Civilinė byla Nr. e2-658-1080/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12264-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.;
(S)
3.1.7.4; 3.2.6.1;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. S.,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant atsakovo atstovei Austėjai Meilutei,
atsakovės atstovei advokatei Renatai Jatužytei-Mulevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Orenus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“ dėl negauto pelno priteisimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus bei turtą.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Orenus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašo:
1.1. priteisti iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ 635,84 Eur negautų pajamų;
1.2. įpareigoti atsakovę vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2018-12-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo - priėmimo aktą perduoti ieškovei su administravimu susijusią dokumentaciją bei turtą namo (duomenys neskelbtini):
1.2.1. sukauptas privalomąsias kaupiamąsias lėšas, tikslinio kaupimo, liftų remontui bei atnaujinimui ir kitas sukauptas lėšas;
1.2.2. su namu susijusius bendrojo naudojimo objektus, šių raktus, kodus ir dokumentaciją , t.y. inventorinę bylą; bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros žurnalą; liftų priežiūros žurnalus; šilumos ūkio priežiūros žurnalą; bendrojo naudojimo objektų aprašą; kasmetinių apžiūrų aktus už paskutinius 5 metus; elektros varžų matavimo protokolus; šildymo sistemos hidraulinių bandymų aktus; bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su namu, ataskaitą už 2017 metus bei 2018 metų Namo priežiūros ūkinį ir finansinį, ilgalaikį planą; valstybinę vėliavą;
1.3. Pripažinti UAB „Naujininkų ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), neteisėtu;
1.4. Neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovę mokėti 300 Eur baudą, už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Orenus“ paskirta daugiabučių namų, (duomenys neskelbtini) būtų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore 5 metams (toliau – Įsakymas). Įsakymo 4.2 punktu ankstesnis administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo Įsakymo pasirašymo dienos, iki 2019-01-17, pateikti Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui Namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Orenus“ akto kopiją. Tačiau visų namų iki šiol neperdavė. Teigia, kad CK 4.251 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta viena iš sąlygų kada baigiasi turto administratoriaus įgaliojimai – pakeitus vieną administratorių kitu. UAB „Naujininkų ūkis“ įgaliojimai administruoti namų bendrojo naudojimo objektus pasibaigė paskyrus UAB „Orenus“ administratore. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus 5 metų laikotarpiui. Atsakovė siekia išlaikyti bendrojo naudojimo objektų administravimą ir stengiasi riboti konkurenciją tarp kitų bendrabučių administratorių taip varžydama ir daugiabučių namų savininkų pasirinkimo laisvę. Namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, būtų skirtas administratorius, tačiau tai nereiškia, kad administratorius turi teisę reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Namo administratorių gyventojai pasirinko laisva valia, atsakovė nėra namų bendrasavininkė, kad galėtų ginčyti savivaldybės įsakymą ar administravimo faktą, tai jo teisių nesukuria. Pažymi, kad atsakovė privalėjo tinkamai vykdyti Nuostatų 7.11 punktą, kuriame nurodyta, kad per 30 dienų nuo administravimo pabaigos administratorius privalo pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui, perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir(ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas iki perdavimo akto pasirašymo dienos. Turto administravimo pasekmės yra išvardintos ir CK 4.252 straipsnyje. Teigia, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė ginčija minėtą Įsakymą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos ir piktybiškai namų neperduoda. Kadangi Įsakymas nėra panaikintas, todėl yra galiojantis.
3. Kadangi atsakovė turėjo perduoti namus administruoti UAB „Orenus“ iki 2019-01-17, todėl ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį, kai namų neteisėta administratorė yra UAB „Orenus“.
4. Atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, iš ieškinio neaišku kuo jis grindžiamas, ko reikalaujama iš atsakovės. Vien tai, kad priimtas Įsakymas ir nuspręsta ieškovę skirti atitinkamų daugiabučių namų administratore, savaime nereiškia, kad ji įgyja ir teisę reikšti bet kokius reikalavimus. Ieškovei žinoma, kad Įsakymo teisėtumas ginčijamas teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nebuvo prašoma. Taip pat ieškovei žinoma, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų administravimas yra pasibaigęs, nes yra sudarytos jungtinės veiklos sutartys ir viskas perduota jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui. Taip pat ieškinio pareiškimo Įsakymas du kartus keistas ir pastarieji namai buvo išbraukti iš Įsakyme nurodyto ieškovei priskirtų administruoti daugiabučio namų sąrašo. Ieškovei žinoma, kad administravimo įmokos mokamos butų ir kitų patalpų savininkų, nuo jiems priklausančio butų ir kitų patalpų savininkų ploto ir jos yra mokamos ne tiesiog, o už administravimo funkcijų vykdymą. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio ieškovė jokių administravimo funkcijų ieškinyje nurodomuosiuose namuose nevykdė, dėl ko jokio pelno negalėjo gauti. Ieškovė turi žinoti, kad teisę išsireikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo turi išimtinai savininkas.
6. Teigia, kad 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Naujininkų ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ atsakovė iki 2017-12-31 buvo paskirta įsakyme nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. 2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ administravimo terminas buvo pratęstas iki 2018-12-31 visiems atsakovės administruojamiems daugiabučiams namams, nurodytiems 2012-09-28 direktoriaus įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su tuo, kad administravimo terminas ieškovės administruojamiems daugiabučiams namams buvo pratęstas 1 (vienerių), o ne 5 (penkerių) metų laikotarpiui, atsakovė 2017-12-28 direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovės ir kitų administratorių ieškinį tenkino ir nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės pratęsti atsakovės paskyrimą daugiabučių namų administravimo kitokiam (trumpesniam) nei CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, ir kad terminas, iki kurio atsakovė turi teisę administruoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus – 2022-12-31, bet ne ilgiau nei iki kol daugiabučio namo savininkai CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo. Atsakovė laikosi principinės pozicijos, kad yra teisėta ginčo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore. Įstatymų leidėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesuteikė įgaliojimų savo sprendimais nustatyti kitokius nei įstatyme administravimo terminus, taip pat sukurti tokias civilines teisines pasekmes, kokių įstatymas nenustatė. Todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo ieškovei perduoti bendrojo naudojimo objektų valdymo.
7. Taip pat nurodo, kad ieškovė ieškinyje nenurodo ir negrindžia iš ko kildina reikalavimą įpareigojimą vykdyti Įsakymą. Mano, kad ieškovė neturi teisės reikšti tokio ieškinio reikalavimo, kadangi daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektai priklauso daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkams, o ieškovė šį reikalavimą reiškia savo vardu, laikydama, jog yra pažeidžiami jos, bet ne butų ir kitų patalpų savininkų interesai; taip pat teisės aktuose nenustatyta ieškovės teise įgyvendinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises pilna apimtimi. Taip pat ieškovės reikalavimas priteisti negautą pelną savo esme yra reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl ieškovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nei vienos iš jų neįrodė ir nenurodė.
8. Teismo posėdžių metu, šalys palaikė reikalavimus ir atsikirtimus į juos, grįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad tikslina ieškinio reikalavimus, kadangi atsisako nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. ieškovė atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo – priėmimo aktą perduoti UAB „Orenus“ su administravimu susijusią dokumentaciją bei turtą dėl namų: (duomenys neskelbtini).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui 2019-09-03 pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovui, kurį palaikė ir patikslino teismo posėdžio, įvykusio 2019-11-07, metu. Ieškovė nurodo, kad dėl kai kurių daugiabučių namų buvo sudarytos jungtinės veiklos sutartys, todėl pagal Įsakymą atsakovei liko perduoti namo esančio (duomenys neskelbtini), kaupiamąsias lėšas ir dokumentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei yra žinomos visos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo priėmimo aktą perduoti ieškovei su administravimų susijusią dokumentaciją bei turtą namų: (duomenys neskelbtini), priimamas ir civilinė byla Nr. e2-658-1080/2020 šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) skyrė UAB „Orenus“ 5 metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos priede nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Naujininkų ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą UAB „Naujininkų ūkis“ administruojamų daugiabučių namų sąrašą ir išbraukė pastatus (duomenys neskelbtini); įpareigojo UAB „Naujininkų ūkis“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB "Orenus" aktų kopijas (t.1, e.b.l. 12-18).
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ 2018-12-21 pateikė teismui ieškinį dėl 2018-12-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, pareikštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Orenus“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimą paliko nepakeistą.
13. Ieškovė teismui suformulavo materialiuosius reikalavimus: priteisti iš atsakovės 635,84 Eur negautas pajamas; įpareigoti atsakovę vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo-priėmimo aktą perduoti ieškovei namo, esančio (duomenys neskelbtini), su administravimu susijusią dokumentaciją bei turtą; pripažinti UAB „Naujininkų ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą neteisėtu.
14. Ieškovė nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratore, atsakovė buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo pasirašymo dienos, t.y. iki 2019-01-17 pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui Namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Orenus“ akto kopiją. Atsakovės administravimo terminas pasibaigė ankstesniu įsakymu, kuriuo ji buvo paskirta administratore ir taip pat nauju Įsakymu, kuriuo buvo paskirta nauja administratore ir atsakovei nustatytas įpareigojimas perduoti namą. Pažymi, kad tokią pareigą numato ir Pavyzdiniai administravimo nuostatai, nustatantys, kad per 30 dienų nuo administravimo pabaigos senasis administratorius turi perduoti namus naujam administratoriui.
15. Tuo tarpu atsakovė iš esmės neginčija, kad Įsakyme nurodytų namų per nustatytą terminą ieškovei neperdavė, tačiau mano, jog ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepiktnaudžiavo savo teise, o tik naudojosi savo teise patikrinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų teisėtumą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino atsakovės ir kitų administratorių ieškinį, konstatavęs, jog namų administravimo pabaiga yra ne 2018 metų pabaiga, o 2022 metų pabaiga ir pratęsė terminą taip kaip numatyta CK, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tęsė administratorių paskyrimo procedūras Vilniaus mieste ir ko pasekoje buvo priimtas ginčo Įsakymas. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais, todėl atmestinais.
16. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) (toliau – Nuostatai) 18 punkte įtvirtinta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Nuostatų 7.11 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai <...>. CK 4.250 straipsnio 2 punktas numato, kad turto administravimas baigiasi pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte. Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui – kitam (naujam) administratoriui, administravimą baigiantis vykdyti administratorius turi perduoti turtą (lėšas), dokumentus ir pasirašyti perdavimo aktą; nuo perdavimo akto pasirašymo dienos pasibaigia tokio administratoriaus funkcijos administruoti, todėl konstatuotina, kad atsakovė turėjo per 30 dienų, t.y. iki 2019-01-17, nuo administravimo pabaigos perduoti namo administravimą ieškovei.
17. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Įsakymas, kuriuo atsakovė buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo jo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašomus dokumentus (bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas), įsigaliojo nuo jo pasirašymo, todėl būtent nuo pasirašymo dienos atsakovei kilo pareiga vykdyti Įsakymu jai nustatytus įpareigojimus, dėl ko atsakovės argumentai, kad skųsdama jos atžvilgiu priimtus įsakymus, taip siekdama patikrinti jų teisėtumą, pareigos perduoti namo administravimo ji neturėjo, atmestini kaip nepagrįsti.
18. Pažymėtina, kad individualaus teisės akto galiojimo nesustabdo jo apskundimas teismui ir tokių individualių teisės aktų apskundimas ir jų vykdymas nesuteikia atsakovei pasirinkimo laisvės, ar tokį Įsakymą vykdyti, ar ne. Vien civilinės bylos dėl įsakymo teisėtumo nagrinėjimo teisme faktas, nesant pritaikytų atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių dėl įsakymo vykdymo sustabdymo, nesuteikė atsakovei pasirinkimo galimybės vykdyti įsiteisėjusį, jai privalomą individualų teisės aktą, ar ne. Tai pat tokios atsakovės pareigos nepaneigia ir atsakovės nurodomos daugiabučių namų atžvilgiu sudarytos jungtinės veiklos sutartys ir po 2019-01-17 sudaryti 2019-08-01, 2019-10-31 Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės objektų perdavimo-priėmimo aktai (t. 2, e.b.l. 11-14) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovės administruojamų daugiabučių namų sąrašo išbraukti pastatai (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2019-08-01 Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės objektų perdavimo-priėmimo aktai, kuriais atsakovė perdavė ieškovei nurodytus namus, buvo sudaryti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ką šalys aptarė ir pačiuose perdavimo – priėmimo aktuose. Taigi atsakovė suprato, kad ji turėjo pareigą Įsakyme nurodytus namus perduoti naujajam administratoriui – ieškovei, tačiau šios pareigos nepagrįstai nevykdė.
19. Atsakovė patikslintame atsiliepime ir teismo posėdžio, įvykusio 2019-11-07, metu teigė, kad namo (duomenys neskelbtini) neprivalo perduoti, kadangi 2019-10-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Orenus“ kitu administratoriumi UAB „Naujininkų ūkis“. Tačiau su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi, kaip nurodyta sprendimo 16 punkte atsakovė Įsakyme nurodytą namą turėjo perduoti iki 2019-01-17. Vien aplinkybė, jog praėjus 9 mėnesiams namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė pakeisti bendrojo naudojimo administratorių iš ieškovės į atsakovę nepanaikino Įsakyme nustatyto įpareigojimo perduoti namą ieškovei iki tol, kol pastarasis namas bus išbrauktas iš ieškovės administruojamų namų sąrašo. Kadangi Įsakymas yra galiojantis ir nepanaikintas, jis turėjo būti vykdytinas.
20. Atsakovė taip pat nurodo, kad net laikyti, jog atsakovės vykdomas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas yra neteisėtas, atsakovės įsitikinimu, ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimo įpareigoti atsakovę ieškovei perduoti namą, turtą ir kita, nes daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai priklauso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl jie turi teisę išreikalauti savo daiktą iš neteisėto svetimo valdymo (CK 4.95 straipsnis). Tačiau teismas su tokia atsakovės argumentacija nesutinka, kadangi nagrinėjamu ieškiniu ieškovė siekia ne nuosavybės perėmimo, o Įsakymo, Nuostatų ir CK 4.250 straipsnio pagrindu namo administravimo, vykdymo, t. y. ieškovė neginčija daugiabučių namų savininkų butų ir kitų patalpų disponavimo teisėtumo, o ginčija, jog atsakovė nepagrįstai, pasibaigus jos administravimo paslaugos teikimo terminui, neperduoda namų ir turto ieškovei teikti administravimo paslaugas. Dėl ko nurodyti atsakovės argumentai dėl ieškovės subjektinės teisės neturėjimo reikšti nurodytą reikalavimą ir procesinio suinteresuotumo nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
21. Taip pat kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog nurodytu laikotarpiui ieškovė jokių administravimo funkcijų nevykdė, dėl to jokio pelno (net ir teorinio) ji iš viso negalėjo gauti, kadangi, kaip minėta, ieškovė administravimo paslaugų nurodytuose namuose ir negalėjo vykdyti, to neginčijo ir pati ieškovė, nes atsakovė nevykdė Įsakyme, Nuostatuose ir CK 4.250 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl turto perdavimo ieškovei, Įsakymo nevykdymo neteisėtumo ir negautų pajamų priteisimo.
22. Atsakovė taip pat nurodo, kad įsipareigojimą perduoti namus yra įvykdytas, ką pagrindžia ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-09-27 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), jog atsakovei ir kitiems administratoriams reikalaujama naujai paskirtiems administratoriams perduoti neperduotus daugiabučius namus ir iki 2019-11-15 apie tai informuoti savivaldybę. Tačiau pastarasis Vilniaus savivaldybės administracijos raštas nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė įsipareigojimą įvykdyė per nustatytą terminą ir tinkamai, nepažeisdama nurodytų teisės aktų reikalavimų.
23. Ieškovė teismo posėdžio, įvykusio 2020-03-09, metu neginčijo, jog ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyti daugiabučiai namai kartu su visa administravimu susijusia dokumentacija bei turtu perduoti ieškovei, t.y. ginčijamas Įsakymas yra įvykdytas.
24. Civilinio proceso kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus po ieškinio pareiškimo ir ieškovas nuo ieškinio neatsisako – proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovo jo atsisakyti. Ieškovui neatsisakant ieškinio (ieškinio dalies) teismas turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį ar atskirus jų reikalavimus atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad atsakovei įvykdžius ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo įvykdyti Įsakymą, atitinkamai perduoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir su administravimu susijusią dokumentaciją bei turtą, tačiau ieškovei neatsisakius nuo šių patikslinto ieškinio reikalavimų, minėtas reikalavimas (patikslinto ieškinio 1.2 reikalavimas) laikytinas įvykdytu ir todėl atmestinas.
25. Ieškovė patikslinusi taip pat prašo iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurios sudaro 635,84 Eur. Ieškovė teismo posėdžių metu teigė, kad negautų pajamų dydį sudaro apskaičiuotas tik administravimo mokestis ir kiti mokesčiai, pažymėdama, jog negautos pajamos yra didesnės, o administravimo mokestį paskaičiavo pagal naudingąjį plotą taikant nustatytą tarifą.
26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Kadangi negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jei nebūtų sutrukdyta įprastinė veikla, tai norint ją priteisti turi būti nustatyti pirmiau išvardyti kriterijai.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir negautų pajamų apskaičiavimo principus, nurodydamas, kad negautos pajamos turi būti suprantamos kaip grynasis pelnas, kuris kreditoriaus negautas dėl skolininko neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių kreditoriaus veiklą, iš kurios buvo numatyta jį realiai gauti. Taigi sutiktina su atsakove, kad iš visų gautinų pajamų turi būti atskaitomos sąnaudos, gaunamas ikimokestinis pelnas, ir tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį lieka grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo, jog tokio paskaičiavimo neatliko ir prašoma priteisti negautų pajamų suma yra simbolinė. Atsakovei ne vieno teismo posėdžio metu ginčijant negautų pajamų apskaičiavimą, ieškovė ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką negautų pajamų apskaičiavimo nepagrindė ir net neginčijo, todėl teismas laiko, jog ieškovės prašoma priteisti simbolinė negautų pajamų suma nepagrindžia ir neįrodo nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo ir dydžio, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti 635,84 Eur negautas pajamas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
29. Ieškovė taip pat ieškiniu prašo pripažinti UAB “Naujininkų ūkis” Įsakymo nevykdymą dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), neteisėtu. Įsakymo teisėtumo klausimas išspręstas įsiteisėjusio teismo sprendimu, konstatavus, jog jis yra teisėtas. Kaip minėta, atsakovė neperdavė Įsakyme nurodytų namų administravimo iki 2019-01-17, tuo pažeisdama tiek Įsakymo, tiek Nuostatų, tiek CK 4.250 straipsnio 2 punkto nuostatas, Įsakymo vykdymas nebuvo sustabdytas, atsakovei buvo žinoma apie Įsakymo egzistavimą, nustatytų įpareigojimų vykdymą, dėl ko atsakovė nevykdydama Įsakyme nurodytų reikalavimų elgėsi neteisėtai, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
30. Atsakovė teigia, kad Sprendimo 29 punkte nurodytas reikalavimas yra procesinio pobūdžio ir jis nesukels materialinių teisinių padarinių, todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta. Tokį savo atsikirtimą grindžia kasacinio teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019. Tačiau teismo vertinimu, atsakovė vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais byloje, kurios ratio decidendi skiriasi ir neteisingai interpretuoja šią nutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik savo faktinėmis aplinkybėmis panašioms byloms. Atsakovės nurodomos kasacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės esmingai skirtingos nuo nagrinėjamos bylos, o pateiktas kasacinės instancijos teismo išaiškinimas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės patalpų atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos neteisėtu vertinimo bei tokio reikalavimo negalėjimo būti savarankišku teisminio nagrinėjimo dalyku, jo palikimo nenagrinėtu neaktualus nagrinėjamojoje byloje, kadangi šioje byloje Įsakymo teisėtumo klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės reikalavimas reiškiamas dėl Įsakymo vykdymo nepagrįstumo, siekiant pagrįsti savo reikalavimą dėl negautų pajamų, t.y. ieškiniu siekiama tiesiogiai sukelti atsakovei teisinius materialiuosius padarinius. Tuo tarpu kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama, ar reikalavimas pripažinti, kad atsakovei priklausančių patalpų šildymo sistema nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos buvo atjungta neteisėtai, konstatavus, jog jis negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, įvertinus, jog ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama sukelti padarinius ateityje galimai pareikštinam ieškiniui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės argumentai ieškovės reikalavimą Įsakymo nevykdymą pripažinti neteisėtu laikyti procesinio pobūdžio reikalavimu laikytini nepagrįstais.
31. Ieškovė taip pat prašo neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovę mokėti 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė šio prašymo nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžių metu niekaip nemotyvavo. CPK 771 straipsnyje nustatytos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinės pasekmės ir antstolio procesiniai veiksmai, kurių jis privalo imtis, kai vykdymo procese nustatomas (įrodomas) tokių sprendimų neįvykdymo faktas. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu tarp šalių susiklosčiusią situaciją, kai abi šalys neginčija, jog reikalaujami perduoti namai ir su administravimu susijusi dokumentacija bei turtas, yra perduoti ieškovei, toks baudos skyrimas būtų perteklinė priemonė užtikrinti sprendimo tinkamą vykdymą, kadangi, kaip minėta, CPK įtvirtintas sprendimo vykdymo procesas bei numatytos atitinkamos teisinės priemonės teismo sprendimo nevykdymo atveju, todėl toks ieškinio reikalavimas netenkintinas.
32. Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai sudaro pagrindo iš dalies tenkinti pareikštus reikalavimus, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies.
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Ieškinį tenkinus iš dalies – patenkinta 30 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai – 1858,56 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (30 procentų reikalavimų), atsakovei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. atsakovei iš ieškovės priteistina 1301 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tuo tarpu ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 27 Eur žyminio mokesčio .
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas, 268 -270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priimti ieškovės UAB „Orenus“ atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Naujininkų ūkis“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo priėmimo aktą perduoti ieškovei su administravimų susijusią dokumentaciją bei turtą namų: (duomenys neskelbtini), priimamas ir civilinę bylą Nr. e2-658-1080/2020 šioje dalyje nutraukti.
Pripažinti atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), neteisėtu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“, įmonės kodas 121458016, 27 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 00ct) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Orenus“, įmonės kodas 304405390, naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Orenus“, įmonės kodas 304405390, atsakovei UAB „Naujininkų ūkis“, įmonės kodas 121458016, 1301 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vieną eurą ir 00 ct) išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja D. S.