Civilinė byla Nr. 2S-1538-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02538-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.5; 3.3.2.3; 3.3.2.5

                                                                    (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ apeliacinio skundo priėmimo klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-7-835/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostaka“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Elektrostaka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutuojančios UAB „Kortas“ 30 000,00 Eur įsiskolinimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 30 000,00 Eur įsiskolinimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 950,00 žyminį mokestį; valstybės naudai priteisė 21,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

3.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „Kortas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovės UAB ,,Elektrostaka“ ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo (reg. Nr. DOK-24471).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atsakovės bankrutuojančios UAB „Kortas“ teismui pateiktą apeliacinį skundą atsisakė priimti.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas galėjo būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 21 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei bylos medžiagos teismas nustatė, kad apeliacinis skundas teismui pasirašytas ir išsiųstas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų portalą 2019 m. birželio 24 d., teisme gautas 2019 m. birželio 25 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinį skundą pateikusi atsakovė naudojosi ir naudojasi kvalifikuota teisine advokato padėjėjos D. U. ir advokato R. Ž. pagalba.

6.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė praleido įstatymo nustatytą terminą, prašymo terminą pratęsti nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių praleistas skundo pateikimo terminas, teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu atsakovė bankrutuojanti UAB „Kortas“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti naikinama, o terminas apeliaciniam skundui pateikti atnaujinamas, kadangi tokia nutartimi buvo pasiekti priešingi rezultatai nei tie, dėl kurių įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs terminus procesiniams veiksmams atlikti ir kuriuos formaliai teismas pritaikė. Priimta nutartis yra absoliučiai neproporcinga terminui, kurį apeliacinis skundas buvo pavėluotas pateikti, tokiu būdu iš esmės formaliu ir mažareikšmiu pagrindu užkertant atsakovei teisę į apeliaciją.

7.2.                      Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo apskundimo terminas pasibaigė 2019 m. birželio 21 d., t. y. penktadienį. Atsakovė apeliacinį skundą įkėlė 2019 m. birželio 24 d., t. y. pirmadienį. 2019 m. birželio 24 d. buvo šventinė diena (Joninės), o 2019 m. birželio 22 d. ir 2019 m. birželio 23 d. buvo savaitgalis, todėl atsakovės apeliacinis skundas pateiktas teismui sekančią darbo dieną po termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo. Toks termino praleidimas (vieną darbo dieną) yra mažareikšmis ir nesukėlė absoliučiai jokių neigiamų pasekmių nei teismo darbui, nei priešingai bylos šaliai, neužvilkino proceso. Net ir pateikus apeliacinį skundą paskutinę termino dieną, t. y. 2019 m. birželio 21 d., jo priėmimo klausimas būtų išspręstas sekančią darbo dieną po termino pasibaigimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 25 d., kada teisme ir buvo gautas apeliacinis skundas.

7.3.                      Net jei atsakovė apeliacinį skundą teismui būtų pateikusi paskutinės termino dienos pabaigoje, t. y. 2019 m. birželio 21 d., teismas jo priėmimo klausimo nebūtų išnagrinėjęs anksčiau, nei jį išnagrinėjo atsakovei formaliai pateikus apeliacinį skundą pavėluotai, t. y. 2019 m. birželio 24 d., todėl tokiu formaliai pavėluotu apeliacinio skundo padavimu procesas nebuvo nei trupučio užvilkintas, bylinėjimosi procesas netruko neapibrėžtą laiką, teismas nebuvo priverstas apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti vėliau, nei būtų nagrinėjęs jo padavimo termino nepraleidus, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta, jos priėmimas nebuvo pagrįstas proporcingumo ryšiu tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo, neatitikimo protingumo ir teisingumo kriterijų, o įvertinus sukeltas pasekmes, pats teismas sudarė sąlygas proceso vilkinimui, naudojantis itin formaliomis skundo atsisakymo priimti priežastimis.

7.4.                      Dar prieš teismui priimant byloje sprendimą, atsakovei buvo iškelta bankroto byla, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d. Taigi, priimant skundžiamą sprendimą, teismas turėjo žinoti, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, todėl atsisakydamas atsakovės apeliacinį skundą priimti, turėjo suvokti, kad remiantis vien tik ĮBĮ nuostatomis, mažiausiai pusę įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti atsakovės bankroto administratorius neturėjo jokių galimybių imtis susipažinimo su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo rengimo veiksmų. Be to, prieš priimant teismo sprendimą, teismas buvo informuotas, kad yra nutraukta tarp atsakovės ir ją byloje atstovavusios advokatės R. E. sudaryta teisinių paslaugų sutartis, o advokato padėjėja D. U. atsakovės nebeatstovavo. Net jei ji ir būtų atstovavusi atsakovę, ši nebūtų galėjusi teikti apeliacinio skundo, kadangi jį surašyti gali tik advokatas (CPK 306 straipsnis).

7.5.                      Iškėlus bankroto bylą atsakovei, atsakovės bankroto administratorius teismui nagrinėjant ieškovės ieškinį šioje byloje nedalyvavo jokiu statusu, todėl jam nebuvo žinoma apie kilusį teisminį ginčą, sužinojo tik buvusiam atsakovės administracijos vadovui perdavus visus dokumentus jau pasibaigiant teismo sprendimo apskundimo terminui. Atsakovės atstovas tik gavęs prisijungimą prie bylos ir susipažinęs su bylos medžiaga, dėjo visas pastangas apeliacinio skundo parengimui ir pateikimui teismui nagrinėti.

7.6.                      Pirmosios instancijos teismui turėjo būti žinomos aplinkybės tiek dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tiek Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo terminus, įgalinančius nustatyti, kada vadovavimą bankrutuojančiai įmonei perims teismo paskirtas bankroto administratorius, tiek ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentacijos perdavimo teismo paskirtas bankroto administratoriui procedūras ir terminus, todėl jam buvo visos galimybės ex officio  įvertinti, kada bankroto administratorius iš buvusių valdymo organų perims dokumentus, tuo pačiu ir bylos medžiagą, ir įgis realias galimybes įvertinti teismo sprendimą bei, esant poreikiui, parengti apeliacinį skundą ir pateikti jį teismui. Be to, atsakovės atstovui prieiga prie bylos buvo suteikta tik 2019 m. birželio 19 d., t. y. likus dviem dienom iki termino pateikti apeliacinį skundą pabaigos. Tai pagrindžia, kad paskirtas bankroto administratorius ir su juo teisinių paslaugų sutartį sudaręs advokatas dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių turėjo itin mažai laiko apeliaciniam skundui tinkamai parengti, įteikti jį teismui ir taip realizuoti teisę į tinkamą gynybą.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės apeliacinį skundą, praleidus jo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės bankrutuojančios UAB „Kortas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo, konstatavęs, kad atsakovė praleido nustatytą trisdešimties dienų apskundimo terminą nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos bei nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė termino praleidimo priežasčių.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bankrutuojanti UAB „Kortas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės atstovas apeliacinį skundą pasirašė ir išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. birželio 24 d. 19 h 28 min 55 s (pirmadienį), teisme užregistruotas 2019 m. birželio 25 d. (antradienį). Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo apskundimo terminas pasibaigė 2019 m. birželio 21 d. (penktadienį).

13.       Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde neginčijama, kad atsakovė (apeliantė) bankrutuojanti UAB „Kortas“ praleido terminą pateikti teismui apeliacinį skundą, o jį pateikusi – neprašė šio termino atnaujinti. Tačiau apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl to, kadangi, jos teigimu, apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nežymiai, t. y. iš esmės teisme gautas sekančią darbo dieną po termino pasibaigimo, o be to, jei ir yra praleistas, tai tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias turėjo būti žinoma ir pirmosios instancijos teismui, t. y. apeliantei dar prieš šioje byloje priimant teismo sprendimą, buvo iškelta bankroto byla, dėl ko teismo paskirtas bankroto administratorius ir su juo teisinių paslaugų sutartį sudaręs advokatas dėl ne nuo jų priklausančių objektyvių aplinkybių turėjo itin mažai laiko apeliaciniam skundui tinkamai parengti ir jį pateikti teismui.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės, formaliai vertinant, yra teisėta bei atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Visgi, įvertinus susiklosčiusią situaciją (terminas praleistas nežymiai – tris dienas, iš kurių visos buvo ne darbo dienos (savaitgalis ir šventinė Joninių diena)), taip pat atsižvelgus į atskirajame skunde pateiktą apeliantės prašymą atnaujinti praleistą terminą bei nurodytas termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad turi būti svarstoma galimybė dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

15.       Jau minėta, kad CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Svarbu ir tai, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra konstatuojama, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

16.       Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teisės teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat apeliantės atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad labai nežymus skundo padavimo termino praleidimas (iš kurių visos dienos buvo nedarbo), asmens teisės į apeliaciją užtikrinimo svarba bei apeliantės nurodytos apeliacinio skundo termino praleidimo priežastys, t. y., kad apeliantei dar iki priimant teismo sprendimą buvo iškelta bankroto byla (2019 m. gegužės 15 d.), o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d., taip pat tai, kad tik nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą, jos vardu veikti visus įgaliojimus turi teismo paskirtas bankroto administratorius, kuris nagrinėjamoje byloje anksčiau nedalyvavo, ir tai, kad nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvusiam įmonės vadovui per nustatytą terminą tenka pareiga perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą, šiuo konkrečiu atveju sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti apeliantei terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežastys objektyviai pateisina tokį nežymų jo praleidimo laikotarpį (tris nedarbo dienas). Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei bendriesiems civilinio proceso principams.

18.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis naikinama, o praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas atnaujinamas. Kadangi priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas kitų apeliacinio skundo priėmimo klausimų nenagrinėjo, byla perduotina jam su tikslu išspręsti šiuos klausimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo priėmimo klausimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas