Administracinė byla Nr. A-4050-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00015-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant užsienietei M. H.,

užsieniečių atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės atstovei Onai Gertrūdai Sadauskaitei,

vertėjui Fedaee Ahmed Jawed,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių M. H., H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės M. H. ir jos nepilnamečių vaikų H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – ir Vilniaus pasienio rinktinė) kreipėsi į teismą su teikimu sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę M. H. (toliau – ir užsienietė) ir jos nepilnamečius vaikus H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. birželio 9 d. (toliau – ir Teikimas).
2. Vilniaus pasienio rinktinė paaiškino, kad 2018 m. kovo 8 d. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu iš Vokietijos buvo grąžinta 6 asmenų (duomenys neskelbtini) piliečių šeima (M. N. H., M. H. ir jų nepilnamečiai vaikai), kurie tą pačią 2018 m. kovo 8 d. pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
3. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 21 d. minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai (išskyrus Y. H., gim. 2016 m.) jau buvo pateikę prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. lapkričio 22 d. sprendimais jiems suteikė laikiną teritorinį prieglobstį, apgyvendino Užsieniečių registracijos centre, tačiau nesulaukę galutinio sprendimo, užsieniečiai pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos į Vokietiją. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas nutraukė užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.
4. Vilniaus pasienio rinktinė teigė, kad M. H. pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje, be to, ten būdama susilaukė ketvirto vaiko Y. H.. M. H. ir jos nepilnamečiai vaikai 2017 m. spalio 24 d. buvo grąžinti į Lietuvą. 2017 m. spalio 25 d. užsienietė paprašė jai ir vaikams suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (15/6-3)-15PR-242 nutarė nagrinėti (duomenys neskelbtini) pilietės M. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jai ir jos nepilnamečiams vaikams iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 29 d. nutartimi M. H. ir jos vaikams skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tačiau užsienietė, pasinaudodama laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, 2017 m. lapkričio mėnesį pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (15/6-3)-16PR-17 sustabdė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.
5. Nurodytais veiksmais, Vilniaus pasienio rinktinės tvirtinimu, M. H. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, 135 straipsnį, Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-132 redakcija; toliau – ir Aprašas), 19.9 punktą, Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3K-11 patvirtintų Laikinai užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių 8 punktą. M. H. trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jos teisinio statuso, taip pat gali slėptis, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietė vėl bandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

II.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 11 d. sprendimu tenkino Teikimą – sulaikė M. H. kartu su jos nepilnamečiais vaikais H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. Užsieniečių registracijos centre kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. birželio 9 d.
7. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, išklausęs Vilniaus pasienio rinktinės ir užsienietės paaiškinimų, padarė išvadą, kad M. H. jau du kartus (2014 ir 2017 metais) pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas prieglobsčio prašytojo teises ir pareigas, nesilaikė Migracijos departamento sprendimo, teismo 2017 m. spalio 29 d. nutarties, kuria ji ir vaikai buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos į Vokietiją. Pabrėžė, jog nors M. H. kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tačiau įvertinus tai, kad savo elgesiu anksčiau ne kartą trukdė priimti sprendimus dėl jos teisinio statuso ir pasislėpė neteisėtai išvykdama iš Lietuvos Respublikos, tikėtina, kad ši užsienietė ir vėl gali išvykti pasinaudodama laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje.
8. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus ir vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktais teismas sprendė, kad yra vienas iš įstatyme numatytų pagrindų sulaikyti M. H. kartu su nepilnamečiais šeimos nariais (UTPĮ 113 str. 5 d. 7 p.). Teismas taip pat įvertino aplinkybes, kad M. H. neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių arba kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi teisėto pajamų šaltinio Lietuvos Respublikoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį ją grąžinus į Lietuvos Respubliką. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas UTPĮ 115 straipsnyje, nes jau buvo atsižvelgta į užsienietės nepilnamečių vaikų interesus ir taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri buvo pažeista.

III.

9. M. H., H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Teikimo netenkinti ir pritaikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Vadovaujantis UTPĮ 114 straipsnio 4 dalimi pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Taikyti sulaikymą asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015). Nagrinėjamu atveju užsieniečių sulaikymas Užsieniečių registracijos centre yra netikslinga ir neproporcinga priemonė.
2. Priimant sprendimą dėl apeliantų sulaikymo nebuvo įvertintinas jų pažeidžiamumas, o aplinkybių, kurios UTPĮ prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, nėra.
3. Apeliantai yra prieglobsčio prašytojo statusą turintys asmenys, laikino išvykimo tvarką pažeidę prieš ketverius metus, kadangi buvo reikalingas gydymas, kurį galėjo suteikti tik Vokietijos specialistai. Apeliantai, jų teigimu, pasimokė iš savo klaidų ir daugiau laikino išvykimo tvarkos nepažeis.
4. Pagal UTPĮ 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

10. Vilniaus pasienio rinktinė atsiliepime prašo užsienietės M. H. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Vilniaus pasienio rinktinė, pakartodama Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, pažymi, kad priimant prieglobsčio prašymus M. H. buvo raštu supažindinta su prieglobsčio prašytojui aktualia informacija.
12. M. H. trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jos teisinio statuso, taip pat gali slėptis, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietė vėl bandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečių M. H. ir jos nepilnamečių vaikų H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas tenkino Vilniaus pasienio rinktinės Teikimą sulaikyti apeliantus vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu. M. H., pagal įstatymą atstovaudama savo nepilnamečius vaikus H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H., padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės taikymu, ir prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina UPTĮ 113 straipsnio nuostatos.
16. UTPĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliantai neginčija faktinių aplinkybių, kad 2014 m. lapkričio 21 d., išskyrus 2016 metais gimusį Y. H., bei 2017 m. spalio 25 d. pateikė prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir šiuo pagrindu iki sprendimų dėl jų teisinio statuso priėmimo buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre be judėjimo laisvės apribojimų, tačiau atitinkamai 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Abiem atvejais apeliantai buvo sulaikyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir grąžinti į Lietuvos Respubliką pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013. 2018 m. kovo 8 d. apeliantai trečią kartą pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Vykdant teisės aktais nustatytas administracines procedūras Vilniaus pasienio rinktinė kreipėsi į teismą su Teikimu sulaikyti apeliantus trims mėnesiams.
18. Atsakydama į Vilniaus pasienio rinktinės argumentus, kad alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo atveju nebuvo efektyvi ir neleido užtikrinti, kad užsieniečiai savavališkai nepasišalintų iš Užsieniečių registracijos centro ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, teisėjų kolegija pažymi, jog M. H. yra keturių vaikų motina, kurių jauniausiojo amžius – 18 mėnesių, o vyriausiojo – 13 metų, todėl šiuo atveju yra aktuali UTPĮ 114 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Vadovaujantis UTPĮ 2 straipsnio 182 dalimi, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo <...>).
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šeima ir pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik išskirtiniu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), ir kai tikrai nėra kitos alternatyvos sulaikymui (žr., pvz., 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015, 2016 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3856-662/2016, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinė byla Nr. A-3698-602/2018). Taigi vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.
20. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys neįrodo, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsieniečiai šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, sprendžiančiomis jų teisinės padėties (statuso) Lietuvoje klausimus, todėl net ir esant pakankamai didelei rizikai, jog apeliantai vėl bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jų sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Vadovaujantis paminėtais argumentais teigtina, kad UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų –  individualiai įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliantais kaip šeima, yra optimali.
21. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečių M. H., H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimą panaikinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą atmesti.

Nedelsiant paleisti (duomenys neskelbtini) piliečius M. H., H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. iš sulaikymo.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečius M. H., H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. birželio 9 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė