Administracinė byla Nr. I-5574-257/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00950-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1;
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,
sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,
nedalyvaujant pareiškėjui T. S.,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas T. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 125). Skunde (b. l. 1–4) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 22 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Kamerose pastoviai drėgna, pelėsis, apšvietimas silpnas, ventiliacijos nėra, kriauklė geležinė, sena, padengta rūdimis, gamtinius reikalus atlikdavo į grindyse padarytą skylę, iš kurios sklisdavo dvokas po visą patalpą. Naktį iš tos skylės lįsdavo žiurkės, kurios apgrauždavo kelioninius krepšius. Šaltame vandenyje praskalautus rūbus turėjo džiovinti toje pačioje kameroje, kurioje ir gyveno. Rūbai nuo drėgmės ir šalčio ilgai nedžiūdavo, pradėdavo pūti. Kameroje Nr. 93 grindys išdaužytos, nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, patalynė pastoviai buvo drėgna. Kameroje Nr. 89 nebuvo įrengti laipteliai į gulto antrą aukštą, jis patyrė kojos piršto traumą, koja buvo sugipsuota. Koja sugijo nelygiai, nes jis pats nusiėmė gipsą, kad negautų dar vienos nuobaudos, nes į tualetą su sugipsuota koja ir ramentais ėjo per lėtai. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, jautė diskomforto jausmą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsikirtime (b. l. 129-131) pareiškėjas nurodė tuos pačius argumentus kaip ir skunde.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 125).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 115–123) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (nauja redakcija nuo 2018-11-01).
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-21 pažymos Nr. 60/09-18379 „Dėl T. S.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas nuo 2018-10-18 iki 2019-01-21 šiose kamerose: kameroje Nr. 89 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,37 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 90 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,79 m2, kameroje Nr. 91 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,15 iki 4,61 m2, kameroje Nr. 93 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,56 iki 3,65 m2.
Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Tai yra, į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerose
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, be to, sklido nemalonus kvapas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,81 m (kameroje Nr. 91) iki 2,28 m (kameroje Nr. 90). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Be to, visos kamerų duryse esančios akutės yra žemesniame lygyje nei sienelės aukštis, todėl žiūrint per akutę niekaip negalima matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.
Visas pareiškėjo pretenzijas paneigia kamerų nuotraukos (sanitarinis mazgas atitvertas, o pertvarų aukštis atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija), todėl teiginiai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).
Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 282219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o ventiliacija užtikrinama per langą.
Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma taip pat netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kamerų aprūpinimas baldais matomas ir pridedamosiose foto nuotraukose, iš kurių matyti, kad visos kameros aprūpintos inventoriumi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais: priešingai nei teigia pareiškėjas, kamerose yra taburetės.
Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuoja, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Be to, iš kamerų nuotraukų matyti, kad jos tvarkingos, suremontuotos.
Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).
Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patirtų tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliūtis, kurios būtų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017) – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019-05-24 pažyma Nr. 61/04-1384.
Pažymėtina, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad kameroje Nr. 89 2018 m. vasario mėn. buvo atliktas remontas – kameroje išlygintos, izoliuotos ir plytelėmis išklotos grindys bei dalis sienų, įrengti nauji gultai, naujas apšvietimas, sumontuoti nauji vamzdynai ir naujas klozetas su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas kėdės. Tas pats 2016 m. gegužės–birželio mėn. padaryta ir kameroje Nr. 93, be to , joje demontuoti pertekliniai gultai. Kamerose Nr. 90 ir Nr. 91 užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, pertinkuotos ir perdažytos lubos ir sienos, taip pat kameroje Nr. 90 papildomai sumontuoti nauji vamzdynai ir naujas klozetas su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė.
Matyti, kad pareiškėjas T. S. visose kamerose buvo laikomas po atliktų remontų, todėl tai paneigia jo skundus dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams.
Dėl sąlygų asmens higienai
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Jokie teisės aktai nenumato privalomo karšto vandens buvimo kamerose, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens kamerose nebuvimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose, tačiau įstaigoje pareiškėjo laikymo metu buvo sudarytos visos galimybės už negrynus pinigus, esančius kalinamųjų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis.
Tai yra, Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o 2017-06-28 – įsakymas Nr. 1/01-162, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas.
Dėl minkštojo inventoriaus (pareiškėjas skundžiasi, kad visuomet čiužiniai ir kita patalynė būna drėgna ir smirdinti) atsakovas pateikia teismui patikrinimo aktus, kurie paneigia pareiškėjo dėstomus nusiskundimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-01-22 patikrinimo akte Nr. PA-170 operatyvioji kontrolė užfiksavo, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. 2019-02-12 patikrinimo akte Nr. PA-448 užfiksuota, kad ŠTI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę jį apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Taip pat čiužinys, pagalvė, antklodė gali būti pakeičiami einant maudytis.
Iš patikrinimo aktų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl ko yra atmestini.
Dėl švaros ir tvarkos kamerose
Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis.
Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Akcentuotina, kad pirmiausia, kameros švara ir tvarka bei pelėsis priklauso nuo jose kalinčių asmenų, nuo jų poreikio kameras vėdinti ir prižiūrėti.
Dėl gultų įrengimo
Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dviejų aukštų lovose neįrengtos kopėtėlės užlipimui į antrą aukštą, dėl to jis naktį lipdamas iškrito iš lovos ir keliose vietose susilaužė koją.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu pareiškėjas miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Taip pat pažymėjo, kad jokie teisės aktai taip pat neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas.
Teismui pateikti pareiškėjo T. S. Asmens sveikatos istorijos išrašai bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-05-23 pažyma Nr. 76/10-248. Pažymoje nurodyta, kad 2019-11-26 pareiškėjas T. S. iškrito iš lovos ir susilaužė dešinės pėdos III pėdikaulį. Jam skirtas gydymas – pėdos langetė 4 savaitėms ir, esant reikalui, Analginum 500 mg. Sekantį kartą konsultuotas 2019-12-07, jokių skundų neišsakė, tačiau buvo savavališkai nusiėmęs gipso langetę. Gydytojas pakartojo, kad koja turi būti imobilizuota 4 savaites.
Matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktas visapusiškas gydymas, išrašyti skausmą malšinantys vaistai.
Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnis numato pareigą pacientams patiems rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti bei bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Iš teismui patiektos medžiagos matyti, kad pareiškėjas savavališkai vengia gydymo, neklauso gydytojų nurodymų, o vėliau dėl savo neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo T. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-21 pažyma Nr. 60/09-18379 „Dėl T. S.“ (b. l. 34-36), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-10-18 iki 2019-01-21 (94 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 94 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 94 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 89 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,78 m2) teko nuo 3,56 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,45 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,93 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,89 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 90 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,13 m2) teko nuo 3,63 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,53 m2 (kameroje 4 asmenys), 18,13 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 91 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m2) teko nuo 4,29 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,72 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 93 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m2) teko nuo 3,43 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m2 (kameroje 4 asmenys), Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 41–44) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–55) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki bylai aktualaus laikotarpio buvo įrengti ir perstatyti nauji gultai (kamera Nr. 89), demontuotos perteklinės lovos – gultai (kameros Nr. 91, Nr. 93), tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 103-114).
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose pastoviai drėgna, pelėsis, apšvietimas silpnas, ventiliacijos nėra, kriauklė geležinė, sena, padengta rūdimis, kameroje Nr. 93 grindys išdaužytos, nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, patalynė pastoviai buvo drėgna.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 79-81) nustatyta, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Dušo patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs, valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka.
Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2018 m. lapkričio 28 d.
Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita. Pareiškėjo kortelėje parašais patvirtinta (2018 m. lapkričio 29 d. įrašas), kad pareiškėjas buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-448 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d., b. l. 77-78) nustatyta, kad ŠTI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali būti pakeičiami einant maudytis, tačiau duomenys apie keičiamą minkštąjį inventorių nėra registruojami.
Nustatyta, kad ŠTI išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama ŠTI sanitarinėje švarykloje įrengtose dezinfekavimo kamerose. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas (jame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas).
ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirais, valikliai) suimtiesiems / nuteistiesiems yra išduodami aukšto prižiūrėtojui pateikus prašymą žodžiu arba raštu.
Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir silpna apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriuje galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.
Pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, todėl pareiškėjo argumentai dėl drėgmės, pelėsio, silpno apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–55) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų ir kamera Nr. 89 –suremontuotos sienos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai), perdažytos lubos ir sienos, perklijuotos sienų ir grindų plytelės, įrengti nauji gultai, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės (2018-02-19 – 2018-02-28); kamera Nr. 90 – nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, nugrandytas lubų ir sienų tinkas, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pertinkuotos lubos ir sienos, perdažytos lubos ir sienos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės (2018-05-09 – 2018-05-22); kamera Nr. 91 - nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, nugrandytas lubų ir sienų tinkas, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pertinkuotos lubos ir sienos, perdažytos lubos ir sienos, demontuotos perteklinės lovos – gultai (2018-05-11 – 2018-05-22); kamera Nr. 93 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, demontuotos perteklinės lovos – gultai (2018-05-23 – 2018-06-04). Taigi, iki pareiškėjui patenkant į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo suremontuotos visos kameros, kuriose pareiškėjas buvo ginčo metu. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje Nr. 93 nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, buvo drėgna. Kaip paminėta aukščiau, nurodytos kameros buvo suremontuotos iki įkeliant į jas pareiškėją, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos kameros Nr. 93 fotonuotraukų (b. l. 111, 113) akivaizdžiai matyti, kad kameroje Nr. 93 patiestas skuduras vandeniui sugerti, pastatytas viduryje kameros dubuo, į kurį galėtų subėgti vanduo, kameros lubos ir sienos kampuose sudrėkusios, todėl nurodyta pareiškėjo aplinkybė vertintina jo naudai. Drėgmė fotonuotraukose nefiksuojama.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose kriauklė geležinė, sena, padengta rūdimis, o kameroje Nr. 93 grindys išdaužytos. Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 90, 91, 93 kriauklės senesnės, dažai vietomis nusilupę, tačiau kad būtų surūdijusios, nematyti. Kameros Nr. 93 grindys nėra išklijuotos plytelėmis, tačiau kad būtų išdaužytos, nematyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gamtinius reikalus atlikdavo į grindyse padarytą skylę, iš kurios sklisdavo dvokas po visą patalpą
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 39-40) matyti, kad kamerose Nr. 91, 93 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,10 m, o kamerose Nr. 89, 90 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,12 m iki 2,28 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 103-114) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kameros Nr. 91) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (kameros Nr. 89, 90, 93) (iš storos spalvotos polietileno plėvelės), todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-08) 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, todėl pareiškėjo argumentas, kad gamtinius reikalus atlikdavo į grindysi padarytą skylę, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–55) matyti, kad kameroje Nr. 89 – pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu (2018-02-19 – 2018-02-28); kamera Nr. 90 – išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės (2018-05-09 – 2018-05-22); kamera Nr. 93 – išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 105,108, 112, 114). Taigi, nei vienoje kameroje, kuriose buvo pareiškėjas, nėra tupiamo klozeto.
Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos
Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš grindyse padarytos skylės, į kurią darydavo gamtinius reikalus, naktį lįsdavo žiurkės, kurios apgrauždavo kelioninius krepšius.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 79-81) nustatyta, ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2018 m. lapkričio 28 d.
Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (b. l. 56–58) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (b. l. 59–63), duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl galimybės skalbti drabužius, išduodamos patalynės
Pareiškėjas skunde nurodė, kad šaltame vandenyje praskalautus rūbus turėjo džiovinti toje pačioje kameroje, kurioje ir gyveno. Rūbai nuo drėgmės ir šalčio ilgai nedžiūdavo, pradėdavo pūti, o patalynė pastoviai buvo drėgna.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktas numato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, higienos norma nenumato, kad karštas vanduo būtų tiekiamas į kamerų patalpas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 79-81) nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita. Pareiškėjo kortelėje parašais patvirtinta (2018 m. lapkričio 29 d. įrašas), kad pareiškėjas buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-448 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d., b. l. 77-78) nustatyta, kad ŠTI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali būti pakeičiami einant maudytis, tačiau duomenys apie keičiamą minkštąjį inventorių nėra registruojami.
Nustatyta, kad ŠTI išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama ŠTI sanitarinėje švarykloje įrengtose dezinfekavimo kamerose. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas (jame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas).
Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 b. l. 67–70), Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-162 ( b. l. 72-76) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą tvarką (b. l. 64-66) asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l. 71) patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas.
Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka. Pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl negalėjimo skalbti rūbus ar netinkamos išduodamos patalynės kokybės, nėra. Juo labiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita. ŠTI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali būti pakeičiami einant maudytis. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, jautė diskomforto jausmą.
Susipažinus su asmens sveikatos istorijų nuorašais (b. l. 5, 16, 82) nustatyta, jog atvykus pirminės gydytojų apžiūros metu nurodyta, kad pareiškėjo sveikata gera, nurodyta liga nuo vaikystės, žalingas įprotis. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl dantų ir galvos skausmo, todėl įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-05-23 pažymos Nr. 76/10-248 „Dėl T. S.“ (b. l. 38) ir asmens sveikatos istorijų nuorašų (b. l. 5, 16, 82) matyti, kad pareiškėjas 2018-11-26 iškrito iš lovos, konsultuotas traumatologo, diagnozuota dešinės pėdos III pėdikaulio lūžimas. Skirtas gydymas: pėdos langetė 4 savaites bei, esant reikalui, vaistai Analginum. 2018-12-07 konsultuotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus specialisto, konsultacijos metu skundų neišsakė. Buvo savavališkai nusiėmęs gipso langetę, nors buvo informuotas, kad koja turi būti imobilizuota gipso langetėje 4 savaites. Taigi, iš rašytinių objektyvių įrodymų matyti, kad pareiškėjas patyrė dešinės pėdos III pėdikaulio lūžimą, kaip iš jo žodžių buvo įrašyta į asmens sveikatos istoriją – iškritęs iš lovos, o ne kaip teigia skunde pareiškėjas, dėl neįrengtų laiptelių į gulto antrą aukštą kameroje Nr. 89, kurių įrengimas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Netgi savo skunde (b. l. 1-4) pareiškėjas nenurodo, kaip jis susižalojo koją, nes sakinį pradeda, jog jam būnant kameroje Nr. 89 2018 m. lapkričio mėn., kadangi nebuvo įrengti laipteliai į gulto antrą (baigiasi lapas ir naujas lapas pradedamas) vidurinis kojos pirštas patyrė skausmą bei ilgai gyjančią traumą. Juo labiau, pats pareiškėjas buvo informuotas, kad koja turi būti imobilizuota gipso langetėje 4 savaites, tačiau, kaip pats pripažino, savavališkai nusiėmė gipso langetę. Pareiškėjas nurodo subjektyvias gipso langetės nusiėmimo aplinkybes, kurios nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas patyrė traumą iškritęs iš lovos, neužtraukia Šiaulių tardymo izoliatoriui pareigos atlyginti dėl šio atvejo neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio, jog jo neturtinę žalą lėmė būtent atsakovo atstovo veiksmai, kuriuos pareiškėjas įvardina kaip neteisėtus. Pareiškėjas argumentus dėl traumos iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. 61/04-1384 (b. l. 37) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-10-15 iki 2019-01-22 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 94 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 94 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo sanitariniame mazge ir akivaizdžiai kameroje Nr. 93 per lubas ir sienas bėgančio vandens pripažinti pagrįstais, tačiau kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo T. S. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui T. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Laisvutė Kartanaitė