Pirmosios instancijos teismo                                                           Civilinė byla Nr. e2A-14-544/2020

teisėjas Artūras Dilys                                                    Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00642-2019-9

                          Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

   2.6.7.; 2.6.8.11.1.; 2.6.11.16.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. sausio 28 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AK“ projektavimo studijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4572-762/2019 pagal ieškovės UAB „AK“ projektavimo studijos ieškinį atsakovei UAB „Auresa“ dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė nutraukti 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. sudarytas tarp ieškovės UAB „Ak“ projektavimo studijos ir atsakovės UAB „Auresa“ transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir taikyti dvišalę restituciją: priteisti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), atsakovei UAB „Auresa“ nuosavybės teise, įpareigojant atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovės UAB „Ak“ projektavimo studijos, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės UAB „Auresa“ ieškovės UAB „Ak“ projektavimo studijos naudai už parduotą transporto priemonę sumokėtus 18 400 Eur.

2. Nurodė, kad su atsakove 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovė (pardavėjas) parduoda, o ieškovė (pirkėjas) perka atsakovei (pardavėjui) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, kurios pagaminimo metai 2016, už 18 400 Eur, automobilio rida 27 548 km. Atlikus apmokėjimą už automobilį, atsakovė pateikė pasirašyti dar vieną 2017 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta (sutartis analogiška, tik surašyta kita data). Automobilis, atsakovės, oficialaus Toyota atstovo Panevėžyje, buvo parduotas rinkos kaina, su gamintojo galiojančia garantija. Atsakovė parduodama automobilį patikino, kad jo defektai yra pašalinti kokybiškai, automobilis atitinka gamyklinius standartus.

3. Nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. buvo nustatyti automobilio kėbulo dažymo (skiriasi automobilio spalvos ir atspalviai) ir chromuotų apdailos detalių defektai, atsiradę tarp durelių skirtingi tarpai. Šie defektai buvo nustatyti ir remiantis BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ atliktu tyrimu, kuriame konstatuota, jog automobilio dažyto paviršiaus trūkumai (defektai) yra matomi automobilio dešinėje pusėje ant galinio sparno, priekinių ir galinių durelių, kurie atsirado dėl netinkamo kėbulo paruošimo prieš dažymą/lakavimą. Šiose detalėse taip pat nustatytas ženkliai didesnis grunto – dažų – lako dangos storis nei gamykloje dažyto automobilio kairės pusės galinio sparno grunto – dažų – lako dangos storis, kas rodo, kad minėtos detalės buvo remontuotos ir dažytos antra kartą. Taip pat atliktas tyrimas įrodo, kad automobilio kėbulo trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo/pardavimo. 

4. Paaiškino, kad į atsakovę dėl nustatytų defektų šalinimo kreipėsi elektroniniu paštu, vėliau pateikdama pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo, tačiau atsakovė su pateikta pretenzija nesutiko, nustatytus trūkumus šalinti atsisakė, iš esmės motyvuodama tuo, kad: prieš automobilio pirkimą – pardavimą ieškovei buvo suteikta informacija apie tai, kad prieš tai buvę automobilio defektai pašalinti perdažant pažeistas vietas; perkant automobilį ieškovė jį apžiūrėjo ir priėmė, neturėdama jokių pretenzijų dėl perkamo automobilio išvaizdos ir techninės būklės; ieškovė, žinodama, kad buvo dažytos atskiros detalės, o ne visas automobilis, jokių pastabų dėl dažymo nepareiškė; dažant atskiras detales, o ne visą automobilį, galimi nedideli gamykloje dažytų kėbulo dalių ir perdažytų detalių ar jų fragmentų atspalvių skirtumai; nepateikta jokių įrodymų, kad automobilis negali būti naudojamas tai paskirčiai, kuriai transporto priemonė įprastai naudojama, automobilis buvo techniškai tvarkingas. 

5. Tvirtina, kad apžiūrėdama automobilį negalėjo pastebėti defektų, kadangi jie buvo paslėpti, o priimdama automobilį akivaizdžių trūkumų nepastebėjo. Defektai paaiškėjo po vienerių metų. Jeigu ieškovė būtų žinojusi apie perkamo automobilio paslėptus ir neatskleistus trūkumus, automobilio būtų nepirkusi. Kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytų sutarčių, bei atsakovei atsisakius neatlygintinai per protingą terminą pašalinti automobilio Toyota Avensis trūkumus, neteismine tvarka patenkinti pretenzijoje keliamus reikalavimus, todėl ieškiniu siekia teisminės gynybos dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo ir restitucijos taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d., savo esme analogiškomis transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimis, atsakovė UAB „Auresa“ ieškovei UAB „Ak“ projektavimo studijai pardavė automobilį Toyota Avensis už 18 400 Eur. Šiose transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyse nėra nurodyta duomenų apie  pardavėjos žinomus parduodamos transporto priemonės įvykius ir trūkumus, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnį bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 2B-231 1 punktą tai buvo privaloma. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad į aptariamą pirkimo – pardavimo sutartį neįrašė duomenų apie jai žinomą faktą, jog parduodama transporto priemonė, dar prieš jai tampant šio automobilio savininke, buvo patekusi į eismo įvykį (apgadintos automobilio dešinės pusės kėbulo detalės), tačiau šį faktą nurodė tiesiogiai pirkėjai – ieškovei UAB „Ak“ projektavimo studijai, jos atstovei elektroniniu paštu persiųsdama turimas fotonuotraukas apie automobilio būklę po eismo įvykio, t. y. iki automobilio sutvarkymo.

8. Teismas vertino, jog ieškovei iš atsakovės jai pateiktų duomenų prieš sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį buvo žinoma apie tai, kad jos įgyjamas automobilis prieš tai buvo patekęs į eismo įvykį (buvo defektuotas) ir buvo žinomi buvę detalūs apgadinimai. Todėl vien tai, kad nebuvo laikytasi paminėto įstatyminio reglamentavimo ir faktas apie pardavėjui žinomą buvusį parduodamo automobilio apgadinimą nebuvo įrašytas į pirkimo – pardavimo sutartį,  teismas laikė formaliu įstatymo pažeidimu, nepažeidžiančiu pirkėjo teisių. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pardavėjas pirkėjui atskleidė visą jam žinomą detalią informaciją apie automobilio buvusį apgadinimą, o ne tik apsiribojo formaliu šių duomenų įrašymu į pirkimo – pardavimo sutartį.

9. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu atlikus ieškovės pateikto automobilio Toyota Avensis apžiūrą nustatyta, kad 1-2 metrų ar didesniu atstumu jokių akivaizdžių automobilio defektų nesimato, tik kelių ar kelių dešimčių centimetrų atstumu apžiūrint automobilio dešinės pusės dureles bei galinio sparno arką kai kuriose vietose matomos nežymios dažymo pagrindo šlifavimo žymės. Teismo nuomone, ieškovė pirkdama naudotą automobilį ir turėdama detalią informaciją apie prieš tai buvusius automobilio defektus po įvykio, tų defektų sutvarkymą, turėjo galimybę jį detaliai apžiūrėti akcentuodamasi į buvusių defektų vietas ir spręsti, ar buvę defektai ir jų sutvarkymo kokybė tenkina jos interesus ar ne.

10. Darė išvadą, kad ieškovė, įsigydama automobilį iš atsakovės, iš esmės gavo tą, ko tikėjosi – techniškai tvarkingą su garantinėje knygelėje aptartomis garantinėmis sąlygomis automobilį, kuris buvo ir šiai dienai yra tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Ieškovės nurodyti automobilio trūkumai (buvę defektai ir jų sutvarkymas), apie kuriuos ieškovė buvo informuota prieš jį įsigyjant, atsižvelgiant į visą automobilio techninį stovį, yra mažareikšmiai ir nekeliantys jokios grėsmės automobilio naudojimui pagal jo paskirtį.

11. Teismas  nustatė, kad ieškovė 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. kovo 1 d. pateikė pretenzijas atsakovei, prašydama neatlygintinai pašalinti automobilio Toyota Avensis trūkumus, t. y. pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą jos, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdą. Tuo tarpu kreipdamasi į teismą su ieškiniu pasirinko jau kitą, t. y. kraštutinį ir išimtinį savo, kaip pirkėjo, teisių gynimo būdą, iš esmės motyvuodama tuo, kad defektų šalinimui reikalingos didelės sąnaudos. Teismo nuomone, šis ieškovės prašomas taikyti gynimo būdas yra aiškiai neproporcinga priemonė esantiems automobilio trūkumams, atsiradusiems dėl tam tikrų automobilio detalių paruošimo ar dažymo, pašalinti. Ieškovė pirkdama automobilį žinojo, kad jis buvo defektuotas ir remontuotas. Be to, ieškovė įsigytą transporto priemonę naudojo pagal tikslinę paskirtį juridinio asmens naudai gauti metus ir du mėnesius, ir tik po to jai kilo abejonių dėl automobilio kokybės ir trūkumų.

12. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad ieškovė su atsakove iš esmės aptarė parduodamo daikto trūkumus, todėl ieškovė, įsigijusi automobilį ir manydama, jog jos įgytas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas net neturi teisės reikalauti bet kurio iš įstatyme numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „AK“ projektavimo studija prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

14. Mano, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio reikalavimą ieškinį pareikšti pagal atsakovo gyvenamąją vietą bei konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principą. Ieškovė padavė ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pagal atsakovės buveinę, tačiau civilinė byla buvo nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose. Dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime nepasisakyta.

15. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. O būtent: teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė, kaip rūpestinga ir atidi naudoto automobilio pirkėja, žinodama, jog automobilis buvo patyręs eismo įvykį ir buvo defektuotas, bei turėdama detalią informaciją apie automobilio defektavimo vietas ir jų sutvarkymą, turėjo ir galėjo detaliai apžiūrėti ir įvertinti buvusių defektų šalinimo darbų kokybę, galėjo atsisakyti sutarties sudarymo, jei jos netenkino automobilio būklė, o į tai nekreipdama esminio dėmesio prisiėmė riziką, susijusią su automobilio technine būkle jo pirkimo metu. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą, yra nepagrįstas.

16. Teigia, jog teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė su atsakove aptarė parduodamo automobilio trūkumus, remdamasis vien ta aplinkybe, kad pardavėjas (atsakovė) pirkėjui (ieškovei) prieš sudarant sutartis pateikė prieš tai buvusio defektuoto automobilio fotonuotraukas (pateiktose fotonuotraukose matėsi tik nežymūs defektai). Ieškovei automobilio įsigijimo ir jo perdavimo metu nebuvo nurodyti jokie automobilio remonto defektai. Ieškovė atsakovės buvo patikinta, kad automobilis turi gamyklinę garantiją, o jo remonto darbai atlikti  kokybiškai Toyota servise, automobilis atitinka gamyklinius standartus, yra gero ir nepriekaištingo stovio. Priešingai nei teigiama teismo sprendime, automobilio kaina buvo sumažinta 500 Eur ne dėl to, kad jis buvo su defektais, o derybų būdu.

17. Nurodo, kad BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninių ekspertizių specialisto išvada Nr. 2019-04-08/1 įrodo, jog automobilio defektai buvo jo perdavimo/pardavimo metu. Ieškovė, apžiūrėdama automobilį, negalėjo pastebėti specialisto išvadoje nustatytų defektų, kadangi jie buvo paslėpti. Defektai paaiškėjo po vienerių metų ir dviejų mėnesių. Jeigu ieškovė būtų žinojusi ir būtų informuota apie perkamo automobilio paslėptus ir neatskleistus trūkumus, jo būtų nepirkusi. Tuo tarpu atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, žinodama apie automobilio sutvarkymo būklę, atliktų remonto darbų kokybę, būdama sąžininga, privalėjo išviešinti ieškovei apie jo defektų šalinimo trūkumus, šią esminę informaciją nurodydama automobilio pirkimo – pardavimo sutartyse, arba iki sutarties sudarymo momento pateikdama el. laišku fotonuotraukas su automobilio defektais, suteikti informaciją apie remonto darbų kokybę: jog remonto darbai atlikti nekokybiškai, ne Toyota servise, neatitinka gamyklinių standartų, netaikoma gamyklinė garantija, kėbulo defektų šalinimo vietose grunto – lako – dažų dangos storis viršija prietaiso matavimo ribą ir pan., tačiau atsakovė to nepadarė.

18. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovę atstovauja vienintelis akcininkas ir direktorius, todėl tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovės atstovas yra profesionalas automobilių pardavimo sandoriuose, priešingai nei atsakovė, kuri automobilių pardavimų srityje yra daugiau nei profesionalė. Teismas byloje nesprendė ir neanalizavo, kaip ieškovė, vizualiai apžiūrėjusi automobilį, galėjo pamatyti paslėptus ir neakivaizdžius jo sutvarkymo trūkumus. Esant analogiškomis aplinkybėmis, joks rūpestingas ir atidus pirkėjas paslėptų trūkumų nebūtų pastebėjęs be specialaus tyrimo.

19. Teigia, jog byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kokią naudą ieškovė, naudodama automobilį juridinio asmens poreikiams pagal automobilio tikslinę paskirtį, gavo bei ar eksploatuojant automobilį jo techninė būklė blogėjo, o rinkos vertė mažėjo. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad su automobiliu buvo nuvažiuota tik 8 508 km. Automobilio būklė jau jo pardavimo metu buvo bloga dėl nekokybiškai atliktų defektų šalinimo darbų, o ne dėl to, kad ieškovė jį eksploatavo. Teismas byloje nenustatinėjo automobilio rinkos vertės.

20. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė, įsigydama automobilį iš atsakovės, iš esmės gavo tą, ko tikėjosi. Ieškovė kildiną reikalavimą dėl sutarčių nutraukimo ir restitucijos taikymo atsižvelgusi į tai, kad atsakovė atsisakė ištaisyti daikto trūkumus, kad daikto trūkumai yra tokie, kurių šalinimas pareikalaus didelių sąnaudų, nors 2016 metų gamybos su 27 548 km rida automobilį įsigijo už 18 400 Eur rinkos kainą ir su juo tenuvažiavo 8 508 km.

21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Auresa“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, kad jokių esminių ieškovės įsigyto automobilio trūkumų nėra, automobilis yra techniškai tvarkingas, todėl be jokių apribojimų gali būti naudojamas pagal jo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškinio nenukrypo nuo apeliantės nurodomos kasacinės instancijos teismo praktikos. Nustačius, kad šalys iš esmės aptarė parduodamo daikto trūkumus, ieškovė pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas neturi teisės reikalauti bet kurio iš įstatyme numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinis skundas atmetamas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti niekaip nemotyvuoto apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

26. Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo naują įrodymą – autoplius.lt internetinėje svetainėje paskelbtą informaciją dėl ginčo automobilio, kuriuo ieškovė įrodinėja, jog atsakovė skelbė, kad automobilis yra su garantija. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus išimtines situacijas, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju tokio išimtinumo nenustatyta. Be to, pati apeliantė nurodo, jog šis paskelbtas skelbimas yra nepilnas, nėra pardavėjo (atsakovės) kontaktų ir automobilio nuotraukų, taigi, jis yra neinformatyvus. Pastebėtina ir tai, kad ankstesnį atsakovės skelbimą šioje internetinėje svetainėje ieškovė jau buvo pateikusi su ieškiniu, pirmosios instancijos teismas šį įrodymą įvertino. Todėl ieškovės naujai pateiktas įrodymas prie bylos neprijungiamas ir nevertinamas.

27. Apeliantės teigimu, ji ieškinį padavė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pagal atsakovės buveinę, tačiau byla pažeidžiant teismingumo taisykles buvo nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį <...>  kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai.  CPK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teisėjas, nagrinėdamas civilines bylas, veikia apylinkės teismo vardu, nepriklausomai nuo to, kurie rūmai nagrinėja bylą. Taigi, CPK IV skyriuje numatytos teismingumo taisyklės, įskaitant ir CPK 29 straipsnio taisyklę pareikšti ieškinį pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinę, pažeistos nebuvo. Pažymėtina, jog iki apeliacinio skundo pateikimo ieškovė nereiškė prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo Panevėžio apylinkės teismo  Rokiškio rūmuose.

28. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikė nepagrįstu ir atmetė visa apimtimi ieškovės reikalavimą taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. nutraukti 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. tarp ieškovės UAB „Ak“ projektavimo studijos ir atsakovės UAB „Auresa“ sudarytas transporto priemonės – automobilio Toyota Avensis pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyti dvišalę restituciją, priteisiant automobilį Toyota Avensis atsakovei bei priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai už parduotą transporto priemonę sumokėtus 18 400 Eur.

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nesuponuoja išvadų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendimo nepagrįstumo.

30. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės UAB „AK“ projektavimo studijos apeliacinio skundo argumentų.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė su atsakove aptarė parduodamo daikto trūkumus, t. y. pardavėjas – UAB „Auresa“ pirkėjui – UAB „Ak“ projektavimo studijai pateikė prieš tai buvusio defektuoto automobilio fotonuotraukas su informacija, kad defektuotos automobilio detalės buvo sutvarkytos jas perdažant; kadangi ieškovė žinojo apie buvusius parduodamo daikto (automobilio) trūkumus, kurie buvo sutvarkyti, todėl turėjo teisę spręsti, ar atlikta defektuotų detalių remonto kokybė tenkina jos interesus ar ne; ieškovė (jos atstovas), turėdama galimybę matyti ir detaliai apžiūrėti atliktų defektuotų detalių remonto kokybę, į tai nekreipė esminio dėmesio; taigi, ieškovė neturi teisės reikalauti bet kurio iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų. Teisėjų kolegija, priešingai apeliantės teiginiams, su šiomis sprendime nurodytomis teismo išvadomis sutinka.

32. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama nutraukti pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau tai yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog prieš sudarant ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei detaliai buvo nurodytos visos aplinkybės, apibūdinančios automobilio būklę, jo kokybę ir atliktą remontą po autoįvykio. Iki sutarties sudarymo 2017 m. lapkričio 14 d. išsiųsto elektroninio laiško turinys rodo, kad atsakovės atstovas ieškovei persiuntė apgadinto automobilio nuotraukas, kuriose aiškiai matoma automobilio būklė ir defektai, buvę iki jo suremontavimo. Buvo suteikta informacija apie tai, kad defektai pašalinti perdažant pažeistas vietas. Perkamą automobilį ieškovės atstovas apžiūrėjo ir priėmė, neturėdamas jokių pretenzijų dėl daikto išvaizdos ir techninės būklės. Tuo pačiu ieškovės atstovas buvo informuotas, jog perdažytos buvo tik pažeistos vietos, t. y. buvo dažytos atskiros detalės, o ne visas automobilis, dėl ko jokių pastabų pareikšta nebuvo. Pagrįstas atsakovės paaiškinimas, jog dažant atskiras detales, o ne visą automobilį, galimi nedideli gamykloje dažytų kėbulo dalių ir perdažytų detalių ar jų fragmentų atspalvių skirtumai, nes tik išimtinais atvejais parenkant dažus pavyksta pasiekti visiškai identišką spalvą; atspalvių skirtumai atsiranda ir dėl to, kad skiriasi dažymo technika, gamyklinis dažų sluoksnis dėl eksploatavimo būna paveiktas atmosferos sąlygų; tokie minimalūs atspalvių skirtumai nelaikytini defektais ir lengvai pašalinami atlikus automobilio kėbulo poliravimą.

35. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

37. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ginčo automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį, t. y. keleivių ir krovinių vežimui. Kaip matyti, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu buvo atlikta ieškovės pateikto automobilio Toyota Avensis apžiūra, t. y. dalyvaujant visiems proceso dalyviams, nustatyta, kad 1-2 metrų ar didesniu atstumu jokių akivaizdžių automobilio defektų nesimato, tik kelių ar kelių dešimčių centimetrų atstumu apžiūrint automobilio dešinės pusės dureles bei galinio sparno arką kai kuriose vietose matomos nežymios dažymo pagrindo šlifavimo žymės. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai (buvę defektai ir jų sutvarkymas), apie kuriuos ieškovė buvo informuota prieš jai įsigyjant automobilį, atsižvelgiant į visą automobilio techninį stovį, laikytini mažareikšmiais ir nekeliančias jokios grėsmės automobilio naudojimui pagal jo paskirtį. Tokiu būdu, nenustatyta tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, jog automobilis neatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

38. Apeliantė remiasi specialisto išvada Nr. 2019-04-08/1 „Dėl automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo trūkumų ir jų atsiradimo priežasčių nustatymo“, kuri neva patvirtina, jog automobilio remonto po eismo įvykio darbų kokybė neatitinka gamyklinių standartų. Tačiau, kaip jau minėta, gamyklinius standartus atitinkančios dažymo kokybės ne gamyklos sąlygomis pasiekti nėra jokių galimybių, kadangi naudojamos skirtingos dažymo technologijos. Taigi, logiška išvada, jog ieškovė, žinodama, kad automobilis remontuotas perdažant atskiras jo kėbulo dalis, negalėjo protingai tikėtis, jog toks remontas idealiai atitiks gamyklinio dažymo standartus. Akcentuotina tai, kad specialisto išvada kaip tik patvirtina, jog apeliantės nurodyti defektai buvo jau perduodant automobilį pirkėjui ir matomi vizualiai nenaudojant jokių specialių priemonių, kas reiškia, jog defektai, priešingai nei teigia apeliantė, nebuvo paslėpti. Šiuo aspektu matyti, kad į pirmą automobilio apžiūros užsakovės klausimą specialisto išvadoje atsakyta, jog dažyto paviršiaus trūkumai (defektai) matomi automobilio dešinėje pusėje ant galinio sparno, priekinių ir galinių durelių atsirado dėl netinkamo kėbulo paruošimo prieš dažymą/lakavimą. Į antrą klausimą atsakyta, kad automobilio apžiūros metu nustatyti ir pirmame atsakyme nurodyti dangos trūkumai negali būti pašalinti atlikus dažyto paviršiaus poliravimą; matomi trūkumai yra po dažų – lako danga. Tai rodo, jog matomų trūkumų pašalinti neįmanoma, to negalėjo padaryti ir pardavėjas prieš perduodamas automobilį pirkėjui, t. y. pardavėjas nuslėpti trūkumų nuo pirkėjo neturėjo techninės galimybės.

39. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyse atsakovė nenurodė teisės aktais nustatytų ir privalomų duomenų apie automobilio trūkumus ir jo defektus, todėl neįvykdė įstatyme aiškiai išreikšto teisės normos imperatyvo. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad CK 6.4311 straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Parduodamos transporto priemonės trūkumus privalo išvardinti pardavėjas.

40. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė minėtą informaciją ieškovei pateikė dar iki sutarties surašymo: elektroniniu laišku išsiuntė ketinamo parduoti dar neremontuoto automobilio fotonuotraukas, o, atvykus apžiūrėti automobilio, ieškovės atstovams buvo detaliai išaiškinta, kas ir kaip remontuota. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad pirkėjai buvo pateikta ne tik žodinė informacija apie buvusios automobilio apgadinimus bei jų remonto būdą, bet ir nusiųstos elektroniniu paštu automobilio nuotraukos, kuriuose matyti jo būklė po eismo įvykio iki kėbulo deformacijų pašalinimo ir dažymo. Be to, kaip minėta, iš specialisto išvados matyti, kad remontuojant kėbulo deformacijas atsiradę automobilio trūkumai matomi vizualiai nenaudojant jokių specialių priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė iš esmės visus trūkumus konstatavo bei išvardijo atsakovei pateiktoje pretenzijoje dar prieš kreipdamasi į BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“, kas tik patvirtina, jog ji matė visus defektus, kurie nurodyti ieškinyje ir be specialisto pagalbos. Logiška, jog esant tokioms aplinkybėms, atsakovė sutartyje nenurodė duomenų apie autoįvykio faktą, tačiau pareigą pateikti pirkėjui minėtą informaciją įvykdė visiškai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog nebuvo laikytasi paminėto įstatyminio reglamentavimo ir faktas apie pardavėjui žinomą buvusį parduodamo automobilio apgadinimą nebuvo įrašytas į pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas formaliu įstatymo pažeidimu, iš esmės nepažeidžiančiu pirkėjo teisių. Teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad CK 6.4311 straipsnyje nustatytų nutarties 39 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo pardavimo sutartį daro niekine ir negaliojančia.

41. Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog apeliantės prašomas taikyti jos, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems automobilio trūkumams, atsiradusiems dėl tam tikrų automobilio detalių paruošimo ar dažymo, pašalinti, kai ieškovė žinojo apie buvusius parduodamo daikto (automobilio) trūkumus, kurie buvo sutvarkyti, todėl turėjo teisę spręsti, ar atlikta deformuotų detalių remonto kokybė tenkina jos interesus ar ne. Akivaizdu, kad apeliantės pasirinktas pirkėjo teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai neproporcingas parduoto daikto trūkumams. Minėta, CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

42. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, įsigijusi automobilį Toyota Avensis, jį naudojo metus ir du mėnesius. Per šį laikotarpį automobilis buvo naudojamas ieškovės, kaip juridinio asmens, poreikiams pagal automobilio tikslinę paskirtį, dėl ko ji iš to gavo naudą. Teismo vertinimu, šiame kontekste neturi reikšmės, kiek jai realiai buvo reikalingas automobilis ir kiek nuvažiuota kilometrų. Bet kokiu atveju automobilio dėl jo eksploatavimo daugiau kaip metus laiko rinkos vertė krenta. Tuo tarpu ieškovė, prašydama taikyti dvišalę restituciją, į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Akcentuotina tai, kad atsakovė, siekiant išspręsti susidariusį ginčą, atsižvelgus į automobilio eksploatacijos laiką, siūlė jį iš ieškovės atpirkti už tos dienos automobilio rinkos kainą, tačiau ir su tuo apeliantė nesutiko.

43. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. kovo 1 d. pateikė pretenzijas atsakovei, prašydama neatlygintinai pašalinti ginčo automobilio trūkumus, taigi, pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą jos, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdą. Tuo tarpu kreipdamasi į teismą su ieškiniu pasirinko kitą išimtinį savo, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdą reikalaudama nutraukti sutartį ir visos sumokėtos kainos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinus tai, laikytinas nepagrįstu ir teisiškai nereikšmingu apeliantės nurodymas, kad teismas nenustatinėjo automobilio rinkos vertės šiai dienai ir kaip eksploatuojant automobilį dėl eksploatacijos jo techninė būklė palaipsniui blogėjo bei krito jo rinkos vertė ir pan. Akivaizdu, jog pagal ieškinio dalyką tokių aplinkybių nustatinėti nebuvo būtinybės, nes apeliantės reikalavimas buvo išsireikalauti iš atsakovės visą už automobilį sumokėtą kainą.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai negali būti laikomi defektais ar trūkumais, neleidžiančiais eksploatuoti ginčo transporto priemonės, sąlygojančiais jos gedimą ar kitaip apribojantys galimybę naudoti automobilį pagal jo paskirtį.

45. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

46. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą UAB „Auresa“ sumokėjo 600 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės UAB „AK“ projektavimo studijos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AK“ projektavimo studijos (juridinio asmens kodas 304585077) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auresa“ (juridinio asmens kodas 303232277) naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.  

Teisėjų kolegija:                                                                                                       Ramunė Čeknienė

                                                                                                   Laimantas Misiūnas

                                                                                                      Laimutė Sankauskaitė