Civilinė byla Nr. e2A-648-330/2022

    Teisminio proceso Nr.

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

 (S)

    2.6.8.8; 2.6.8.9

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ ieškinį atsakovei D. P. dėl baudos (netesybų) priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė žemės ūkio kooperatinė bendrovė (toliau – ŽŪKB) „BIO LEUA“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ūkininkės D. P. 40 115,01 Eur baudą (netesybas), 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. vasario 26 d. sudarė Ekologiškų grūdų / rapsų / kitų kultūrų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-BD/00/4 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti ieškovei tik Sutartyje nurodytus Lietuvos standartų reikalavimus ir atitinkamo grūdų priėmimo punkto techninių sąlygų reikalavimus atitinkančius ekologiškus grūdus / rapsus / kitų kultūrų grūdus (toliau – ir grūdai), o ieškovė įsipareigojo juos priimti bei apmokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

3.       Ieškinyje teigiama, kad atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 150 tonų ekologinių kviečių Spelta, kurių kiekis (įskaitomu svoriu) gali kisti +/– 5 tonas. Sutartimi buvo nustatyta 320 Eur kaina už 1 toną grūdų be PVM (įskaitomu svoriu); prievolės įvykdymo terminas – priimama nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 31 d.

4.       Sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad atsakovė, nepateikusi grūdų ar jų dalies pagal Sutarties sąlygas, moka ieškovei baudą, kuri lygi Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiku egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažau kaip 50 Eur už kiekvieną nepristatytą toną grūdų.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutartį atsakovės mokama bauda laikoma minimaliais ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo, kurių dydžio ieškovei papildomai įrodinėti nereikia. Ieškovės teigimu, pasirašydamos Sutartį, šalys prisiėmė visą atsakomybę ir riziką dėl grūdų rinkos kainos pokyčių bei įsipareigojo nereikšti reikalavimų viena kitai dėl grūdų kainos ar grūdų kiekio keitimo.

6.       Ieškovė nurodė, kad nors Sutarties 2.3 punktas nustatė, jog atsakovė turti perduoti 150 tonų ekologinių kviečių Spelta laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 31 d., tačiau atsakovė grūdų ekologinį sertifikatą gavo tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., o iki tol Sutarties realiai vykdyti negalėjo. Sutartis buvo pradėta vykdyti, kai ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. išvežė 22,36 tonas, o 2020 m. rugsėjo 14 d. – 18,44 tonų grūdų.

7.       Ieškovė aiškino, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. spalio 1 d. ji kreipėsi į atsakovę dėl grūdų išvežimo, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti Sutartį ir parduoti likusį grūdų kiekį – 109 tonas (atsakovė pagal Sutarties 2.3 punktą buvo įsipareigojusi patiekti 150 tonų ekologiškų grūdų, tačiau pateikė tik 40,80 tonų už 13 056 Eur sumą, tad liko nepateikta 109,20 tonos už 34 944 Eur sumą).

8.       Ieškovė teigė, kad ji pateikė atsakovei pretenziją dėl Sutarties vykdymo, tačiau atsakovė nurodė, jog atsisako parduoti grūdus pagal Sutartį, nes, jos nuomone, baigėsi Sutarties galiojimo laikas. Šalių derybų metu buvo teikiami siūlymai už toną grūdų sumokėti nuo 550 iki 740 Eur, sumažinti pateiktinų grūdų kiekį, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti Sutartį.

9.       Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad, pasibaigus prievolės vykdymo terminui, neliko pareigos pateikti ieškovei likusio grūdų kiekio. Pagal Sutarties 6.1 punktą Sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Sutartį, todėl turi sumokėti 40 715,01 Eur baudą, kuri laikytina minimaliais ieškovės patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo. Ieškovė paaiškino, kad baudos (netesybų) dydis skaičiuojamas remiantis grūdų rinkos kaina, kurią ieškovė mokėjo, įsigydama grūdus iš kitų ūkininkų.

10.       Atsakovė D. P. atsiliepime prašė atmesti ieškinio reikalavimus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovė paaiškino, kad Sutarties galiojimo terminas nebuvo apibrėžtas konkrečia data ar įvykiu. Prievolė pirkti ir parduoti grūdus buvo apibrėžta konkrečiu laikotarpiu ir buvo terminuota. Suėjus prievolės vykdymo terminui (2020 m. rugsėjo 30 d.) prievolė pirkti ir parduoti grūdus pasibaigė.

12.       Atsakovė paaiškino, kad sudarant Sutartį, šalys faktiškai derino tik parduodamą grūdų kultūrą, jos kiekį bei kainą, o kitos Sutarties sąlygos buvo parengtos išimtinai ieškovės ir nebuvo derinamos ar keičiamos.  

13.       Atsakovė nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžios, t. y. dar iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., ji turėjo grūdų, kuriuos galėjo parduoti ieškovei. Ta aplinkybė, jog grūdų ekologinis sertifikatas atsakovei buvo išduotas 2020 m. rugpjūčio 20 d., nereiškia, kad ji negalėjo parduoti ieškovei Sutartyje numatyto grūdų kiekio. Atsakovė sandėliavo visą ieškovės numatytą pirkti grūdų kiekį, tačiau ieškovė paimti grūdų atvyko tik du kartus (2020 m. rugsėjo 10 d. ir 14 d.), nupirkdama dalį Sutartyje numatytos produkcijos (40,80 tonų). Atsakovė pažymėjo, kad ji neturėjo pareigos pristatyti grūdų į kokią nors ieškovės nurodytą vietą, o prievolės galiojimo laikotarpiu būtent ieškovė nevykdė pareigos nupirkti Sutartyje numatytą ir jai paruoštą perduoti grūdų kiekį.

14.       Atsiliepime taip pat pažymėta, jog ieškovės pasyvus elgesys vykdant Sutartį sudaro pagrindą atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės, jeigu būtų pripažinta, kad egzistuoja sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

II.                       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16.       Teismas nustatė, kad šalių sudarytos Sutarties 2.3 punkte aiškiai nurodytas prievolės įvykdymo terminas (pagal Sutartį atsakovė prievolę turėjo įvykdyti vėliausiai iki 2020 m. rugsėjo 31 d.), todėl tik už šiame Sutarties punkte nurodytos prievolės neįvykdymą atsakovei galėtų kilti civilinė atsakomybė.

17.       Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė šalių sutartu terminu negalėjo ieškovei perduoti Sutartyje numatyto grūdų kiekio. Nors grūdų ekologinis sertifikatas atsakovei buvo išduotas tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., tačiau tai nereiškia, kad atsakovė dėl šios priežasties nebūtų galėjusi įvykdyti Sutarties. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. nesikreipė į atsakovę dėl grūdų pirkimo. Nustatyta ir tai, kad ieškovė pirmą kartą paimti grūdų atvyko tik 2020 m. rugsėjo 10 d. Pagal šalių paaiškinimus  nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi į atsakovę dėl grūdų pardavimo, tačiau tai įvyko jau pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

18.       Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės aiškinimas, jog atsakovė visą sutarties galiojimo laiką turėjo pareigą parduoti nustatytą grūdų kiekį, o to neatlikusi, pažeidė Sutartį, yra nepagrįstas. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė Sutarties pažeidimo, t. y. nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Ieškovė ŽŪKB „BIO LEUA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas neatskleidė šalis siejusios Sutarties esmės, netinkamai aiškino jos sąlygas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad prievolės vykdymo terminas, o ne Sutarties galiojimo laikas apibrėžia šalių sutartinių įsipareigojimų pradžią ir pabaigą. Teismas ignoravo Sutarties 6.1 punktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško jos įvykdymo, t. y. iki to momento, kuomet atsakovė perduos ieškovei visą grūdų kiekį – 150 tonų.

20.2. Teismas nemotyvuotai pripažino prievolės pabaigą suėjus vykdymo terminui, nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sutarties 2.3 punkte numatytą terminą kvalifikuoti naikinamuoju terminu. Grūdų priėmimo–perdavimo terminas, nustatytas Sutarties 2.3 punkte, tebuvo organizacinė nuostata, leidžianti šalims suplanuoti, pasiruošti ir suderinti visus reikalingus veiksmus.

20.3. Priešingai nei nusprendė teismas, nei Sutartis, nei atsakovės prievolė pagal ją nėra pasibaigusi. Ieškovei įrodžius, kad atsakovė atsisakė vykdyti Sutartyje numatytą pagrindinę prievolę, tai laikytina Sutarties pažeidimu ir sudaro pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

20.4. Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo aplinkybę, kad atsakovė laikytina verslininke, todėl jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą kyla be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalis). Remiantis šia kaltės prezumpcija, atsakovė galėtų išvengti atsakomybės tik dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pirmosios  instancijos teismas pareigą įrodyti atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą perkėlė ieškovei, nors būtent atsakovė privalėjo paneigti kaltumo prezumpciją ir įrodyti, kad tinkamai vykdė Sutartį. 

21.       Atsakovė D. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Sutarties 2.3. punktu šalys susitarė dėl terminuotos prievolės, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad suėjus prievolės parduoti grūdus terminui, atsakovės prievolė pasibaigė. Tokia teismo išvada padaryta visapusiškai įvertinus Sutarties turinį, šalių elgesį sudarant Sutartį bei ją vykdant.

22.2. Pareiga įrodyti, kad atsakovė padarė Sutarties pažeidimą, tenka ieškovei, o ji šios pareigos neįvykdė. Nesant teisės pažeidimo, nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl kaltės. Įrodinėjimo našta šiame ginče buvo paskirstyta  teisingai, su tuo susijusių proceso teisės pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

24.       Byloje kilo ginčas dėl šalių 2020 m. vasario 26 d. sudarytos Ekologiškų grūdų / rapsų / kitų kultūrų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių sutarties galiojimą ir sutartinių prievolių vykdymo terminus, aiškinimo, jų tarpusavio santykio bei šalių prievolių pagal sutartį vykdymo tinkamumo.

25.       Įstatyme prievolė apibūdinama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis), todėl ir šalių prievolių įgyvendinimo sąlygas dažniausia lemia sutartyje nustatytos jų teisės ir pareigos bei prievolių įvykdymo terminai.

26.       Šiuo atveju Sutartimi, dėl kurios vykdymo kilo ginčas, pardavėjas (atsakovė ūkininkė D. P.) įsipareigojo parduoti pirkėjo (ieškovės ŽŪKB „BIO LEUA“) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti grūdus <···> bei apmokėti už grūdus pardavėjui Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.2 punktas).

27.       Sutarties 2.3 punkte šalys detalizavo Sutarties objektą ir pirkimo–pardavimo sąlygas bei nustatė, kad Sutartimi yra susitarta dėl 150 tonų (svoris gali kisti +/– 5 tonos) ekologinių kviečių Spelta įsigijimo po 320 Eur už 1 toną kainą. Šiame Sutarties punkte buvo nustatytas ir prievolės vykdymo terminas – šalys susitarė, kad sutartas kiekis grūdų priimamas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 31 d. (atkreiptinas dėmesys, kad rugsėjis turi ne 31, o 30 kalendorinių dienų, todėl Sutarties 2.3 punkte nurodytą prievolės vykdymo pabaigos datą teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu ir toliau nutartyje nurodo, jog prievolės įvykdymo terminas Sutartyje buvo apibrėžtas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.).

28.       Šalys taip pat susitarė, kad nuo Sutarties pasirašymo momento pardavėjas neturi teisės disponuoti grūdais (Sutarties 2.13 punktas) bei įsipareigoja Sutarties 2.3 punkte nurodytais prievolės vykdymo terminais saugoti grūdus savo sandėlyje iki perdavimo pirkėjui (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pardavėjas nepristatys grūdų <···> Sutarties 2.3 punkto lentelėje nurodytu terminu, bus skaičiuojamos 0,1 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną dieną. Sutarties 5.2 punkte šalys sutarė, kad pardavėjas, nepateikęs grūdų ar jų dalies pagal Sutarties sąlygas, mokės pirkėjui baudą.

29.       Ieškovė nurodė, kad Sutartimi nustatyto grūdų kiekio, t. y. 150 tonų atsakovė nepristatė (byloje neginčijama, kad ieškovė Sutartyje nustatytu terminu pasiėmė 40,80 tonų grūdų), todėl ji ir kreipėsi į teismą dėl 40 715,01 Eur baudos pagal Sutarties 5.2 punktą priteisimo. Ieškovės teigimu, šalių sudaryta Sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo (Sutarties 6.1 punktas), t. y. iki 150 tonų grūdų pristatymo, todėl, atsakovei nepateikus likusio Sutartyje nurodyto grūdų kiekio, skaičiuotina bauda.

30.       Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodžiusi, kad jos prievolė buvo apibrėžta konkrečiu terminu (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), todėl šiam terminui pasibaigus atsakovė neprivalėjo parduoti ieškovei grūdų Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

31.       Atsakovės teiginiams pritarė ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pasibaigus Sutarties 2.3 punkte nurodytam prievolės vykdymo terminui, atsakovė neprivalėjo perduoti likusio Sutartimi nustatyto grūdų kiekio atsakovei, todėl ieškinio reikalavimą atmetė.

32.       Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigiama, kad teismas neatskleidė šalis siejusios Sutarties esmės, netinkamai aiškino jos sąlygas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Sutarties 2.3 punkte nustatytas naikinamasis terminas, kuriam suėjus atsakovės prievolė pateikti atitinkamą kiekį grūdų baigėsi.

Dėl Sutarties sąlygų aiškinimo

33.       Siekdama įvertinti skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija ginčo kontekste vertina šalių sudarytos Sutarties sąlygas ir jų turinį.

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal jas teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarties sąlygų, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

35.       CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą. Tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktas).

36.       Ginčo šalys iš esmės nesutaria dėl jų prievolių galiojimo laiko. Ieškovės teigimu, atsakovės prievolės pagal Sutartį galiojo iki visiško Sutarties įvykdymo, kuris siejamas su atitinkamo kiekio grūdų pateikimu, o atsakovė įrodinėja, kad jos prievolės vykdymo terminas buvo apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu, kuriam pasibaigus ji nebeturėjo pareigos teikti grūdų ieškovei Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Teisėjų kolegija, taikydama sisteminę-lingvistinę sutarties teksto analizę ir išanalizavusi pirmiau aptartas Sutarties nuostatas (nutarties 26 – 29 punktai) laikosi pozicijos, kad Sutarties šalys buvo susitarusios dėl konkrečiu laikotarpiu apibrėžto prievolės vykdymo termino, kuriam pasibaigus atsakovė nebeturėjo pareigos teikti grūdus ieškovei.

37.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis), tačiau nepriklausomai nuo sutarties galiojimo, prievolės šalys gali susieti tarpusavio teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą su tam tikru laiku. Pirma, jos gali numatyti, kad jų teisės ir pareigos pradedamos įgyvendinti praėjus tam tikram laikui, t. y. susitarti, kad prievolė bus pradėta vykdyti suėjus tam tikram terminui (prievolės su atidedamuoju terminu (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Antra, jos gali numatyti, kad jų santykiai galios tam tikrą laiką, o šiam praėjus, jų teisės ir pareigos baigsis (prievolė su naikinamuoju terminu (CK 6.33 straipsnio 3 dalis).

38.       Analizuojamos Sutarties sąlygos patvirtina, kad šalys savo teisių ir pareigų įgyvendinimą buvo susiejusios su konkrečiu tarpusavio prievolių vykdymo terminu. Kaip minėta, Sutarties 2.3 punkte aiškiai apibrėžtas prievolės vykdymo terminas (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.). Be to, su nurodytu terminu šalys susiejo pardavėjo prievolę saugoti grūdus (Sutarties 3.1 punktas) bei prievolių neįvykdymo teisines pasekmes (Sutarties 3.3 punktas). Šios aplinkybės liudija, kad Sutarties šalys buvo suinteresuotos ir susitarė dėl prievolių vykdymo per konkretų, jų pačių apibrėžtą, laiko tarpą, t. y. šalys buvo susitarusios dėl terminuotos prievolės.

39.       CK 6.33 straipsnio 3 dalis numato, kad prievolė su naikinamuoju terminu yra prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimai ir kuri pasibaigia šiam terminui suėjus. Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę po to, kai suėjo prievolės įvykdymo terminas, kadangi pasibaigus naikinamiesiems materialiojo teisinio pobūdžio terminams pasibaigia ir pati subjektinė teisė arba pareiga. Vadinasi, suėjus analizuojamos Sutarties 2.3 punkte numatytam terminui (2020 m. rugsėjo 30 d.), atsakovės prievolė saugoti ir pateikti ieškovei atitinkamą kiekį grūdų baigėsi. 

40.       Teisėjų kolegijos išvadą nagrinėjamu klausimu patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad po 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. pasibaigus atsakovės terminuotai prievolei parduoti ieškovei grūdus Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ieškovė teikė atsakovei pasiūlymus dėl tolesnio Sutarties vykdymo, nustatant papildomą terminą prievolių įvykdymui. Tokie ieškovės veiksmai netiesiogiai patvirtina, kad atsakovės prievolių vykdymą ji siejo su konkrečiu Sutartyje nustatytu terminu ir suprato, kad šiam terminui pasibaigus, prievolės vykdymas galėjo būti tęsiamas tik šalims papildomai susitarus dėl naujo jos vykdymo termino.

41.       Nors apeliantė siekia įrodyti, kad Sutarties galiojimas buvo susietas su atitinkamo kiekio (150 tonų) grūdų pristatymu, o Sutarties 2.3 punkte apibrėžtas terminas buvo nustatytas siekiant tinkamai organizuoti grūdų paėmimą ir transportavimą, tačiau pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo pritarti tokiai ieškovės pozicijai. Sutarties 6.1 punktas nustatė, jog Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki visiško jos įvykdymo, taigi Sutarties galiojimo sąlyga nebuvo susieta tik su konkretaus kiekio grūdų pristatymu. Pažymėtina, kad šalių nustatytos terminuotos prievolės pasibaigimas savaime nelėmė pačios Sutarties galiojimo pabaigos (pavyzdžiui, pasibaigus prievolės vykdymo terminui, šalis toliau siejo Sutarties sąlygos, nustatančios jų atsakomybę už netinkamą prievolės vykdymą). Ieškovės pateiktas Sutarties nuostatų aiškinimas reikštų, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo neribotą laiką savo sąskaita saugoti 150 tonų grūdų, nors ieškovei jokios prievolės ar atsakomybės už tai nekiltų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Sutarties nuostatų aiškinimas neatitinka šalių Sutartyje išreikštos jų valios.

42.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad atsakovė pažeidė Sutartį, nes atsisakė ją vykdyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių tarpusavio prievolių galiojimo terminu, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., atsakovė pateikė 40,80 tonų grūdų (ieškovė pripažįsta, kad ji 2020 m. rugsėjo 10 d. išsivežė iš atsakovės 22,36 tonas, o 2020 m. rugsėjo 14 d. – 18,44 tonų grūdų). Sutartimi atsakovė nebuvo įsipareigojusi pristatyti (atvežti) grūdus ieškovei. Pagal šalių sulygtą grūdų pristatymo tvarką pardavėja (atsakovė) įsipareigojo prievolės vykdymo terminu (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) saugoti grūdus savo sandėlyje iki perdavimo pirkėjui (ieškovei) ir pakrauti juos atvykus ieškovės autotransportui (Sutarties 3.1 punktas). Duomenų, kad per prievolės vykdymo terminą ieškovė, be pirmiau nurodytų dviejų kartų, buvo atvykusi pas atsakovę imti (krautis) grūdų, o atsakovė atsisakė juos pateikti – nepateikta. Šalys nurodė, kad ieškovė imti grūdų buvo atvykusi 2020 m. spalio 1 d., tačiau atsakovė atsisakė juos pateikti, motyvuodama prievolės pagal Sutartį vykdymo termino pasibaigimu. Taigi nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė Sutartį, atsisakiusi ją vykdyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad suėjus prievolės pagal Sutartį vykdymo terminui atsakovė nebeturėjo pareigos saugoti grūdus ir juos perduoti ieškovei Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsisakymas vykdyti prievolę pasibaigus jos terminui, nelaikytinas Sutarties pažeidimu.

43.       Byloje ieškovė taip pat įrodinėjo, kad atsakovė atsisakė vykdyti Sutartį, nes esą neturėjo sukaupusi reikiamo kiekio grūdų. Tokie ieškovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nes juos pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Be to, kaip nurodyta pirmiau, pati ieškovė Sutartyje nustatytu terminu nesiėmė veiksmų Sutartyje numatytam grūdų kiekiui pasiimti. Ieškinyje atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovė grūdų ekologinį sertifikatą, kuris buvo būtinas pagal Sutartį, gavo 2020 m. rugpjūčio 20 d., tačiau ši aplinkybė nepagrindžia Sutarties pažeidimo, nes prievolės pagal Sutartį turėjo būti vykdomos nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė grūdų pasiimti atvyko pas atsakovę 2020 m. rugsėjo 10 ir 14 dienomis, t. y. kai atsakovė jau turėjo patvirtinimą apie grūdų atitiktį Sutartyje keliamiems reikalavimams. Nėra duomenų, kad nurodyto sertifikato nebuvimas iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo kliūtis ieškovės realiems ketinimams anksčiau gauti grūdų iš atsakovės.

44.       Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti, dėl kitų skundo argumentų, kuriais remiantis teigiama, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ieškovei pareigą įrodyti atsakovės kaltę, plačiau nepasisakoma, nes jie neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias terminuotas prievoles, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir, remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma, pagrįstai atmetė ieškinį. Teismas teisingai konstatavo, kad pasibaigus prievolės vykdymo terminui, atsakovė nebeturėjo pareigos vykdyti Sutartį pagal jos sąlygas, todėl atsakovės atsisakymas pateikti grūdus pasibaigus tokios prievolės vykdymo terminui, nelaikytinas Sutarties pažeidimu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš apeliantės (ieškovės) priteistinos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 669,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, nurodytą sumą priteisia atsakovei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

           Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti atsakovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“, juridinio asmens kodas 304912917, 1 669,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                   Danguolė Martinavičienė

                                 Gintaras Pečiulis

                                                    Laima Ribokaitė