Civilinė byla Nr. 2A-437/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

21.4.2.; 21.4.2.6.; 121.10.; 42.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 12 d. sudarytą Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, paimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartį; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 200 000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2009 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 09-153 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties bendrąsias sąlygas sudarė Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos FIDIC „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygos“. Rangos sutarties dalykas apėmė aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo, filtrato iš atliekų kaupo surinkimo, filtrato surinkimo šulinių įrengimo, atliekų kaupo uždengimo, sąvartyno dujų nukenksminimo, infrastruktūros, monitoringo ir grunto ištyrimo darbų atlikimą iš ieškovo pusės, o tuo tarpu atsakovas įsipareigojo sudaryti visas būtinas sąlygas minėtiems darbams atlikti bei priimti jų rezultatą. Šalių sutarta bendra visų darbų kaina (neįskaitant19%PVM) – 2 296 520,07 Lt. Atliekant vieną iš pagal Rangos sutartį numatytų darbų - sąvartyno kaupo formavimą - iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno buvo būtina iškasti ir 20 km atstumu (į veikiantį Dumpių sąvartyną) išvežti 55 000 m3 atliekų. Vykdant rangos sutartį šalys 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų tvarkymo sutartį Nr. 10-26 (toliau ir Atliekų tvarkymo sutartis), kurioje buvo nustatyta, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimas į Dumpių sąvartyną yra įkainotas 46,80 Lt plius 21 % PVM, iš viso 56,63 Lt. Pagal Atliekų tvarkymo sutarties 2.3. p. numatyta, jog užsakovas (ieškovas) atsiskaito už suteiktas paslaugas pagal vykdytojo (atsakovo) pateiktą tinkamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų gavus atsiskaitymą iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pagal Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo Klaipėdos rajono Kiškėnų sąvartyno uždarymas (rekultivacija) sutarties Nr. 09-153 žiniaraštyje Nr. 2.2.1. punkte numatytus darbus. Už atliekų priėmimą atsakovas ieškovui išrašė tris PVM sąskaitas faktūras bendrai 2 832 387,03 Lt sumai. Tarp šalių kilo ginčas, kam - ieškovui ar atsakovui, turi tekti 50 017,43 tonų atliekų priėmimo į Dumpių sąvartyną išlaidos. Pasak ieškovo, jis kreipėsi į teismą, jog būtų apginta ir užtikrinta jo teisė į teisingo atlygio už pagal Rangos sutartį atliktus darbus gavimą. Dėl to yra būtina pripažinti negaliojančia tarp šalių 2010 m. balandžio 12 d. sudarytą Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų tvarkymo sutartį Nr. 10-26 (t. y. Atliekų tvarkymo sutartį), kaip sudarytą ieškovui iš esmės suklydus dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (CK 1.90 str.). Pasak ieškovo, sutartis su atsakovu buvo pasirašyta vien dėl to, kad atsakovas sumokėtus pinigus žadėjo kompensuoti. Kaip nurodė ieškovas, šią sąlygą ieškovas su atsakovu suderino žodžiu.

Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu nėra sąlygų pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Pasak atsakovo, šalys sudarytoje sutartyje buvo suderinusios apmokėjimo tvarką ir mokėjimo tarifus. Ieškovas su skolos dydžiu ir faktu sutiko priimdamas ir pasirašydamas tris skolų suderinimo aktus. Ieškovas netgi yra apmokėjęs dalį – 200 000 Lt reikalaujamos sumos. Pasak atsakovo, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pagrindas panaikinti sandorį dėl suklydimo, nes 2010m. balandžio 12d. sudarytoje sutartyje nebuvo nurodyta bendra sutarties kaina, o nurodytas įkainis už vieną toną. Kaip vykdyti pasirašytą sutartį yra ieškovo komercinės veiklos apsisprendimo reikalas, todėl ieškovo argumentas, kad sutarties vykdymo kaina sutarties pasirašymo metu viršijo kitos sutarties kainą, yra nepagrįstas. Kaip nurodė atsakovas, tokių išvadų neleidžia daryti pasirašytos sutarties Nr. 10-26 turinys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovas ginčijamą sutartį pasirašė dėl to, kad galėtų įgyvendinti Rangos sutartimi prisiimtų reikalavimų vykdymą. Aplinkybę, jog ieškovas turės išvežti atliekas į Dumpių sąvartyną, ieškovui buvo žinoma dar net nelaimėjus konkurso ir nepasirašius sutarties, kadangi ši sąlyga numatyta viešojo pirkimo konkurso bendrųjų sąlygų 2.2 p. Ieškovas iš anksto žinojo, jog jis turės dalį atliekų iškasti ir išvežti į Dumpių sąvartyną ir šią sutartį sudarė ne suklydimo įtakoje, o vykdydamas Rangos sutartį. Pažymėtina, jog ieškovas neginčija šios Rangos sutarties, ją yra įvykdęs ir, kaip pats nurodo, šalys dėl jos tinkamo įvykdymo viena kitai pretenzijų neturi. Be to, nei pirkimo sąlygose, nei sudarytoje ginčijamoje sutartyje nėra numatytos sąlygos, jog išlaidos, susijusios su šiukšlių vežimu į Dumpių sąvartyną, bus kompensuotos, priešingai, ginčijamoje sutartyje šalys numatė, jog ieškovas už šiukšlių priėmimą į Dumpių sąvartyną sumokės 56,63 Lt už vieną toną ir šią sumą sumokės ne vėliau kaip per 10 dienų, kai gaus atsiskaitymą iš atsakovo. Teismo vertinimu, netgi ši sutarties nuostata nesuteikia prielaidų kalbėti apie susitarimą dėl kompensavimo, ši sutarties nuostata tik dar kartą įrodo faktinę aplinkybę, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta, kad ieškovas galėtų tinkamai vykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o jos finansinė pareiga - sumokėti atsakovui - palengvinama nuostata, jog jis šią prievolę atlieka tik gavęs mokėjimą iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas nevertino ieškovo raštu ir žodžiu pateiktų paaiškinimų, nepagrįstai aiškino Atliekų tvarkymo sutartį atskirai nuo Rangos sutarties, kas lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

2. Apelianto vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovas ieškovo pasiūlytą kainą žinojo, todėl privalėjo pareikalauti pagrįsti neįprastai mažą siūlomą kainą, o jeigu viešojo konkurso dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų – pasiūlymą atmesti. Atsakovas nesąžiningai toleravo iš esmės konkurso sąlygų reikalavimus neatitinkančio ieškovo pasiūlymą.

3. Rangos sutartis numatė pareigą ieškovui atlikti aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo ir kt. darbus, tuo tarpu atsakovas įsipareigojo sudaryti visas būtinas sąlygas šiems darbams atlikti bei priimti jų rezultatą. Vertinant vieną iš šių darbų – sąvartyno kaupo formavimą – matyti, kad darbo atlikimo metu būtina iškasti ir 20 km atstumu išvežti 55 000 m3 atliekų, tačiau to, kad ieškovui reikės pasirūpinti ir išvežamų atliekų priėmimu (inter alia prisiimant visas dėl to galinčias kilti papildomas išlaidas), Rangos sutartyje nėra numatyta, todėl ieškovui ir neturėjo kilti pareiga atlyginti šių darbų išlaidų.

4. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų argumentų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas suklydo dėl Atliekų tvarkymo sutarties, kaip atlygintinės sutarties, pobūdžio, t.y. ieškovas sutarties sudarymo metu manė, kad ši sutartis yra vertinama kaip neatlygintinė. Sąlygų, numatančių ieškovo įsipareigojimus mokėti už atliekų priėmimą įtraukimas į Atliekų tvarkymo sutarties tekstą buvo sąlygotas ieškovo ir atsakovo administracinių gebėjimų greitai ir operatyviai dokumentuoti visus pagal Rangos sutartį vykstančius procesus stokos. Pažymėtina, kad atsakovas po sutarties pasirašymo visą laiką teigė, kad šios išlaidos bus ieškovui kompensuotos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo veiksmai vykdant Atliekų tvarkymo sutartį paneigia jo argumentus, kad sutartis buvo organizacinė ir neatlygintina. Sutarties 1.1. punktas skelbia, kad vykdytojas ir užsakovas susitarė, kad atsakovas įsipareigoja priimti į Klaipėdos regiono sąvartyną, esantį Dumpių k., Klaipėdos rajone ir tinkamai sutvarkyti ieškovo atvežtas mišrias komunalines atliekas iš uždaromo Klaipėdos r. Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno, o ieškovas įsipareigoja sumokėti už šias paslaugas. Be to, ieškovo skola atsakovui yra suderinta trimis skolų suderinimo aktais, todėl darytina išvada, kad ieškovas sutiko su skolos dydžiu ir faktu. Ieškovas taip pat yra apmokėjęs dalį skolos.

2. Kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį ir kt., tačiau šiuo atveju ieškovas nepagrindė ir nenurodė kokios Atliekų tvarkymo sutarties sąlygos yra neaiškios. Sutarties sąlygoms esant aiškioms nėra pagrindo taikyti sutarčių aiškinimo taisyklių.

3. Vertinant tai, ar sudarant sandorį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, suklydusios šalies elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju byloje teigia suklydęs juridinis asmuo, vykdantis didelės apimties ūkinę-komercinę veiklą, veikiantis atstovaujamas profesionalių teisininkų. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Byloje CK 1.90 straipsnio pagrindu ginčijama 2010 m. balandžio 12 d. tarp bylos šalių sudaryta Atliekų tvarkymo sutartis teigiant, jog ją sudarydamos šalys buvo susitarusios, jog tai neatlygintina sutartis, nes atsakovas įsipareigojo ieškovui kompensuoti ją vykdant patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutiko, pažymėjo, jog ieškovui dar prieš pasirašant ginčo sandorį buvo žinoma aplinkybė, jog jam teks ir atliekų išvežimo į sąvartyną išlaidos, todėl ieškinio reikalavimų netenkino. Ieškovui nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas šalis siejusias sutartis vertino izoliuotai, neatskleidė tikrųjų šalių ketinimų bei valios sudarant ginčo sutartį, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1, 2 d.). Vykdant sutartį gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, tarp ginčo sandorio šalių esant sudarytiems keliems sandoriams, sekusiems vieni po kitų ir dėl to paties sutarties objekto, ar jo dalies, jie turi būti vertinamai kartu, todėl teisėjų kolegija aptaria tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją, lėmusią ginčo sandorio sudarymą ir jo sąlygas.

Byloje nustatyta, jog atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“. Pirkimas buvo vykdomas siekiant uždaryti Kiškėnų sąvartyną. Pirkimo objektą sudarė Kirškėnų sąvartyno uždarymo darbai, suformuojant esančių šiukšlių kaupą, jį sutvarkant, o atliekų dalį, kuri nebetilpo kaupe – išvežant į Dumpių sąvartyną (Pirkimo objekto darbai, t. 1, b. l. 109, t. 2, b. l. 171). Ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ kartu su UAB „Šiaulių plentas“, veikiantys jungtinės veiklos pagrindu, dalyvavo atsakovo organizuojamame konkurse. Pagal pirkimo sąlygas, tiekėjas teikdamas pasiūlymą turėjo pateikti darbų kainą, kuri apimtų visus pirkimo objekto darbus (Konkurso sąlygų 13 p., t. 1, b. l. 120). Pirkimo objektų darbų kainos turėjo būti pateiktos pagal darbų kiekių žiniaraščius (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 65-66). Darbų kiekių žiniaraštyje buvo numatyta, jog vykdant darbus Kiškėnų sąvartyne, sukauptas perteklinių atliekų kiekis (kurio nepadengs suformuotas kaupas) (55 000 m3 - pagal darbų kiekių žiniaraščius (t. 2, b. l. 65) turėjo būti iškastas ir pervežtas į veikiantį sąvartyną, šiuo atveju tai buvo Dumpių sąvartynas. Tiekėjams iškilus klausimų dėl šių darbų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, 2009m. birželio 25 d. įvyko aiškinamasis susirinkimas (t. 1, b. l. 41), kuriame dalyvaujant ir UAB „Žemaitijos keliai“, buvo patikslinta perteklinių atliekų (55 000 m3) pridavimo į Dumpių sąvartyną kaina, nurodant, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimo tarifas iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių sąvartyną yra 46,80 Lt be PVM. Susirinkimo metu taip pat buvo nustatyta, jog įvertinti perteklinį atliekų kiekį tonomis teks Konkurso dalyviui (t. 1, b. l. 41).Darbai, susiję su atliekų pervežimu iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, kartu įvertinus aiškinamojo susirinkimo metu pateikto atsakymo turinį, turėjo būti įvertinti darbų kainų žiniaraščio 2.1 punkte „Atliekų kasimas ir išvežimas 20 km atstumu“ (t. 2, b. l. 65).

Įvertinęs Pirkimo sąlygas, kartu su aiškinamojo susirinkimo protokolu, ieškovas, veikdamas jungtinės veiklos sutarties su UAB „Šiaulių plentas“ pagrindu, pateikė Pirkimui pasiūlymą (t. b. l. 43-54). Perkančios organizacijos viešojo pirkimo komisijai išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus bei įvertinus tiekėjų kvalifikaciją buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, pagal kurią ieškovo pasiūlymas atlikti visus Darbus už 2 296 520,07 Lt be PVM sumą (t. 1, b. l. 87) buvo pripažintas laimėjusiu. 2009 m. gruodžio 28 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytasutartisNr.09-153 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ (toliau tekste – Rangos sutartis) (t. 1, b. l. 36-39).

Kaip minėta, pirkimo darbai apėmė ir atliekų, esančių Kiškėnų sąvartyne, išvežimo bei, kaip išaiškinta 2009 m. birželio 25 d. aiškinamajame susirinkime, pridavimo į Dumpių sąvartyną, kurį tvarkė atsakovas, darbus. Ieškovui laimėjus konkursą ir siekiant atlikti visus pirkimo darbus, tarp ieškovo ir atsakovo 2010 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimtų iš TIPK leidimų turėtojų tvarkymo sutartis Nr. 10-26 (t. 1, b. l. 15-17), pagal kurią atsakovas įsipareigojo priimti į Dumpių sąvartyną ieškovo atvežtas atliekas iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno, o ieškovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti (t. 1, b. l. 15). Sutartimi buvo detaliai aptarta, jog ieškovas atsakovui moka už darbą pagal supaprastinto atviro konkurso metu atsakovo pateiktą tarifą – 46,80 Lt už vieną toną atliekų plius PVM (t. 1, b. l. 15). Atsakovui pateikus ieškovui apmokėti sąskaitą faktūrą, ji turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų gavus atsiskaitymą iš atsakovo pagal Rangos sutartį.

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog šios dvi sutartys buvo glaudžiai susijusios, jų tinkamas vykdymas buvo abipusiai įtakotas - Atliekų tvarkymo sutartis buvo sudaryta siekiant įvykdyti Rangos sutartį, šalių teisės ir pareigos taip pat buvo persipynusios, todėl ir aiškinantis dėl ginčo sandorio šalių valios, sutartys bei jas lėmę veiksniai ir aplinkybės vertintinos kartu. Kaip matyti iš ginčo sandoriu sulygtų paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos, akivaizdu, jog jį sudarydamos šalys numatė, jog tai bus atlygintinas sandoris. Ieškovas, siekdamas paneigti šį faktą nurodė, jog ieškovui laimėjus Pirkimą, su atsakovu žodžiu buvo sutarta dėl šios sutarties neatlygintinumo (atsakovo teigimu, atsakovas įsipareigojo kompensuoti atliekų pristatymo į Dumpių sąvartyno išlaidas, kadangi tokios nebuvo numatytos Pirkimo sąlygose).

Teisėjų kolegija nepritaria šiems apelianto argumentams, kadangi juos paneigia byloje esanti medžiaga. Vertinant Pirkimo sąlygas nustatyta, jog konkurso dalyviai pasiūlymus turėjo pateikti griežtai laikantis pirkimo dokumentų reikalavimų. Techninės specifikacijos 2.7.4. punktas, nustatantis reikalavimus ir sąlygas atliekų iškasimui nustatė, jog jeigu sąvartyno rekultivacijos priemonės numato sąvartyno pašalinimą (šiuo atveju tokie darbai buvo numatyti – Pirkimo objektas, t. 1, b. l. 109), visos sklypo ribose susikaupusios atliekos turi būti iškastos ir išgabentos. Iškastos medžiagos (atliekos) turi būti perkeltos į suderintą priimančio sąvartyno vietą (t. 2, b. l. 48-49). Šios nuostatos paneigia apelianto teiginius, jog Pirkimo sąlygos nustatė tik atliekų iš uždaromo sąvartyno iškasimą ir transportavimą į kitą sąvartyną, bet ne pridavimo darbus, kadangi Techninės specifikacijos 2.7.4. punktai aiškiai nustatė tiekėjui pareigą ir atliekų perkėlimą, kitaip pridavimą, priimančiam sąvartynui. Be to, kartu aiškinant Techninės specifikacijos 2.3.6. punktą „Atliekų srautai statybos darbų metu“ ir 2009 m. birželio 25 d. susirinkime išdėstytus paaiškinimus, laikytina, jog atliekos turėjo būti išgabentos ir perduotos atliekų priėmimo įmonei ieškovo sąskaita (t. 2, b. l. 5, t. 1, b. l. 41). Aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovei dar prieš pateikiant pasiūlymą buvo žinoma, jog ji privalės užtikrinti savo sąskaita atliekų iš uždaromo sąvartyno išvežimą ir perdavimą priimančiam sąvartynui. Kadangi ieškovas, pilnai išnagrinėjęs ir įvertinęs Konkurso sąlygas bei visus Pirkimą sudarančius dokumentus (aiškinamojo susirinkimo protokolą, konkrečiąsias bei bendrąsias sutarties sąlygas, technines specifikacijas, brėžinius bei žiniaraščius), pateikė pasiūlymą, teisėjų kolegija laiko, joj jis suprato Pirkimo sąlygas, su jomis susipažino ir sutiko, bei suprato, jog darbų kainų žiniaraštyje pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų pridavimo į sąvartyną kainą (t. 1, b. l. 89). Tai, kad apeliantas teikdamas siūlymą neįvertino jo finansinio naudingumo, nesudaro pagrindo teigti, jog jis atsakovo buvo apgautas dėl atsiskaitymo pagal ginčijamą sandorį. Pasisakydama dėl apelianto argumento, jog sudarytas ginčo sandoris buvo atsakovui finansiškai nenaudingas (darbus atlikti atsakovas siūlė už 2 732 858,88 Lt sumą, tuo tarpu už atliekų pridavimą į Dumpių sąvartyną pareikalauta sumokėti 2 832 387,03 Lt), kas, jo manymu, tik patvirtina, jog jis buvo suklaidintas, teisėjų kolegija pažymi, jog tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Tuo atveju jei apeliantas teikdamas pasiūlymą neįvertino ateityje patirtinų darbų sąnaudų ir sudarė ginčijamą sutartį, laikytina, jog suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, nes šiuo atveju negalima pateisinti šalies suklydimo; šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokį turtą (kokios apimties ir sudėties) ar turtines teises įgis. Šiuo atveju apeliantas yra juridinis asmuo, dalyvaujantis milijoninės vertės sandoriuose, todėl akivaizdu, jog apelianto, kaip verslininko pareiga buvo tinkamai suderinti sudaromų sandorių sąlygas ir jas aptarti sutartimi, todėl teisėjų kolegija laiko neįrodytą faktą, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovas kompensuos ieškovo atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną išlaidas.

Kaip buvo minėta, vertinant ginčo sandorio šalių valią, turi būti vertinami ne tik šalių ikisutartiniai susitarimai, prieš tai sudarytų sutarčių sąlygos ir jomis šalims nustatytos teisės ir pareigos, bet ir sandorio šalių veiksmai po sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju jie nesudaro pagrindo manyti, jog šalys Atliekų tvarkymo sutartį traktavo kaip neatlygintiną sandorį, ar kad atsakovas buvo įsipareigojęs atlyginti ieškovui jo patirtas atliekų perdavimo Dumpių sąvartynui išlaidas. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ieškovui į Dumpių sąvartyną pristačius 50 017,34 tonų atliekų, remiantis Atliekų tvarkymo sutartimi buvo pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros 2 832 387,03 Lt sumai (t. 1, b. l. 17-19). Jas ieškovas pripažino, dalį sumos (200 000 Lt) sumokėjo (t. 2, b. l. 142), bei nurodė, jog yra skolingas 2 632 387,03 Lt sumą atsakovui (t. 2, b. l. 142-144), todėl nėra pagrindo laikyti ginčo sandorio neatlygintina sutartimi ar sutikti su apeliantu, jog atsakovas buvo įsipareigojęs kompensuoti nurodomas išlaidas, kadangi šio fakto ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog atsakovas kaip perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti, jog ieškovas pagrįstų savo kainą, kadangi iš pateikto pasiūlymo akivaizdu, jog į ją nebuvo įtraukta suma už atliekų perdavimą veikiančiam sąvartynui. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog į šios bylos nagrinėjimą nepatenka pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos atliktų veiksmų ir nustatytų sąlygų įvertinimas, todėl, esant sudarytai ir galiojančiai Pirkimo sutarčiai, laikytina, jog apelianto pasiūlyta kaina nebuvo įvertinta kaip neįprastai maža. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnis nustato, jog jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįprastai mažos kainos institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu. Neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Vadinasi, tik esant įtarimams, jog už pasiūlytą kainą nebus įmanoma įvykdyti Pirkimo darbų, perkančioji organizacija privalo pareikalauti tiekėjo pasiūlytą kainą pagrįsti. Kadangi šiuo atveju perkančiajai organizacijai ieškovo nurodyta pasiūlymo kaina nepasirodė per maža (nuo kito tiekėjo pasiūlymo ji skyrėsi 738 052 Lt suma, kas vertinant vykdomo Pirkimo mąstą bei vertę, nebuvo laikomas žymiu kainų skirtumu, sudariusiu pagrindą reikalauti ieškovo kainos pagrindimo), todėl jos nebuvo pareikalauta pagrįsti.

Apeliantas siekdamas pagrįsti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta tik siekiant apskaityti ieškovo iš uždaromo sąvartyno išgabenamą atliekų kiekį ir ja ieškovui nebuvo sukurta pareiga mokėti atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną mokesčio, nurodo, jog jam buvo pateikta pasirašyti tipinė atsakovo veikloje naudojama sutartis, nors jis nebuvo asmuo, registruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre (ATĮR) arba juridinis asmuo turintis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), kas buvo būtina siekiant sudaryti Atliekų tvarkymo sutartį su atsakovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia ieškovo nurodytu pagrindu. Visų pirma, atsakovas sudarydamas su ieškovu ginčijamą sutartį ir priimdamas iš jo pristatomas atliekas pripažino, jog ieškovas yra tinkama sandorio šalis, šios sutarties neginčija. Antra, atsakovo organizuojamame konkurse, ieškovas, jungtinės veiklos pagrindu, dalyvavo kartu su UAB „Šiaulių plentas“ (t. 1, b. l. 49-54), o šis juridinis asmuo yra įregistruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre (http://193.219.55.14/atir/ATIR.py/m_todo?imone=244693070&todo=search), todėl laikomas asmeniu, turinčiu teisę pristatyti atliekas į atsakovo tvarkomą sąvartyną. Kadangi siekdami įvykdyti Rangos sutartį tiekėjai (ieškovas kartu su UAB „Šiaulių plentas“) turėjo išvežti ir perduoti atliekas į veikiantį sąvartyną, buvo pasirašyta ginčijama sutartis, o ta aplinkybė, kad sutartis buvo pasirašyta tik su vienu iš jungtinės veiklos pagrindu veikiančių partnerių, nesudaro pagrindo laikyti sutartį negaliojančia.

Esant išdėstytiems argumentams ir aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino ne tik ieškovo paaiškinimus, bet ir šalis siejusius sandorius (tiek Rangos, tiek ir Atliekų tvarkymo) kitus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo 2010 m. balandžio 12 d. sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

Pažymėtina, jog ieškiniu ginčijamo sandorio negaliojimas buvo grindžiamas tik CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytas dėl suklydimo, tačiau apeliaciniu skundu nurodoma, jog aptariamasis sandoris turi ir apsimestinio (CK 1.87 str.) bei sandorio, sudaryto dėl priešingos šalies apgaulės (CK 1.91 str.) požymių, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas, saisto ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismą, kadangi pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai apibrėžia faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris savo ruožtu turi būti priimtas neišeinant už ieškinio reikalavimų ribų, teisėtumas ir pagrįstumas. Vadovaujantis CPK 135 straipsniu, vieni iš esminių ieškinio elementų yra: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei reikalavimai (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas yra saistomas ieškovo nubrėžtų teisminio nagrinėjimo ribų ir gali jas peržengti tik tam tikros kategorijos bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nei pagrindo peržengti ieškiniu nustatytas ribas, kuriomis buvo keliamas sandorio galiojimo klausimas CK 1.90 straipsnio tvarka, nei viršyti pareikštus reikalavimus neturėjo: ieškinio reikalavimai ir pagrindas buvo tinkamai suformuoti, ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas patyrusio teisininko – advokato, todėl akivaizdu, jog pagal ieškovo pasirinktą teisinę poziciją ieškinys ir buvo nagrinėjimas. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Kadangi ieškiniu nebuvo prašoma įvertinti ginčo sandorio galiojimo CK 1.87 ir 1.91 straipsnių pagrindu, toks vertinimas nebuvo atliktas. Dėl šių aplinkybių, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl ieškovo ginčijamo sandorio galiojimo naujai nurodytais pagrindais. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti sandorio galiojimą pagal nurodytus pagrindus.

Apeliantas kartu su skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus įrodymus. Jie, apelianto teigimu, patvirtina, jog atsakovui vykdant analogiškus viešuosius pirkimus, atliekų perdavimas į kitą sąvartyną nebuvo apmokestinamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus bei paaiškinimus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodė, kodėl kartu su skundu teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bei neįrodo, jog jų pateikti anksčiau neturėjo sąlygų. Be to, susipažinus su teikiamais įrodymais, akivaizdu, jog jie neturi reikšmės sprendžiant byloje keliamus klausimus, kadangi iš pateiktų duomenų - Rangos sutarties bei pasiūlymo, nesant pirkimo sąlygų ir medžiagos, spręsti apie atsakovo praktiką dėl kainų nustatymo, negalima. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 str.).

Apeliacinio skundo netenkinus, o atsakovui neprašius atlyginti jo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                  Rasa Gudžiūnienė

                                                                                 Kazys Kailiūnas

           Egidija Tamošiūnienė