Civilinė byla Nr. e2-21128-217/2018
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01430-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 23 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas, vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui J. C. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 597,37 Eur skolos, 1 237,75 Eur delspinigių, 59,74 Eur baudą, 20,30 Eur už Gyventojų registro išrašus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo ir 43 Eur žyminio mokesčio.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. vasario 16 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702578133, kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo namų kiną PIONEER DCS-360. Sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius, iki 2009-02-16, pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei numatytas įmokas (po 82,87 Lt), vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007-03-16 jokių įmokų kreditoriui nemokėjo. Sumokėjo tik pirmą įmoką iš 25 ir liko skolingas kreditoriui 597,37 eurų. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiavo ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus. UAB Ūkio banko lizingas 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 visas reikalavimo teises į atsakovo prievolę UAB Ūkio banko lizingas perleido ieškovei.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.).
LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str.). Vadovaujantis LR CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas savo prievolės pagal sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 597,37 Eur skola (LR CK 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.59 ir 6.205 straipsniai).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procentus dydžio delspinigius už 4144 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 1 237,75 Eur.
Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinių aplinkybių tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
Nagrinėjamu atveju, atsakovas, sudarydamas 2007-03-15 išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Prašoma priteisti 1 237,75 Eur delspinigių suma yra daugiau kaip du kartus didesnė už prievolės sumą (597,37 Eur.). Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po 9 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos (2009-02-16) ir reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi (2009-03-04). Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl tiek laiko delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Ieškovės pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą, negali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėties. Pažymėtina ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolės nevykdo tam tikrą laiką ir neketina vykdyti gera valia. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, vykdė skolos išieškojimo veiksmus nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė tiek metų pati delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; 2016 m. rugsėjo 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012;ir kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003).
Ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą tik po 9 metų, todėl teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo suformuojamą praktiką bei minėtas CK nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, kurie sudarytų 53,76 Eur (597,37 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovo 1 237,75 Eur delspinigių, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 53,76 Eur delspinigių sumą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-392/2018). Kitą ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo teismas atmeta, kaip nepagrįstą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, t. y. 59,74 eurus.
Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 p. numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad jai nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę ir tokiu būdu pažeidė sutarties 5.2, 5.5 punktus bei yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas (sutarties 5.2 p.) ar pasikeitė atsakovo telefono numeris ir gyvenamosios vietos adresas (sutarties 5.5 p.) (CPK 178 straipsnis), kadangi atsakovo gyvenamoji vieta liko nepasikeitusi, nes teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui sutartyje bei ieškinyje nurodytu adresu Ruklio g.10-113, Rukla, Jonavos r., buvo įteikti jam asmeniškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovo 59,74 Eurų baudą, atmestinas. Kita vertus ieškovė baudą sieja su atsakovo pareigos, pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, todėl prašoma priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, todėl ieškovės reikalavimas, dėl baudos priteisimo, netenkintinas.
Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo ieškovei priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).
Ieškinį patenkinus iš dalies (35 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 15 Eur (43 eurai x 35 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo priteisti ir 20,30 Eur už Gyventojų registro pažymas apie atsakovo asmens duomenis patirtas išlaidas. Tačiau iš pateiktos 2018 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija RC Nr.17667032-1 matyti, kad ši suma susidaro už 7 asmenų duomenis iš Gyventojų registro (sąskaitoje faktūroje nurodyti 7 vnt.). Ieškovė šioje byloje pateikė du išrašus iš gyventojų registro (apie atsakovo ir jo sutuoktinės asmens duomenis), todėl ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos išlaidos tik už dviejų asmenų pažymas, t. y. 2,03 Eur (5,80 eurų x 35 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, paskaičiuotos 1,39 Eur pašto išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. C., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ., ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, buv. Kaunas, Savanorių pr. 192, a. s. Nr. LT55 7300 0100 7937 1644, „Swedbank“, AB, naudai 597,37 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 37 ct) skolos, 53,76 Eur (penkiasdešimt tris eurus 76 ct) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (651,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,03 Eur (septyniolika eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėjas Romaldas Šuliokas