Nr. DOK-117

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01356-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 9 d. paduotu atsakovės UAB ,,Valkita“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pagal ieškovų M. K. ir V. K. ieškinį atsakovėms UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – taikė vienašalę restituciją ir pripažino atsakovei UAB „Sidora“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl vienašalės restitucijos taikymo atmesti ir taikyti dvišalę restituciją – pripažinti atsakovės UAB ,,Sidora“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės UAB ,,Sidora“ atsakovės UAB ,,Valkita“ naudai 142 780 Eur sumą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir mokesčių nepriemokos perėmimą reglamentuojantys poįstatyminiai aktai nustato, jog po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) priima sprendimą (tai yra patvirtina mokesčių mokėtojų prašymą dėl mokestinės nepriemokos (permokos) perėmimo, VMI pasikeičia mokesčio mokėtojas (tai yra įvyksta skolos perkėlimas). Nepriemoką turėjęs mokesčių mokėtojas laikomas atsiskaičiusiu su VMI, o nauju skolininku tampa mokesčio nepriemoką turėjęs mokesčių mokėtojas. Todėl būtina suformuoti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, jog priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra galimas (nėra draudžiamas), kai privačių komercinių santykių subjektai susitaria, jog vienas iš komercinių sandorių subjektų perims kito komercinių santykių subjekto mokestinę nepriemoką (permoką) ir tokį susitarimą patvirtina VMI priimdama sprendimą dėl mokestinės nepriemokos (permokos) perėmimo.

2.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kuria yra nustatytas draudimas įskaityti reikalavimus valstybei. Pagal lingvistinį nuostatos aiškinimą, draudimas įskaityti reikalavimus valstybei yra nustatytas santykiui tiesiogiai tarp asmens ir valstybės. T. y. priešingai nei valstybė, asmeniui, net ir turinčiam mokestinių prievolių valstybei bei tuo pačiu - mokesčių permokų, kurias valstybė turi grąžinti, nesuteikiama teisė „sudengti“, įskaityti priepriešinių reikalavimų. Asmeniui draudžiama įskaityti valstybės reikalavimą prieš save, ir taip „neutralizuoti“ mokesčių ar baudų prievolės.

3.       Apeliacinės instancijos teismas, netiesioginiam įrodymui (pažymai, kuri buvo pateikta VĮ Registrų centras) ir notaro liudijimo nebuvimui (kuris net neturėjo būti pagal ginčo sandorį) suteikė prioritetą prieš tiesioginius įrodymus, tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, šis pažeidimas lėmė neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą. Skundžiamu sprendimu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo ir tiesioginių (netiesioginių) įrodymų reikšmės. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą notaro liudijimas yra būtinas tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto pardavėjas neišduoda pakvitavimo (patvirtinimo), kad pirkėjas atsiskaitė su pardavėju. Esant pardavėjo patvirtinimui apie atsiskaitymą, notaro liudijimas nėra privalomas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti  uždarajai akcinei bendrovei ,,Valkita“ (j. a. k. 305580204) sumokėtą 2046 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt šešių) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 9 d. UAB ,,RATO bankas“ nurodymu Nr. 112025254, mokėjimo užduoties kodas: ZP07472.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė