Civilinė byla Nr. e2-1192-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01760-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020  m.  birželio 2 d. nutarties, kuria nepatvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Tauraganas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Tauraganas“ iškelta bankroto byla, 2020 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Nemokumo administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankroto administratorių biuras“, teikdama tvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, prašė netvirtinti UAB „Atenergo“ 3 712,54 Eur finansinio reikalavimo. Nurodė, kad ši kreditorė kartu su prašymu nepateikė finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, motyvuodama tuo, kad visi įsiskolinimą įrodantys dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei. Administratorė, patikrinusi jai perduotus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „Atenergo“ reikalavimą pagrindžiančių duomenų nerado. Administratorė taip pat savo iniciatyva atliko UAB „Atenergo“ buhalterinės apskaitos auditą, po kurio taip pat nenustatė duomenų, leidžiančių neabejoti UAB  „Atenergo“ pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumu.

3.       UAB „Atenergo“ atsiliepime į nemokumo administratorės pareiškimą prašė įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Tauraganas“ kreditorių sąrašą su 3 712,54 Eur reikalavimu. Reikalavimui pagrįsti pateikė 2009 m. vasario 20 d. UAB „Atenergo“ ir UAB „Tauraganas“ sudarytą paslaugų sutartį Nr. 01, kurios vertė 280 000 Lt (81 093,60 Eur), bei PVM sąskaitas faktūras: 2009 m. sausio 15 d. Nr. GAA 0747812, 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai, 2009  m.  gruodžio 31 d. Nr. ATN 0000001, 49 350 Lt (14 292,75 Eur) sumai, 2010 m. liepos  5  d. Nr. ATN 0000003, 18 150 Lt (5 256,60 Eur) sumai bei 2020 m. sausio 3 d. Nr. IND 0000363, 49  143,11 Eur sumai.

4.       Nemokumo administratorė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių 2009 m. buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 1 (toliau – ir Sutartis), tačiau mano, kad šios sutarties pagrindu 2020 m. sausio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad, susipažinusi su bankrutuojančios UAB „Tauraganas“ buhalterinės apskaitos ir kitais po nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo aktualiais dokumentais, nustatė, jog nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2012 m. spalio 2 d. UAB „Tauraganas“ kreditorei UAB „Atenergo“, laikydamasi Sutarties 3.2. punkto nuostatų, už konsultavimo paslaugas atliko avansinius mokėjimus, kurių bendra suma yra 79 318,77 Eur. Bankrutuojančios UAB  „Tauraganas“ atlikta 79 318,77 Eur avansinio apmokėjimo suma iki pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 14 d.) buvo pagrįsta PVM sąskaitomis faktūromis: 2009 m. gruodžio 31 d. Serija ATN Nr. 0000001 (49 350 Lt (14  292,74 Eur)), 2009 m. sausio 15 d. Serija GAA Nr. 0747812 (30 000 Lt (8 688,60  Eur)), 2010  m. liepos 5 d. Serija ATN Nr. 0000003 (18 150 Lt (5 256,60 Eur)). UAB „Atenergo“ bankrutuojančios UAB „Tauraganas“ naudai suteikė paslaugų tik už 97 500 Lt (28 237,95 Eur). Kadangi nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2012 m. spalio 2 d. UAB „Atenergo“ grąžino tik dalį, t. y. 1  205,40 Eur, UAB „Tauraganas“ priklausančios ir Sutarties pagrindu kreditorei UAB  „Atenergo“ išmokėtos sumos, laikytina, kad bendra UAB „Atenergo“ valdoma ir bankrutuojančiai UAB „Tauraganas“ priklausanti suma yra 49 874,84 Eur. UAB „Atenergo“ 2020 m. sausio 3 d. fiktyviai išrašė PVM sąskaitą faktūrą 49 143,11 Eur sumai už paslaugas, kurios iš esmės nebuvo suteiktos.

        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino bankrutuojančios UAB  „Tauraganas“ nemokumo administratorės prašymą ir nepatvirtino UAB „Atenergo“ 3 712,54 Eur finansinio reikalavimo UAB „Tauraganas“ bankroto byloje.

6.       Iš pateiktos 2009 m. vasario 20 d. UAB „Atenergo“ ir UAB „Tauraganas“ sudarytos paslaugų sutarties Nr. 01 teismas nustatė, kad Sutartimi UAB „Atenergo“ įsipareigojo pagal UAB  „Tauraganas“ užsakymą suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas, vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimo, poveikio aplinkai vertinimo, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo, detaliojo plano ruošimo, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus, susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu, o UAB „Tauraganas“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad visa teikiamų paslaugų kaina yra 280 000 Lt su PVM. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad pasirašius sutartį Užsakovas (UAB „Tauraganas“) vykdo avansinius apmokėjimus pagal Vykdytojo UAB „Atenergo“ pateiktas sąskaitas faktūras. Sutarties 4.1.3  punktu paslaugų teikėjas (UAB „Atenergo“) įsipareigojo kliento (UAB „Tauraganas“) reikalavimu pranešti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 4.1.4 punktu kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugos teikimo eigą. Sutarties pagrindu kreditorė UAB „Atenergo“ bankrutuojančiai UAB „Tauraganas“ pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2009 m. gruodžio 31 d. Serija ATN Nr. 0000001 (49 350 Lt (14 292,75 Eur)), 2009  m.  sausio 15 d. Serija GAA Nr. 0747812 (30 000 Lt (8 688,60 Eur)), 2010 m. liepos 5 d. Serija ATN Nr. 0000003 (18 150 Lt (5 256,60 Eur)) bei 2020 m. sausio 3 d. Nr. IND 0000363 (49 143,11 Eur).

7.       Iš byloje nemokumo administratorės pateiktų bankrutuojančios UAB „Tauraganas“ sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bankrutuojanti UAB „Tauraganas“ kreditorei UAB „Atenergo“ sumokėjo 79 247,68 Eur, o UAB „Atenergo“ per tą patį laikotarpį grąžino bankrutuojančiai UAB „Tauraganas“ 1 231,23 Eur avansinio mokėjimo. Pagal PVM sąskaitas faktūras: 2009 m. gruodžio 31 d. Serija ATN Nr. 0000001 (49 350 Lt (14  292,75 Eur)), 2009 m. sausio 15 d. Serija GAA Nr. 0747812 (30 000 Lt (8 688,60 Eur)), 2010 m. liepos 5 d. Serija ATN Nr. 0000003 (18 150 Lt (5 256,60 Eur)), UAB „Atenergo“ suteikė bankrutuojančiai UAN „Tauraganas“ paslaugų už 28 237,95 Eur sumą. Pastarųjų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu suteiktų paslaugų nemokumo administratorė neginčija ir jas pripažįsta.

8.       Tuo tarpu 2020 m. sausio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 49 143,11 Eur sumai, kurioje nurodyta: „Pagal paslaugų sutartį Nr. (2009-02-20)“, išrašyta jau tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama byla dėl UAB „Tauraganas“ bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė UAB  „Atenergo“ nei nemokumo administratorei, nei teismui, nagrinėjančiam finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nepateikė už 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr.  IND 0000363 nurodytą sumą pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų sutartį suteiktų paslaugų ataskaitos, nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugų sutartyje nurodytos paslaugos nurodytai sumai bankrutuojančiai UAB „Tauraganas“ apskritai buvo suteiktos. Nesant duomenų, kokios ir už kokią sumą iš tiesų pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų sutartį buvo suteikta paslaugų, teismo vertinimu, nėra galimybės spręsti, kad kreditorės UAB „Atenergo“ 2020 m. sausio 3 d. pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IND 0000363 nurodyta 49 143,11 Eur suma yra pagrįsta ir gali būti padengta išankstiniais bankrutuojančios UAB „Tauraganas“ atliktais mokėjimais.

9.       Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004  m.  balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).

10.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kreditorės UAB „Atenergo“ pagal 2009 m. vasario 9 d. paslaugų sutartį bankrutuojančiai UAB  „Tauraganas“ suteiktų paslaugų apimtį, ir tokie duomenys nebuvo pateikti nei nemokumo administratorei, nei tiesiogiai teismui, teismas sprendė, kad negalima daryti kategoriškos išvados, kad kreditorės UAB „Atenergo“ 3 712,54 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Atenergo“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020  m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti UAB „Atenergo“ prašymą, nesant galimybės prašymą išspręsti iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; prijungti prie civilinės bylos pateikiamus dokumentus (detalųjį planą, PVM sąskaitas faktūras su parašais iš UAB „Atenergo“, 2014 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Teismas negalėjo visapusiškai išnagrinėti UAB „Atenergo“ pateikto prašymo, nes nemokumo administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankroto administratorių biuras“ nepateikė teismui visų dokumentų, kurie yra susiję su paslaugų teikimo sutartimi Nr. 01.

11.2.       Kad paslaugos pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 buvo visiškai suteiktos rodo tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Atenergo“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr.  (duomenys neskelbtini)), esančio: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patikrinimo. Pranešimas užsakovei UAB „Tauraganas“ buvo pateiktas ir administratorei buvo perduotas kartu su detaliuoju planu. Rašytinių prieštaravimų iš užsakovės UAB „Tauraganas“, nei rašytinių ar žodinių prieštaravimų iš akcininkų nebuvo gauta, akcininkai su detaliuoju planu buvo supažindinti, net buvo nuvykę susipažinti su detaliuoju planu pas detaliojo plano rengėją UAB „Tauragė planas“. Laikoma, kad vykdytoja UAB „Atenergo“ įsipareigojimus, kurie buvo numatyti paslaugų teikimo sutartyje, įvykdė. Detaliojo plano rengimo bei kitas išlaidas padengė vykdytoja UAB „Atenergo“.

11.3.       Pagal paslaugų sutarties 3 dalies 3.5 punktą užsakovas įsipareigojo apmokėti papildomas išlaidas, bet UAB „Atenergo“ dėl šių išlaidų nepateikė PVM sąskaitų faktūrų. 

11.4.       Nemokumo administratorė klaidingai nurodo, kad darbai nebuvo atlikti, nes paslaugų sutarties 3 dalies 3.3 punkte aiškiai nurodyta, kad „užsakovui nepateikus raštiškų prieštaravimų dėl suteikiamų paslaugų skaitoma, kad Vykdytojas paslaugas suteikė tinkamai“. Prieštaravimų nepateikė nei įmonė, nei akcininkai, ir nemokumo administratorė tokių duomenų teismui nepateikė.

11.5.       Dėl nemokumo administratorės piktybiškų veiksmų ir dokumentų neteikimo teismui teismas negalėjo visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Esant tokiai situacijai, apeliantė prašo teismo prijungti prie civilinės bylos papildomus dokumentus, kad teismas galėtų visapusiškai, išsamiai išnagrinėti civilinę bylą, nes be šių dokumentų neįmanoma nustatyti visų faktinių aplinkybių. Apeliantė net negalvojo, kad nemokumo administratorė gali taip pasielgti ir neteikti teismui dokumentų, kurie tiesiogiai susiję su paslaugų įvykdymu.

11.6.       Nemokumo administratorė, pateikdama atsiliepimą, nepateikė teismui duomenų apie paruoštą detalųjį planą, atliktus kitus darbus, kurie tiesiogiai susiję su detaliojo plano paruošimu. PVM sąskaitos faktūros be parašų, nors su parašais vykdytojo UAB  „Atenergo“ buvo perduotos nemokumo administratorei. Nemokumo administratorės pasisakymas, kad 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 yra fiktyvi, neatitinka jokių kriterijų, nes UAB „Atenergo“ yra veikianti įmonė ir turi teisę pateikti PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Tuo labiau kad visos PVM sąskaitos faktūros yra registruojamos ir perduodamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą dėl registracijos, kryžminio patikrinimo; PVM mokestis į valstybės biudžetą sumokėtas bei įmokos užskaitytos. Be to, PVM sąskaitos faktūros gali būti išrašytos ir pateiktos elektroniniu būdu, tai yra, be atsakingų asmenų parašų.

12.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „Tauraganas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.       Apeliantės prašomi priimti papildomi dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su apeliantės atsiliepimu į nemokumo administratorės prašymą. Objektyvių priežasčių, kodėl negalėjo jų pateikti, apeliantė nenurodė, todėl nėra pagrindo šių dokumentų priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306  straipsnis, 314 straipsnis).

12.2.       Apeliantė atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad 2020 m. sausio 3 d. PVM  sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 išrašyta už detaliojo plano parengimą ir jo pateikimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

12.3.       Vertinant apeliantės argumentų, kad 2020 m. sausio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.  IND  0000363 yra už 2014 m. rugpjūčio 4 d. suteiktas paslaugas, teisingumą, svarbi aplinkybė, kad iki pat nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos apeliantė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl to, jog minėta PVM sąskaita faktūra neapmokėta. Kiekvienas verslo subjektas turi suinteresuotumą kuo greičiau gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, todėl neabejotina, kad jeigu paslaugos iš tiesų būtų suteiktos, apeliantė jai priklausančių piniginių sumų iš atsakovės būtų reikalavusi daug anksčiau.

12.4.       Po apeliantės atskirojo skundo pateikimo atsakovės akcininkai susisiekė su atsakovės nemokumo administratore ir paaiškino, kad atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir klaidina teismą, nes tuo metu, kai atsakovei vadovavo pats apeliantės vadovas A. M., informacija apie 2009 m. vasario 20 d. sutarties pagrindu atliktas paslaugas apskritai nebuvo teikiama, todėl atsakovės valdymo organai išreikšti prieštaravimų dėl atliekamų paslaugų kokybės, kainos, terminų ir pan. neturėjo objektyvios galimybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti.

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m.  balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m.  birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose egzistuojantį viešą interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, aplinkybę, kad atsakovė su pateiktais įrodymais yra susipažinusi, pateiktus įrodymus priima.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti UAB „Atenergo“ finansinį reikalavimą UAB „Tauraganas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329  straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19.       Apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsniu, sprendė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad JANĮ numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su ĮBĮ, nepasikeitė, todėl ir taikant JANĮ tikslinga vadovautis ankstesne teismų praktika, suformuota šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2- 999- 781/2020; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020).

20.       Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

21.       Byloje kilo ginčas dėl apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo pagal jos pateiktą 2020 m. sausio 3 d. PVM  sąskaitą faktūrą Nr. IND 0000363.

22.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nepateikė už minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų sutartį suteiktų paslaugų ataskaitos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugos nurodytai sumai atsakovei apskritai buvo suteiktos, todėl atsisakė tvirtinti apeliantės reikalavimą.

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išsamiai išnagrinėti jos prašymo, nes nemokumo administratorė nepateikė teismui visų dokumentų, kurie yra susiję su šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartimi. Anot apeliantės, aplinkybę, kad paslaugos pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų teikimo sutartį buvo suteiktos, įrodo tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Atenergo“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr.  (duomenys neskelbtini)), esančio: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patikrinimo; užsakovei UAB „Tauraganas“ buvo pateiktas pranešimas, kuris administratorei buvo perduotas kartu su detaliuoju planu; prieštaravimų nei iš užsakovės UAB „Tauraganas“, nei iš jos akcininkų nebuvo gauta.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie nepatvirtina apeliantės reikalavimo pagrįstumo, todėl nekeičia pirmosios instancijos teismo pateikto apeliantės reikalavimo vertinimo (CPK 185 straipsnis).

25.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 išrašyta 2020 m. sausio 3 d., o paskutiniai veiksmai, susiję su žemės sklypo (kadastrinis Nr.  (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patikrinimu, vadovaujantis apeliantės pateiktais naujais įrodymais, buvo atlikti 2016 metais. Taigi nesutampa apeliantės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pateiktuose naujuose įrodymuose užfiksuotų darbų (suteiktų paslaugų) laikotarpiai, o pačioje PVM sąskaitoje faktūroje apskritai nėra nurodyta, už kokias konkrečias paslaugas pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį ji išrašyta.

26.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išrašytos (ir apmokėtos) PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, o realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015  m.  balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

27.       Taigi apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji yra veikianti įmonė ir turi teisę išrašyti PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus, kad visos PVM sąskaitos faktūros yra registruojamos ir perduodamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad PVM mokestis į valstybės biudžetą sumokėtas bei įmokos užskaitytos (nors tai patvirtinančių duomenų nepateikta), savaime neįrodo apeliantės reikalavimo pagrįstumo.

28.       Dėl apeliantės argumento, susijusio su parašų PVM sąskaitoje faktūroje nebuvimu, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes, viena vertus, kaip nurodyta pirmiau, PVM sąskaita faktūra (su parašais ar be jų), kilus ginčui, savaime neįrodo kreditoriaus reikalavimo teisės, kita vertus, pirmosios instancijos teismo atsisakymas patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, nebuvo grindžiamas tuo, kad pateikta PVM sąskaita faktūra yra be parašų.

29.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                           Artūras Driukas

       Vilija Mikuckienė

Jūratė Varanauskaitė