Civilinė byla Nr. e2-5987-1028/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02278-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. 

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovei V. I. ir jos atstovui advokatui Ričardui Raliui, 

nedalyvaujant atsakovui L. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo,

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo santuoką tarp ieškovės V. I. ir atsakovo L. I., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis ir priteisti šalims po 1/2 dalį; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę I., atsakovui I.; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė sutuoktiniams faktiškai ėmus gyventi atskirai, tai yra nuo 2012-01-01; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3280,78 Eur skolos už ieškovės įvykdytus atsakovo asmeninius kreditorinius įsipareigojimus; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1212,43 Eur skolos už ieškovės sumokėtus mokesčius, išlaikant atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; priteisti iš atsakovo visas išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad V. I. ir L. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė ir santuokos nutraukimo dienai nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė bandė su atsakovu susitarti geruoju ir santuoką nutraukti bendru sutuoktinių susitarimu, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė santuoką nutraukti geranoriškai. Iš pradžių po santuokos sudarymo ieškovė su atsakovu sutarė neblogai, tačiau vėliau dėl nuolatinio ir besaikio atsakovo girtavimo šeimoje vis dažniau ėmė kilti šeimyniniai barniai, ginčai. Atsakovas būdamas neblaivus tampa agresyvus, jo elgesys tampa neprognozuojamas. Ne kartą ieškovės atžvilgiu yra pavartojęs tiek fizinį smurtą (pasireiškusį smūgių sudavimu), tiek psichologinį smurtą (pasireiškusį įžeidinėjimu, užgauliojimu ir pan.). Dėl smurto jos atžvilgiu ieškovė yra kreipusis į valstybės atitinkamas institucijas. Be to, atsakovas visiškai nesirūpino šeimos interesais, neturėjo jokių pastovių legalių pajamų, niekur nedirbo, nedirba iki šiol. Negana to, kad atsakovas niekaip neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo įgijo įsiskolinimų (ne šeimos interesais) ir šias jo asmenines skolas, ieškovė buvo priversta mokėti iš savo lėšų, santaupų ir jau faktiškai sutuoktiniams gyvenant atskirai. Dėl atsakovo netinkamo požiūrio į šeimines vertybes, šeimoje nuolat kildavo nesutarimai ir atsakovas 2011 metų pabaigoje visiškai paliko šeimą, pradėjo gyventi atskirai ir nuo to momento visi šeimos santykiai faktiškai nutrūko. Nuo to momento su atsakovu ieškovė nebegyvena kaip šeima, jų nesieja jokie bendri interesai, jie nebeveda bendro ūkio. Kaip jau minėta, atsakovas būdamas neblaivus yra neprognozuojamo būdo, jo elgesys ir priimami sprendimai yra nenusakomi, jis tampa agresyviu, būdamas neblaivus naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl atsakovo kaltės šeimoje santarvės ir šeimyninės laimės nebėra ir ieškovė nesitiki, kad ji kada nors bus atkurta, tolimesnis bendras šeimyninis gyvenimas yra neįmanomas. Su atsakovu bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas, nes sutuoktinio elgesys neigiamai veikia ieškovės sveikatą, traumuoja psichologiškai. Dėl visų nurodytų aplinkybių mano, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Šalys nėra sudarę vedybų sutarties, todėl sutuoktinių turtui turi būti taikomas įstatymais nustatytas teisinis sutuoktinių turto režimas. Gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir santuokos nutraukimo dienai turi registruotiną nekilnojamąjį turtą butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 15000 Eur. Nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams atitenka asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį kiekvienam. Kito įstatymu nustatyta tvarka registruotino kilnojamojo turto pareiškėjai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra įgiję ir santuokos nutraukimo dienai neturi. Santuokoje įgytas kitas namų apyvokos bei kitas turtas pasidalintas dar iki šalims pradėjus gyventi atskirai. Šalys santuokos metu buvo įgiję kreditorinį įsiskolinimą pagal Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir jo pagrindu priskaičiuotą akcizą VMI. Ieškovė pagal teismo nuosprendį baudą yra sumokėjusi, taip pat sumokėjo ir jai priskaičiuoto akcizo dalį VMI. Be to, ieškovė, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš savo lėšų ir santaupų sumokėjo atsakovui teismo nuosprendžiu paskirtą baudą bei jo pagrindu atsakovui priskaičiuoto akcizo mokestį. Daugiau jokių kreditorinių įsipareigojimų santuokos nutraukimo dienai neturi ir ieškovei nėra žinoma apie atsakovo tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu ne šeimos interesais įgytas bet kokias prievoles prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė patvirtina, kad santuokos nutraukimo dienai pati jokių kreditorinių įsipareigojimų asmeniškai neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – I., o atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – I.. Ieškovė santuokos nutraukimo metu yra pajėgi išlaikyti ir pasirūpinti savimi, todėl ieškovė iš atsakovo išlaikymo nepageidauja. Ieškovės ir atsakovo, kaip sutuoktinių, santykiai faktiškai visiškai nutrūko 2012 metų pabaigoje ir nuo to laiko jie faktiškai gyvena atskirai, jokio bendro ūkio neveda, jų nesieja jokie socialiniai, ekonominiai ar kitokie ryšiai, jie veda atskirą gyvenimo būdą. Dėl atsakovo ne šeimos interesais atsiradusių kreditorinių įsipareigojimų VMI, antstoliui, ieškovė, siekdama išsaugoti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įgytą turtą (butą) buvo priversta iš savo asmeninių piniginių lėšų, santaupų mokėti atsakovo asmeninius įsiskolinimus, tai yra: laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2014-11-19 VMI prie LR FM sumokėjo 4563,50 Lt (pagal oficialų kursą 1321,68 Eur) skolos ir 25,36 Lt (pagal oficialų kursą 7,34 Eur) administravimo mokesčio, viso 1329,02 Eur; laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2015-12-31 antstoliui A. Liaškovui sumokėjo 608,90 Eur įsiskolinimo ir 22,81 Eur administravimo mokesčio, viso 631,71 Eur; laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2016-12-22 antstoliui A. Liaškovui sumokėjo 600,00 Eur įsiskolinimo ir 19,10 Eur administravimo mokesčio, viso 619,10 Eur; laikotarpiu nuo 2017-01-30 iki 2018-01-31 antstoliui A. Liaškovui sumokėjo 676,00 Eur įsiskolinimo ir 24,95 Eur administravimo mokesčio, viso 700,95 Eur; tokiu būdu ieškovė savo lėšomis, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į bendrojoje jungtinėje sutuoktiniu nuosavybėje įgytą butą, už atsakovo asmenines prievoles viso sumokėjo 3280,78 Eur. Be to, atsakovas nuo pat faktinio gyvenimo atskirai niekaip neprisidėjo prie buto, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, išlaikymo. Ieškovė iš savo asmeninių lėšų mokėjo už tiektą šilumos energiją visam butui, nors butas sutuoktiniams ir priklauso lygiomis dalimis. Tokiu būdu ieškovė laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2020-02-25 viso sumokėjo 2424,87 Eur ir atsakovas už jam tenkančią 1/2 dalį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turi sumokėti ieškovei 1212,43 Eur, ši skola priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovas labai gėrė ir niekur nedirbo. 2011 m. pabaigoje išėjo, nuėjo gyventi į sodą. Kur jis dabar, nežino. Nuo 2012-01-01 kartu negyvena, ūkio neveda. Jis pridirbo skolų, o ji turi mokėti. Mokėjo jo skolas, už naminės gamybą. Dar buvo gavęs baudą už vairavimą neblaiviam. Ji už sodą irgi moka, nors ten negyvena, žemės mokestis, elektra. Mokėjo jo skolų daugiau, bet prašo tik to, kas pagrįsta dokumentais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad butas buvo įgytas iškart po santuokos sudarymo, iš esmės buvo įgytas ieškovės lėšomis, todėl ieškovė elgiasi sąžiningai atsakovo atžvilgiu, leido ir savo sode jam gyventi, ten jis irgi pridarė skolų. Ieškovė įvykdė asmenines atsakovo prievoles, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į butą. Mokesčiai apskaičiuoti tik nuo 2015 m., tik už Šiaulių energijos paslaugas, nes atsakovui butas priklauso 1/2 dalimi. Ar savininkas šildymu naudojasi, ar ne, už jį reikia mokėti. Kitų paslaugų ieškovė neįtraukė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė turi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 12-19). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu neturi įregistravusios transporto priemonių (b. l. 20-21). Pateikta teismo nutartis dėl atsakovo baudos (b. l. 22-23). Ieškovė pateikė dokumentus apie sumokėtas skolas ir mokesčius (b. l. 24-57), sodininkų bendrijos pažymą.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti nekilnojamąjį turtą, palikti jai jos pavardę, nustatyti santuokos nutraukimo pasekmių momentą, priteisti iš atsakovo sumas, sumokėtas ieškovės, vykdant atsakovo prievoles, taip pat spręstinas tarpusavio išlaikymo klausimas. Dalintino tarp šalių registruotino kilnojamojo turto nėra, nepilnamečių vaikų nėra, bendrų kreditorių nėra.

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena jau nemažai metų. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2012-01-01. Iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2020-09-15 pažymos matyti, kad atsakovas soduose gyvena nuo 2013-01-05. Ieškovė taip pat pateikė duomenų apie tai, kad atsakovas prie bendro šeimos turto išlaikymo neprisidėjo ir neprisideda, ieškovei netgi teko dengti atsakovo skolas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, neremia ieškovės moraliai bei materialiai, neprisideda prie bendrų šeimos, ieškovės poreikių tenkinimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka akivaizdžiai iširusi, šeimos iširimą patvirtina ir atsakovo visiškai pasyvi pozicija procese.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad santuoka iširo, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio interesų (CK 3.64 str. 3 d.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovui neginčijant, taip pat santuoką nutraukiant dėl jo kaltės, ieškovei paliktina pavardė – I., atsakovui – I..

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepateikė. Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

Ieškovės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, kuris yra paveldėtas arba jai padovanotas, todėl šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir tarp šalių nedalintinas. Ieškovės vardu taip pat yra registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), nurodytas butas įgytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Ieškovė nurodė, kad iš esmės šį butą įgijo už savo lėšas, tačiau to nebeįrodinėjo, prašė butą šalims padalinti po 1/2. 

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nutraukus santuoką butas adresu (duomenys neskelbtini), padalintinas šalims po 1/2 dalį.

Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.). Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium. Bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla. <...> nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, teismas gali tik vieno ar abiejų sutuoktinių prašymu, bet ne savo iniciatyva. Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu. Pažymėtina, kad taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį teismas turi konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus dėl šio straipsnio nuostatų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.<...> Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo), tačiau tokia nauda neturi būti teikiama asmeniui, kuris savo kaltais veiksmais lėmė santuokos iširimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kaltu pripažintas atsakovas, todėl ieškovė turi teisę prašyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena jau seniai. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2012-01-01, ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2011 metų pabaigoje paliko šeimą, o iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2020-09-15 pažymos matyti, kad atsakovas soduose gyvena nuo 2013-01-05. Atsakovas teismo procese dalyvavo visiškai pasyviai, ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas neprisidėjo ir neprisideda prie bendro šeimos turto išlaikymo, ieškovei teko dengti atsakovo asmenines skolas, kilusias dėl baudžiamosios bylos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Civilinio kodekso trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Pavyzdžiui, prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, AC-40-1). Asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis taip pat pripažįstamos mokestinės prievolės (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; taip pat žr. 2012 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, AC-40-1).

Ieškovė pateikė įrodymų, kad atsakovas 2012-10-26 nuosprendžio pagrindu buvo gavęs baudą (b. l. 22-23), taip pat įgijo mokestinę prievolę valstybei (b. l. 38-39), o ieškovei teko atsakovo prievoles dengti. Kadangi nurodytos prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės, atsakovas galbūt turi ir kitų asmeninių, dar nežinomų prievolių, netenkinus ieškovės prašymo, ieškovė galėtų būti laikoma atsakinga už atsakovo prievoles, nors kartu su atsakovu jau labai seniai negyvena, o atsakovas ilgą laiką neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, prievolių, susijusių su šeimos turto išlaikymu, vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2012-01-01.

Jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 str. 1 d.). Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 str. 2 d.).

Ieškovė nurodė, kad savo lėšomis, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į bendrojoje jungtinėje sutuoktiniu nuosavybėje įgytą butą, už atsakovo asmenines prievoles iš viso sumokėjo 3280,78 Eur VMI ir antstoliui A. Liaškovui. Pagal pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovė už atsakovą mokėjo įvairias sumas VMI ir antstoliui. Daugelyje pavedimų dokumentų yra nurodyta, kad mokama už atsakovą, kituose mokėtoju nurodytas pats atsakovas, tačiau ieškovė disponuoja visais mokėjimo dokumentais, iš jų matyti sistemingas kasmėnesinis skolų dengimas, todėl vertintina, kad visas nurodytas sumas pagal pateiktus dokumentus sumokėjo ieškovė. Ieškovė iš viso sumokėjo 4587,98 Lt (1328,77 Eur) ir 1950,76 Eur, iš viso 3279,53 Eur (b. l. 24-56). Nagrinėjamu atveju ieškovė santuokos metu sumokėjo nurodytas sumas už atsakovo asmenines prievoles, kurių ji neprivalėjo vykdyti. Be to, konstatuota, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-01-01, todėl atsakovo asmeninės skolos negalėjo būti dengiamos ir iš ieškovės pajamų kaip bendros jungtinės nuosavybės. Taip pat konstatuota, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, viena iš santuokos iširimo priežasčių yra ta, kad atsakovas ne tik paliko šeimą, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, bet netgi nemokėjo savo asmeninių skolų, dėl ko jas dengti, siekiant išvengti išieškojimo iš buto, teko ieškovei. Dėl to ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią turi atlyginti atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 3279,53 Eur.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nutraukus santuoką butas adresu (duomenys neskelbtini), padalintinas šalims po 1/2 dalį. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1212,43 Eur už ieškovės sumokėtus minėto buto šildymo mokesčius. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad suma apskaičiuota tik nuo 2015 m., tik už Šiaulių energijos paslaugas, nes atsakovui butas priklauso 1/2 dalimi. Iš pateiktos pažymos (b. l. 57) matyti, kad už butą adresu (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių energija“ už paslaugas nuo 2015-01-01 iki 2020-02-25 buvo sumokėta 2424,87 Eur. Ieškovė reikalauja iš atsakovo pusės šios sumos. Iš pateiktos pažymos matyti, kad 2010-2014 metais už tas pačias paslaugas buvo sumokėta 2337,12 Eur suma, tačiau dėl jos ieškovė pretenzijų nereiškia. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nemokėjo net savo asmeninių skolų, jas dengė ieškovė. Todėl nekyla abejonių, kad už paslaugas AB „Šiaulių energija“ sumokėjo ieškovė. Kadangi atsakovui kaip bendroji jungtinė nuosavybė priklausė ir priklauso 1/2 nurodyto buto, vadovaujantis CK 4.86 str. 1 d. atsakovas, kaip bendraturtis, taip pat privalėjo lygia dalimi prisidėti apmokant buto išlaidas, tačiau to nedarė. Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad atsakovas bute negyveno, kadangi nepriklausomai nuo to, ar savininkas būstu naudojasi ar ne, būsto savininkas privalo apmokėti jo centralizuoto šildymo išlaidas. Atsakovas prie jų apmokėjimo prisidėti taip pat privalėjo ne tik dėl to, kad yra buto bendrasavininkas, bet ir dėl to, kad tai buvo išlaidos šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina pusė sumos, sumokėtos nuo 2015-01-01 iki 2020-02-25, kas sudaro 1212,43 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė byloje sumokėjo 345,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 400,00 Eur išlaidų advokatui. Kadangi ieškinys iš esmės tenkinamas visa apimtimi, ieškovei šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Byloje susidarė 10,22 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – I., atsakovui – I..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), padalinti po 1/2 dalį.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių V. I. ir L. I. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2012-01-01.

Priteisti ieškovei V. I. iš atsakovo L. I. 4491,96 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną Eur 96 ct) ir 745,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. I. 10,22 Eur (dešimt Eur 22 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                             Silvijus Balčytis