Pavadinimas: [2020-11-30][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-13061-840-2020].docx
Bylos nr.: e2-13061-840/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
Vytauto Didžiojo kredito unija	112046049	atsakovas

Kategorijos:

Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
dėl kreditavimo
Bendrosios nuostatos
Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Nuosavybės vertybiniai popieriai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinių teisių objektai, jų rūšys
Vertybiniai popieriai
CIVILINIS PROCESAS
Teismo sprendimas
Bylos dėl paskolos

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-13061-840/2020

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00452-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.1.; 2.1.3.3.2; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. S. ir jo atstovei advokatei S. Ž.,

atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos atstovei advokatei L. D. ir

trečiajam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai ir trečiajam asmeniui V. S. dėl papildomų pajų vertės priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinys

1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-78854) prašydamas priteisti iš atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos 32880,00 Eur vertės papildomų pajų, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovas V. S. ir jo atstovė advokatė S. Ž. palaikė patikslintą ieškinį (DOK-78854) ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovo Vytauto Didžiojo kredito unijos atstovė advokatė L. D. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo V. S. patikslintą ieškinį (DOK-85677) išreikštą poziciją – su ieškovo V. S. reikalavimais visiškai nesutiko ir prašė juos atmesti.

4. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo V. S. patikslintą ieškinį (DOK-83271) išreikštą poziciją – sutiko su ieškovo V. S. reikalavimais ir prašė juos tenkinti.

III. Ieškovo argumentai

5. Ieškovo V. S. reikalavimai grindžiami šiais patikslintame ieškinyje (DOK-78854) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovas V. S. ir jo atstovė advokatė S. Ž.:

5.1. Ieškovas V. S. ir atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija (tuo metu – Kaišiadorių kredito unija) 2019 m. lapkričio 4 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė suteikė ieškovui 360000,00 Eur kreditą aštuonerių metų laikotarpiui, tačiau ieškovas, supratęs susidūręs su ypatingai nesąžiningu asmeniu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.883 straipsnio nuostatomis, atsisakė kredito ir juo nepasinaudojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu (toliau – Kredito unijų įstatymas) ir atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatais, prieš sudarant nurodytą 2019 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį, ieškovas V. S. privalėjo tapti kredito unijos nariu ir įgyti pajinį išnašą (pagrindinį ir atitinkamo dydžio papildomus pajus).

Teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. Vytauto Didžiojo kredito unijos internetinės bankininkystės išrašas (dokumento CBP-9342 priedas – 1 nuotrauka) patvirtina, kad ieškovas V. S. pas atsakovę – Vytauto Didžiojo kredito unijoje – turėjo dešimt pajinių sąskaitų, kuriose iš viso buvo 32910,00 Eur vertės pajų, o būtent:

1. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 30,00 Eur vertės pajų;

2. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 210,00 Eur vertės pajų;

3. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 210,00 Eur vertės pajų;

4. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 180,00 Eur vertės pajų;

5. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 120,00 Eur vertės pajų;

6. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 240,00 Eur vertės pajų;

7. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 28680,00 Eur vertės pajų;

8. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1200,00 Eur vertės pajų;

9. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 60,00 Eur vertės pajų;

10. Pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1980,00 Eur vertės pajų.

2020 m. sausio 23 d., prisijungęs prie Vytauto Didžiojo kredito unijos elektroninės bankininkystės, ieškovas V. S. pastebėjo, kad yra likusi tik viena pajinė sąskaita – Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 30,00 Eur vertės pajų (dokumento CBP-9342 priedas – 2 nuotrauka). Kitos devynios ieškovo pajinės sąskaitos, kuriose iš viso buvo 32880,00 Eur vertės pajų, dėl ieškovui nežinomų ir nesuprantamų priežasčių dingo ir ieškovas jų kredito įstaigos internetinėje bankininkystėje nebematė. Siekdamas išsiaiškinti, ieškovas V. S. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę Vytauto Didžiojo kredito uniją, tačiau atsakovė elektroniniu laišku atsakė, kad dėl prašomos informacijos konfidencialumo jam privalu atvykti į kredito įstaigą. Nuvykęs į kredito įstaigą, ieškovas V. S. sužinojo, jog devynios jo pajinės sąskaitos yra uždarytos, o jose buvę pajai – nurašyti. Deja, kredito įstaigos darbuotojai nepaaiškino, kokiu pagrindu ieškovo pajinės sąskaitos buvo uždarytos ir kur dingo pajinėse sąskaitose buvę 32880,00 Eur vertės pajai. Dėl šios priežasties ieškovas V. S. 2020 m. vasario 14 d. raštu papildomai kreipėsi į atsakovę Vytauto Didžiojo kredito uniją dėl be jo žinios dingusių – nurašytų – pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių 28680,00 Eur vertės pajų. Tačiau paaiškinimų ieškovas iš atsakovės negavo, dėl ko ieškovas 2020 m. kovą atsisakė pasinaudoti 2019 m. lapkričio 4 d. kredito sutartimi atsakovės jam suteiktu kreditu. Tik tada atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija 2020 m. kovo 9 d. atsakė, kad ieškovo pajinėse sąskaitose buvusiomis piniginėmis lėšomis galimai buvo padengtas ieškovo sūnaus – trečiojo asmens – V. S. vėluojamų paskolų mokėjimas, o ieškovas V. S. yra apmokėjęs tik pagrindinį 30,00 Eur vertės pajų. Daugiau nei akivaizdu, jog atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija neturėjo jokios teisės ieškovo V. S. pajinėmis sąskaitomis padengti kitų asmenų įsiskolinimų pagal sutartis, kuriose ieškovas nedalyvauja, ir be ieškovo žinios perleisti kitiems asmenims ieškovo papildomus pajus. Tokie atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, t. y. atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija, nurašydama aukščiau nurodytus pajus be ieškovo V. S. žinios ir sutikimo, juos neteisėtai pasisavino. Deja, atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija savo veiksmus iš esmės paaiškino tik iškėlus šią civilinę bylą – 2020 m. birželį pateikdama teismui rašytinius paaiškinimus (DOK-71754).

5.2. Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-71754) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-85677) nurodo nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius ir teisės normoms prieštaraujančius argumentus, kad ieškovas V. S. apskritai neįgijo nuosavybės teisės į trečiojo asmens – sūnaus – V. S. perleidžiamus 32850,00 Eur vertės papildomus pajus. Tokią poziciją atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija motyvuoja tuo, kad tariamai ieškovas V. S.: nepasirašė devynių trišalių papildomų pajų perleidimo sutarčių, nors buvo kviestas tą padaryti, neketino sumokėti ir nesumokėjo sūnui – trečiajam asmeniui – V. S. už perleidžiamus papildomus pajus, dėl ko atsakovė, vadovaudamasi Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 21 punktu, grąžino trečiajam asmeniui V. S. visus 32850,00 Eur vertės papildomus pajus, kurie buvo perleisti ieškovui V. S., bet iki 2020 m. vasario 28 d. nebuvo ieškovo apmokėti. Šie atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos argumentai nepagrįsti, neatitinka tikrovės, pačios atsakovės veiksmų ir vertintini kaip ypatingai nesąžiningi, nes:

5.2.1. Tarp ieškovo V. S. ir trečiojo asmens V. S., atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos buveinės patalpose, buvo sudaryta papildomų pajų perleidimo sutartis pagal atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos pateiktą sutarties formą, sutartis buvo dviejų puslapių. Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija, tikėtina turėdama iš anksto sugalvotą sukčiavimo schemą, sutarties egzemplioriaus nedavė nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nurodydama, jog sutartis turi likti kredito įstaigoje. Ieškovas V. S. ir trečiasis asmuo V. S., neturėdami jokių teisinių žinių ir pasitikėdami atsakove, net nenutuokė, kad bus apgauti, todėl ir nepareikalavo papildomų pajų perleidimo sutarties egzempliorių.

Nors atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija remdamasi prie rašytinių paaiškinimų (DOK-71754) pridėta Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, patvirtinta Kredito unijos valdybos 2018 m. sausio 3 d. posėdžio protokolu Nr. 18-01/01, teigia, kad papildomų pajų perleidimo sutartis turėjo būti trišalis sandoris, tačiau ieškovas kategoriškai su tuo nesutinka. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vadovautis Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, nes nei ieškovas V. S., nei tikėtina joks kitas kredito unijos narys nebuvo su ja supažindinti. Dar daugiau, minėta tvarka neatitinka įstatuose įtvirtintų papildomų pajų perleidimo sutarčiai keliamų reikalavimų. 2020 m. kovo 27 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatų (toliau – Įstatai) 6.14 punkte numatyta, kad: „ <...> Nominalią vertę turintys papildomi paprastieji pajai gali būti perleisti kitiems asmenims dalimis <...>. Unijos nariui perleidžiant unijos paprastuosius papildomus pajus, narys turi sudaryti unijos patvirtintus reikalavimus atitinkančią sutartį ir pateikti unijos nustatytos formos prašymą dėl unijos leidimo perleisti papildomus paprastuosius pajus. Šie pajai gali būti perleisti tik gavus unijos valdybos leidimą tokiam sandoriui“. Labai panaši nuostata yra ir nagrinėjamu atveju aktualiuose 2017 m. balandžio 28 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose tuo metu dar Kaišiadorių kredito unijos įstatų 6.12 punkte. Kredito unijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte taip pat numatyta kredito unijos nario teisė su kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn. O šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad būtent kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajinių įmokų grąžinimo, pajinių įmokų grąžinimo atidėjimo ir pajų perleidimo tvarką. Iš ko darytina išvada, kad pagal Kredito unijų įstatymą pajai gali būti perleidžiami, o perleidimo tvarka turi būti detalizuojama išimtinai kredito unijos įstatuose, o ne jokioje kitoje vienai kredito unijai žinomoje ir tikėtinai niekur neišviešintoje tvarkoje. Atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatuose numatyta tik tai, kad turi būti sudaryta kredito unijos reikalavimus atitinkanti sutartis, pateiktas prašymas dėl leidimo perleisti papildomus pajus ir gautas kredito unijos valdybos sutikimas. Nagrinėjamu atveju visi šie veiksmai ir buvo atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju galima vadovautis tik atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatais, kurie beje, net neturi nuorodos į tariamą atsakovės teismui pateiktą Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarką. Dar daugiau, iš valstybės įmonės Registro centro išsitraukus ginčo papildomų pajų perleidimo metu galiojusios tuometinės Kaišiadorių kredito unijos įstatus, įregistruotus Juridinių asmenų registre 2017 m. balandžio 28 d., matyti, jog ir ginčo metu galiojusiuose atsakovės įstatuose nebuvo numatyta tokios papildomų pajų perleidimo tvarkos, kuri numatyta Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkoje. 2017 m. balandžio 28 d. patvirtintų Įstatytų 4.8.9. punkte įvirtinta viena iš kredito unijos nario teisių – valdybos sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn, šių įstatytu 5.41.13 punkte numatyta tvarka. Tuo tarpu aptariamų įstatytų 5.41.13 punkte numatyta tik tai, kad kredito unijos valdyba svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir per protingą terminą praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar neleidimą nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis atsakovės teismui pateikta Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, kurioje įtvirtinti neracionalūs ir įstatams prieštaraujantys reikalavimai, t. y. kad būtų sudaryta trišalė sutartis – jog sandorio šalis būtų ir kredito unija, kad perleidžiamų pajų įgijėjas unijai pateiktų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir t. t. Kita vertus, iš bendrųjų teisės principų darytina išvada, kad perleidžiami pajai nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui V. S., kuris nusprendė šias nuosavybės teises perleisti ieškovui V. S., todėl neegzistavo jokio teisinio pagrindo sudaryti trišalę, o ne dvišalę sutartį. Apskritai, atsižvelgiant į atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos nesąžiningumą ir sukčiavimo mąstą, ieškovas V. S. yra tikras, kad ši tvarka buvo parengta atgaline data ir nėra registruota valstybės įmonės Registrų centre.

5.2.2. Tai, kad tarp ieškovo V. S. ir trečiojo asmens V. S. papildomų pajų perleidimo sutartis buvo sudaryta ir buvo atsiskaityta už pajus su juos perleidžiančiu trečiuoju asmeniu V. S., patvirtina eilė aplinkybių:

5.2.2.1. Ieškovo V. S. vardu buvo atidarytos pajinės sąskaitos, į kurias buvo perkelti trečiojo asmens V. S. turėti 32850,00 Eur vertės papildomi pajai, o trečiojo asmens V. S. pajinės sąskaitos buvo uždarytos. Tuo atveju, jei, kaip teigia atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija, nebūtų sudaryta papildomų pajų perleidimo sutartis ar nebūtų sumokėta už perleidžiamus pajus, ieškovui V. S. nebūtų perleisti trečiojo asmens V. S. turėti papildomi pajai ir ieškovo vardu nebūtų atidarytos naujos pajinės sąskaitos, juo labiau, jose nebūtų atsiradę pajų. Šios išvados daromos iš pačios atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos pridėtos Kaišiadorių kredito unijos Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 19 punkto, kuriame nurodoma, jog „ <...> Visais atvejais papildomų pajų įgijėjas apmokėjimą už perleidžiamus papildomus pajus pagrindžiančius dokumentus privalo pateikti kredito unijai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų apmokėjimo. Kol pajai nėra apmokėti ir nėra perėjusi į juos nuosavybė, tol jie nėra atvaizduojami www.i-unija.lt nario sąskaitų išraše“. Tuo tarpu dar su pirminiu ieškiniu (dokumentu CBP-9342) pridėti įrodymai patvirtina, kad pajai, jų vertė, pajinės sąskaitos buvo atvaizduotos ieškovui V. S. priklausančioje www.i-unija.lt nario sąskaitos išraše. Todėl akivaizdu, kad ieškovas V. S. neabejotinai turėjo nuosavybės teises į 32880,00 Eur vertės papildomus pajus, kad buvo sudaryta pajų perleidimo sutartis ir už juos buvo atsiskaityta. Nagrinėjamu atveju negalima kalbėti apie jokias atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos tarnautojų technines klaidas. Kitaip tariant, atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-71754) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-85677) nurodyti argumentai yra visiškai paneigti.

5.2.2.2. Tarp ieškovo V. S. ir atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos 2019 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kredito įstaiga ieškovui suteikė 360000,00 Eur kreditą aštuonerių metų laikotarpiui. Tiek pagal atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatus (pavyzdžiui, 6.7 punktą), tiek pagal Kredito unijų įstatymo nuostatas šią sutartį ieškovas galėjo sudaryti tik būdamas kredito unijos nariu ir tik nuosavybės teise turėdamas pagrindinį ir reikiamą kiekį papildomų pajų. Iš to seka, kad tuo atveju, jeigu nebūtų sudaryta papildomų pajų perleidimo sutartis, jeigu ieškovas nuosavybės teise nebūtų turėjęs reikiamo kiekio papildomų pajų, nebūtų buvę teisinio pagrindo sudaryti 2019 m. lapkričio 4 d. kredito sutarties.

5.2.2.3. Kredito unijų veikla yra griežtai reglamentuota, dėl to atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija papildomų pajų perleidimo sutartį turėjo registruoti (ji turėjo suteikti registracijos Nr.), o dar svarbiau – apie papildomų pajų perleidimo sandorį ir apie pajų perleidimo operaciją kitam unijos nariui atsakovė turėjo pranešti Lietuvos centrinei kredito unijai ir Lietuvos bankui. Susisiekus su nurodytomis institucijomis telefonu, tiek Lietuvos centrinė kredito unija, tiek Lietuvos bankas nurodė matantys elektroninėje sistemoje duomenis, kad papildomi pajai buvo perleisti ieškovo V. S. nuosavybėn, tačiau paprašius patvirtinimo raštu – dėl visiškai nesuprantamų priežasčių šias aplinkybes paneigė (DOK-86148).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui V. S. neabejotinai priklausė nuosavybės teisės į 32880,00 Eur vertės papildomus pajus, dėl ko atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija neturėjo jokio teisinio pagrindo savavališkai be ieškovo žinios ir sutikimo ieškovui priklausančius pajus grąžinti į trečiojo asmens V. S. pajines sąskaitas, t. y. nurašyti ieškovo pajus ir uždaryti jo pajines sąskaitas, ir juo labiau, ieškovui V. S. priklausančiais pajais padengti trečiojo asmens V. S. finansinius įsipareigojimus.

5.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė yra neliečiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnyje nustatyta, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos. Šiuo atveju atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija neteisėtai be ieškovo V. S. leidimo ir žinios pasisavino 32880,00 Eur vertės pajų, dėl ko privalu juos grąžinti. Pagal Kredito unijų 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas V. S. turi teisę reikalauti, kad atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija grąžintų ieškovo papildomą pajinį įnašą ar jo dalį ir net narystei unijoje nepasibaigus.

Teisminėje praktikoje yra pažymėta, jog kredito uniją ir klientą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl tokiais atvejais kredito įstaiga privalo ex officio veikti išimtinai kliento interesais. Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija kaip kredito įstaiga (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų (toliau – Finansų įstaigų) 2 straipsnio 24 dalis), kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes, tačiau savo pareigų neįvykdė, veikė išimtinai savo interesais (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1170-611/2012). Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata numato, kad „finansų įstaiga privalo turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad finansų įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai“. Šio įstatymo reikalavimų kreditavimo įstaiga turi paisyti gindama ne tik savo interesus, bet ir kitos sandorio šalies interesus, nes Lietuvos Respublikos CK 6.200 straipsnio nuostatos nustato, kad ji turi veikti sąžiningai ir ekonomiškai naudingai ir kitos sandorio šalies atžvilgiu. Europos Sąjungos Finansinių priemonių rinkų direktyva ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis bei 19 straipsnio 1 dalis įpareigoja finansų maklerio įmones (tame tarpe ir bankus, kredito unijas ir kitas įstaigas, kurios Lietuvos Respublikos finansų įmonių įstatymo kontekste priskirtos kredito įstaigoms) veikti geriausiomis klientui sąlygomis. Kredito įstaigos bei jų darbuotojai turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir geriausiomis klientui sąlygomis, t. y. daryti viską, kas nuo jų priklauso, kad sudarytų sąlygas klientui priimti pagrįstą, geriausiai jo interesus, finansines galimybes bei tikslus atitinkantį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija, pasisavindama ieškovo V. S. pajinėse sąskaitose buvusius 32880,00 Eur vertės pajus, net tik kad buvo ypatingai nesąžininga, bet ir veikė prieš ieškovo interesus – taip pažeisdama pareigą veikti išimtinai kliento interesais. Nors atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija yra užėmusi gynybinę poziciją, kad kredito įstaigos valdybos 2019 m. spalio 23 d. posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens V. S. 32850,00 Eur vertės papildomų pajų perleidimo ieškovui V. S., už kuriuos gautomis piniginėmis lėšomis būtų padengta dalis trečiojo asmens V. S. paskolų, tačiau šie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Iš tiesų nurodyto kredito įstaigos valdybos posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens V. S. tūrėtų papildomų pajų perleidimo ieškovui V. S. ir valdyba nutarė suteikti leidimą trečiajam asmeniui perleisti papildomus pajus ieškovui, dėl ko tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta papildomų pajų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš trečiojo asmens įgijo pajus, tačiau su atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos rašytiniais paaiškinimais (DOK-71754) pateikta kredito įstaigos valdybos 2019 m. spalio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 19-10/04 dalis, kuria tariamai valdyba nusprendė duoti sutikimą trečiajam asmeniui perleisti pajus tik su sąlyga, kad už pajus sumokėtomis piniginėmis lėšomis bus dengiami trečiojo asmens įsiskolinimai kredito įstaigai, pirmiausia dengiant daugiausiai vėluojančias ir didžiausius įsiskolinimus turinčias paskolas, t. y. pirmiausiai 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskola Nr. 16-00083, o likučiu – 2013 m. spalio 21 d. paskola Nr. 13-00155, yra niekinė, negaliojanti ir prieštaraujanti papildomu pajų perleidimo esmei. Iš atsakovės teismui pateikto valdybos posėdžio protokolo išrašo sektų, kad papildomų pajų perleidimas neturėjo jokios prasmės, nes nors ir buvo duotas kredito įstaigos valdybos leidimas perleisti papildomus pajus (t. y. duotas leidimas trečiajam asmeniui juos perleisti ieškovo nuosavybėn, sudarant teisines prielaidas išduoti kreditą), tačiau tik su įpareigojimu iš karto už papildomus pajus sumokėtomis lėšomis dengti net ne ieškovo, o trečiojo asmens, kuris ir perleido pajus, finansinius įsipareigojimus. Tokia atsakovės pozicija paprasčiausiai prasilenkia su logika, nes koks tikslas būtų perleisti papildomus pajus ieškovo nuosavybėn, jeigu vis tiek jais turėtų būti dengiamos kito asmens – papildomus pajus perleidusio asmens – prievolės. Kita vertus, ieškovas V. S. kaip kredito unijos narys privalėjo įgyti papildomus pajus tam, kad jam būtų išduotas kreditas ir pasirašyta kreditavimo sutartis, kad ieškovas būtų pilnavertis kredito unijos narys, turėtų atitinkamas papildomų pajų suteikiamas teises (į dividentus), todėl toks įpareigojimas akivaizdžiai ieškovui būtų finansiškai nenaudingas. Minėta kredito unijos valdybos protokolo dalis prieštarauja kredito unijos įstatytų 3.2 punktui, pagal kurį „unijos valdyba, sprendime dėl skolinimosi unijos nariui nustato, kokio dydžio pajinį įnašą unijos narys turės įnešti į uniją ir turėti visu skolinimosi laikotarpiu“. Tai reiškia, kad pati atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija ieškovui V. S. nustatė konkretų ir būtiną įnašo dydį, kurį ieškovas privalėjo turėti visą skolinimosi laikotarpį, o ne iš perleidžiamų pajų dengti kitų asmenų prievoles. Dar daugiau, kaip pati atsakovė teisingai nurodo, tiek pagal Kredito unijų įstatymo 31–32 ir 35 straipsnių nuostatas, tiek pagal atsakovės įstatus kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas, o nuosavą kapitalą be kita ko sudaro pajinis kapitalas (be papildomų privilegijuotų pajų). Iš to seka, kad atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija kredito unijos turimus papildomus 32000,00 Eur vertės viršijančius pajinius įnašus, kurie yra unijos nuosavo kapitalo dalis, negalėjo užskaityti kaip vieno iš unijos narių finansinių prievolių padengimo ir tokio įpareigojimo negalėjo numatyti išduodama sutikimą perleisti papildomus pajus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija pateikė teismui (rašytinių paaiškinimų DOK-71754 priedas) trečiojo asmens V. S. 2019 m. spalio 21 d. prašymą dėl kredito unijos leidimo perleisti jam priklausančius turimus pajus už 32850,00 Eur. Iš ko seka, kad nei trečiasis asmuo V. S., nei ieškovas V. S. neišreiškė nei valios, nei sutikimo, kad perleistais papildomais pajais būtų dengiamos trečiojo asmens V. S. prievolės. Paminėtina ir tai, kad jau nevertinus to, kad nurodyta kredito įstaigos valdybos 2019 m. spalio 23 d. posėdžio protokolo išrašo dalis yra niekinė, tačiau apskritai kyla abejonių dėl šio išrašo tikrumo (dėl tendencingų ir logikos neturinčių įpareigojimų).

6. Teismo posėdžio metu ieškovas V. S. nurodė, kad asmeniškai, grynaisiais pinigais, iš turėtų santaupų dar nuo 1993 m. ūkininkavimo laikų (ūkininkavo maždaug penkiolika metų), be jokio rašto iš rankų į rankas trečiajam asmeniui V. S. sumokėjo už perleistus papildomus pajus virš 32000,00 Eur. Tikslios pinigų sumos nepamena. Šie pinigai nebuvo deklaruoti ir kur nors apskaityti, buvo laikomi namuose. Kur trečiasis asmuo V. S. išleido gautus pinigus, nežino. Papildomų pajų perleidimo sutarties pasirašymo aplinkybių neprisimena. Žino, kad kartu su trečiuoju asmeniu V. S. buvo atvykęs į atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos patalpas, kur ir pasirašė Papildomų pajų perleidimo sutartį, sutarties egzemplioriaus neturi – negavo. Prieš pasirašydamas dokumentus jų neperskaitė, ką pasirašė, nežino. Jei kas neaišku, sūnus – trečiasis asmuo V. S. – paaiškina. Kada pasirašė Papildomų pajų perleidimo sutartį: prieš 2019 m. lapkričio 4 d. Kredito sutartį, po jos ar kartu su ja, ieškovas V. S. nepamena. Perklaustas, ieškovas V. S. kategoriškai neigė 2019 m. lapkričio 8 d. įmokėjęs 30,00 Eur dydžio įmoką prie nedalių papildomų pajų.

IV. Trečiojo asmens, palaikančio ieškovo pusę, argumentai

7. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo V. S. patikslintą ieškinį (DOK-83271) išreikštą poziciją – sutiko su ieškovo V. S. reikalavimais ir prašė juos tenkinti, taip pat patvirtino ieškovo V. S. patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo V. S. nurodytas aplinkybes apie jam – trečiajam asmeniui – priklausiusių atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos 32850,00 Eur vertės papildomų pajų perleidimą/ pardavimą tėvui – ieškovui V. S., apie pajinių sąskaitų atvaizdavimą kiekvieno jų interneto bankininkystėje ir apie ieškovo V. S. įsigytų papildomų pajų dingimą, ką pastebėjo trečiojo asmens ir ieškovo finansinę apskaitą tvarkanti buhalterė, bei aiškinimąsi su atsakove Vytauto Didžiojo kredito unija. Deja, iki šiol nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija pradangino ieškovui V. S. priklausius 32850,00 Eur vertės papildomus pajus. Atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos tarnautojoms yra uždrausta kalbėti su S. ir jiems ką aiškinti, visais klausimais liepta nukreipti į atsakovės atstovę advokatę L. D..

Paprašytas, trečiasis asmuo V. S. paaiškino, kad Papildomų pajų perleidimo sutartis (dešimt ar vienuolika, t. y. tiek, kiek buvo pajinių sąskaitų) jis kartu su tėvu – ieškovu V. S. – pasirašė 2019 m. rudenį atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos patalpose dalyvaujant atsakovės tarnautojai O. O., tačiau ji jiems pasirašytų sutarčių egzempliorių ar kopijų nedavė, sutartis pasiliko sau ir pasakė, kad jiems duos, kai jas pasirašys atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos vadovas M. G.. Pasirašant šias sutartis trečiojo asmens sutuoktinė nedalyvavo, nes atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija to nereikalavo. Būtų pareikalavus, sutartis būtų pasirašiusi ir trečiojo asmens sutuoktinė. Tokios sutartys iš tikrųjų buvo pasirašytas ir, aiškinantis papildomų pajų dingimą iš ieškovo V. S. pajinių sąskaitų, trečiasis asmuo V. S. sužinojo, kad Lietuvos centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas informacinėje sistemoje mato tas pasirašytas papildomų pajų perleidimo sutartis, kaip ir atsakovės tarnautojo atliktą pinigų/ pajų perleidimo ieškovui V. S. operacijas. Paklaustas, trečiasis asmuo V. S. atsakė, kad tai atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos vadovas M. G. inicijavo 2019 m. lapkričio 4 d. kredito sutarties ir papildomų pajų perleidimo sutarčių pasirašymą. Nei trečiajam asmeniui, nei ieškovui nebuvo paaiškinta tokių sutarčių pasirašymo esmė, nebuvo pateikti ir paaiškinti teismui pateikti kredito unijos valdybos protokolas ir Kaišiadorių kredito unijos Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, nebuvo aiškinta i-Kubas sistemos veikla, kažkokie techninės sistemos ar programos netobulumai. Trečiasis asmuo V. S. teigė buvęs apgautas atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos vadovo M. G., nes dalis trečiajam asmeniui kredito unijos suteiktų kreditų/ paskolų patekdavo į kredito unijos vadovo įmonių sąskaitas, trečiojo asmens mokami pinigai nepadengdavo įsiskolinimų, dėl ko tiek trečiasis asmuo, tiek jo artimieji patiria kredito unijai įkeisto turto praradimą. Trečiasis asmuo V. S. mano, kad ieškovui V. S. perleisti pajai dingo/ buvo nurašyti tada, kai ieškovas V. S. atsisakė imti 2019 m. lapkričio 4 d. kredito sutartimi atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos suteiktą kreditą. 2019 m. rudenį pas ieškovą V. S. į namus buvo atvažiavęs atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos vadovas M. G. su dokumentais, kur buvo ir kažkokių kvitukų, parašų, tačiau ieškovas jų nepasirašė. Tai galėjo būti dokumentai, susiję su papildomų pajų perleidimu. Mano, kad tai buvo ieškovo V. S. įsigytų papildomų pajų grąžinimas/ perleidimas trečiajam asmeniui V. S., tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo jų nepasirašė. 2019 m. lapkričio 8 d. nei ieškovas, nei trečiasis asmuo 30,00 Eur neįnešė, t. y. neatvežė ir neperdavė, niekas iš jų neprašė papildomai sumokėti 30,00 Eur.

Perklaustas, trečiasis asmuo V. S. paaiškino, kad jis kreipėsi raštu į Vytauto Didžiojo kredito unijos valdybą leidimo parduoti jo turimus papildomus pajus ieškovui V. S., nes kredito gavimui ieškovas turėjo turėti pajų. Ši procedūra jam buvo žinoma, nes jau ne vieną kartą buvo ėmęs kreditą/ paskolą pas atsakovę, bet visada viskuo pasirūpindavo pats atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos vadovas M. G.. Apie kredito unijos valdybos teigiamą sprendimą trečiasis asmuo sužinojo iš to, kad buvo atliktos papildomų pajų perleidimo operacijos. Paklaustas apie pasirašytų Papildomų pajų perleidimo sutarčių turinį, trečiasis asmuo V. S. neatsakė, nes nepamena, taip pat neatsakė, kokia sutartyse buvo numatyta atsiskaitymo už perleidžiamus papildomus pajus tvarka, tačiau nurodė, kad už perleistus papildomus pajus ieškovas V. S. su juo atsiskaitė – 2019 m. rudenį, grynaisiais, po Papildomų pajų perleidimo sutarčių pasirašymo, kai trečiojo asmens papildomi pajai buvo perkelti į ieškovo pajines sąskaitas. Gautų pinigų nedeklaravo ir neįtraukė jų į apskaitą. Gautais pinigais dengė įsiskolinimus kitiems kreditoriams.

V. Atsakovės atsikirtimai

8. Atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos atsikirtimai į ieškovo V. S. patikslintą ieškinį grindžiami šiais atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-85677) ir rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-71754) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovės advokatė L. D.:

8.1. Pagal Kredito unijų įstatymo nuostatas ir Lietuvos teismų praktiką pajus yra vardinis dokumentas, laikomas nuosavybės vertybiniu popieriumi, atitinkančiu Lietuvos Respublikos CK 1.101 straipsnio reikalavimus ir suteikiančiu pajaus turėtojui turtines ir neturtines teises, pavyzdžiui, teisę kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę ir gauti dividendus, taip pat kitas šiame įstatyme nustatytas teises, įskaitant teisę valdybos sutikimu perleisti pajų kitų asmenų nuosavybėn (Kredito unijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad pajiniai įnašai nuosavybės teise priklauso kredito unijai (Kredito unijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnis), todėl ginčo objektas yra ne piniginės lėšos, o pajai. Pajų ir pajinių sąskaitų tvarkytoja yra pati kredito unija.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 32880,00 Eur vertės papildomų pajų. Ieškovas V. S. teigia, kad yra sumokėjęs už papildomus pajus ir, jei nebūtų sumokėjęs už papildomus pajus, tai su juo atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija nebūtų sudariusi 2019 m. lapkričio 4 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nes kreditavimo sutartis sudaroma tik kai asmuo jau yra kredito unijos narys ir yra įgijęs pajinį įnašą (pagrindinį ir atitinkamo dydžio papildomus pajus). Tačiau šį ieškovo V. S. argumentą paneigia tai, kad ieškovas jau nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. yra kredito unijos narys kredito įstaigos valdybos 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, kai 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovas įsigijo pagrindinį pajų, todėl prieš sudarant nurodytą 2019 m. lapkričio 4 d. kreditavimo sutartį tapti unijos nariu bei įsigyti pagrindinį pajų ieškovui jau nebereikėjo. Nei Kredito unijų įstatyme, nei atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatuose, nei jokiame kitame teisės akte nenurodyta, jog prieš sudarant kreditavimo sutartį, kredito unijos narys privalo įsigyti papildomų pajų. Atitinkamo dydžio papildomo pajaus turėjimas reikalaujamas tik prieš kredito išmokėjimą, bet ne prieš kreditavimo sutarties sudarymą. Kreditas ieškovui V. S. nebuvo išmokėtas.

Pažymėtina, kad ieškovo V. S. sūnus – trečiasis asmuo – V. S. kartu su sutuoktine V. S. su atsakove Vytauto Didžiojo kredito unija buvo sudaręs tris kreditavimo (paskolos) sutartis: 2013 m. spalio 21 d. Paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. 13-00155 dėl 130425,74 Eur tikslinės paskolos, 2014 m. rugsėjo 5 d. Paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. 14-00119 dėl 28960,00 Eur tikslinės paskolos ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. 16-00083 dėl 320000,00 Eur tikslinės paskolos. Pagal šias sutartis trečiajam asmeniui V. S. buvo išmokėta 359968,61 Eur kredito. Nuo 2018 m. balandžio trečiasis asmuo V. S. nustojo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o 2019 m. gegužės 13 d. atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija gavo Vido ir V. S. pranešimą, kad ketina visą savo ūkį perleisti tėvui – ieškovui – V. S., kuris kreipsis į atsakovę dėl paskolos gavimo. Tuo tikslu tarp trečiojo asmens V. S. ir ieškovo V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas V. S. iš trečiojo asmens V. S. įsigijo švelniakailių žvėrelių ūkį. Buvo nuspręsta suteikti 360000,00 Eur paskolą trečiojo asmens V. S. tėvui – ieškovui – V. S. refinansuojant trečiojo asmens V. S. paskolas, dėl ko atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija 2019 m. lapkričio 4 d. su ieškovu V. S. ir sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paraleliai buvo sprendžiamas ir dar vienas klausimas, t. y. trečiojo asmens V. S. 32850,00 Eur vertės papildomų pajų perleidimo ieškovui V. S. klausimas, už kuriuos gautomis piniginėmis lėšomis būtų padengta dalis trečiojo asmens V. S. paskolų. 2019 m. spalio 21 d. trečiasis asmuo V. S. pateikė atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai prašymą perleisti jo turimus pajus už 32850,00 Eur. Papildomi pajai buvo devyniose trečiojo asmens V. S. pajinėse sąskaitose. Šis trečiojo asmens V. S. prašymas perleisti papildomus pajus 2019 m. spalio 23 d. buvo apsvarstytas kredito unijos valdybos posėdyje ir tenkintas. 2019 m. lapkričio 4 d. atvykę į atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos patalpas ieškovas V. S. ir trečiasis asmuo V. S. buvo supažindinti su šio kredito unijos valdybos protokolu, ieškovas pasirašė kredito sutartį, tačiau Papildomų pajų perleidimo sutartys nebuvo pasirašytios, nes iškilo dvejose trečiojo asmens pajinėse sąskaitose esančių pajų nedalumo klausimas. Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija, vadovaudamasi Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, nustatė, kad trečiojo asmens V. S. perleidžiami papildomi pajai jo pajinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (170,00 Eur vertės) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (28660,00 Eur vertės) nėra dalūs iš pajaus nominalo (30,00 Eur), dėl ko ieškovo V. S. buvo paprašyta, kad jis papildomai įneštų 30,00 Eur ir nurodytose pajinėse sąskaitose esantys 170,00 Eur ir 28660,00 Eur vertės papildomi nedalūs pajai būtų performuoti į dalius. Deja, tuo metu nei ieškovas, nei trečiasis asmuo grynų pinigų neturėjo, o jų atsiskaitomosiose sąskaitose nebuvo tokios pinigų sumos. Be to, iškilo ir trečiojo asmens V. S. sutuoktinės klausimas. Kadangi tuo metu trečiojo asmens santykiai su sutuoktine jau buvo įtempti, natūralu, kad atsakovei buvo norima apsidrausti ir į papildomų pajų perleidimo sandorius įtraukti trečiojo asmens sutuoktinę, kad kiek vėliau ji neužginčitų be jos žinios pasirašytų papildomų pajų perleidimo sandorių. 2019 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo V. S. atvyko į atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos patalpas ir į ieškovo V. S. einamąją sąskaitą grynaisiais įmokėjo 30,00 Eur, kurie buvo pridėti prie nedalių papildomų pajų, ir kredito unijų naudojamoje programoje i-Kubas tą pačią dieną nedalūs 170,00 Eur ir 28660,00 Eur vertės pajai buvo performuoti į dalius (atitinkamai į 180,00 Eur vertės ir 28680,00 Eur vertės). Šiems pajams ieškovui V. S. buvo suformuotos naujos pajinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovo V. S. devyniose pajinėse sąskaitose, kaip teisingai nurodyta ieškovo V. S. patikslintame ieškinyje, iš viso buvo 32880,00 Eur vertės papildomų pajų ir 30,00 Eur privalomasis (pagrindinis) pajus pajinėje sąskaitoje Nr. LT06 5011 8000 0103 998. Visas šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Kadangi tik tada, kai Lietuvos centrinės kredito unijos administruojamoje programoje i-Kubas, kuria naudojasi visos Lietuvos kredito unijos, kredito unijos nario paskyroje yra suvedami papildomų pajų perleidimui reikalingi duomenys ir programoje įvyksta papildomų pajų perleidimas, t. y. perleidžiami papildomi pajai atsiranda pajaus įgijėjo (šiuo atveju ieškovo V. S.) pajinėse sąskaitose, tik tada yra automatiškai sugeneruojama trišalė Papildomo pajaus perleidimo sutartis tarp kredito unijos, papildomo pajaus perleidėjo (šiuo atveju trečiojo asmens V. S.) ir papildomo pajaus įgijėjo (šiuo atveju ieškovo V. S.), kuri turi būti pasirašoma visų trijų šalių. Dėl programos netobulumo ir kitokių techninių galimybių nebuvimo esant pajų perleidimui, visada pirmiausia programoje įvyksta pajų perleidimo operacija iš pajaus perleidėjo pajinės sąskaitos į pajaus įgijėjo pajinę sąskaitą, pajai atsiranda pajų įgijėjo pajinėse sąskaitose, o programoje įvestų duomenų pagrindu sugeneruojama Papildomo pajaus perleidimo sutartis. Nagrinėjamu atveju buvo sugeneruotos devynios Papildomo pajaus perleidimo sutartys, tačiau taip ir nepasirašytos. Atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai atlikus aukščiau nurodytus veiksmus ir parengus Papildomo pajaus perleidimo sutartis, ieškovas V. S. ir trečiasis asmuo V. S. ne kartą telefonu buvo kviečiami atvykti į kredito įstaigą ir pasirašyti sutartis, tačiau neatvyko, tik žadėdavo atvykti, vis skundėsi ieškovo V. S. sveikata. Nesulaukus ieškovo V. S., pas ieškovą nuvyko atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos vadovas M. G. su kredito unijos tarnautoja, nusivežė dokumentus (sutartis, kvitus ir pajinių sąskaitų operacijų išrašus) tikėdamiesi ieškovo parašų, tačiau ieškovas buvo neblaivus. Atvykęs trečiasis asmuo V. S. pareiškė, kad jam reikia pasitarti su sutuoktine. Tada trečiasis asmuo kartu su atsakovės atstovais vyko pas trečiojo asmens sutuoktinę į darbą, kur ji pasakė, kad jai reikia susipažinti su visais dokumentais, be to, ji nori pasitarti su teisininku. Po šio susitikimo Papildomo pajaus perleidimo sutarčių nepasirašė nei ieškovas V. S., nei trečiasis asmuo V. S., ko pasėkoje po 2020 m. vasario 27 d. įvykusio susitikimo su trečiuoju asmeniu V. S. ir šiam pasakius, jog ieškovas V. S. neketina sumokėti už papildomus pajus ir nebeims atsakovės suteikiamo ūkio pirkimui skirto kredito, atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija 2020 vasario 28 d., vadovaudamasi Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 21 punktu, grąžino trečiajam asmeniui V. S. visus 32850,00 Eur vertės papildomus pajus, kurie buvo perleisti ieškovui V. S., tačiau iki 2020 m. vasario 28 d. nebuvo ieškovo apmokėti. Nė viena iš devynių papildomo pajaus perleidimo sutarčių taip ir nebuvo pasirašytos. Šios operacijos pasėkoje 32850,00 Eur vertės papildomi neapmokėti pajai buvo grąžinti trečiajam asmeniui V. S. į jo pajines sąskaitas, o ieškovo V. S. visos devynios pajinės sąskaitos automatiškai i-Kubas programoje buvo uždarytos.

8.2. Ieškovas V. S. nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Kredito unijos valdybos 2018 m. sausio 3 d. posėdžio protokolu Nr. 18-01/01 patvirtinta Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, nes: ieškovas nebuvo supažindintas su Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka; tvarka neatitinka įstatuose įtvirtintų papildomų pajų perleidimo sutarčiai keliamų reikalavimų; pajų perleidimo tvarka turi būti detalizuojama įstatuose, o ne jokioje kitoje tvarkoje; įstatuose net nėra nuorodos į Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarką; Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka nėra registruota valstybės įmonėje Registrų centre; turėjo būti sudaryta dvišalė (tarp trečiojo asmens V. S. ir ieškovo V. S.), o ne trišalė pajų perleidimo sutartis (tarp trečiojo asmens V. S., ieškovo V. S. ir atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka yra skirta kredito unijos darbuotojams, kurie ja vadovaujantis turi atlikti atitinkamus veiksmus, reikalingus papildomo pajaus perleidimui, t. y. įgyvendinti kredito unijos nario prašymą perleisti papildomus pajus bei kredito įstaigos valdybos priimtus sprendimus dėl papildomų pajų perleidimo. Pažymėtina, kad šia tvarka jokie įsipareigojimai pačiam kredito unijos nariui nėra nustatomi, nes tik pasirašytos Papildomų pajų perleidimo sutarties pagrindu, o ne šios tvarkos pagrindu, kredito unijos nariams atsiranda atitinkamos teisės ir prievolės. Dėl Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos neatitikimo kredito įstaigos įstatuose įtvirtintiems papildomų pajų perleidimo sutarčiai keliamiems reikalavimams, t. y. įstatų 6.14 punktui, kuriame numatyta, kad „<...> Nominalią vertę turintys papildomi paprastieji pajai gali būti perleisti kitiems asmenims dalimis <...>. Unijos nariui perleidžiant unijos paprastuosius papildomus pajus, narys turi sudaryti unijos patvirtintus reikalavimus atitinkančią sutartį ir pateikti unijos nustatytos formos prašymą dėl unijos leidimo perleisti papildomus paprastuosius pajus. Šie pajai gali būti perleisti tik gavus unijos valdybos leidimą tokiam sandoriui“, pažymėtina, kad Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkoje numatytos analogiškos nuostatos, t.y. kad kiekvienas kredito unijos narys turi teisę prašyti perleisti savo papildomą (-us) pajų (-us) kitų asmenų nuosavybėn (Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 4 punktas), turi pateikti unijai raštišką prašymą (Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 7 punktas), pasirašyti papildomų pajų perleidimo sutartis (Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 15, 16 punktai), dėl papildomų pajų perleidimo turi būti priimtas kredito unijos valdybos sprendimas (Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 11, 12 punktai). Nagrinėjamu atveju kaip ir numatyta kredito įstaigos įstatuose bei Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkoje buvo gautas kredito unijos nario – trečiojo asmens – V. S. raštiškas prašymas perleisti papildomus pajus kito asmens – ieškovo V. S. – nuosavybėn, buvo gautas kredito įstaigos valdybos sutikimas (sprendimas) ir buvo parengtos devynios papildomo pajaus perleidimo sutartys. Atsikertant į tai, kad Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) perleidimo tvarka turi būti detalizuojama kredito įstaigos įstatuose pagal Kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 5 dalį, o ne jokioje kitoje tvarkoje, pasakytina, kad Kredito unijos įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „jeigu tai numatyta kredito unijos įstatuose, narystei kredito unijoje pasibaigus pajai gali būti negrąžinami, tačiau tokie pajai gali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajinių įmokų grąžinimo, pajinių įmokų grąžinimo atidėjimo ir pajų perleidimo tvarką“. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad ši teisės norma numato, kad kredito įstaigos įstatuose nustatoma ir detalizuojama tokia pajų perleidimo tvarka, kai pasibaigus narystei kredito unijai pajai negrąžinami unijos nariui, o yra perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn. Tačiau šiuo atveju papildomų pajų perleidimo metu ir iki šiol kredito unijos nario – trečiojo asmens – V. S. narystė nebuvo ir nėra pasibaigusi, kas reiškia, jog trečiajam asmeniui V. S. išreiškus valią perleisti papildomus pajus nepasibaigus jo narystei unijoje, minėta įstatymo norma netaikytina. Įstatymas nenumato, kad kitais atvejais nei pasibaigus kredito unijos nario narystei, papildomi pajai negali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn pagal atskiras tvarkas ar kad tokios tvarkos taip pat turi būti nustatytos įstatuose. Dėl ieškovo V. S. teiginių, kad kredito įstaigos įstatuose net nėra nuorodos į Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarką, o Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka nėra registruota valstybės įmonėje Registrų centre, dėl ko nėra pagrindo vadovautis Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, pažymėtina, kad Kredito unijų įstatymas, kuris iš esmės reglamentuoja kredito unijų steigimo, veiklos, priežiūros tvarką, nenumato, nei kad įstatuose būtų numatyta ir detalizuota Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, nei kad būtų nuoroda į atskiras tvarkas, nei kad unijos atskiros tvarkos būtų įregistruojamos valstybės įmonės Registrų centre ar apskritai kokiame kitame registre. Priešingai, Kredito unijų įstatymas numato, kokie klausimai ir kokios tvarkos turi būti numatytos kredito unijos įstatuose (pavyzdžiui, filialai steigiami įstatuose nustatyta tvarka (9 straipsnio 1 dalis); kredito unijos narystės kriterijai turi būti nurodyti įstatuose (10 straipsnio 3 dalis); mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos įstatuose nustatyta tvarka (14 straipsnio 5 dalis); įstatuose nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, valdybos sprendimu be paskolų komiteto pritarimo (30 straipsnio 3 dalis); pajinių įmokų grąžinimo, pajinių įmokų grąžinimo atidėjimo ir pajų perleidimo tvarka pasibaigus narystei kai pajai negrąžinami, o perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn, ir jei tai numatyta įstatuose (35 straipsnio 5 dalis) ir kita. Taip pat pažymėtina, kad Vytauto Didžiojo kredito unijoje yra priimta visa eilė įvairiausių tvarkų (net apie 70) (pavyzdžiui, Kreditų suteikimo ir administravimo tvarka, Apskaitos vedimo ir atsiskaitymų vykdymo tvarka, Ūkininko kreditingumo (skolininko būklės) nustatymo tvarka ir kitos), reglamentuojančių kredito įstaigos veiklą, tačiau nė viena iš jų nėra registruota valstybės įmonėje Registrų centre ar kokiame kitame registre, nes tokio imperatyvo nenumato joks teisės aktas. Todėl ieškovo V. S. argumentas, kad Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka nėra registruota valstybės įmonėje Registrų centre, dėl ko ja negalima vadovautis, nepagrįstas jokia teisės norma. Galiausiai, atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatų 1.4. punkte yra numatyta, kad unija savo veiklą organizuoja ir įgyvendina unijos organų sprendimais. Vienas iš tokių organų yra unijos valdyba (Įstatų 5.37 punktas). Šiuo atveju Vytauto Didžiojo kredito unijos valdyba 2018 m. sausio 3 d. patvirtino Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarką, kuria vadovaujantis ir turi būti atliekama papildomų pajų perleidimo ar grąžinimo procedūra. Be to, pažymėtina, kad atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos įstatai yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, kas reiškia, jog įstatų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams patikrino įstatus registruojantis institucija ir ji nenustatė jokių neatitikimų. Atsikertant į ieškovo V. S. teiginius, kad turėjo būti sudaryta dvišalė (tarp trečiojo asmens V. S. ir ieškovo V. S.), o ne trišalė pajų perleidimo sutartis (tarp trečiojo asmens V. S., ieškovo V. S. ir atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos), pasakytina tai, kad sutinkamai su Kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Kredito unijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro pajinis kapitalas, t.y. kartu ir papildomų pajų vertė. O tai reiškia, kad pajų, kurie yra kredito unijos nuosavybė, perleidimas (pardavimas) be jų savininkės, niekaip negalimas. Taip pat pažymėtina, kad net ir pati kredito unijų naudojama programa i-Kubas papildomų pajų perleidimo atveju automatiškai sugeneruoja ne dvišalę, o trišalę sutartį, nors pagal ieškovą V. S. kredito unija, kurios nuosavybė yra įnašai už papildomus pajus, net neturi dalyvauti jai priklausančio turto perleidimo sandoriuose. Be to, tokia ieškovo pozicija neatitinka nei atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos praktikos, nei teismų praktikos. Pažymėtina, kad atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija papildomų pajų perleidimus atlieka eilę metų ir visada toks sandoris buvo sudaromas trijų šalių. Analogiškai trišalės pajų perleidimo sutartys yra sudaromos ir kitose kredito unijose. Pavyzdžiui, kaip matyti Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1112-555/2019 pajaus perleidimo sutartis buvo sudaryta tarp trijų asmenų, t. y. kredito unijos nario, kredito unijos Taupkasės ir pajaus įgijėjo UAB „BC Finance“.

8.3. Ieškovas V. S. nurodo, kad ginčo papildomų pajų sutarties sudarymą ir atsiskaitymą už papildomus pajus patvirtina tai, kad atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija ieškovo V. S. vardu atidarė devynias pajines sąskaitas ir į jas perkėlė trečiajam asmeniui V. S. priklausiusius 32850,00 Eur vertės papildomus pajus, o trečiojo asmens V. S. pajines sąskaitas uždarė, ir remiasi Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 19 punktu, kad kol pajai nėra apmokėti ir nėra perėjusi į juos nuosavybė, tol jie nėra atvaizduojami www.i-unija.lt nario sąskaitų išraše. Kadangi ieškovo V. S. pajinėse sąskaitose nurodyti papildomi pajai buvo atvaizduoti, tai kaip teigia ieškovas, tai ir patvirtina, kad už papildomus pajus buvo apmokėta ir pajų perleidimo sutartis buvo sudaryta.

Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija dar 2020 m. kovo 9 d., atsakydama ieškovui V. S. į jo 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. vasario 14 d. prašymus, nurodė, kad paprastai atsakovė neatvaizduoja neapmokėtų sutarčių www.i-unija.lt sistemoje, tačiau dėl techninių sistemos nesklandumų/ žmogiškos kredito įstaigos tarnautojo klaidos (sistemoje nepažymėtos varnelės) šios neapmokėtos sutartys kurį laiką buvo atvaizduotos. Be to, kaip jau minėta anksčiau, tam, kad būtų automatiškai sugeneruota sutartis, pirmiausia programoje i-Kubas turi būti suvedami papildomų pajų perleidimui reikalingi duomenys, kuriuos suvedus perleidžiami papildomi pajai atsiranda pajaus įgijėjo (šiuo atveju ieškovo V. S.) pajinėse sąskaitose ir tik tada sugeneruojama pati sutartis. Vadinasi, tik tada kai pajai atsiranda jų įgijėjo sąskaitose, tik tada galimas sutarties sugeneravimas. Dėl programos netobulumo ir kitokių techninių galimybių nebuvimo visada pirmiausiai programoje įvyksta pajų perleidimo operacija iš pajaus perleidėjo pajinės sąskaitos į pajaus įgijėjo pajinę sąskaitą, pajai atsiranda pajų įgijėjo pajinėse sąskaitose, o programoje įvestų duomenų pagrindu sugeneruojama Papildomo pajaus perleidimo sutartis. Tačiau tai nereiškia ir niekaip nepatvirtina nei kad sugeneruota sutartis buvo visų šalių pasirašyta, nei kad visa suma už perleidžiamus pajus buvo apmokėta. Pažymėtina, kad pajų perleidimas – tai pajų pardavimas, kuris vykdomas pasirašius pajų perleidimo, ar kitaip tariant, pajų pardavimo sandorį ir sumokant už pajus atitinkamą pinigų sumą. Tačiau nagrinėjamu atveju nė viena iš devynių papildomo pajaus perleidimo sutarčių pasirašyta nebuvo, joks mokėjimas už perleidžiamus papildomus pajus atliktas nebuvo, dėl ko visi papildomi ir neapmokėti pajai 2020 m. vasario 28 d. buvo grąžinti pajų perleidėjui – trečiajam asmeniui – V. S., ką patvirtina teismui pateikta 2020 m. vasario 28 d. operacijų ataskaita. Iš šios ataskaitos matyti tai, kad 2020 m. vasario 28 d. iš ieškovo V. S. devynių pajinių sąskaitų visi 32850,00 Eur vertės papildomi pajai buvo grąžinti į trečiojo asmens V. S. pajines sąskaitas. O tai reiškia, kad: 32850,00 Eur papildomi pajai iki 2020 m. vasario 28 d. buvo ieškovo V. S. atidarytose pajinėse sąskaitose, ko ieškovas nuo 2020 m. sausio 23 d. nematė, ir vis dar buvo laukiama jų apmokėjimo; už papildomus pajus 2020 m. vasario 28 d. dar nebuvo atsiskaityta, nes jei papildomi pajai būtų ieškovo apmokėti, tai 2020 m. vasario 28 d. šie pajai nebūtų grąžinti trečiajam asmeniui V. S. ir ieškovo V. S. paskyroje būtų matomos devynios pajinės sąskaitos. Kad už papildomus pajus nebuvo apmokėta patvirtina ir 2020 m. vasario 27 d. advokatės L. D. rašytas pranešimas atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unija apie 2020 m. vasario 27 d. vykusį susitikimą, kurio metu trečiasis asmuo V. S. viešai pranešė, kad jo tėvas – ieškovas – V. S. neketina apmokėti už papildomus pajus ir nebeims kredito, skirto ūkio pirkimui, ir po kurio gavimo, atsakovė jau kitą dieną atliko visų papildomų pajų grąžinimą trečiajam asmeniui V. S.. Tuo tarpu ieškovas V. S., neapmokėjęs perleidžiamų (parduodamų) papildomų pajų, siekia įgyti 32850,00 Eur vertės pajų neatlygintinai. Be to, patikslintina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sudaryta ne viena, o devynios papildomų pajų perleidimo sutartys. Programoje i-Kubas, kol nėra pasirašyta Papildomo pajaus perleidimo sutartis ir nėra apmokėta už papildomus pajus, kredito unijos tarnautojas mechaniniu būdu „uždeda“ varnelę, kad papildomų pajų įgijėjas nematytų pajinių sąskaitų ir jose esančių perleistų neapmokėtų pajų. Tačiau šiuo atveju dėl kredito unijos tarnautojo klaidos, varnelė nebuvo uždėta, dėl ko ieškovas V. S. 2019 m. gruodžio 2 d. internetinėje bankininkystėje ir matė visas devynias pajines sąskaitas, nors už perleidžiamus papildomus pajus nebuvo sumokėjęs. Kai atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai tapo žinoma apie šį faktą, atsakovė nedelsiant „uždėjo“ varnelę ir klaidą ištaisė, dėl ko ieškovui prisijungus prie elektroninės bankininkystės 2020 m. sausio 23 d., jis nebematė pajinių sąskaitų, kuriose buvo 32850,00 Eur vertės papildomi pajai. Ta aplinkybė, kad ieškovas V. S. 2020 m. sausio 23 d. nebematė devynių pajinių sąskaitų, tik dar kartą patvirtina, jog tą dieną už perleidžiamus papildomus pajus atsiskaityta taip pat nebuvo, nes priešingu atveju, nebūtų niekaip įmanoma apriboti informacijos apie savo banko sąskaitose disponuojamų lėšų ir pajų matymą, kaip kad buvo matoma tik viena už 30,00 Eur vertės pajų apmokėta pajinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

8.4. Be to, ieškovas V. S. papildomų pajų perleidimo sutarties sudarymą įrodinėja ir tuo, kad apie papildomų pajų perleidimo sandorį atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija turėjo informuoti Lietuvos centrinę kredito uniją ir Lietuvos banką, kurie, su jais susisiekus telefonu, nurodė ieškovui, jog kredito unijų naudojamoje sistemoje mato papildomų pajų perleidimą ieškovo V. S. nuosavybėn.

Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija nesutinka su šiais ieškovo V. S. teiginiais, nes šiuo konkrečiu atveju aktuali yra Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies teisės norma, numatanti, kad tik tuo atveju, jei atsiskaičius su unijos nariu išmokant nariui priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus sumažėja pajinis kapitalas, tai tokiu atveju apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Kredito unijų priežiūros institucija sutinkamai su Kredito unijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi yra Lietuvos bankas. Tačiau šiuo atveju papildomų pajų perleidimu kredito unijos pajinis kapitalas nesikeitė, nesumažėjo, o tai reiškia, kad nepasikeitus kredito unijos pajiniam kapitalui, atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija neturėjo prievolės apie šią operaciją informuoti Lietuvos banką. Tuo tarpu kredito unija apie pajų perleidimo sandorius, nepriklausomai keičiasi ar ne pajinis kapitalas, apskritai neprivalo informuoti Lietuvos centrinės kredito unijos ir tokios prievolės nenumato nei teisės aktai, nei atsakovės lokaliniai teisės aktai.

8.5. Tai, kad ieškovas V. S. nėra apmokėjęs papildomų pajų, patvirtina ir ieškovo turtinė–finansinė padėtis. Nepaisant to, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, jog ieškovas V. S. būtų sumokėjęs pakankamai nemažą pinigų sumą už papildomus pajus, ieškovo turtinė ir finansinė padėtis tik patvirtina, kad ieškovas V. S. negalėjo sumokėti 32850,00 Eur, nes tokių pinigų net neturėjo, ką įrodo: pirminis – 2020 m. gegužės 6 d. – ieškovo ieškinys (ieškinio 3 lapas), kur ieškovas nurodė, jog šiuo metu jo finansinė padėtis yra labai sunki, nes jis yra bedarbis ir negaunu jokių pajamų, todėl prašė teismo jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies (518,00 Eur) sumokėjimo. Negalėjimas sumokėti visos 718,00 Eur dydžio žyminio mokesčio sumos, kas palyginant su 32850,00 Eur suma, yra pakankamai nedidelė suma, patvirtina, kad ieškovas negalėjo turėti ir neturėjo 32850,00 Eur sumos; paties ieškovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma apie asmens negautas išmokas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija apie valstybinį socialini draudimą, kur nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ieškovas V. S. išmokų negavo, kad nėra Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Štai šiais įrodymais ieškovas V. S. įrodinėjo savo sunkią 2019 m. finansinę padėtį: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise, panaudos pagrindu nuo 2019 m. balandžio 24 d. valdo trečiajam asmeniui V. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; ieškovo V. S. paaiškinimai Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-12834-840/2020 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje, kur ieškovas nurodo, kad kredito paėmimo metu (2019 m. lapkričio 4 d. ) ir teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 14 d.) jis buvo bedarbis, neturi jokių pajaunį, kad 1800,00 Eur dydžio kredito sutarties administravimo mokestis jam yra labai dideli pinigai, pragyvena iš paties auginamų bulvių, daržovių, o už kombaino nuomą atsiskaito grūdais. Ir nors ieškovas V. S. siekia įrodyti, jog jis turėjo 32850,00 Eur sumokėti trečiajam asmeniui V. S. už perleidžiamus papildomus pajus, ir neva juos sumokėjo grynaisiais, tačiau pinigų sumokėjimą įrodinėja tik savo paaiškinimais bei šios bylos baigtimi suinteresuoto trečiojo asmens – sūnaus – V. S. patvirtinimu, jog jis šiuos pinigus gavo. Ieškovas V. S. ir trečiasis asmuo V. S. yra artimi giminaičiai, dėl ko abu yra suinteresuoti nepagrįstai praturtėti ir išvengti atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Pinigų sumokėjimo ir gavimo faktas nėra pagrįstas jokiais kitais įrodymais. Šios byloje nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių oficialių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas V. S. nesumokėjo trečiajam asmeniui 32850,00 Eur dėl savo turtinės–finansinės padėties, ieškovas net nebuvo pajėgus sumokėti tokią pakankamai didelę pinigų sumą. Taigi, susidaro toks įspūdis, kad ieškovas V. S. iki 2019 m. lapkričio sunkiai verčiasi, staiga 2019 m. lapkričio mėnesį „praturtėja“ ir atiduoda net 32850,00 Eur trečiajam asmeniui V. S. už papildomus pajus, kurių net nereikėjo jam įsigyti, nes nebuvo pasinaudota 2019 m. lapkričio 4 d. kredito sutarti atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos suteiktu kreditu, ir vėl staiga tampa „vargšu“, negalinčiu susimokėti nei 718,00 Eur dydžio žyminio mokesčio, nei 1800 Eur dydžio kredito sutarties administravimo mokesčio. Be to, pažymėtina, kad ieškovas V. S. trečiajam asmeniui V. S. pagal atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos 2019 m. spalio 23 d. valdybos posėdžio protokolą, kur leista trečiajam asmeniui perleisti papildomus pajus ieškovui, už perleidžiamus papildomus pajus turėjo sumokėti banko pavedimu, apie ką žinojo ir ieškovas, ir trečiasis asmuo. Tokia sąlyga buvo įtraukta ir į papildomų pajų perleidimo sutarčių projektus. Nepateikus atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai mokėjimus už įsigyjamus papildomus pajus patvirtinančių įrodymų, negalėjo papildomi pajai būti perleisti nuosavybes teise kitam asmeniui. Kredito unija turėjo užsitikrinti konkrečią pinigų sumą trečiojo asmens V. S. kreditoriniams įsipareigojimams padengti.

8.6. Ieškovas V. S. teigia, kad atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos 2019 m. spalio 23 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 19-10/04 dalis, kuria buvo nuspręsta, kad už papildomus pajus gautomis piniginėmis lėšomis būtų dengiami daugiausiai vėluojantys ir didžiausi trečiojo asmens V. S. įsiskolinimai kredito unijai pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolą Nr. 16-00083, o likučiu – 2013 m. spalio 21 d. paskola Nr. 13-00155, yra niekinė, negaliojanti ir prieštaraujanti papildomų pajų perleidimo esmei, nes gautomis piniginėmis lėšomis buvo dengiamas ne ieškovo V. S., o kito asmens, t. y. ieškovo sūnaus – trečiojo asmens V. S., – finansiniai įsipareigojimai. Tačiau, kaip jau ir buvo minėta aukščiau, kredito unija įgyvendina unijos organų, įskaitant ir valdybos, sprendimus. Vadinasi, kredito unijos valdybos sprendimas, kol jis nėra pakeistas, panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, yra privalomas kredito unijai vykdyti. Šiai dienai ieškovas V. S. nėra apskundęs nurodyto kredito unijos valdybos sprendimo, dėl šio valdybos sprendimo nėra priimtas ir joks teismo sprendimas, todėl valdybos sprendimas yra galiojantis, teisėtas ir privalomas vykdyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas V. S. neteisingai interpretuoja sakydamas, kad „koks tikslas perleisti papildomus pajus mano nuosavybėn, jei vis tiek jais turėtų būti dengiamos kito asmens, t. y. papildomus pajus perleidusio asmens prievolės“. Paaiškintina, kad ne pajais, o už pajus gautomis lėšomis, kaip ir buvo susitarta prieš trečiajam asmeniui V. S. 2019 m. spalio 21 d. pateikiant prašymą perleisti pajus, būtų dengiami trečiojo asmens V. S. įsipareigojimai. Tuo tarpu patys pajai, jei už juos ieškovas V. S. būtų sumokėjęs, būtų buvę ieškovo V. S. nuosavybe. Be to, papildomų pajų perleidimo tikslas ir buvo toks, kad trečiajam asmeniui V. S. perleidus pajus, už pajus gautomis piniginėmis lėšomis būtų buvęs sumažintas trečiojo asmens V. S. finansinis įsipareigojimas atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai. Todėl atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai niekaip nesuprantami ieškovo V. S. argumentai, kuriais ieškovas siekia turėti tiek pajų, tiek ir už jų įsigijimą pajų perleidėjui mokėtinas pinigines lėšas, kurios bet kuriuo atveju, nepriklausomai ar jos liktų pajų perleidėjo sąskaitoje, ar jomis būtų dengiamos pajaus perleidėjo įsipareigojimai, jos nebūtų ieškovo nuosavybė, o juo labiau jomis nebūtų dengiami ieškovo įsipareigojimai, jei ir tokie būtų buvę.

8.7. Vis dėlto akcentuotina tai, kad atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos valdyba 2019 m. spalio 23 d. priėmė racionalų ir kredito unijos interesus atitinkantį sprendimą, kuriuo siekė tokiu būdu gauti piniginių lėšų už parduodamus papildomus pajus ir taip sumažinti papildomų pajų perleidėjo, t. y. trečiojo asmens V. S., įsiskolinimus atsakovei. Tačiau pagal ieškovą V. S. atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos skolininko – trečiojo asmens – V. S. 32850,00 Eur vertės turtas (papildomi pajai) ieškovui V. S. turėjo buvo perleistas neatlygintinai, nes ieškovas V. S., net neapmokėjęs už papildomus pajus, laiko juos savo nuosavybe. Tuo tarpu atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija, ieškovui V. S. neapmokėjus už papildomus pajus ir juos grąžindama jų perleidėjui trečiajam asmeniui V. S., yra kaltinama nesąžiningumu.

Atsižvelgus į tai, kad ieškovo V. S. patikslintas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovas V. S. neįgijo nuosavybės teisės į trečiojo asmens V. S. perleidžiamus 32850,00 Eur vertės papildomus pajus. Kaip numatyta Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 16, 19 ir 20 punktuose nuosavybės teisė į papildomą pajų atsiranda tik tada, kai visos šalys pasirašo trišalę Papildomo pajaus perleidimo sutartį ir papildomų pajų įgijėjas už perleidžiamus papildomus pajus sumoka visą kainą. Taigi, juridinis pagrindas nuosavybės teisei į papildomus pajus atsirasti yra Papildomų pajų perleidimo sutartis. Šiuo atveju Papildomų pajų perleidimo sutartys pasirašytos nebuvo, papildomi pajai buvo grąžinti trečiajam asmeniui V. S., kas reiškia, jog papildomų pajų perleidimo sandoris tarp šalių neįvyko, o ieškovas V. S., neįgijęs nuosavybės teisės į trečiojo asmens V. S. perleidžiamus 32850,00 Eur vertės papildomus pajus, neturi reikalavimo teisės. Ieškovas V. S. yra nesąžiningas, nes jis, puikiai žinodamas, kad jis neįgijo trečiojo asmens V. S. 32850,00 Eur vertės perleidžiamus papildomus pajus, siekia nepagrįstai ir be jokio pagrindo praturtėti kitų asmenų sąskaita. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija pagrįstai ir teisėtai iš ieškovo V. S. pajinių sąskaitų esančius papildomus nepamokėtus pajus 2020 m. vasario 28 d. grąžino trečiajam asmeniui V. S.. Papildomų pajų perleidimo tvarkos 21 punkte numatyta, kad jei perleidžiamo papildomo pajaus įgijėjas neapmoka pagal šios tvarkos 15 punkte nurodytas sąlygas ir terminą už įsigyjamą papildomą pajų arba nėra pratęstas apmokėjimo už perleidžiamą papildomą pajų terminas, tai praėjus 14 kalendorinių dienų nuo šios tvarkos 19 punkte nurodyto termino pabaigos, laikoma, kad Papildomo pajaus perleidimo sutartis nutraukta ir kredito unija įsipareigoja grąžinti perleistą ir neapmokėtą papildomą pajų iš papildomo pajaus įgijėjo pajinės banko sąskaitos į papildomo pajaus perleidėjo pajinę (-es) banko sąskaitą (-as).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

V. Ginčo esmė

9. Nagrinėjimo atveju kilo ginčas dėl 32880,00 Eur vertės papildomų pajų. Ieškovas V. S. ir trečiasis asmuo V. S. teigia, kad 2019 m. rudenį trečiasis asmuo V. S. perleido – pardavė – ieškovui V. S. devyniose pajinėse sąskaitose turėtus atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos 32880,00 Eur vertės papildomus pajus, kuriuos be jokio teisinio pagrindo atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija pasisavino – nurašė iš ieškovo V. S. pajinių sąskaitų. Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija kategoriškai su tuo nesutinka ir teigia, jog nurodytų papildomų pajų pirkimo–pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti, dėl ko, ieškovui V. S. ir trečiajam asmeniui V. S. neužbaigus papildomų pajų pirkimo–pardavimo procedūrų, atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija elektroninėje sistemoje i-Kubas atliko korekcijas – 32880,00 Eur vertės papildomus pajus, atvaizduotus ieškovo V. S. elektroninės bankininkystės paskyroje dar iki galutinio pajų perleidimo sandorių patvirtinimo, grąžino į ankstesnę padėtį – į trečiojo asmens V. S. elektroninės bankininkystės paskyrą.

VI. Faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas

10. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

11. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad:

11.1. Atsakovę Vytauto Didžiojo kredito uniją ir trečiąjį asmenį – ūkininką – V. S. jau kurį laiką, maždaug nuo 2013 m., siejo teisiniai prievoliniai santykiai – atsakovė trečiajam asmeniui buvo suteikusi kreditų/ paskolų. Taip pat nustatyta, kad ir ieškovą V. S. nuo 2017 m. sieja teisiniai santykiai su atsakove Vytauto Didžiojo kredito unija – ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. yra kredito unijos narys kredito įstaigos valdybos 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, kai 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovas įsigijo pagrindinį pajų. Trečiasis asmuo V. S. susidūrė su finansiniais sunkumais ir nusprendė perleisti ūkį tėvui – ieškovui V. S. (DOK-71754 priedai). Šiam ūkiui įsigyti ieškovas V. S. ėmė kreditą, t. y. ieškovas V. S. ir atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija (tuo metu – Kaišiadorių kredito unija) 2019 m. lapkričio 4 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento CBP-9342 priedas), kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui 360000,00 Eur kreditą žemės ūkiui – biologinio, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimui bei apyvartinėms lėšoms ūkio reikmėms – sutartyje nurodytomis sąlygomis, – o ieškovas įsipareigojo kreditą panaudoti iki 2021 m. lapkričio 4 d. ir jį grąžinti mokėdamas dalimis pagal individualų grafiką iki 2029 m. rugsėjo 30 d. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad ieškovas V. S., norėdamas pasinaudoti atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos suteikiamu kreditu turėjo įsigyti papildomų pajų. Kadangi trečiasis asmuo V. S. turėjo būtent tiek papildomų pajų, kiek jų reikėjo įsigyti ieškovui V. S., raštu trečiasis asmuo V. S. kreipėsi į atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos valdybą dėl leidimo perleisti 32850,00 Eur vertės papildomus pajus. Papildomi pajai buvo devyniose trečiojo asmens V. S. pajinėse sąskaitose. Šis trečiojo asmens V. S. prašymas perleisti papildomus pajus 2019 m. spalio 23 d. buvo apsvarstytas kredito unijos valdybos posėdyje (protokolo Nr. 19-10/04) ir tenkintas (DOK-71754 priedai). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

11.2. Kredito unijos valdyba 2019 m. spalio 23 d. nusprendė (posėdžio protokolas Nr. 19-10/04), leisti trečiajam asmeniui V. S. perleisti 32850,00 Eur vertės papildomus pajus ieškovui V. S. su sąlyga, kad visos lėšos, gautos perleidus pajus, bus pervestos pavedimu ir už papildomus pajus gautomis piniginėmis lėšomis pirmiausia bus dengiami daugiausiai vėluojantys ir didžiausi trečiojo asmens V. S. įsiskolinimai kredito unijai, t. y. 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskola Nr. 16-00083, o likučiu – 2013 m. spalio 21 d. paskola Nr. 13-00155 (DOK-71754 priedas).

11.3. Ieškovas V. S. pateikė teismui 2019 m. gruodžio 2 d. Vytauto Didžiojo kredito unijos internetinės bankininkystės išrašą (dokumento CBP-9342 priedas – 1 nuotrauka), iš kurio matyti, kad ieškovas V. S. pas atsakovę – Vytauto Didžiojo kredito unijoje – turėjo dešimt pajinių sąskaitų, kuriose iš viso buvo 32910,00 Eur vertės pajų, o būtent: