, kad nedaryti nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų yra įprastas, natūralus dalykas. Į tai dėmesį, pagrįsdamas BK 72 straipsnio 5 dalies taikymą, atkreipė ir apeliacinės instancijos teismas.

13.        Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai V. B. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininkės asmenybę, taip pat atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo jau paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jų pobūdį. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

14.        Iš bylos matyti, kad V. B. pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams ir 25 MGL dydžio (941,5 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri sudaro tik apie penktadalį automobilio, kurį ji vairavo būdama neblaivi, vertės (4901 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas.

15.        Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo V. B. paskirta BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios sumos (4901 Eur) konfiskavimas – yra neproporcinga padarytai veikai, nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnio 5 dalis – pritaikytas tinkamai. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Dėl automobilio vertės nustatymo

16.        Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė automobilio vertę, neįvertino pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, kurioje automobilio „Škoda Octavia“ likutinė vertė buvo 186,23 Eur, todėl iš jos konfiskavo per didelę transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 4901 Eur. Tokie argumentai nepagrįsti.

17.        Pažymėtina, kad turto vertės nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas naujų aplinkybių netiria ir remiasi teismų sprendimuose nustatytais faktais. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. B. gynėja teismui pateikė dvi pažymas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 15 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“ likutinė vertė 186,23 Eur, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie vidutines transporto kainas Lietuvoje, kurioje automobilio „Škoda Octavia“ vidutinė rinkos vertė nustatyta 4901 Eur be PVM. Pritariant prokuroro pateiktiems likutinės turto vertės ir vidutinės rinkos vertės sąvokų turinio aiškinimams, paremtiems Pelno mokesčio įstatymo teisiniu reguliavimu akcentuotina, kad buhalterinės apskaitos vedimo klausimus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose bei jų pildymą aiškinančiuose šaltiniuose likutinės turto vertė yra suprantama kaip suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus. Ši vertė yra reikšminga įmonės apskaitos kontekste ir dažnai yra įvardinama kaip buchalterinė vertė. Buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas įmonės balanse. Kiekvienas įmonės turtas turi būti įtrauktas į finansinę įmonės apskaitą, ir turėti buhalterinę vertę (jei nėra iš karto nurašomas į sąnaudas), kuri gali būti lygi nuliui, jei pagal apskaitos metodus turtas visiškai nusidėvėjęs. Taigi buhalterinė vertė tiesiog parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą. Tuo tarpu rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Darytina išvada, kad teismai pagrįstai rėmėsi tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymomis.

18.        Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas konfiskuotino turto vertės dydį, pažymėjo, kad byloje nėra tikslios informacijos apie automobilio „Škoda Octavia“ rinkos vertę, egzistuoja tik dvi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, kuriose užfiksuota vertė skiriasi. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pažyma, kurioje pateikta mažiausia vidutinė transporto priemonės „Škoda Octavia“ vertė – 4901 Eur, ir šią sumą konfiskavo iš V. B.

19.        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma buvo nustatyta teisingai, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                                        Alvydas Pikelis

                                                                        Sigita Jokimaitė