Civilinė byla Nr. e2-699-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02521-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8.; 3.2.4.4.; 2.6.29.1.; 2.6.9.2.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,

dalyvaujant ieškovui R. G.,

ieškovo atstovams advokatui G. P. ir advokatui T. B.,

atsakovams R. G. ir A. B.-G.,

atsakovų atstovei advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams R. G. ir A. B.-G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 39-44), prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 55 077 Eur skolos, iš atsakovės A. B.-G. 136 006 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas R. G. ir atsakovas R. G. yra broliai. Atsižvelgdamas į glaudų giminystės ryšį, ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. paskolino atsakovui R. G. iš viso 55 077 Eur, lėšas pervesdamas į R. G. asmeninę sąskaitą banke. Veikdamas tais pačiais motyvais ieškovas suteikė paskolą brolio žmonai atsakovei A. B.-G., laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. į jos asmenines sąskaitas banke pervesdamas iš viso 136 006 Eur. Esant glaudiems giminystės ryšiams oficialios rašytinės paskolų sutartys tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudarytos. Ieškovo žiniomis, gautas lėšas atsakovai naudojo daliniam atsiskaitymui už įsigytą nekilnojamąjį turtą/ namą. Ieškovas 2015 m. liepos mėn. kreipėsi į atsakovus su prašymu grąžinti paskolintas sumas, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Reikalavimai grąžinti paskolintas sumas atsakovams pakartotinai buvo išsiųsti 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas 2015 m. spalio 1 d. elektroniniu paštu gavo R. G. laišką, kuriame teigiama, kad informacija apie „neva R. G. ir A. B.-G. suteiktas paskolas neatitinka tikrovės esant savo esme visai kitokiems tarp tariamo kreditoriaus ir tariamų skolininkų susiklosčiusiems teisiniams santykiams.“ Kokia, atsakovų manymu, yra susiklosčiusių tarpusavio santykių esmė ir dėl kokių realiai priežasčių pinigai negrąžinami, atsakovai nenurodė. Atsakovų asmeninių sąskaitų papildymui buvo pervestos objektyviai didelės pinigų sumos, kurias nėra jokio pagrindo traktuoti kaip dovanojimą ar bet kokiais pagrindais kilusį atsiskaitymą, lėšų pervedimai buvo atliekami atsakovų prašymu. Šalių bendravime pinigų skolinimo atvejai pasitaikydavo ir anksčiau, atsakovas R. G. lėšas grąžindavo, nurodydamas, jog tai „Paskolos grąžinimas“. Atsakovams paskolos buvo suteiktos, tačiau atsakovai nustatytais terminais jų negrąžino. Ieškovas nereikalauja užmokesčio už atsakovų galimybę naudotis skolintais pinigais. 

3.       Kaip alternatyviu savo teisių gynimo būdu ieškovas remiasi CK 6.237 straipsniu, numatančiu pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Jeigu būtų atmesta paskolinių teisinių santykių tarp šalių galimybė, nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad egzistuoja teisėtas pagrindas, kuriuo remiantis atsakovai įgijo jiems pervestas didelės apimties lėšas.

4.       Atsakovai R. G. ir A. B.-G. pateikė atsiliepimą į ieškinį (e. b. 1 t. b. l 100-105), kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nesiskolino ieškinyje nurodytų sumų iš ieškovo, o atvirkščiai - būtent atsakovas suteikė paskolas ieškovui. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius šeimos santykius, atsakovas leido ieškovui atitinkamas sumas grąžinti ir į atsakovės banko sąskaitą, todėl ieškovo įvardijami mokėjimai į atsakovės banko sąskaitą turėtų būti analizuojami ne kaip savarankiškas teisinis santykis, o kaip ieškovui suteiktos paskolos grąžinimas atsakovui. Ieškovas turi pareigą įrodyti, kad ieškovas ir atsakovai būtų sudarę kokius nors susitarimus dėl ieškovo paskolos suteikimo atsakovams. Ieškovas šios pareigos neįvykdė, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Oficialios rašytinės paskolų sutartys dėl ieškovo tariamo paskolos suteikimo atsakovams nebuvo sudarytos. Ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad atsakovai būtų kokia nors forma išreiškę savo valią dėl paskolos gavimo iš ieškovo, kad būtų buvusios aptartos tokios tariamos paskolos grąžinimo sąlygos. Prie ieškinio pateikiami tik abejotiną teisinę bei įrodomąją galią turintys dokumentai. Paties ieškovo pateiktuose dokumentuose, kuriuos ieškovas įvardija banko sąskaitų išrašais, mokėjimai atsakovui įvardijami kaip „sąskaitos papildymas“. Iš pateiktų dokumentų nėra jokių prielaidų spręsti apie tai, esą ieškovas būtų suteikęs paskolą atsakovams, nes tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas visai kitokio pobūdžio sandoris, t. y. priešingai nei teigia ieškovas, būtent atsakovas buvo suteikęs paskolą ieškovui, kuri ir buvo grąžinama atitinkamais ieškovo pavedimais. Ieškovo pateikta komunikacija su atsakovu apie tai, esą ieškovas darė kokius nors mokėjimų pavedimus atsakovo prašymu, niekaip neįrodo, kad atsakovai išreiškė valią dėl paskolos gavimo. Priešingai, minėta komunikacija gali patvirtinti nebent atsakovo raginimus grąžinti ieškovui paskolintas sumas. Ieškovas privalo įrodyti abu paskolos sutarties sudarymo elementus, t. y. ir atitinkamų lėšų perdavimą (pervedimą) ir šalių valią sudaryti paskolos sutartį, tačiau nei vieno iš šių elementų ieškovas tinkamai nepagrindė.

5.       Atsakovas ir ieškovas 2003 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas paskolino ieškovui 45 000 Lt, kas atitinka 13 032,9 Eur sumą. Ieškovas atitinkamos paskolintos sumos nėra grąžinęs grynaisiais pinigais. Atsakovas suteikė galimybes ieškovui šią atitinkamą sumą grąžinti pavedimu arba jam asmeniškai, arba atsakovei, todėl anksčiausiai atlikti ieškinyje įvardijami ieškovo pavedimai kvalifikuotini kaip 2003 m. sausio 2 d. ieškovui suteiktos paskolos grąžinimas atsakovui. Ieškovui išvykus į Didžiąją Britaniją ir neturint reikiamų lėšų tinkamai įsikurti kitoje valstybėje, atsakovas ir ieškovas sudarė papildomą paskolos sutartį dėl 615 000 Lt (178 116,3 Eur) paskolos suteikimo ieškovui. Ieškovui grąžinus paskolą, atsakovas grąžino ieškovui paskolos sutarties egzempliorių, todėl negali tiksliai įvardinti šios paskolos sutarties sudarymo datos. Dalis šios paskolos sumos ieškovui buvo perduota grynaisiais pinigais, o dalis - atitinkamais mokėjimo pavedimais: laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 2 d. atsakovas atliko ieškovui mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma siekia 51 000 svarų sterlingų, kurie pagal oficialų atitinkamų dienų valiutų kursą atitiktų 212 220 Lt arba pagal dabartinį oficialų lito ir euro santykį - 61 463,16 Eur. Atsakovas taip pat atliko du grynųjų pinigų mokėjimo nurodymus į ieškovo sąskaitą (2011 m. spalio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 10 d.), kurių bendra suma siekia 44 750 Lt, kas atitiktų 12 960,5 Eur. Ieškovo prašymu, siekiant išvengti mokestinių rizikų, kasos pajamų orderiuose nurodoma, kad šie grynųjų pinigų įmokėjimai buvo atlikti grąžinant paskolą, tačiau iš tikrųjų pavedimas atliktas suteikiant paskolą ieškovui. Likusi suma buvo perduota ieškovui grynais pinigais skirtingais laikotarpiais. Jeigu ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai būtų buvę ieškovo suteikiama paskola, akivaizdu, kad ieškovas šiuos pavedimus būtų atitinkamai ir pavadinęs kaip „paskolos suteikimas“, o ne „sąskaitos papildymas“. 

6.       Ieškovas, ieškinyje įvardindamas alternatyvų teisinį pagrindą atitinkamų lėšų priteisimui, tinkamai nepagrindė, kad atsakovai negalėjo atitinkamų lėšų įgyti kitų sandorių, įskaitant dovanojimo sutartis, pagrindu. Tarp proceso šalių susiklostydavo įvairūs teisiniai santykiai, todėl argumentas ir ieškovo pateikiami įrodymai dėl tariamų mokėjimo pavedimų, pavadintų „sąskaitos papildymu“, tik patvirtina, kad atitinkamų mokėjimo pavedimų pats ieškovas nelaikė paskolos perdavimu, o jie turi būti kvalifikuojami kaip ieškovui suteiktų paskolų grąžinimas. Ieškovas nepagrindė egzistuojančių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Visiškai nepagrįstus reikalavimus dėl lėšų grąžinimo ieškovas pradėjo reikšti tik tuomet, kai kilo ieškovo ir atsakovo, kurie yra (duomenys neskelbtini) akcininkai, valdantys po 50% šios bendrovės akcijų, konfliktas. Šis ieškinys vertintinas tik kaip ieškovo piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis bei priemonė pakenkti atsakovams bei pačiai (duomenys neskelbtini) ir daryti spaudimą atsakovams.

7.       Ieškovas R. G. pateikė dubliką (e. b. 1 t., b. l. 116-121), kuriame nurodė, kad tokia atsakovų pozicija ne tik kad nėra pagrįsta tinkamais įrodymais, bet apskritai yra naivi, sukompiliuota rengiant atsiliepimą į ieškinį ir neturint iš esmės jokių argumentų savo atsikirtimams pagrįsti. Gavę ieškovo pretenziją iki bylos pradžios atsakovai ieškovui nenurodė jokių aplinkybių apie tariamai buvusius ieškovo įsiskolinimus. Ieškovas ir atsakovas yra pelningai dirbančios (duomenys neskelbtini) akcininkai, kiekvienam iš akcininkų buvo išmokėti tokios apimties dividendai: 2011 m. – po 0,5 mln. Lt, 2012 m. – po 1,425 mln. Lt, 2013 m. – po 0,96 mln. Lt, 2014 m. – po 0,83 mln. Lt. Atsižvelgiant į išmokų apimtis nesuprantamas atsakovų teiginys, kad ieškovas neturėjo lėšų tinkamai įsikurti Didžiojoje Britanijoje. Atsakovai negali pateikti sutarties dėl 615 000 Lt/178 116,3 Eur paskolos kopijos ir net apytiksliai nenurodo tokios sutarties sudarymo datos dėl to, kad tokio pobūdžio sutartis iš viso neegzistavo. Absurdiški yra atsakovų teiginiai, kad 358 029,9 Lt/103 692,64 Eur nenurodytais skirtingais laikotarpiais ieškovui buvo paskolinti grynais, pinigų perdavimo neįforminant jokiu dokumentu. Nesant nei paskolos sutarties, nei pinigų faktinio perdavimo įrodymų kalbėti apie bet kokius paskolinius teisinius santykius nėra jokio pagrindo. Nesuprantama, kaip atsakovo atliktas grynųjų pinigų įnešimas į ieškovo sąskaitą „paskolos grąžinimui“ gali būti traktuojamas kaip R. G. paskolos suteikimas ieškovui. Atsakovas užsienyje gyvenančiam broliui lėšas pervesdavo už jo naudai atliktus patarnavimus, nupirktus daiktus ir pan. Pavyzdžiui, R. G. pavedimu ieškovas jam pirko stalą su kėdėmis (kurių kaina – 4 595 GBP), vėliau – gultus (kaina – 3 580,04 GBP), už kuriuos ieškovas atsiskaitė iš savo kreditinės kortelės.

8.       Atsakovai nepridėjo jokių dokumentų, pagal kuriuos tariamai paskolinti 45 000 Lt būtų perduoti ieškovui. Tokie dokumentai neegzistuoja, nes faktinis lėšų perdavimas niekada neįvyko. Realiai minėta suma buvo uždirbta ir faktiškai priklausė ieškovui, tačiau šeimoje buvo sutarta, kad patento savininkas A. G. pinigus dovanos savo sūnums, o vėliau R. G. dalį jų paskolins R. G., kad R. G., naudodamas/skolindamas šias lėšas, galėtų tinkamai pagrįsti lėšų gavimo šaltinį. Vien ta aplinkybė, kad nuo 2006 m. pradžios atsakovas R. G. niekada nereikalavo 45 000 Lt paskolos grąžinimo, demonstruoja, jog faktiškai R. G. niekada netraktavo, kad ieškovas jam yra skolingas. Ieškovas mokumo problemų neturėjo ir lėšų skolintis jam nereikėjo. Atsakovams lėšų trūko, nes reikėjo vykdyti atsiskaitymus už 2012 m. spalį įsigytą ypatingai brangų nekilnojamąjį turtą. Atsakovai neįrodė kad buvo suteikę iš viso 660 000 Lt / 191 149,21 Eur paskolas ieškovui, taigi ginčo lėšas atsakovai gavo nepagrįstai. 

9.       Atsakovai R. G. ir A. B.-G. pateikė tripliką (e. b. 1 t., b. l. 171-177), kuriame nurodė, kad atitinkamos paskolos sutarties kopiją į nagrinėjamą bylą galėtų pateikti nebent pats ieškovas. Kita vertus, faktiškai atlikti ieškovo mokėjimai atsakovams bei kitos aplinkybės taip pat patvirtina, jog atitinkama paskolos sutartis faktiškai egzistavo. Į Didžiąją Britaniją ieškovas išvyko gyventi dar 2008 m., tuo tarpu ieškinyje įvardijami dividendai (duomenys neskelbtini)akcininkams buvo išmokėti tik nuo 2011 m., todėl vėlesniu laikotarpiu išmokėti dividendai (duomenys neskelbtini) akcininkams, įskaitant ieškovą, neįrodo, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų įsikurti Didžiojoje Britanijoje išvykimo į šią šalį metu. Ieškovas, teigdamas, kad nuo 2008 m. jis buvo Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini)akcininkas ir direktorius, o nuo 2009 m. - Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini)akcininkas ir direktorius, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokiu laikotarpiu ir kokio dydžio pajamas jis gavo iš šių įmonių. Ieškovas nepaneigė, kad jam išvykstant gyventi į Didžiąją Britaniją, egzistavo poreikis ieškovui iš atsakovo pasiskolinti lėšų, reikalingų įsikūrimui naujoje šalyje.

10.       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai tariamai negali net apytiksliai nurodyti šios paskolos sutarties sudarymo datos. Sutartis buvo sudaryta 2008 m. Aplinkybė, kad dalis paskolos sutartyje dėl 615 000 Lt numatytos paskolos sumos buvo išmokėta ieškovui atitinkamomis dalimis vėliau nei buvo atlikti pirmieji ieškovo mokėjimai pagal šią sutartį, negalėtų paneigti atitinkamos paskolos sutarties sudarymo ir galiojimo bei egzistavusios sutarties šalių valios dėl ieškovo pareigos grąžinti paskolintas lėšas. Ieškovui grąžinus paskolą, atsakovas grąžino ieškovui paskolos sutarties egzempliorių, todėl kartu su paskolos sutartimi galėjo būti grąžinti ir kiti su suteikta paskola susiję dokumentai. Ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas jam pervesdavo lėšas už tariamai atliktus ieškovo patarnavimus ir nupirktus daiktus apskritai neturi jokio pagrindo ir ieškovas nepateikė jokių tokius teiginius galinčių pagrįsti įrodymų. Ieškovo nurodoma aplinkybė apie tai, kad ieškovas veikė kaip šeimos narys pagal jo tėvui išduotą verslo liudijimą (patentą) bei prie dubliko pridedami dokumentai, apskritai niekaip negali paneigti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2003 m. sausio 2 d. paskolos sutarties egzistavimo. Ieškovas Didžiojoje Britanijoje nuolat pirko įvairius prabangius daiktus. Vien ši aplinkybė galėjo lemti ieškovo poreikį gauti papildomą finansavimą paskolų forma iš atsakovo. Ieškovas turėjo reikšmingo dydžio mokestinę nepriemoką. Buvo areštuotas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Ieškovui procese dėl mokestinės nepriemokos ne tik atstovavo (duomenys neskelbtini) teisininkas, tačiau atitinkami mokėjimai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) lėšomis. Ieškovo atlikti mokėjimai atsakovams negali būti kvalifikuojami paskolų suteikimu, nes atsakovai niekada neišreiškė valios atitinkamas sumas gauti kaip paskolą, kuri turėtų būti grąžinama.

Ieškinys netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

11.       Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. pervedė atsakovui R. G. 55 077 Eur, lėšas pervesdamas į R. G. asmeninę sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. vasario 1 d. ieškovas pervedė 42 000 Lt; 2013 m. vasario 22 d. – 20 000 Lt; 2013 m. gegužės 30 d. – 14 000 Lt; 2013 m. liepos 5 d. – 25 000 Lt; 2014 m. vasario 19 d. – 7 000 Eur; 2014 m balandžio 30 d. – 15 000 Lt; 2014 m. gegužės 7 d. – 20 000 Lt; 2014 m. rugsėjo 3 d. – 20 000 Lt; 2014 m. rugsėjo 6 d. – 10 000 Lt). Atliktų mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje ieškovas nurodė, jog tai yra sąskaitos papildymas (e. b. 1 t. b. l. 45; 59). Ieškovas atsakovei A. B.-G. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. į jos asmenines sąskaitas banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 136 006 Eur (2012 m. rugsėjo 18 d. ieškovas pervedė – 28 962 Eur; 2012 m. rugsėjo 18 d. – 28 962 Eur; 2012 m. spalio 11 d. – 28 962 Eur; 2012 m. gruodžio 27 d. – 47 600 Lt; 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 100 000 Lt; 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 22 000 Lt). Atliktų mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje ieškovas nurodė, jog tai yra sąskaitos papildymas (e. b. 1 t. b. l. 60). Byloje esantis elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovas R. G. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 27 d. parašė ieškovui, jog reikia, kad Astai į šią sąskaitą pervestų 122 000 Lt (e. b. 1 t., b. l. 62). Atsakovas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 27 d. ieškovui parašė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad ieškovas pervestų Astai į sąskaitą 47 600 Lt (e. b. 1 t., b. l. 63). 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovai raštu ieškovui nurodė, jog į jo reikalavimą atsakys ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. imtinai (e. b. 1 t., b. l. 48). 2015 m. rugsėjo 31 d. raštu atsakovai nurodė, kad informacija apie suteiktas paskolas neatitinka tikrovės (e. b. 1 t., b. l. 58). 2003 m. sausio 2 d. Paskolos sutartis patvirtina, kad R. G. suteikė R. G. 45 000 Lt paskolą (e. b. 1 t., b. l. 106). 2012 m. rugsėjo 10 d. R. G. pervedė R. G. 4 750 Lt, kaip paskolos grąžinimą (e. b. 1 t., b. l. 110)

Dėl paskolos teisinių santykių

12.       Ieškovas byloje įrodinėja, jog jis suteikė atsakovui ir atsakovei paskolą, kurios jie nėra grąžinę, todėl ieškiniu jis prašo negrąžintą paskolos sumą priteisti iš atsakovų. Atsakovai su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog paskola jiems nebuvo suteikta, o ieškovo pervestos lėšos atsakovams buvo ne paskolos suteikimas, o jam pačiam suteiktos paskolos grąžinimas. Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). Atitinkamai bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Taigi, įrodyti pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti turi paskolinių santykių egzistavimą nurodantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Iki tol galiojusioje šios normos redakcijoje nurodyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Taigi šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas, ar yra pagrindas ieškovo pervestus pinigus atsakovams laikyti paskolos suteikimu.

13.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būtų sudariusios rašytinę paskolos sutartį. Ieškovas nurodo, jog paskolos sutarties su atsakovais nesudarė dėl siejančių giminystės ryšių ir pasitikėjimo atsakovais. Ieškovas paskolos suteikimo faktą įrodinėja į bylą pateikdamas mokėjimus atsakovams patvirtinančius banko sąskaitų išrašus. Atsakovai laikosi pozicijos, jog byloje minimi mokėjimo pavedimai atsakovams buvo ne ieškovo paskolos jiems suteikimas, o ieškovui suteiktos paskolos grąžinimas atsakovui. Ieškovo atliktų mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyse ieškovas nurodė, jog tai yra sąskaitos papildymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-368/2011). Taigi, šie byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovas atliko mokėjimo pavedimus atsakovams, tačiau iš ginčo pavedimų nėra aišku, ar šie pavedimai buvo paskolos suteikimas, ar paskolos grąžinimas, ar dėl kitų priežasčių atliktas mokėjimo pavedimas.

14.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7dalis).Taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Šiuo atveju pareigą įrodyti tai, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai turi ieškovas.

15.       Aplinkybę, jog ieškovas atsakovams suteikė paskolą, ieškovas įrodinėja 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. atsakovo elektroniniais laiškais, kuriuose atsakovas R. G. rašo, kad reikia, kad ieškovas pinigus pervestų atsakovei. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog kartais jis prašydavo, kad ieškovas pervestų pinigus ne jam, o atsakovei, kadangi pats būdavo užsiėmęs ir negalėdavo nuvykti į banką išsigryninti pinigų, todėl paprašydavo, kad tai už jį padarytų jo sutuoktinė (atsakovė). Teismo vertinimu, vien šie į bylą pateikti elektroniniai laiškai neįrodo, jog jais atsakovas prašydavo ieškovą pervesti lėšas kaip paskolos suteikimą, kadangi iš elektroninių laiškų turinio galima daryti išvadą, jog juose atsakovas tiesiog nurodydavo, jog lėšas ieškovas turėtų pervesti ne atsakovui, o atsakovei į nurodytą banko sąskaitą, tačiau elektroniniuose laiškuose nėra nurodyta, kokiu pagrindu yra prašoma pervesti pinigus (ar kaip paskolos suteikimą, ar kaip paskolos grąžinimą ar kitu pagrindu). Aplinkybę, jog ginčo pavedimai yra ieškovo paskolos grąžinimas atsakovui, atsakovai įrodinėja tuo, jog ieškovas mokėjimus jiems atlikdavo tada, kai jam būdavo išmokami dividendai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas pervesdavo lėšas atsakovams tą pačią arba kitą dieną po dividendų gavimo ir pervedamos sumos buvo arba analogiškos arba panašios gautoms dividendų sumoms. Ieškovas nurodo, jog ši aplinkybė patvirtina, kad jis turėjo lėšų teikti paskolas atsakovams. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovo atsakovams pervedamų pinigų šaltinis buvo ieškovo gaunami dividendai, tačiau neįrodo, jog lėšos buvo pervedamos kaip paskola atsakovams.  Byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog šalys, ne tik kaip broliai, bet ir kaip įmonės akcininkai, atlikinėjo daug mokėjimų vienas kitam –   ieškovas nurodo, jog jis atlikinėjo pirkimus pagal atsakovo pavedimus, atsakovas nurodo, jog jie su ieškovu vienas kitam pervesdavo pinigus, kai reikėdavo atlikti skubius darbus įmonėje ar mokėti atstovams. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovams pervedė pinigines lėšas, tačiau byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovai būtų įsipareigoję gautas lėšas grąžinti ieškovui, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šių būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų įrodymas yra ieškovo pareiga, o ieškovui šių aplinkybių neįrodžius, pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas suteikė atsakovams paskolą, nėra, todėl šiuo pagrindu ieškinys netenkinamas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

16.       Ieškovas byloje reiškia alternatyvų reikalavimą – prašo ieškovo atsakovams pervestas lėšas pripažinti kaip gautas be teisinio pagrindo ir taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Šios kategorijos bylose turi būti vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

17.       Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad atsakovai nepagrįstai gavo lėšas iš ieškovo ir taip nepagrįstai praturtėjo, tačiau realiai jokių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų egzistavimo byloje neįrodinėjo. Priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir ginčo mokėjimo pavedimai atsakovams buvo pervesti kaip paskola, kurios atsakovai nėra grąžinę, todėl ieškovas negali tuo pačiu teigti, jog jis tuos pinigus ir skolino ir mokėjimo pavedimus padarė be jokio pagrindo, t. y. tuo pačiu ir teigti ir neigti paskolinius teisiniu santykius. Vien tai, kad atsakovams ieškovas pervedė pinigines lėšas, nereiškia, kad atsakovai gavę šias lėšas nepagrįstai praturtėjo, ypač kai byloje nustatyta, jog atsakovai tarpusavy dažnai atlikinėdavo įvairius pinigų pervedimus vienas kitam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovams lėšos buvo pervestos be teisėto pagrindo, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovai patyrė 1 860 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovų bendra prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl atsakovų prašymas tenkintinas ir jų naudai lygiomis dalimis iš ieškovo priteistina 1 860 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo R. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B.-G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai

1 860 Eur bylinėjimosi išlaidų (kiekvienam atsakovui priteisti po 930 Eur).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                         Dainius Rinkevičius