Civilinė byla Nr. 2-49-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00144-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Bensona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties atmesti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bensona“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės veiksmų likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (toliau – ir pareiškėja, ir kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bensona“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išnagrinėti likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – LKU) ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) nemokumo administratorės neveikimą, t. y. pareiškėja nesutinka su LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės veiksmais, kuriais pareiškėja nėra kviečiama į šaukiamus kreditorių susirinkimus (komitetus), ir kad pareiškėjai nesumokamos priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2.       Pareiškėja nurodė, kad LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo byloje yra sudarytas kreditorių komitetas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 54 straipsnio 7 dalis numato, jog kreditorių komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės gali dalyvauti nemokumo administratorius ir šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. JANĮ 45 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės – nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys. Kreditorė dalyvauja Unijos nemokumo procese, todėl turi teisę dalyvauti Unijos kreditorių komiteto posėdžiuose. Pareiškėja kreipėsi į LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorę su prašymu informuoti apie vyksiantį kreditorių komiteto posėdį; LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorė nurodė, jog pareiškėja neturi teisės dalyvauti kreditorių komiteto posėdžiuose. Tarp pareiškėjos UAB „Bensona“ ir LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės yra kilęs ginčas dėl kreditorės dalyvavimo LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo procese (kreditorių komiteto posėdžiuose), nors tai jai tiesiogiai numato įstatymas.

3.       Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorė nevykdo teismo sprendimo. 2023 m. rugsėjo 4 d. antstolė Irma Ežerskienė persiuntė vykdomosios bylos Nr. 0163/23/01057 medžiagą. Vykdomoji byla užbaigta ne dėl to, kad nemokumo administratorė įvykdė teismo sprendimą, tačiau dėl to, jog Unijai iškelta bankroto byla. Nors LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (nemokumo administratorė) turi pareigą vykdyti teismo sprendimą, tačiau jo nevykdo, ir nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ar JANĮ numatytų galimybių prievarta įvykdyti sprendimą.

4.       Atsakovė LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratorės J. K., atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą pateikti skundą dėl nemokumo administratorės veiksmų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas vien dėl šios priežasties. Nurodė, kad Unijos kreditorių komiteto posėdžių šaukimo ir darbo tvarka nenumato teisės kreditorių komiteto posėdžiuose dalyvauti ne kreditorių komiteto nariams, todėl pareiškėja, kuri nėra Unijos kreditorių komiteto narė, negali dalyvauti kreditorių komiteto posėdžiuose ir juo labiau susipažinti su konfidencialia informacija. Pareiškėjos reikalavimo teisė, kylanti iš UAB ,,Paskolų administravimas“ ir pareiškėjos sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties į priteistas bylinėjimosi išlaidas, yra negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Bensona“ skundą dėl LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės veiksmų atmetė.

6.       Teismas nutarė, kad Unijos kreditorių komitetas suformuotas 2014 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų pagrindu, t. y. Unijos kreditorių komiteto formavimui taikytos ne tik ĮBĮ, bet ir specialiosios tuo metu galiojusios redakcijos KUĮ 74 straipsnio 6 dalies nuostatos. Kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir darbo tvarka patvirtinta 2015 m. vasario 27 d., kurios 2.10 punkte nenumatyta teisė kreditorių komiteto posėdžiuose dalyvauti ne kreditorių komiteto nariams; taip pat pagal nustatytą tvarką yra draudžiama atskleisti kreditorių komiteto posėdžio medžiagą, visa kreditorių komiteto posėdžio svarstymui pateikta medžiaga bei kreditorių komiteto posėdžio eiga iki nutarimo priėmimo pagal minėtos tvarkos 2.19.3 punktą yra laikoma konfidencialia. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjos teisę dalyvauti Unijos kreditorių komiteto posėdžiuose, todėl tokia pareiškėjos teisė nėra ginama.

7.       Spręsdamas dėl pareiškėjai nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Unijos nemokumo administratorės pateiktus duomenis apie 2023 m. vasario 24 d. atliktus tarpusavio reikalavimų įskaitymus tarp pirminių skolininkų (kreditorių I. I., D. Č. ir E. P.) ir Unijos, apie tai, kad apie šį reikalavimų įskaitymą buvo informuoti atsakovai (I. I., D. Č. ir E. P.) bei išieškojimą vykdantys antstoliai, kurie sumažino vykdomosiose bylose išieškotinos sumos dydį, nurodė, jog nagrinėjamu atveju prievolių užskaitymo sandoriai yra galiojantys, nenuginčyti, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl Unijos įpareigojimo įvykdyti minėtus teismų procesinius sprendimus.

8.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, pareiškėjai iš esmės keliant reikalavimą Unijos atžvilgiu įvykdyti teismų priimtus procesinius sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų iš Unijos priteisimo (perėmus reikalavimo teises, Unijai atlikus reikalavimų tarpusavio įskaitymą), o Unijai teigiant dėl reikalavimo perleidimo sutarčių neteisėtumo, procesiniuose dokumentuose turėjo būti nurodytas ne tik pagrindas, kuriuo remiantis minėti sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais, bet ir pareikšti reikalavimai sandorius pripažinti negaliojančiais (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai, 135 straipsnio 2 dalis). Be to, ginčijant sandorį, bylos nagrinėjime turi dalyvauti visos ginčijamo sandorio šalys (CPK 47 straipsnio 1 dalis); priešingu atveju byloje priimtas sprendimas darytų tiesioginę įtaką tokius sandorius sudariusių asmenų teisėms, pareigoms ir finansinei padėčiai, o tai reiškia, jog egzistuotų pagrindas teismo priimtą sprendimą pripažinti absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Bensona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „Bensona“ skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismo išaiškinimas prieštarauja imperatyvioms JANĮ normoms. JANĮ 54 straipsnio 7 dalis eksplicitiškai ir imperatyviai numato, jog kreditorių komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės gali dalyvauti nemokumo administratorius ir šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. JANĮ 45 straipsnio 2 dalis numato, kad susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys. Kreditorė yra nemokumo byloje dalyvaujantis asmuo.

9.2.                      Įstatymo numatyto reguliavimo pakeisti, sumažinti teisių ar jų padidinti negali Unijos kreditorių komiteto priimtas nutarimas ar tvarka. Unijos kreditorių komitetas neturi kompetencijos keisti JANĮ suteikiamų teisių kreditoriams ir proceso dalyviams.

9.3.                      Ginčui nėra taikytinos ĮBĮ normos. JANĮ 155 straipsnis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Kreditorė įgyvendina savo teises 2023 m., todėl taikytinos JANĮ normos.

9.4.                      KUĮ 75 straipsnio 14 dalis numato, kad kreditorių komitetas perima visas kreditorių susirinkimo teises, tačiau ne kreditorių teises (teismas neatribojo kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto ir kreditorių teisių). Tai reiškia, jog ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir JANĮ 43 straipsnio 1 punkte (kreditorius turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose) numatyta pareiškėjos teisė nėra panaikinta KUĮ 75 straipsnio 14 dalies.

9.5.                      Unijai nėra taikytinas KUĮ 75 straipsnis. Unija neturi kredito unijos licencijos, nesiverčia KUĮ 2 straipsnio 4 dalyje numatyta veikla, todėl jai netaikytinos KUĮ nuostatos. Unijos kreditorių komitetas yra nebetekęs kompetencijos. KUĮ 75 straipsnio 14 dalis numato kreditorių komiteto teises tik tuo atveju, jeigu kreditorių skaičius viršija 50. Unija tiek kreditorių neturi.

9.6.                      Nutartyje teismas nurodė, kad kreditorė neturi teisės be balsavimo teisės dalyvauti kreditorių komiteto posėdžiuose, tačiau nepasisakė, dėl kokios priežasties tokią teisę turi kreditorius N. S., kuris dalyvavo paskutiniame Unijos kreditorių komiteto posėdyje.

9.7.                      Teismas nurodė atmetantis skundo dalį dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau iš esmės nepasisakė dėl kreditorės skundo, nenurodė, ar nemokumo administratorė tinkamai elgiasi ar ne. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kreditorė UAB „Bensona“ turi reikalavimo teisę į Uniją (įsigijusi iš UAB „Paskolų administravimas“) vykdytiną iš einamųjų Unijos mokėjimų, bet kartu teismas nurodė, jog Unija yra atlikusi įskaitymus pradiniams kreditoriams, todėl galbūt kreditorė tokios teisės neturi. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir joje nenurodyta, dėl kokios priežasties nebuvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

9.8.                      Kreditorės skunde keliamas klausimas dėl Unijos nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo), kuris pasireiškia įsiteisėjusių sprendimų nevykdymu ir (ar) reikalavimo perleidimo sutarčių ginčijimu, tačiau teismas šių nemokumo administratorės veiksmų nevertino.

10.       Atsakovė Unija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašydama jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei iš apeliantės UAB „Bensona“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Priešingai negu atskirajame skunde teigia pareiškėja, kreditorių komiteto veiklos teisėtumas ir KUĮ nuostatų taikymas Unijos bankroto procese yra išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-317-603/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-334-798/2023.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai, atsižvelgiant į galiojančią kreditorių komiteto posėdžių šaukimo ir darbo tvarką, nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjos, kuri nėra Unijos kreditorių komiteto narė, teisės dalyvauti Unijos kreditorių komiteto posėdžiuose. Pažymėtina, kad Unijos ir pareiškėjos interesai yra priešingi, pareiškėja yra susijusi su buvusiais Unijos vadovais ir šios aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-334-798/2023, kurioje pasakyta, jog apeliantės (skolininkės) ir atsakovės (Unijos) interesai yra priešingi, nes UAB „Bensona“ (ir UAB „Paskolų administravimas“, UAB „Property Development & Investment“) yra susijusi su atsakovės buvusiais vadovais, kuriems vykdomi ikiteisminiai tyrimai bei teisme iškeltos bylos dėl žalos atlyginimo atsakovei LKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Nagrinėjamu atveju, Unijos ir pareiškėjos interesams esant priešingiems, nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarta, kad pareiškėja, atsižvelgiant į sąsajas su buvusiais Unijos vadovais, neturi teisės dalyvauti Unijos kreditorių komiteto posėdžiuose ir susipažinti su konfidencialia ir nevieša informacija.

10.3.                      Nutartyje pagrįstai konstatuota, kad Unijos atlikti įskaitymo aktai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl įpareigojimo vykdyti teismų sprendimus, o pareiškėja, reikalaudama sprendimo įvykdymo, turėtų inicijuoti atskirą teisminį procesą ir ginčyti Unijos atliktus įskaitymus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

12.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl atsakovės LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi kooperatinei bendrovei kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.). Vilniaus apygardos 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų ir bankroto (nemokumo) administratore paskirta J. K. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d.). 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovės likvidavimo dėl bankroto terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

14.       Unijos kreditorių susirinkimas 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komitetui, kurį sudaro 6 nariai, perdavė visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą. Unijos kreditorių komitetas veikia vadovaudamasis 2015 m. vasario 27 d. patvirtinta kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir darbo tvarka. Pareiškėja yra 4 eilės kreditorė, kurios patvirtintas reikalavimas sudaro 133,85 Eur. Reikalavimą kreditorė įgijo 2021 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinės kreditorės UAB „Audmina“.

15.       Kreditorė UAB „Bensona“ nesutinka su LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės veiksmais, kuriais kreditorė nėra kviečiama į šaukiamus kreditorių komiteto susirinkimus, ir kad kreditorei nesumokamos priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl Unijos kreditorių komiteto veiklos teisėtumo ir Kredito unijų įstatymo nuostatų taikymo Unijos bankroto byloje.

16.       Atskirajame skunde pareiškėja nurodo motyvus ir argumentus bei teigia, kad Unijos bankroto procese yra netaikytinos KUĮ nuostatos, o Unijos kreditorių komitetas yra netekęs kompetencijos. Tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja šių argumentų jame nenurodė ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo. Atskirajame skunde dėstomi motyvai dėl KUĮ netaikymo ir kreditorių komiteto kompetencijos nėra susiję su nemokumo administratorės (ne)veikimu, be to, tai yra nauji argumentai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl jie negali būti nagrinėjami ir vertinami apeliacine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 312 ir 338 straipsniai).

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad Unijos kreditorių komiteto veiklos teisėtumas ir KUĮ nuostatų taikymas Unijos bankroto procese yra išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-317-603/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-334-798/2023. Šiems sprendimams įgijus prejudicinę galią, juose išspręsti reikalavimai iš naujo negali būti reiškiami teisme tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Dėl pareiškėjos dalyvavimo atsakovės kreditorių komiteto posėdžiuose

18.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

19.       Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20.       Atskirajame skunde pareiškėja reiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės veiksmai, nesudarant pareiškėjai galimybės dalyvauti LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komiteto posėdžiuose, nepripažinti neteisėtais vadovaujantis JANĮ 54 straipsnio 7 dalimi. 

21.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovei LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byla iškelta 2014 m. vasario 7 d., remiantis galiojusiu ĮBĮ ir KUĮ, t. y. pagal Lietuvos banko valdybos 2014 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 03-12, kuriuo atsakovė pripažinta nemokia ir visam laikui atšaukta jos licencija (KUĮ 73 straipsnio 2 dalis).

23.       ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis nustatė, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Pagal KUĮ 72 straipsnį, kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja KUĮ, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ) ir JANĮ (ĮBĮ), jeigu pirmuose dviejuose paminėtuose įstatymuose nenustatyta kitaip.

24.       Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kreditorių susirinkimas turėjo teisę perduoti kreditorių komitetui visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių.

25.       Byloje nustatyta, kad LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2014 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą (vienkartinį ir galiojantį) dėl kreditorių komiteto suformavimo (išrinkimo, sudarymo), t. y. visus su atsakovės LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto procedūromis susijusius klausimus, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, sprendžia kreditorių komitetas, kurį sudaro 6 nariai (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ penki atstovai ir A. K.) (KUĮ 74 straipsnio 6 dalis). Unijos kreditorių komitetas veikia vadovaudamasis 2015 m. vasario 27 d. patvirtinta kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir darbo tvarka.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja yra 4 eilės kreditorė, kurios patvirtintas reikalavimas sudaro 133,85 Eur. Reikalavimą kreditorė įgijo 2021 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinės kreditorės UAB „Audmina“. Taigi pareiškėja įgijo tiek pat kreditoriaus teisių kiek jų turėjo pirminė kreditorė UAB „Audmina“ ir, nors pareiškėja reikalavimą LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje įgijo po 2015 m. vasario 27 d., kai buvo patvirtinta kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir darbo tvarka, tačiau ši tvarka pareiškėjai, kaip LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorei, taikytina ir ja privaloma vadovautis. Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog šiuo atveju turi būti taikytina JANĮ 54 straipsnio 7 dalis. Pareiškėjos kreditorės teisių įgijimas, jų apimtis, galimybė jomis naudotis siejama su kreditoriaus teisių įgijimu iš pirminio kreditoriaus UAB „Audmina“, bet ne JANĮ įsigaliojimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi tiek pat kreditorės teisių, įskaitant (ne)dalyvavimą kreditorių komitete, kiek jų turėjo ir UAB „Audmina“.

27.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-147-603/2023, kuria netenkintas kreditorės UAB „Bensona“ prašymas išreikalauti iš nemokumo administratorės dokumentus, pažymėta, jog LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komitetas yra patvirtinęs informacijos kreditoriams ir dalyviams teikimo tvarką, pagal kurią teikiama kreditoriams informacija apie bankroto proceso eigą, taip pat nustatyta, kokią informaciją administratorė turi teisę atsisakyti teikti kreditoriams.

28.       Paminėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-334-798/2023, kuria nagrinėjo pareiškėjos UAB „Bensona“ atskirąjį skundą dėl atsakovės kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, pasisakė dėl atsakovės kreditorių informavimo apie kreditorių komiteto posėdžius ir nemokumo administratorės pareigos pateikti duomenis kreditoriams, įskaitant pareiškėją, dėl specifinio atsakovės statuso, atsakovės veiklos duomenų ir informacijos padidinto apsaugos lygio bei pareiškėjos UAB „Bensona“ ir atsakovės LKU „Vilniaus taupomoji kasa“, jos kreditorių interesų priešingumo, todėl tokių duomenų atskleidimas pareiškėjai iš esmės pažeistų LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ interesus (nutarties 55 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, teikdama skundą dėl atsakovės nemokumo administratorės veiksmų (ne)teisėtumo ir keldama klausimą dėl pareiškėjos dalyvavimo atsakovės kreditorių komiteto posėdžiuose, iš esmės kelią klausimą siekdama gauti informaciją ir duomenis apie atsakovę, kuriuos jai buvo atsisakyta suteikti minėtoje nutartyje.

29.       Pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2023 m. lapkričio 10 d. kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo atsakovės kreditorius N. S., kuris nėra kreditorių komiteto narys, šiuo atveju nėra reikšmingas, nes šis argumentas nėra susijęs su pareiškėja. Be to, duomenų, kad šis kreditorius nemokumo administratorės būtų buvęs informuotas iš anksto apie vyksiantį kreditorių komiteto posėdį, kokiu pagrindu jis dalyvavo posėdyje, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, jog šis kreditorius būtų gavęs papildomus duomenis ir informaciją, kurių negavo kiti atsakovės kreditoriai kartu su nemokumo administratorės pateiktu įvykusio kreditorių komiteto protokolu. Šioje byloje yra vertinami nemokumo administratorės veiksmai dėl pareiškėjos (ne)dalyvavimo atsakovės kreditorių komiteto posėdžiuose, o atskiri kreditorių komiteto organizavimo ir vykdymo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

30.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovės Kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir darbo tvarkos 2.10 punktas nenumato teisės kreditorių komiteto posėdžiuose dalyvauti ne kreditorių komiteto nariams. Kaip minėta pirmiau, šis punktas taikomas tiek kreditoriams, kurie tokias teises įgijo iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, tiek ir kreditoriams, kurie šias teises įgijo iš pirminių kreditorių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja teisės dalyvauti atsakovės kreditorių komiteto posėdžiuose neturi ir ši teisė negali būti ginama.

Dėl nemokumo administratorės veiksmų, susijusių su įsiteisėjusio teismo sprendimo (ne)vykdymu

31.       Pareiškėja skunde teismui taip pat prašė išspręsti tarp pareiškėjos ir Unijos nemokumo administratorės kilusį ginčą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes, pareiškėjos teigimu, nemokumo administratorė nevykdo teismo sprendimo.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė LKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė duomenis, jog ji 2023 m. vasario 24 d. įskaitė atsakovų (I. I., D. Č. ir E. P.) reikalavimus Unijos atžvilgiu į Unijos turimą reikalavimą atsakovų atžvilgiu, prievolių įskaitymo sandoriai yra galiojantys, nenuginčyti, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl atsakovės įpareigojimo įvykdyti minėtus teismų procesinius sprendimus.

33.       Atskirajame skunde pareiškėja, nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas, nors ir nurodė atmetantis šią skundo dalį, iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjos skundo ir neįvertino nemokumo administratorės elgesio minimu aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde išsakyta pozicija. 

34.       Pažymėtina, kad tarp pareiškėjos ir Unijos egzistuoja teisiniai santykiai – sandoriai (reikalavimų perleidimas, užskaitymas), dėl kurių (ne)teisėtumo šalys išreiškė pozicijas procesiniuose dokumentuose, tačiau nepareiškė reikalavimų pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad egzistuoja ginčai tarp šalių dėl sandorių, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Unijos nemokumo administratorės veiksmų (ne)teisėtumas bankroto procese, todėl nemokumo administratorės veiksmų vertinti aptariamų sandorių (ne)teisėtumo aspektu teismas negalėjo ir apie šias priežastis nurodė nutartyje (17 punktas). Minimų sandorių teisėtumo vertinimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas nepasisakė dėl jų įvykdymo, t. y. esant nenuginčytam atsakovės atliktam tarpusavio reikalavimų įskaitymo sandoriui, nemokumo administratorei neatsiranda pareigos vykdyti tokį teismo sprendimą, taigi nemokumo administratorės neveikimas, neatliekant veiksmų dėl pareiškėjos nurodomo teismo sprendimo, yra teisėtas. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti nemokumo administratorės veiksmus dėl reikalavimo perleidimo sandorių, kurių pagrindu pareiškėja kildina savo papildomus reikalavimus, neginčijimo, nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako (CPK 312 ir 338 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė prašymą priteisti 726 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančią 2024 m. sausio 10 d. pažymą.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos advokatų kontoros pažyma ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, apeliacinės instancijos teismas iš pareiškėjos atsakovei priteisia 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 122040690, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bensona“, juridinio asmens kodas 305570950, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                        Alma Urbanavičienė