Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-10-12][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-530-330-2023].docx
Bylos nr.: e2A-530-330/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Odontologijos klinika "Aukselis" UAB 304300578 Ieškovas
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Deliktinė atsakomybė
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Civilinė atsakomybė
dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai



Civilinė byla Nr. e2A-530-330/2023

Teisminio proceso Nr.

2-56-3-00282-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.16; 2.6.20.2; 3.3.1.18.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

nutartIS

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės Odontologijos klinikos „Aukselis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Odontologijos klinikos „Aukselis“ ieškinį atsakovei V. R.  dėl teisės nemokėti priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Odontologijos klinika „Aukselis“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė išspręsti ginčą iš esmės ir atsakovės V. R.  pareiškimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkinti, t. y. pripažinti ieškovės teisę nemokėti atsakovei 10 500 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nesant neteisėtų ieškovės veiksmų.      

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio mėn. viduryje į ją kreipėsi atsakovė V. R.  (toliau – ir pacientė), kuri paprašė visiškai atkurti (duomenys neskelbtini). Ieškovė, sudarydama (duomenys neskelbtini) gydymo planą, pacientei atliko 3D nuotrauką, visos (duomenys neskelbtini) kompiuterinę tomografiją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fizinę patikrą bei preliminariai apskaičiavo darbų ir medžiagų vertę (apie 20 000 Eur), nurodė gydymo etapus ir periodus. Atsakovė teiravosi apie galimybę už paslaugas mokėti išsimokėtinai, todėl ieškovė informavo ją apie su UAB General Financing sudarytą sutartį dėl finansavimo. Atsakovė kreipėsi į UAB General Financing dėl vartojimo kredito. Kredito įstaiga, įvertinusi atsakovės mokumą, pranešė, kad negali suteikti visos 20 000 Eur kredito sumos, tačiau gali paskolinti pusę prašomos sumos. Atsakovė nusprendė savarankiškai rinkti likusius pinigus visai gydymo paslaugai gauti. 2019 m. birželio 13 d. atsakovė, tarpininkaujant ieškovei, sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai suteiktas 10 500 Eur kreditas buvo išmokėtas į ieškovės sąskaitą atsiskaityti už pirmo gydymo etapo paslaugas. Buvo atlikti pirmieji paruošiamieji darbai ir fiksuoti būtini atlikti gydymo veiksmai: (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas. 2019 m. birželio 21 d. atiduotas (duomenys neskelbtini), kuris uždėtas (duomenys neskelbtini). Gijimo stadijoje, 2019 m. liepos 11 d. sudarytas galutinis gydymo ir veiksmų planas, atsakovė buvo supažindinta su ketinamais atlikti veiksmais, su įkainiais bei gydymo laikotarpiais. 2019 m. spalio 18 d. pacientė atvyko planinei operacijai, jai (duomenys neskelbtini), nurodyta visa gydymo eiga, gijimo trukmė, rekomenduoti ir paskirti vaistai, nustatytas pooperacinio laikotarpio režimas ir kt. (duomenys neskelbtini) buvo galima ne anksčiau kaip po 6 mėn., preliminariai 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje – gegužės mėn. pradžioje ((duomenys neskelbtini) turėjo būti įdėti (duomenys neskelbtini)ir kt.). Per šį laikotarpį panaudotos medžiagos ir visi atlikti darbai buvo apmokėti 2019 m. birželio 13 d. vartojimo kredito sutartimi suteiktais pinigais. 2020 m. vasaros viduryje ieškovės vadovui telefonu paskambinusi atsakovė teiravosi, kaip jai elgtis toliau, nes ji atleista iš darbo ir negali susimokėti už tolimesnes gydymo procedūras. Pacientei paaiškinta, kad klinika negali tęsti odontologinio gydymo, neįsitikinusi dėl apmokėjimo už teikiamą paslaugą. Ieškovės teigimu, atsakovę gydę gydytojas odontologas A. K. ir gydytojas odontologas chirurgas D. N. gydymo paslaugas ieškovės klinikoje teikė ne darbo sutarties su ieškove, bet Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Galutinis gydymo planas neįvykdytas, nes atsakovė neturėjo pinigų kitiems gydymo etapams. Ieškovės kaltė ar neteisėti veiksmai nenustatyti, o įvardintos faktinės aplinkybės dėl veiklos trūkumų (netvarkingas dokumentų pildymas, paslaugų kainų nedetalizavimas ir kt.) nei tiesioginiu, nei netiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusios su atsakovei tariamai atsiradusiomis odontologinio gydymo komplikacijomis (jos nurodytos (duomenys neskelbtini) ir kt.).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei ieškovės 10 500 Eur turtinę žalą, 1 000 Eur neturtinę žalą ir 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš ieškovės valstybei priteisė 26,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.  

4.       Teismas akcentavo, kad atsakovė žalą kildina iš neteisėtų ieškovės veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo. Ieškovė nesutiko su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija arba komisija) 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu,  kuriuo nuspręsta, kad ieškovė, teikdama V. R.  odontologines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, padarė žalą pacientės sveikatai, kurią privalo atlyginti. Ieškinyje teismui ieškovė pažymėjo, kad komisijos sprendimas dėl įpareigojimo atlyginti atsakovei turtinę ir neturtinę žalą priimtas nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų.

5.       Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė 2019 m. liepos 11 d. pasirašė sutikimą dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) teikimo, užpildė sveikatos būklės anketą. Remdamasis įrašais atsakovės ambulatorinėje kortelėje, teismas sprendime aprašė 2019 m. liepos mėn. gydytojo odontologo A. K. atliktus atsakovės gydymo veiksmus, taip pat 2019 m. spalio 18 d. burnos chirurgo D. N. atliktus atsakovės gydymo veiksmus.

6.       Komisija nustatė, kad ieškovė, teikdama pacientei V. R.  gydymo paslaugas, nebuvo atidi ir rūpestinga, pažeidė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus (neišsamiai vertino pacientės burnos būklę, aplaidžiai ir netvarkingai tvarkė pacientės medicininę dokumentaciją bei finansinius dokumentus, nedetalizavo paslaugų kainų, paslaugas ieškovės klinikoje teikė darbo santykių su ieškove neturintys odontologai, paslaugas pacientei teikė gydytojas odontologas, neturintis tam reikalingos profesinės kvalifikacijos). Komisija padarė išvadą, kad ieškovė neužtikrino ir nesuteikė pacientei būtinų, tinkamų ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų visa apimtimi, todėl padarė žalą pacientei. Teismas komisijos sprendimą vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą, turintį didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis).

7.       Priimdama 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą komisija rėmėsi viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos specialistų odontologų išvadomis dėl pacientės gydymo, taip pat rėmėsi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir akreditavimo tarnyba) atlikto patikrinimo išvadomis bei šios tarnybos 2021 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. T4-131-(1.34). Specialistai nurodė, kad ieškovės klinikoje paslaugos pacientei V. R.  buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų  reikalavimus, t. y. gydymo paslaugas teikę gydytojai nebuvo įdarbinti klinikoje; paslaugas suteikęs gydytojas vertėsi praktika pagal profesinę kvalifikaciją, neatitinkančią turimos specialisto licencijos (gydytojas viršijo nustatytą kompetenciją, nes atliko gydymo procedūras, kurios nepriskiriamos gydytojo odontologo kompetencijai); klinika nepateikė visų reikalingų vidaus dokumentų; gydymo planas neįvykdytas; dalis duomenų nefiksuoti, nedokumentuoti, neaiškios paslaugų teikimo datos, kainos, įrašai taisyti.

8.       Ieškovė teisme ginčijo akreditavimo tarnybos 2021 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. T4-131-(1.34.) „Dėl pacientei V. R.  suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-865-426/2022 ieškovės skundą atmetė, konstatavęs, kad pacientei  buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 

9.       Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas įvertino, kad byloje nepateikta leistinų įrodymų, jog gydytojo odontologo A. K. turima kvalifikacija suteikė jam teisę atlikti atsakovės medicininėje kortelėje įvardintas medicinines paslaugas. (duomenys neskelbtini) procedūros nepriskiriamos gydytojo odontologo kompetencijai, todėl gydytojas odontologas A. K. negalėjo jų atlikti, bet privalėjo siųsti pacientę konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus.

10.       Pirmiau nurodytų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad gydymo paslaugos atsakovei buvo suteiktos nesivadovaujant medicinos paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, ieškovės pasitelkti gydytojai medicinos pagalbą teikė nedėdami maksimalių pastangų. Atsakovei teiktų paslaugų laikotarpiu gydytojas A. K. turėjo odontologo licenciją, tačiau jis neturėjo teisės atlikti burnos chirurgijos paslaugų, nenukreipė atsakovės konsultuotis ir gydytis pas burnos chirurgą. Teismo vertinimu, ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeisti atsakovės lūkesčiai, kad ją gydys kompetenciją tai daryti turintis gydytojas specialistas. 

11.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atidumo ir rūpestingumo stoka (neužtikrinta galimybė gauti kompetenciją turinčio gydytojo paslaugas, netvarkingai pildyta atsakovės medicininė dokumentacija bei finansiniai dokumentai, nedetalizuotos paslaugų kainos) sukėlė atsakovei neigiamus padarinius. Nors buvo sumokėta už ieškovės planuojamas suteikti paslaugas, tačiau gydymo planas liko neįvykdytas, atlikti odontologiniai darbai nedavė galutinio gydymo rezultato ir reikalauja pakartotinių intervencijų. Atsakovės iš anksto apmokėtos (duomenys neskelbtini) išlaidos patvirtina atsakovės lūkesčius atkurti (duomenys neskelbtini) funkciją. Nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) paslaugas suteikė atitinkamos kompetencijos neturintis gydytojas, teismas padarė išvadą, kad neteisėti ieškovės veiksmai lėmė turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, kuri atsakovei turi būti atlyginta.  

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

12.       Ieškovė UAB Odontologijos klinika „Aukselis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                       Pirmosios instancijos teismas suteikė aiškų pranašumą atsakovės paaiškinimams ir niekuo nepagrįstoms komisijos išvadoms, nepagrįstai nustatė atsakovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei jos dydį. Teismas formaliai ir selektyviai vertino šalių į bylą pateiktus įrodymus, nepilnai atskleidė ieškovės pateiktus duomenis. Teismas nevertino, kad atsakovės sveikatai žalos ieškovė nepadarė, kad gydymas neužbaigtas dėl pačios atsakovės nerūpestingų veiksmų. Gydymo plane jokie taisymai neatlikti, kainos papildomai neįrašytos, apie paslaugų visumos kainą atsakovei buvo žinoma nuo gydymo pradžios. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad dėl ieškovės kaltės kilo neigiamos pasekmės, komplikacijos ir dėl to pablogėjo atsakovės sveikata.

13.2.                       Išvados komisijos ir akreditavimo tarnybos sprendimuose yra nepagrįstos. Jų atliktų tyrimų objektu buvo ieškovės suteiktų odontologijos paslaugų atitikimas galiojantiems teisės aktams ir klinikos vidaus dokumentams, o ne (duomenys neskelbtini) darbai.  

13.3.                       Komisijos pavedimu VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos specialistų atlikto tyrimo išvadose, be kita ko, nurodyta, kad pacientės gydymo planas nebaigtas, bet jis buvo išsamus, kad asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikusioje ieškovės klinikoje žala pacientės sveikatai nepadaryta, o gydytojų klaidų, kurios būtų susijusios su pacientės sveikata, nenustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. spalio 21 d. pacientei suteiktos odontologinės paslaugos atitinka gydymo planą ir paslaugų protokolus. Buvo konstatuoti tik formalūs ieškovės medicininės dokumentacijos pildymo ir jos saugojimo neatitikimai teisės aktų reikalavimams. Gydytojai turėjo padaryti įrašus apie rekomendacijas ir siuntimus, tačiau formali klaida negali būti laikoma neteisėtu veikimu ar aplaidumu. Atsakovė neįrodė, kad dėl netinkamai užpildytų medicininių dokumentų sutriko jos sveikata.  

13.4.                       Atsakovės (duomenys neskelbtini) gydymo darbai neužbaigti dėl atsakovės kaltės. Atžymos pacientės kortelėje apie antro etapo gydymo veiksmus nepadarytos dėl to, kad nebuvo galima prognozuoti tikslios datos. Praėjus 6 mėnesiams po pirmo gydymo etapo pabaigos atsakovė į kliniką nesikreipė, nes žinojo apie karantino paskelbimą. Negavusi nemokamos paslaugos (teigė, kad neturi pinigų), atsakovė skundė ieškovę ir jos veiksmus įvairioms institucijoms, taip žemindama ieškovės reputaciją, turėjo tiesioginės įtakos ieškovės tolesnei veiklai. Atsakovės antro gydymo etapo darbai neįskaičiuoti į jai suteikto kredito sumą.

13.5.                       Komisijos nustatyti pažeidimai sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme nelaikytini sudarančiais pagrindą reikalauti tokios žalos atlyginimo. Komisijos nustatytų ieškovės tariamai padarytų pažeidimų padariniai teisiškai pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų. Žala atsakovės sveikatai nepadaryta, atsakovės gydymo eigoje gydytojų klaidų, susijusių su atsakovės sveikata, nenustatyta.

13.6.                       Ieškovė užtikrino kokybiškas gydymo paslaugas ir pateisino atsakovės lūkesčius. Ta aplinkybė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir nepatikrino informacijos apie atsakovę gydžiusio specialisto A. K. turimą licenciją, negali būti laikoma žalos padarymu atsakovei. Atsakovei neigiamos pasekmės, komplikacijos nekilo ir žala sveikatai nepadaryta, nors nuo gydymo praėjo 4 metai. Atsakovė galėtų reikšti pretenzijas nebent dėl neturtinės žalos. Atsakovei buvo siūlyta atlyginti neturtinę žalą, tačiau ji nesutiko. Ieškovės kaltė ar neteisėti veiksmai nenustatyti, nurodytos faktinės aplinkybės (netvarkingas dokumentų pildymas, paslaugų kainų nedetalizavimas) nei tiesioginiu, nei netiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusios su tariamai atsiradusiomis psichologinėmis ar fizinėmis atsakovės sveikatos problemomis. Formaliai vertinant faktines aplinkybes, nepakanka preziumuoti kaltę ir iš to kildinti neegzistuojančią žalą.

2.       AtsakoV. R.  atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei tokiais papildomais motyvais:

15.1.                       Atsakovė pagrindė ieškovės neteisėtus veiksmus. Neturtinę žalą atsakovė pagrindė tuo, kad sutriko (duomenys neskelbtini), nes buvo iš dalies sutvarkytas tik (duomenys neskelbtini); liko neužbaigti ir reikalauja pakartotinių intervencijų pilno (duomenys neskelbtini); nuo užsitęsusio (duomenys neskelbtini) tvarkymo atsakovei sutriko (duomenys neskelbtini); ilgą laiką atsakovė yra (duomenys neskelbtini), tai kelia (duomenys neskelbtini), nepatogumus, atsakovei sumažėjo galimybės užsiimti ankstesne veikla, socializuotis, ji negali (duomenys neskelbtini), vengia bendravimo, (duomenys neskelbtini) jaučia diskomfortą, nepasitiki savimi. 

15.2.                       Teismas teisingai įvertino komisijos sprendimą. Buvo išlaikyta pusiausvyra tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad jos specialistai dėjo maksimalias pastangas atlikdami (duomenys neskelbtini) procedūras. Teismas pagrįstai nustatė atsakovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą, jos dydį, nuosekliai ištyrė visus byloje esančius įrodymus.

15.3.                       Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-865-426/2022, priimtas išnagrinėjus ieškovės skundą dėl akreditavimo tarnybos įsakymo tapo prejudiciniu sprendimu, kuriuo nustatyti ieškovės pažeidimai. Ieškovė turėjo pareigą domėtis asmenimis, kurie teikia paslaugas ieškovės klientams, bet jos nevykdė.

15.4.                       Ieškovės atstovo pasirašytą apeliacinį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų  portalo (toliau – EPP) posistemį pateikė advokato padėjėja. Byloje pateiktoje ieškovės ir advokato padėjėjos sudarytoje atstovavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovės atstovė turi teisę surašyti atskirąjį skundą ir per EPP jį pateikti teismui. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Apeliacinio skundo padavimas teismui laikytinas atstovavimu. Ieškovė turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir jį yra pasirašiusi, tačiau jai atstovauja netinkamas atstovas. Paduodama apeliacinį skundą, ieškovės atstovė advokato padėjėja peržengė nustatytas įgaliojimų ribas. Laikytina, kad apeliacinį skundą teismui pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.

 

  Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

2.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas nenustatė.

 

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės 

 

3.                      Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. birželio mėn. kreipėsi į ieškovės kliniką prašydama suteikti sveikatos priežiūros paslaugas – gydyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė, sužinojusi paslaugų kainą, paaiškino, jog reikiamos pinigų sumos neturi, teiravosi apie kreditavimo galimybes. Atsakovė V. R.  su UAB „General Financing“, atstovaujama vartojimo kredito tarpininkės UAB „Aukselis“, 2019 m. birželio 13 d. sudarė 10 500 Eur sumos vartojimo kredito sutartį. Šias lėšas atsakovės pavedimu kreditorius po vartojimo kredito sutarties sudarymo pervedė ieškovei už odontologijos paslaugas (2 t., b. l. 13–21).

4.                      Atsakovei 2019 m. liepos 11 d. ieškovės klinikoje buvo sudarytas tyrimo ir gydymo planas (2 t., b. l. 105, 112–113). Pacientė savo parašu patvirtino, kad su gydymo planu susipažino, suprato ir sutiko. Šiame plane numatyta paslaugų kaina: 10.500 Eur GF + 9430 + (duomenys neskelbtini) + (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 11 d. atsakovė V. R.  pasirašė sutartį (sutikimą) dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo (2 t., b. l. 108–109). Šioje sutartyje atsakovė patvirtino, kad jai žinoma ieškovės klinikoje taikoma atsiskaitymo tvarka, atsakovė sutinka laiku bei tinkamai atsiskaityti. Atsakovė patvirtino, kad supranta dėl jos kaltės nebaigto ar tik iš dalies baigto gydymo pasekmes. Atsakovė tą pačią dieną pasirašė sutikimą dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) invazinių ir (ar) intervencinių paslaugų teikimo, užpildė sveikatos būklės anketą (2 t., b. l. 110–111, 116–119).  

5.                      Pagal sudarytą gydymo planą 2019 m. birželio 15 d. (data taisyta) atsakovei buvo (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini), nuimtas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 120). 2019 m. birželio 21 d. atsakovei atiduotas (duomenys neskelbtini), išaiškintas gydymo režimas (2 t., b. l. 121). 2019 m. spalio 18 d. atsakovė atvyko planinei operacijai, jai buvo (duomenys neskelbtini) srityje, surinktas (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini), dengta (duomenys neskelbtini), fiksuota (duomenys neskelbtini); numatyta siūlus pašalinti po 14 dienų, (duomenys neskelbtini) planuota po 6 mėnesių (2 t., b. l. 120). Atsakovės sveikatos istorijoje nėra kitų įrašų apie tolimesnį gydymo plano vykdymą. Šalys neginčijo, kad likusi gydymo plano dalis nebuvo įvykdyta.  

6.                      2021 m. vasario 15 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl neužbaigtos (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo iki galo įvykdyti sutartinę prievolę – atlikti (duomenys neskelbtini), o nesutinkant atlikti (duomenys neskelbtini), pareikalavo grąžinti už gydymą sumokėtus pinigus (1 t., b. l. 34–36). Atsakovė nurodė, kad nors ieškovei sumokėjo visą šalių žodžiu sutartą 10 500 Eur paslaugos kainą, ieškovė (duomenys neskelbtini) nebaigė.      

7.                      Ieškovei su pretenzija nesutikus, atsakovė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikė 2021 m. balandžio 8 d. pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti atsakovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį ir įpareigoti ieškovės civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę ją atlyginti (2 t., b. l. 179­–184). Atsakovė 2021 m. gegužės 6 d. komisijai pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti ieškovės pažeidimus, padarytus atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir įpareigoti ieškovės civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę atlyginti atsakovei 10 500 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 36–41).  

8.                      Komisija, nagrinėdama atsakovės V. R.  pareiškimą, kreipėsi į VšĮ Panevėžio miesto odontologijos polikliniką su prašymu pateikti sprendimo priėmimui reikalingą informaciją pagal komisijos suformuluotus klausimus (2 t., b. l. 270–271).  

9.                      VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-13 sudaryta komisija iš gyd. burnos chirurgo, gyd. odontologo ortopedo, gyd. odontologo (toliau – ir gydytojų komisija) išnagrinėjo jai pateiktus dokumentus (2 t., b. l. 142–145). Gydytojų komisija konstatavo, kad 2019 m. liepos 11 d. atsakovė buvo tinkamai informuota apie (duomenys neskelbtini) būklę, sudarytas gydymo planas; gydymo metodą – (duomenys neskelbtini) – parinko / pasirinko atsakovė. Ji taip pat savo parašu patvirtino, kad supranta dėl jos kaltės nebaigto gydymo pasekmes, kad gavo atsakymus į visus savo klausimus. Gydytojų komisija konstatavo, kad gydymo planas neįvykdytas, tačiau nustatyti konkrečias priežastis ji neįpareigota. Pripažino, kad gydymo planas išsamus, tačiau jame nepateikta kitų alternatyvių gydymo būdų; ieškovė turėtų pateikti išsamią paslaugos sąmatą pagal sudarytą gydymo planą, kadangi įstaigos dokumentuose įrašai taisyti. Gydytojų komisija pastebėjo, kad ji gali vertinti tik žalą paciento sveikatai, teikiant odontologines paslaugas. Gydytojų komisija pateikė išvadą, kad nagrinėjamu atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusioje ieškovės gydymo įstaigoje žala atsakovės sveikatai nepadaryta. Gydytojų komisija nenustatė ieškovės gydytojų, teikusių atsakovei paslaugas, klaidų, susijusių su atsakovės sveikata, nurodė, jog nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. spalio 21 d. suteiktos odontologinės paslaugos atitinka gydymo planą ir paslaugų protokolus. Atsakydama į pateiktus klausimus, gydytojų komisija pažymėjo, kad nėra aiškus paslaugų kainos detalizavimas, turi būti patikslinta pirmos ir antros paslaugos suteikimo data bei gydymo plano sudarymo data.

10.                      Akreditavimo tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyrius 2021 m. birželio 11 d. pateikė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-34/2021 ataskaitą Nr. D17-105-(1.27) (2 t., b. l. 97–101). Patikrinimo objektas – pacientei V. R.  2019 m. liepos 15 d. – 2019 m. spalio 18 d. ieškovės įstaigoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams. Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. T4-131-(1.34) nustatyta, kad paslaugos atsakovei ieškovės klinikoje buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus tuo aspektu, kad paslaugas teikę gydytojai nebuvo įdarbinti ieškovės klinikoje, jie vertėsi praktika pagal profesinę kvalifikaciją, neatitinkančią turimos specialisto licencijos, t. y. viršijo nustatytą kompetenciją ir atliko procedūras, nepriskirtas gydytojo odontologo kompetencijai. Įsakymu konstatuota, kad ieškovės klinika nepateikė visų reikalingų vidaus dokumentų (2 t., b. l. 102–103).   

11.                      Komisija 2022 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 56-51 (2 t., b. l. 346–356) konstatavo, kad ieškovės klinika nebuvo atidi ir rūpestinga bei pažeidė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (neišsamiai vertino pacientės (duomenys neskelbtini) būklę, aplaidžiai ir netvarkingai tvarkė pacientės medicininę dokumentaciją bei finansinius dokumentus, nedetalizavo paslaugų kainų, paslaugas klinikoje teikė joje darbo santykių neturintys odontologai, pacientei paslaugas teikė gydytojas odontologas, neturintis tam reikalingos profesinės kvalifikacijos). Komisijos sprendime nurodyta, kad klinika neužtikrino ir nesuteikė pacientei reikalingų tinkamų ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų visa apimtimi, nebendradarbiavo, nors buvo įsipareigojusi tai padaryti pagal sudarytą paslaugų teikimo planą bei susitarimą su paciente. Tokiu būdu atsakovė negavo planuotų ir jai reikalingų odontologinių paslaugų visa apimtimi bei liko nesutvarkyta (duomenys neskelbtini), nors iš karto apmokėjo didelės apimties (duomenys neskelbtini) paslaugas. Komisija vertino, kad šios aplinkybės pagrindžia pacientės patirtą žalą, todėl nusprendė, jog, teikdama odontologines asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei, ieškovė padarė žalą sveikatai, kurią privalu atlyginti. Komisija atsakovės pareiškimą atlyginti žalą pripažino pagrįstu ir tenkino, įpareigodama ieškovę atlyginti 10 500 Eur turtinę žalą ir 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą atsakovei.  

12.                      Atsakovė teigia, kad ieškovės suteiktos paslaugos neatitiko atsakovės teisėtų lūkesčių, t. y. atsakovei nebuvo suteiktos kokybiškos, tinkamos bei kompetentingos paslaugos. Pasak atsakovės, buvo iš dalies sutvarkytas tik (duomenys neskelbtini), liko neužbaigti su ieškove sutarti visiško (duomenys neskelbtini) darbai, dėl to sutriko (duomenys neskelbtini), nuo užsitęsusio nesuteikto (duomenys neskelbtini) gydymo sutriko (duomenys neskelbtini), sumažėjo galimybės užsiimti ankstesne veikla, socializuotis, atsakovė negali šypsotis, vengia bendravimo, dėl (duomenys neskelbtini) jaučia diskomfortą. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė į bylą pateikė tik informaciją apie tai, kokiose gydymo įstaigose jai buvo suteiktos gydymo paslaugos nuo 2019 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 108–113). Byloje nėra duomenų apie atsakovės (duomenys neskelbtini) sutrikimus, pateikti tik odontologo įrašai, padaryti atsakovės sveikatos kortelėje ieškovės klinikoje (2 t., b. l. 105–125, 157–178, 213, 216, 224–243, 318–319, 332).  

13.                      Ieškovė prašė teismą iš esmės išspręsti ieškovės ir atsakovės ginčą – netenkinti komisijoje atsakovės pareikšto reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nesant ieškovės neteisėtų veiksmų, bei pripažinti ieškovės teisę nemokėti atsakovei 10 500 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia ne tik ieškinyje, bet ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje atsakovės pareikšti reikalavimai. Ieškovei nesutikus su komisijos sprendimu dėl atsakovės reikalavimo atlyginti žalą, šalių ginčas pagal ieškovės pareikštą ieškinį buvo perkeltas nagrinėti iš esmės teismine tvarka.

 

Dėl žalos atsakovės sveikatai padarymo fakto nustatymo

 

14.                      Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTŽSAĮ). Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo atsakovei metu (2019 m. birželio–spalio mėn.) galiojęs teisinis reglamentavimas. 

15.                      Pacientų teisės gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas garantija įtvirtinta PTŽASĮ 3 straipsnio 1 dalyje. Šio įstatymo (akto redakcija, galiojusi sveikatos priežiūros paslaugų atsakovei teikimo laikotarpiu) 2 straipsnio 8 dalyje detalizuota, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Aptariamo įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą.

16.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 29 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

17.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra nurodyta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 38 punktas).

18.                      Atsakovė kreipėsi į komisiją dėl žalos atlyginimo, nurodžiusi, kad ieškovės klinikoje jai buvo netinkamai bei nekokybiškai atliktos (duomenys neskelbtini) procedūros bei kitos su tuo susijusios paslaugos, buvo iš dalies sutvarkytas tik (duomenys neskelbtini), neatliktas su ieškove sutartas pilnas (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, dėl to sutriko (duomenys neskelbtini), odontologinio gydymo užtęstumas neigiamai paveikė (duomenys neskelbtini), ji jaučia įtampą, sumažėjo jos galimybės užsiimti ankstesne veikla ir bendrauti, ji nuolatos jaučia diskomfortą. Atsakovė teigė, kad ieškovė (jos klinika) pažeidė teisę į tinkamą ir kokybišką odontologinę asmens sveikatos priežiūrą ((duomenys neskelbtini)paslaugas), dėl to atsakovė patyrė turtinę 10 500 Eur žalą bei 5 000 Eur neturtinę žalą. 

19.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant gydytojų veiksmus teisėtumo (gydytojo standarto) aspektu, lemiamą reikšmę turi turėti specialiosios medicinos mokslo žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Komisija, nagrinėdama atsakovės pareiškimą dėl žalos atlyginimo, pavedė specialistams – VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos gydytojams – pateikti atsakymus į komisijos suformuluotus klausimus (2 t., b. l. 270–271).

20.                      Gydytojų komisija, sudaryta iš gydytojo burnos chirurgo, gydytojo odontologo ortopedo ir gydytojo odontologo, padarė išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusioje ieškovės gydymo įstaigoje žala pacientės V. R.  sveikatai nepadaryta. Gydytojų komisija nenustatė ieškovės gydytojų, teikusių atsakovei paslaugas, klaidų, kurios būtų susijusios su atsakovės sveikata, konstatavo, kad nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. spalio 21 d. atsakovei suteiktos odontologinės paslaugos atitiko gydymo planą ir paslaugų protokolus. Gydytojų komisija taip pat nurodė, kad gydymo planas neįvykdytas; pripažino, kad gydymo planas išsamus, tačiau jame nepateikta kitų alternatyvių gydymo būdų; ieškovė turėtų pateikti išsamią paslaugos sąmatą pagal sudarytą gydymo planą, kadangi įstaigos dokumentuose įrašai taisyti; atsakovė ir ieškovė turėtų pateikti informaciją apie paskirtus tiriamuosius / diagnostinius veiksmus ir atlikimo datas.

21.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta kito, specialiomis medicinos mokslo žiniomis paremto, ieškovės klinikoje atliktų gydytojų veiksmų (pagal gydytojo veiklos standartą) įvertinimo žalos atsakovės sveikatai padarymo ar nepadarymo aspektu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad gydytojų komisijos atsakymai į jiems pateiktus klausimus ir išvados vertintinos kaip specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis paremta įrodinėjimo priemone gauti įrodomieji duomenys. Nėra žinių, kad atsakymus į komisijos suformuluotus klausimus pateikę gydytojai neturi reikiamos kvalifikacijos. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesivadovauti pirmiau aptartais gydytojų komisijos vertinamaisiais atsakymais, kaip svarbią įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu.  

22.                      Atsakovė ieškovės veiksmus įvertinti prašė ir akreditavimo tarnyboje, kurios direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. T4-131-(1.34) nurodyta, kad ieškovės klinikoje paslaugos atsakovei buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus tuo aspektu, kad paslaugas teikę gydytojai nebuvo įdarbinti ieškovės klinikoje, jie vertėsi praktika pagal profesinę kvalifikaciją, neatitinkančią turimos specialisto licencijos ir taip viršijo nustatytą kompetenciją, atliko procedūras, kurios nepriskirtos gydytojo odontologo kompetencijai (2 t., b. l. 102–103). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytas įsakymas nelaikytinas įrodymu, paremtu specialiomis medicinos mokslo žiniomis dėl gydytojų paslaugų suteikimo atsakovei tinkamumo ir kokybės įvertinimo. Akreditavimo tarnybos atlikto patikrinimo objektas buvo pacientei V. R.  2019 m. liepos 15 d. – 2019 m. spalio 18 d. ieškovės klinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams. Tarnybos parengtoje patikrinimo ataskaitoje (2 t., b. l. 97–101) nėra pateiktas ieškovės klinikoje atliktų gydytojų veiksmų vertinimas gydytojo veiklos standarto aspektu. Taigi, tokio įrodymo reikšmė nėra didesnė už kitų byloje esančių įrodymų reikšmę.      

23.                      Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pavesta nagrinėti ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo (PTŽASĮ 24 straipsnio 3 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatus, kurių 6 punkte numatyta, kad komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Iš komisijos nuostatų 7 punkto turinio matyti, kad komisijos funkcijos yra spręsti, ar paciento (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiškimo nagrinėjimas priklauso komisijos kompetencijai; nagrinėti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos; nustatyti padarytą žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą ir neturtinės žalos dydį (7.1–7.4 punktai). Taigi, komisija pagal jai priskirtą kompetenciją turi pareigą įvertinti, ar buvo pažeistos paciento teisės ir ar toks pažeidimas sukėlė jam žalą.   

24.                      Komisija, remdamasi medicinos specialistų – gydytojų komisijos, taip pat akreditavimo tarnybos išvadomis, 2022 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 56-51 (2 t., b. l. 346–356) padarė išvadą, kad ieškovė neužtikrino ir nesuteikė pacientei reikalingų, tinkamų ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų visa apimtimi, nebendradarbiavo. Komisija konstatavo, kad tokiu būdu pacientė negavo planuotų ir jai reikalingų odontologinių paslaugų visa apimtimi.  

25.                      Komisija taip pat konstatavo kitus teikiant atsakovei sveikatos priežiūros paslaugas ieškovės  padarytus administracinio pobūdžio pažeidimus: pacientės medicininė ir finansinė dokumentacija pildyta netinkamai, neišsamiai bei aplaidžiai, nėra objektyvių paciento būklės aprašų medicininėje dokumentacijoje, neaprašyti ir išsamiai nemotyvuoti pacientui taikyti gydymo metodai bei galimi būdai, kaip turėtų būti sprendžiamos problemos, kylančios ilgą laiką trunkančio (duomenys neskelbtini) metu, stebimi daugybiniai įrašų taisymai, nedetalizuotos paslaugų kainos, paslaugas klinikoje teikė darbo santykiais nesusiję odontologai, pacientei paslaugas teikė gydytojas odontologas, neturintis tam reikalingos profesinės kvalifikacijos.

26.                      Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios nutarties 34, 36, 39 punktuose aptarti ieškovės klinikoje konstatuoti administracinio pobūdžio pažeidimai nėra susiję bei nedaro įtakos sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmų gydytojo veiklos standarto požiūriu ir jų rezultato atsakovės sveikatai įvertinimui.  

27.                      Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vertinant, ar egzistuoja gydytojų neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 32, 33 punktai; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 24 punktas).

28.                      Kaip jau minėta, gydytojų komisija pateikė išvadas, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusioje ieškovės gydymo įstaigoje žala atsakovės sveikatai nebuvo padaryta, nenustatyta ieškovės gydytojų, teikusių atsakovei paslaugas, klaidų, susijusių su atsakovės sveikata. Vadovaujantis šios nutarties 41 punkte pacituotais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad aplinkybės, jog atsakovei gydymo paslaugas suteikę gydytojas odontologas A. K. ir burnos chirurgas D. N. paslaugų teikimo metu nebuvo susiję su ieškove darbo santykiais ir (ar) kad gydytojas odontologas A. K. paslaugų atsakovei teikimo metu turėjo gydytojo odontologo licenciją, o gydytojo burnos chirurgo licencija jam buvo išduota tik 2020 m. balandžio 23 d., savaime nepatvirtina ieškovės klinikoje gydymo paslaugas atsakovei teikusių gydytojų neteisėtų veiksmų, pakenkusių atsakovės sveikatai, galėjusių nulemti žalos jos sveikatai atsiradimą. Nepaneigtas gydytojų komisijos atsakymas, kad nenustatyta su atsakovės sveikata susijusių gydytojų klaidų ieškovės klinikoje atsakovei teikiant gydymo ir (duomenys neskelbtini) paslaugas. Nepateikus į bylą priešingų įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovę gydžiusių gydytojo odontologo A. K. ir burnos chirurgo D. N. veiksmai neatitiko maksimalių gydytojo pastangų kriterijaus gydymo proceso aspektu, kad paslaugas teikę gydytojai faktiškai nebuvo įgiję reikalingų kompetencijų, neturėjo reikiamų žinių ar profesinių įgūdžių. Atsakovei suteiktas gydymas atitiko sudarytą gydymo planą ta apimtimi, kiek jis buvo įvykdytas. Byloje nėra duomenų, kad gydytojų įrašai atsakovės medicininėje kortelėje neatitinka faktiškai atsakovei suteiktų paslaugų, o gydytojų veiksmai sukėlė žalą atsakovės sveikatai. Anksčiau paminėtos aplinkybės nelemia ieškovės civilinės atsakomybės dėl atsakovės sveikatos pakenkimo, kaip netinkamo gydymo pasekmės (CK 6.263, 6.265 straipsniai).  

29.                      Pastebėtina ir tai, kad komisija savo sprendime, su kuriuo nesutiko ieškovė, iš esmės akcentavo sudaryto gydymo plano neįvykdymo visa apimtimi aplinkybę (šios nutarties 38 punktas), tačiau ne žalos pacientės sveikatai padarymo dėl gydytojų veiksmų faktą PTŽASĮ 13 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju kyla abejonės, ar komisija neviršijo suteiktos kompetencijos ribų, spręsdama dėl šalių prievolių, kylančių iš tarpusavio sutartinių santykių (sveikatos priežiūros įstaigos ir klientės sutarties dėl atlygintinių paslaugų suteikimo) vykdymo (ne)tinkamumo ir to pasekmių (CK XXXV skyriaus nuostatos).

30.                      Atsakovės 2021 m. vasario 15 d. pretenzijos ieškovei, 2021 m. balandžio 8 d. pareiškimo komisijai ir 2021 m. gegužės 6 d. patikslinto pareiškimo komisijai turinys bei kiti byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovė V. R.  apskritai nereiškė ieškovei pretenzijų dėl jai suteiktų netinkamų gydymo paslaugų, kaip žalos jos sveikatai atsiradimo priežasties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teikiant ar suteikus gydymo ir (duomenys neskelbtini) paslaugas atsakovei kilo sveikatos komplikacijų (pavyzdžiui, kad siekiant geresnio gijimo po (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) procedūrų, reikėjo atsakovei taikyti papildomą ar specialų gydymą, kad ieškovės klinikoje atsakovei (duomenys neskelbtini) reikėjo išimti ir (ar) keisti). Priešingai, atsakovės 2021 m. vasario 15 d. pretenzijoje ieškovei išdėstytas reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę pilna apimtimi – atlikti (duomenys neskelbtini) – patvirtina, kad atsakovei ieškovės klinikoje faktiškai jau suteiktos gydymo paslaugos buvo tinkamos, kokybiškos ir ją tenkino. 

31.                      Išdėstyti argumentai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė žalos jos sveikatai fakto dėl veiksmų, juos vertinant gydytojo veiklos standarto aspektu, neteisėtumo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepaneigė gydytojų komisijos pateiktos išvados, kad atsakovės sveikatai žala nebuvo padaryta, o gydytojai nepadarė klaidų jai teikdami sveikatos priežiūros paslaugas. Komisijos akcentuota aplinkybė, kad ieškovės atlikti odontologiniai darbai nedavė galutinio gydymo rezultato ir vis dar reikalauja pakartotinių intervencijų, patvirtina ne atsakovei nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų faktą ir dėl to žalos jos sveikatai padarymą, o tai, kad nebuvo visiškai įvykdytas gydymo planas, sudarytas šalims sutarus dėl gydymo paslaugų suteikimo. Atsakovės gydymui visiškai užbaigti reikalingos naujos (papildomos), o ne pakartotinės intervencijos. Komisijai aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilo nesutarimai dėl paslaugų kainos ir odontologijos darbų apmokėjimo, buvo žinoma iš jai pateiktos medžiagos, tačiau pagal komisijos sprendimo turinį nematyti, kad į tai būtų atsižvelgta. 

32.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės sveikatai buvo padaryta turtinė žala PTŽASĮ 13 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies prasme.

 

Dėl šalių sutarto gydymo plano vykdymo aplinkybių

 

33.                      Atsakovė ir ieškovė vienodai aiškina aplinkybes, dėl kokių gydymo ir (duomenys neskelbtini) paslaugų suteikimo buvo susitarta ir kokios paslaugos faktiškai buvo atsakovei suteiktos. Tarp šalių nėra ginčo, kokia apimtimi iki 2019 m. spalio 18 d. buvo įvykdytas sudarytas gydymo planas. Šalys ginčijasi dėl sutartų suteikti paslaugų kainos. Atsakovės teigimu, ji gautomis pagal vartojimo kreditą lėšomis, kurias sudarė 10 500 Eur suma, sumokėjo už visas sutartas jai suteikti gydymo paslaugas. Ieškovė tvirtina, kad šia suma apmokėta už pirmo etapo gydymo ir (duomenys neskelbtini) darbus, kurie buvo atlikti iki 2019 m. spalio 18 d.

34.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose nuosekliai aiškino, kad sudarius gydymo planą, atsakovė iš karto buvo informuota, jog visa gydymo ir (duomenys neskelbtini) kaina sudarys apie 20 000 Eur. Atsakovė tokios pinigų sumos neturėjo, todėl kreipėsi į UAB „General Financing“ su prašymu suteikti vartojimo kreditą. Kredito įstaiga, įvertinusi atsakovės mokumą, pranešė, kad negali paskolinti visos atsakovės prašomos sumos, tačiau gali paskolinti pusę reikalingos sumos.  

35.                      Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. paprašė UAB „General Financing“ pateikti duomenis apie atsakovės kreditavimo aplinkybes (3 t., b. l. 1). Kreditorė pateikė informaciją, kad 2019 m. birželio 13 d. atsakovė kreipėsi į kreditorės tarpininkę UAB „Aukselis“, kur buvo įvertintas atsakovės mokumas dėl paraiškoje vartojimo kreditui nurodytos 10 500 Eur paskolos sumos, buvo sutarta dėl šios paskolos sąlygų ir sudaryta vartojimo kredito sutartis (3 t., b. l. 16). Susipažinusi su kreditorės pateiktais rašytiniais duomenimis (3 t., b. l. 17–26), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė į kredito įstaigą kreipėsi su prašymu paskolinti 20 000 Eur. Vartojimo kredito paraiškoje apskritai nenurodyta pageidaujama vartojimo kredito suma (3 t., b. l. 22), todėl nėra prielaidų nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės prašyto suteikti kredito suma.

36.                      Atsakovės gydymo plane buvo numatyta, atlikus reikalingą gydymą, į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), juos (duomenys neskelbtini), po 4-6 mėnesių pakeisti (duomenys neskelbtini); į (duomenys neskelbtini) numatyta (duomenys neskelbtini), juos (duomenys neskelbtini); gydymo plano numatytos paslaugų kainos skiltyje nurodyta „10 500 Eur GF + 9 430 + (duomenys neskelbtini) + (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 105).   

37.                      Atsakovės medicininėje odontologijos kortelėje yra paslaugų skaičiuotė (juodraščio versija) (2 t., b. l. 124). Joje yra tokie įrašai: „(duomenys neskelbtini) 1350+1350=2700“; „(duomenys neskelbtini)10x650=6500“; „gijimo (neaiškiai įskaitoma) 10x58=580“; „(duomenys neskelbtini) 4950“; „(duomenys neskelbtini) 4400“; „24x645=15480 (duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini) + (duomenys neskelbtini)“; „2700 + 6500 + 580 + 4950 + 4400 + 300 = 19430+(duomenys neskelbtini)+ (duomenys neskelbtini)“. Šie įrašai nepatvirtinti jų parašymo data, juos padariusio asmens parašu, galiausiai nenurodytas gydymo planas, kurio kaina apskaičiuota. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos įrašus vertinant kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, tarp jų – ir su anksčiau paminėtu gydymo planu, galima pagrįstai manyti, kad tai yra atsakovei sutartų suteikti paslaugų kainos skaičiuotė.   

38.                      Byloje nustatyta, kad atsakovei buvo (duomenys neskelbtini) (2 700 Eur), įdėti (duomenys neskelbtini) (6 x 650 = 2 600 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (4 400 Eur). Preliminariai aptartų darbų ir medžiagų kaina sudaro 9 700 Eur sumą. Teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti, kokia buvo kitų būtinų suteikti gydymo paslaugų kaina, tačiau galima daryti pagrįstą prielaidą, kad 800 Eur skirtumas gali būti reali faktiškai suteiktų kitų būtinų gydymo paslaugų ir panaudotų medikamentų kaina.  

39.                      Aplinkybę, kad šios nutarties 52 punkte aptarta atsakovei faktiškai atliktų gydymo ir (duomenys neskelbtini) darbų kaina yra reali, patvirtina byloje pateiktas komercinis pasiūlymas (2 t., b. l. 66–73, 75–81). Atsakovė byloje neįrodinėjo mažesnių, nei pirmiau nurodyta, gydymo ir (duomenys neskelbtini) kainų, neteikė įrodymų apie šalių susitarimą dėl mažesnės paslaugų kainos. Vadinasi, pripažintina įrodyta, jog 10 500 Eur suma sudarė pirmojo etapo atsakovės gydymo ir (duomenys neskelbtini) kainą, šie darbai buvo apmokėti atsakovei suteikto vartojimo kredito lėšomis (CPK 178, 185 straipsniai). Nustačius, kad atsakovei faktiškai buvo suteiktos kokybiškos gydymo ir (duomenys neskelbtini) paslaugos, už kurias sumokėta vartojimo kredito lėšomis, nėra pagrindo pagal subjektyvų atsakovės aiškinimą teigti, kad 10 500 Eur suma apėmė (duomenys neskelbtini) gydymo ir (duomenys neskelbtini) kainą ir spręsti apie atsakovės patirtą turtinę žalą. Byloje nustatytų aplinkybių pakanka išvadai, kad šalys viena kitos atžvilgiu visiškai įvykdė pirmame gydymo ir (duomenys neskelbtini) etape nustatytas priešpriešines prievoles – ieškovė atliko sutartus gydymo ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė už juos sumokėjo. Taigi, šalių prievolės šiame gydymo darbų etape pasibaigė jų įvykdymu, todėl nėra pagrindo spręsti apie kurios nors šalies patirtą turtinę žalą dėl to, kad ji iš priešingos šalies negavo to, ko tikėjosi (CK 6.123 straipsnis). Šalys pripažįsta aplinkybę, kad po pirmo gydymo ir (duomenys neskelbtini) etapo pasikeitė atsakovės finansinė padėtis. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad būtent dėl šios priežasties nebuvo įgyvendintas antras atsakovės gydymo etapas – (duomenys neskelbtini). Atsakovė turėjo įsitikinti savo finansinėmis galimybėmis sumokėti už pasirinktą gydymo ir (duomenys neskelbtini) būdą. Byloje nėra duomenų apie kitas priežastis, dėl kurių nebuvo užbaigtas atsakovės gydymo planas.  

40.                      Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė atsakovei suteikti tiek gydymo ir (duomenys neskelbtini) paslaugų, už kiek atsakovė sumokėjo, ar kad ieškovė suteikė nekokybiškas paslaugas, atsakovė nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti atsakovės patirtą 10 500 Eur turtinę žalą, kurią turi atlyginti ieškovė.    

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo  

 

41.                      Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad gydytojas odontologas A. K., žinodamas, jog jis neturi licencijos teikti burnos chirurgijos ir su ja susijusių paslaugų, privalėjo siųsti atsakovę konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą – burnos chirurgą. Tokių veiksmų šis gydytojas neatliko ir neturėdamas tam licencijos ėmėsi (duomenys neskelbtini) gydymo procedūrų. Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeisti atsakovės lūkesčiai, jog visas reikalingas gydymo procedūras atliks kompetentingas gydytojas specialistas, nurodyto gydytojo atliktus gydymo veiksmus, kuriems atlikti jis neturėjo licencijos, vertino kaip neteisėtus, todėl priteisė atsakovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CPK 6.246 straipsnis).

42.                      Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. T4-131-(1.34), be kita ko, buvo konstatuota, kad paslaugos atsakovei ieškovės klinikoje buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus tuo aspektu, kad paslaugas teikęs gydytojas vertėsi praktika pagal profesinę kvalifikaciją, neatitinkančią turimos specialisto licencijos, t. y. viršijo nustatytą kompetenciją ir atliko procedūras, kurios nepriskiriamos gydytojo odontologo kompetencijai (2 t., b. l. 102–103). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-865-426/2022 atmetė ieškovės skundą dėl akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymo panaikinimo. 

43.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad aplinkybė, jog gydytojas odontologas A. K. teikė atsakovei atitinkamas gydymo paslaugas neturėdamas burnos chirurgo licencijos, ieškovei tapo žinoma tik ginčo proceso eigoje. Ieškovė išreiškė poziciją, kad atsakovė, susiklosčius tokiai situacijos dėl neįvykdyto viso gydymo plano, galėtų reikšti reikalavimą nebent tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad proceso metu ieškovė siūlė atsakovei atlyginti neturtinę žalą, tačiau atsakovė nesutiko.

44.                      Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 da turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

45.                      CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

46.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 32 ir 33 punktai).

47.                      Šios nutarties 42 punkte teisėjų kolegija akcentavo, kad aplinkybės, jog gydytojas odontologas A. K. paslaugų atsakovei teikimo metu turėjo 2015 m. sausio 29 d. išduotą gydytojo odontologo licenciją, o gydytojo burnos chirurgo licencija jam buvo išduota tik 2020 m. balandžio 23 d. (po to, kai atsakovei suteikė sveikatos priežiūros paslaugos, kurias galėjo teikti gydytojas burnos chirurgas), savaime nepatvirtina ieškovės neteisėtų veiksmų, nulėmusių ar galėjusių lemti žalos atsakovės sveikatai atsiradimą. Tačiau tokių veiksmų atlikimas pripažintinas pakankamu konstatuoti neturtinės žalos atsakovei padarymo galimybę.

48.                      Ieškovės kaip sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų neteisėtumas tuo aspektu, kad gydytojas atliko konkrečius gydymo veiksmus, neturėdamas licencijos jiems atlikti, konstatuotas akreditavimo tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. T4-131-(1.34). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tokiais neteisėtais veiksmais buvo pažeisti atsakovės lūkesčiai, kad ją gydys kompetentingi gydytojai specialistai (CPK 6.246 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir ieškovės apeliaciniame skunde išsakyta pozicija apie atsakovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą buvimo tikimybę. Atsakovei paslaugas teikęs gydytojas odontologas A. K. veikė ieškovės vardu, todėl ieškovė yra atsakinga už jos pasitelkto gydytojo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą (CK 6.265 straipsnis). Ieškovė aiškina, kad tik ginčo proceso eigoje sužinojo apie tai, kad gydytojas odontologas A. K. neturėjo gydytojo burnos chirurgo licencijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo įsitikinti pasitelkiamo gydytojo kompetencija, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga, atsargi ir apdairi, kad būtų užtikrintas sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl atsakovės patirtos neturtinės žalos, todėl pagrįstai priteisė skundžiamame sprendime nurodyto dydžio kompensacinį neturtinės žalos atlyginimą.  

 

Dėl ieškovės apeliacinio skundo pateikimo aplinkybių  

 

49.                      Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinį skundą pasirašė ieškovė (įstatyminis atstovas), tačiau skundą per EPP pateikė ieškovei atstovaujanti atstovė – advokato padėjėja, kuri pagal įstatymą neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Atstovavimo sutartyje numatyta sąlyga, kad ieškovės atstovė gali surašyti atskirąjį skundą, bet nenurodyta, kad ji gali surašyti apeliacinį skundą. Pasak atsakovės, vertintina, ar ieškovės atstovė neperžengė nustatytų įgaliojimų ribų.

50.                      2022 m. gegužės 5 d. sudaryta atstovavimo pirmosios instancijos teisme sutartis tarp ieškovės ir advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės, dirbančios advokato Ruslano Mazurov kontoroje. Su ieškovės apeliaciniu skundu pateikta 2023 m. gegužės 12 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp ieškovės ir advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės. Šioje sutartyje nurodyta, kad advokato padėjėjai pavedama ieškovės vardu surašyti atskirąjį skundą ir jį pateikti per EPP Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (3 t., b. l. 146).

51.                      Ieškovės apeliacinį skundą, pasirašytą ieškovės likvidatoriaus E. A., elektroninių  ryšių priemonėmis 2023 m. gegužės 15 d. teismui pateikė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad procesinių teisių įgyvendinimo prasme apeliacinį skundą pateikė pats juridinis asmuo, t. y. ieškovė UAB Odontologijos klinika „Aukselis“. Advokato padėjėjos atliktas veiksmas – elektroninės apeliacinio skundo versijos pateikimas teismui per EPP, pripažintinas techniniu veiksmu realizuojant ieškovės teisę į apeliaciją ir nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės teisė į apeliaciją buvo įgyvendinta per atstovą pagal pavedimą, neturintį teisės atstovauti apeliaciniame procese.

52.                      Pastebėtina, kad su apeliaciniu skundu ir vėliau apeliaciniame procese nepateikta ieškovės teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taigi, šiuo aspektu nėra teisiškai reikšminga vertinti, ar patį apeliacinį skundą (tekstą) rengė advokato padėjėja, ir ar yra pagrindas spręsti dėl ieškovės teisės į procesinių dokumentų rengimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.    

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

 

53.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, dėl to priėmė iš dalies neteisingą sprendimą (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant jo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į 10 500 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir nepriteisti jai tokios žalos atlyginimo iš ieškovės.

54.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 259 Eur žyminio mokesčio išlaidas, duomenų apie išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme neteikė. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas, atstovavimas bylos nagrinėjimo metu.

55.                      Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atsakovė neturi teisės į 10 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, yra pagrindas konstatuoti, kad buvo tenkinta 91 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Ieškovei iš atsakovės priteistina sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio dalis – 236 Eur, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovei iš ieškovės priteistina 162 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma, proporcinga atmestų ieškovės reikalavimų daliai.

56.                      Atlikus ieškovei iš atsakovės (236 Eur) ir atsakovei iš ieškovės (162 Eur) priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 74 Eur pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

57.                      Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė 26,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu). Šios išlaidos valstybei taip pat atlygintinos proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovės valstybei priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma sudarytų 2,40 Eur. Ši suma iš ieškovės nepriteisiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatos). Proporcingai patenkinamų ieškovės reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistinos 24,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme siuntimu (CPK 96 straipsnis).  

58.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 259 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidas, o atsakovė – 800 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

59.                      Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą turinį, yra pagrindas konstatuoti, kad buvo patenkinta taip pat 91 proc. apeliacinio skundo. Proporcingai patenkintai ir atmestai apeliacinio skundo dalims, ieškovei iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, dalis – 236 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteistina 72 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

60.                      Atlikus ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 164 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Odontologijos klinikos „Aukselis“, juridinio asmens kodas 304300578, atsakovei V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas 10 500 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimas. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Odontologijos klinikos „Aukselis“ ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad atsakovė V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturi reikalavimo teisės į 10 500 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Odontologijos klinikos „Aukselis“, juridinio asmens kodas 304300578.  

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Odontologijos klinikos „Aukselis“ priteistas atsakovei V. R.  1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimas, palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstyti taip: „Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Odontologijos klinikai „Aukselis“, juridinio asmens kodas 304300578, iš atsakovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 74 Eur (septyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  Iš atsakovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei priteisti 24,32 Eur (dvidešimt keturių eurų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.  

           Priteisti iškovei uždarajai akcinei bendrovei Odontologijos klinikai „Aukselis“, juridinio asmens kodas 304300578, iš atsakovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 164 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

 

 

Teisėjai                                                         Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                        Gintaras Pečiulis

 

 

                                                        Vigintas Višinskis