Administracinė byla Nr. A-132-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04828-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2013 m. rugsėjo 17 d. atsisakymą Nr. 1SS-(7.5)-1978 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ nagrinėti jos 2013 m. rugsėjo 9 d. skundą „Dėl Telšių žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą; įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – išnagrinėti jos 2013 m. rugsėjo 9 d. skundą „Dėl Telšių žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo“.

Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymu „Dėl pažeistų teisių atkūrimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių (toliau – ir     NŽT Telšių skyrius), prašydama, rengiant naujus Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimus, jai priklausančiame žemės sklype,        esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti projektuojamą keliuką, vedantį į įsiterpusį valstybinės žemės plotą. NŽT Telšių skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. atsisakė patenkinti jos prašymą, informavo, kad rengiamu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu bus suprojektuotas laisvos valstybinės žemės 1,33 ha ploto sklypas, įsiterpęs į jai priklausantį žemės sklypą, kurį ji galės nuomoti pagal valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutartį. Privažiavimas prie šio žemės sklypo yra ir turi būti numatytas žemės tvarkymo dokumentuose, nors sklype ir nėra kapinių ar nustatytų žemės naudojimo apribojimų. NŽT Telšių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ji 2013 m. rugsėjo 9 d. apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu sustabdė jos skundo nagrinėjimą iki Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą              Nr. I-9-257/2013 pagal jos skundą, kuriuo prašoma iš dalies panaikinti Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įpareigoti Telšių skyrių atlikti paminėto projekto pakeitimus, susijusius su jai priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoto kelio panaikinimu. Pareiškėjos nuomone, toks atsisakymas yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-595/2013 panaikino paminėtoje Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje priimtos nutarties dalį dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį ir įpareigoti atsakovą atlikti šio projekto pakeitimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 102 straipsnio 3 dalis nustato, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau, pareiškėjos teigimu, jos prašymas yra susijęs su naujai atliekama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto rengimo procedūra, todėl yra atsiradęs naujas pagrindas kelti reikalavimą teisme įpareigoti atsakovą atlikti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimą, susijusį su jai nuosavybės teise priklausančio 13,39 ha žemės sklypo ribose projektuojamu keliuku, vedančiu į įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu nereiškia reikalavimo panaikinti 2002 m. įsakymu patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto, o prašo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes, naujai rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte neprojektuoti natūra nesamo ir nereikalingo keliuko, tuo labiau kad jokio keliuko jai priklausančiame žemės sklype, kurio žemė yra nuolat ariama ir apsėjama, natūra nėra ir niekada nebuvo. NŽT Telšių skyrius ilgą laiką įsiterpusį žemės sklypą klaidingai vertino kaip „neveikiančias (duomenys neskelbtini) kaimo kapines“, kurios per klaidą buvo pažymėtos jai priklausančiame 13,39 ha žemės sklype. Tai patvirtinta Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos                   Nr. I-304-289/2008 medžiaga bei 2005–2006 m. Telšių apylinkės prokuratūroje atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 86-2-058-05 metu surinkta medžiaga, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. kovo 8 d. pažyma ir kita nurodytose bylose surinkta medžiaga. Šį faktą pripažįsta ir atsakovas. Pareiškėjos nuomone, nustačius, jog šiame įsiterpusiame plote nėra ir nebuvo jokių kapinių, nėra tikslinga, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, numatyti jai priklausančiame žemės sklype projektuojamą keliuką, nes, priešingu atveju, būtų apsunkintas žemės racionalus naudojimas, dėl to ji patirtų tiesioginius nuostolius – sumažėtų pajamos iš gaunamo žemės ūkio produkcijos pelno. Į šiuos argumentus NŽT Telšių skyrius neatsižvelgė, o NŽT nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą, kadangi teismas ginčo keliuko panaikinimo klausimo nebenagrinėja. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylos dalis dėl skundo reikalavimų panaikinti žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį ir įpareigoti atsakovą atlikti šio projekto pakeitimus yra nutraukta.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 40–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad NŽT 2013 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1978 yra pagrįstas ir jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja į NŽT kreipėsi 2013 m. rugsėjo 9 d., prašydama panaikinti NŽT Telšių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 37SS-(14.37.45)-29; įpareigoti NŽT Telšių skyrių, rengiant naują Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, toje dalyje, kur pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėtas suprojektuotas kelias, vedantis į įsiterpusį valstybinės žemės plotą, panaikinti šį suprojektuotą kelią. NŽT, išnagrinėjusi Telšių skyriaus pateiktus dokumentus, nustatė, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-9-257/2013 pagal pareiškėjos 2013 m. kovo 20 d. patikslintą skundą, kuriuo ji prašė iš dalies panaikinti Telšių apskrities viršininko 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 612 patvirtinto Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirtojo papildymo dalį, kur jai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėtas projektuojamas kelias, vedantis į įsiterpusį valstybinės žemės plotą, ir įpareigoti Telšių skyrių atlikti nurodyto žemėtvarkos projekto pakeitimus, kad nurodytas kelias nebūtų projektuojamas; įpareigoti NŽT Telšių skyrių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti UAB „Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi bylos dalį dėl Telšių apskrities viršininko 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 612 patvirtinto Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirto papildymo dalies panaikinimo, kur pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėtas projektuojamas kelias, vedantis į įsiterpusį valstybinės žemės plotą, ir atsakovo įpareigojimo atlikti nurodyto žemėtvarkos projekto pakeitimus, kad nurodytas kelias nebūtų projektuojamas, nutraukė, paaiškėjus, kad patikslintas skundas buvo priimtas praleidus nustatytą padavimo terminą ir pareiškėja neprašė jo atnaujinti. Pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl NŽT Telšių skyriaus įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti UAB „Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje              Nr. AS143-595/2013 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. skundo „Dėl Telšių žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo“ Nacionalinei žemės tarnybai pateikimo metu Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-9-257/2013 pagal pareiškėjos 2013 m. kovo 20 d. patikslinto skundo dalį dėl NŽT Telšių skyriaus įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. pripažinti faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas suprojektuotas kelias, vedantis į įsiterpusį valstybinės žemės plotą, turi būti panaikintas. Pareiškėjos Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikto 2013 m. kovo 20 d. patikslinto skundu dalimi dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą ir pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. skunde NŽT buvo prašoma pripažinti faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas suprojektuotas kelias, vedantis į įsiterpusį valstybinės žemės plotą, turi būti panaikintas, t. y. ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, tapatus skundo dalykas – suprojektuotas kelias, bei skundų faktinis pagrindas, skundai yra tapatūs. NŽT 2013 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1978 pareiškėjai paaiškino, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, paaiškėjus, jog pradėtos administracinės procedūros metu skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma iki ginčo išsprendimo teisme. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-9-257/2013 dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), NŽT pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė, iki Šiaulių apygardos administraciniame teisme bus baigta nagrinėti jos 2013 m. kovo 20 d. patikslinto skundo dalis       dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą, t. y. NŽT 2013 m. rugsėjo 17 d. raštu                     Nr. 1SS-(7.5)-1978 ne atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. skundą, o tik sustabdė nagrinėjimo procedūrą, iki teismas išnagrinės pareiškėjos patikslintą skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 115–120) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas Nacionalinės žemės tarnybos           2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1978 sustabdyti pareiškėjos skundo nagrinėjimą    iki tapataus ginčo išsprendimo teisme teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Šiuo atveju reikalinga įvertinti, ar Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-540-257/2014 nagrinėjami pareiškėjos reikalavimai ir jos 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašyme NŽT Telšių skyriui pareikšti reikalavimai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, kurį pareiškėja apskundė atsakovui, o šis skundo nagrinėjimą sustabdė, yra tapatūs.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, skundas tuo pačiu klausimu turi būti suprantamas kaip tapatus skundas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tada, kai yra tapatūs trys skundo elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas.  Skundo dalykas yra reikalavimas, kurį pareiškėjas pareiškia atsakovui. Vertinant, ar dviejų skundų  dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Skundo pagrindas yra jame nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus.

Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas pagal pareiškėjos patikslintą skundą, rašytą 2013 m. kovo 20 d., nagrinėja reikalavimą įpareigoti atsakovą NŽT Telšių skyrių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti UAB „Geodezininkai“ parengtą pareiškėjai priklausančio 13,39 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Telšių rajono savivaldybė, planą. Pareiškėja skunde savo reikalavimus grindė tuo, jog iš 2011 m. gegužės 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. 37KAM-30399 nėra aišku, kokio teritorijų planavimo dokumento neatitinka pateikti derinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentai, neaišku, apie kokį 4 metrų keliuką kalbama ir kur jis yra. Pareiškėja akcentavo, kad kuomet J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuo metu jai priklausantį žemės sklypą, žemės sklypo plane joks keliukas nebuvo pažymėtas, žemės sklypui nebuvo nustatyta ir jokių servitutų, joks keliukas nepažymėtas ir skirtingo laikotarpio (2008 m., 2011 m.) kadastro žemėlapiuose ir jokio keliuko niekada nebuvo ir natūra, o įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį NŽT Telšių skyrius klaidingai vertino kaip neveikiančias (duomenys neskelbtini) kaimo kapines, per klaidą buvo pažymėtas jai priklausančiame žemės sklype. Pareiškėja pažymėjo, kad visą jai priklausantį žemės sklypą su įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu naudoja ir ketina tai daryti ateityje kaip vientisą žemės sklypą išskirtinai žemės ūkio paskirčiai, todėl projektuojamas keliukas trukdytų racionaliai naudotis žemės ūkio paskirties žeme. Kadangi (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo numatytas bendrojo naudojimo keliukas, skirtas patekti į tuo metu per klaidą pažymėtas kapines, nustačius, jog kapinių ten nėra, neliko ir prasmės projektuoti bendro naudojimo kelią. Palaikydama skunde nurodytas aplinkybes, nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme, pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011 m. pareiškėja kreipėsi į UAB „Geodezininkai“ atlikti kadastrinius geodezinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, tačiau atsakovas NŽT Telšių skyrius atsisakė derinti šį planą, nurodydamas, jog 4 metrų keliukas, vedantis į laisvos valstybinės žemės plotą, pagal pirminius dokumentus nebuvo ir nėra priskirtas pareiškėjos žemės sklypui. Pareiškėja reikalavimus grindė tuo, jog šio keliuko natūra nėra ir niekada nebuvo, be to, ji yra pateikusi prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio į jai priklausantį žemės sklypą, įsigijimo, todėl kelio projektavimas yra neracionalus ir nereikalingas. Be kita ko, rėmėsi tuo, jog yra rengiamas naujas žemėtvarkos projektas (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kuris vėl bus parengiamas ir tvirtinamas, neištaisius anksčiau padarytos paminėtos klaidos. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė dokumentus, įrodančius, jog pareiškėjos atstovės prašymu 2013 m. lapkričio 19 d. į Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamą bylą buvo pateikta 2013 m. parengto (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka, kurioje pažymėtas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas. 2013 m. lapkričio 12 d., reikšdama prašymą dėl šio įrodymo užtikrinimo, pareiškėjos atstovė nurodė, jog šis įrodymas patvirtina skundo reikalavimo pagrįstumą ir įrodo, kad ginčo keliukas neturi būti projektuojamas pareiškėjos valdomame nuosavame žemės sklype. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į NŽT Telšių skyrių, prašydama, jog, rengiant naujus Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimus, toje dalyje, kur pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėtas projektuojamas kelias, vedantis į įsiterpusį valstybinės žemės plotą, būtų panaikintas. Šį skundą pareiškėja grindė tuo, jog, jos turimais duomenimis, naujai rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra rengiamas anksčiau parengto projekto, kuriame buvo projektuojamas į įsiterpusį valstybinės žemės sklypą vedantis keliukas, papildymas. Pareiškėja nurodė, kad nustačius, jog įsiterpusiame valstybinės žemės sklype nėra ir nebuvo jokių kapinių, nėra tikslinga numatyti jai priklausančiame žemės sklype projektuojamą keliuką, nes tai apsunkintų racionalų žemės naudojimą. Pareiškėja savo skundą grindė ir tuo, jog ji yra pateikusi prašymą įsiterpusį žemės sklypą jai išnuomoti pagal ilgalaikės nuomos sutartį, o nurodytas projektuojamas keliukas neužtikrintų patogaus žemės naudojimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjos NŽT Telšių skyriui 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateiktame skunde ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame patikslintame skunde, rašytame 2013 m. kovo 20 d., nėra naujų faktinių aplinkybių, juose yra atkartota ta pati pareiškėjos pozicija  ir argumentai. NŽT Telšių skyriui pateikto skundo pagrindu nurodytos pareiškėjos aplinkybės nepatvirtina atsiradus naujų ir iš esmės kitokių faktinių aplinkybių, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-540-257/2014, dėl to yra pagrindas pripažinti, jog skundų faktinis pagrindas yra tas pats. Nors skundo dalykas, t. y. atsakovui NŽT reiškiami reikalavimai pagal savo lingvistinę formuluotę ir nėra identiški, tačiau jų nagrinėjimo objektas yra tas pats – pareiškėja siekia,           jog (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte būtų panaikintas projektuojamas / suprojektuotas 4 metrų keliukas, pažymėtas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype ir vedantis į jį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog skundo dalykas yra tapatus. Kaip nurodė pareiškėjos atstovas ir atsakovo atstovė, skundų šalys yra tos pačios.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir sustabdydamas pareiškėjos skundo nagrinėjimą dėl NŽT Telšių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, teisingai įvertino, jog pareiškėjos NŽT Telšių skyriui pateikto skundo ir Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamo patikslinto skundo faktinis pagrindas, dalykas ir šalys nėra skirtingi. Tai sudarė teisinį pagrindą atsakovui spręsti, jog pareiškėjos skundas yra tapatus, kaip      ir nagrinėjamas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, ir skundo nagrinėjimą stabdyti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Dėl šių aplinkybių teismas pareiškėjos skundą laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 123–126) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl skundų tapatumo, kadangi 2013 m. rugsėjo 9 d. skundo „Dėl Telšių žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo“ dalykas ir faktinis pagrindas bei skundo Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-9-257/2013 (dabartinis Nr. I-540-257/2014) dalykas ir faktinis pagrindas nėra tapatūs, t. y.    tai nėra skundai tuo pačiu klausimu pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies prasmę. Teigia, jog skundų reikalavimai administracinėje procedūroje ir administracinėje byloje Šiaulių apygardos administraciniame teisme akivaizdžiai nėra tapatūs. Nors šie reikalavimai ir susiję su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau tai yra skirtingi reikalavimai, o skirtingų reikalavimų, t. y. skirtingų skundų dalykų, gali būti ir daugiau. Pažymi, kad skiriasi ir skundų faktiniai pagrindai, t. y. jie nėra tapatūs. 2013 m. Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka pateikta kaip rašytinis įrodymas. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį galima aiškinti taip, kad ji taikoma tada, kai pirma pradedama administracinė procedūra, o jau po to tuo pačiu klausimu      bylą pradeda nagrinėti teismas, tokiu atveju prioritetas teikiamas teismui. Šiuo atveju pirma buvo iškelta Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-9-257/2013 (dabartinis Nr. I-540-257/2014), o tik po to pradėta administracinė procedūra.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 142–147) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas įsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę ir tinkamai motyvavo, jog vertinant, ar dviejų skundų dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Skundo pagrindas yra jame nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus. NŽT Telšių skyriui pateikto skundo pagrindu nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsiradusių naujų ir iš esmės kitokių faktinių aplinkybių, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-9-257/2013 (dabartinis Nr. I-540-257/2014), dėl to yra pagrindas pripažinti, jog skundų faktinis pagrindas yra tas pats. Nors skundo dalykas, tai yra NŽT reiškiami reikalavimai pagal savo lingvistinę formuluotę ir nėra identiški, tačiau nagrinėjimo objektas yra tas pats, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog dalykas yra tapatus. Pažymi, kad į Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-9-257/2013 (dabartinis Nr. I-540-257/2014) buvo pateikta 2013 m. Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka, todėl NŽT atstovė posėdžio metu Vilniaus apygardos administraciniam teismui šioje administracinėje byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius šį faktą. Vadovaudamasis ABTĮ 79 straipsnio 1 dalimi, teismas privalėjo susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais. Teigia, jog pareiškėjos atstovas neteisingai aiškina Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nes ši norma nenurodo, kas turi būti pirmiau pradėta, ar administracinė procedūra, ar skundo nagrinėjimas teisme. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2094/2012. NŽT negalėjo tęsti administracinės procedūros dėl pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. skundo nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjos skundžiamas atsakovo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1978 yra priimtas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Atsakovas jame nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-9-257/2013 pareiškėjos paduotame skunde nurodytas prašymas įpareigoti NŽT Telšių skyrių atlikti žemėtvarkos projekto pakeitimus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype suprojektuoto kelio panaikinimu, yra toks pats, kaip nurodytas jos 2013 m. rugsėjo 9 d. (atsakovui) paduotame skunde (b. l. 5).

Pareiškėjos teigimu, toks atsakovo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, nes atsakovas neteisingai aiškina Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, o jo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis pagrindė šį sprendimą, negali būti pripažintos atitinkančiomis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsižvelgdama į nurodytas šio administracinio ginčo šalių pozicijas, kolegija pripažįsta būtina pateikti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies aiškinimą ir aptarti šios teisės normos taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje (2006-06-27 įstatymo Nr. X-736 redakcija) yra nurodyta, kad <...> jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Aiškindama šią teisės normą, kolegija pažymi, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą ne teismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas Viešojo administravimo įstatymo       23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu.    

Kolegija, taikydama nurodytus pareiškėjos skundų, paduotų Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir atsakovui, palyginimo kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams ir, jų nekartodama, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad abu šie pareiškėjos skundai (Šiaulių apygardos administracinio teismo paminėtoje administracinėje byloje Nr. I-9-257/2013 ir jos atsakovui 2013-09-09 skunde keliami klausimai) Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu iš esmės yra tie patys. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos skundžiamas atsakovo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas teisės taikymo ir fakto nustatymo prasmėmis yra pagrįstas ir teisingas. Kartu kolegija pažymi, kad paminėtoje Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-9-257/2013 teismo yra priimtas                  2014 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi palikus jį nepakeistą. Todėl pripažintina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos tariamai pažeistų teisių gynimo klausimas tapo nebeaktualus.

Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis