Civilinė byla Nr. e2A-665-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00026-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 2.6.11.6; 3.1.3.7; 3.3.1.14 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

        Vilnius        

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-134-357/2022 pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių autobusų parkas“, V. L., D. A. dėl viešojo aukciono rezultatų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Raseinių rajono savivaldybės administracija, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. I., Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. S. ir pagal ieškovės mažosios bendrijos „Impresso LT“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių autobusų parkas“ ir V. L. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir ieškovė, prokurorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raseinių autobusų parkas“ (toliau – ir atsakovė) 2020 m. rugpjūčio 20 d. paskelbto viešojo aukciono rezultatus, užfiksuotus 2020 m. rugpjūčio 25 d. protokole Nr. 1.; 2) pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2020 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1944, patvirtintą Raseinių rajono I-ojo notarų biuro notarės A. S., kuria UAB „Raseinių autobusų parkas“, atstovaujama direktoriaus, pardavė kitą inžinerinį statinį–aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), V. L.; 3) pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančiu 2021 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. RI-237, patvirtintą Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I., kuriuo V. L. įkeitė kitą inžinerinį statinį–aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už suteiktą 25 000 Eur paskolą D. A.; 4) taikyti restituciją: išreikalauti iš atsakovo V. L. kitą inžinerinį statinį–aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir grąžinti ją UAB „Raseinių autobusų parkas“; 5) išreikalauti iš atsakovės UAB „Raseinių autobusų parkas“ ir grąžinti V. L. 35 200 Eur; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) jeigu teismas laikytų, kad ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui paduoti, prašė jį atnaujinti.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. TS-150 „Dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto įsigijimo Raseinių mieste“ nusprendė pirkti derybų būdu UAB „Raseinių autobusų parkas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – kitą inžinerinį statinį – aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), 2 012 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelė), kuri reikalinga įgyvendinant Raseinių rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytą projektą „Raseinių m. centrinės dalies patrauklumo didinimas (rekonstruojant Vilniaus g. ir modernizuojant vietos bendruomenei svarbias viešąsias erdves)“ ir sutvarkyti viešąsias erdves miesto centre. Šis Tarybos sprendimas liko neįgyvendintas, o aikštelę UAB „Raseinių autobusų parkas“ viešame aukcione neteisėtai pardavė atsakovui V. L. už 35 200 Eur. Pažymėjo, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kuriame yra įrengta aikštelė, priklauso Lietuvos Respublikai, kuris valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas 2013 m. gegužės 14 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „Raseinių autobusų parkas“ (laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2058 m. gegužės 14 d.), todėl atsakovė negalėjo parduoti aikštelės, kuri yra žemės sklype.

3.       Nurodė, kad aukciono skelbime buvo neteisingai nurodytas viešame aukcione parduodamas objektas, t. y. skelbime nurodyta, kad parduodama 0,2545 ha ploto aikštelė, unikalus daikto
Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau išrašo iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, unikalus numeris rodo, kad tai yra komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis valstybei. Tai, kad buvo vykdomas žemės sklypo, o ne aikštelės pardavimo aukcionas, patvirtina: 1) atsakovės aukciono komisijai 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikta atsakovo V. L. paraiška dalyvauti viešame aukcione, kurioje nurodyta, kad jis prašo jį įregistruoti, kaip viešo aukciono, vyksiančio 2020 m. rugpjūčio 25 d., kuriame bus parduodamas žemės sklypas, dalyvį; 2)  atsakovo V. L. 2020 m. rugpjūčio 25 d. viešame aukcione parduodamo turto pirkimo kainos pasiūlymas, kuriame nurodyta, kad V. L. už viešame aukcione parduodamą žemės sklypą pasiūlė 35 200 Eur; 3) 2020 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymas, kurio pagrindu atsakovas V. L. pervedė į UAB „Raseinių autobusų parkas“ sąskaitą 3 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Aukciono dalyvavimo mokestis už 0,2545 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“; 4) 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymas, kurio pagrindu atsakovas V. L. pervedė į UAB „Raseinių autobusų parkas“ sąskaitą 31 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „už 0,2545 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad nors buvo skelbta apie parduodamą žemės sklypą, pirkėjas tiek aukciono dalyvavimo mokestį, tiek likusius pinigus už žemės sklypą pervedė į UAB „Raseinių autobusų parkas“ sąskaitą, 2020 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Raseinių rajono I-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. ASR1944 (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), buvo perleistas visai kitas nekilnojamojo turto objektas – inžinerinis statinys – aikštelė, kurios adresas sutampa su žemės sklypo adresu, apie kurios pardavimą aukcione nebuvo skelbiama.

4.       Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi būti panaikinta ab initio (nuo sudarymo momento), kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Šiuo atveju taikytina dvišalė restitucija natūra, t. y. atsakovas V. L. privalo grąžinti atsakovei neteisėtai, pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, įgytą nekilnojamąjį turtą (aikštelę), o atsakovė turi grąžinti V. L. 35 200 Eur, taip pat turi būti panaikinta ir 2021 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sutartis 
Nr. RI-237 (toliau – ir hipotekos sutartis), patvirtinta Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I., kuria V. L. įkeitė aikštelę, pagal 2021 m. sausio 13 d. paskolos sutartį Nr. RI-236.

5.       Atsakovė su prokurorės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prokurorės ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad aikštelė nėra ir nebuvo nei savivaldybės, nei valstybės turtas, todėl nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – ir Įstatymas). Savivaldybių nuosavybėn yra priskiriamas ne atsakovės, kaip bendrovės turtas, o akcijos. Raseinių rajono savivaldybė yra atsakovės akcininkė, o šios bendrovės balanse esantis ir valdomas turtas priklauso atsakovei. Prokurorė nenurodo, kad būtų buvę pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo reikalavimai. Atsakovė savo turtu disponuoja dispozityviai, t. y. pati pasirinkdama disponavimo būdą, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

6.       Atsakovas V. L. su prokurorės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad viešasis aukcionas, kurio metu buvo parduota aikštelė, buvo vykdomas nepažeidžiant Įstatymo nuostatų. Aplinkybė, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose yra nurodęs, jog tai mokestis už žemės sklypą, nereiškia, jog atsakovas atliko mokėjimus už aikštelę, o ne už žemės sklypą, todėl ši aplinkybė nereiškia, kad pats aukcionas buvo neskaidrus ir vykdomas neteisėtai. 

7.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Impresso LT“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad UAB „Raseinių autobusų parkas“ 2020 m. rugsėjo 8 d. su V. L. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ASR 1944) dėl inžinerinių statinių – aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), perleidimo yra niekinė ir negaliojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – dvišalę restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Raseinių autobusų parkas“ nuosavybėn kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant atsakovę UAB „Raseinių autobusų parkas“ grąžinti atsakovui V. L. už pirktą daiktą jo sumokėtą sumą – 35 200 Eur; 2) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovė MB „Impresso LT“ nurodė, kad UAB „Raseinių autobusų parkas“ yra Raseinių rajono savivaldybei priklausanti (pastaroji yra vienintelis bendrovės akcininkas) įmonė. Atsakovės veikla, be kitų įstatymų, patenka ir į Įstatymo reguliavimo sritį. Visi sprendimai dėl savivaldybei priklausančio turto turi būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kad šis turtas turi būti naudojamas tik tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka visuomenės, o ne pavienių privačių subjektų, interesus. Atsakovei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų, nustatytų Įstatymo 9 straipsnyje, pažeidimas pasireiškė atsakovės neteisėtais veiksmais. Atsakovė turto pardavimą vykdė pagal jos direktoriaus patvirtintą Nekilnojamojo turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašą, tačiau įsakymas dėl šios tvarkos patvirtinimo nebuvo priimtas, t. y. aikštelės pardavimas buvo vykdomas vadovaujantis negaliojančiu aprašu. Atsakovė neveikė taip, kad aukštelė aukcione būtų parduota už maksimalią įmanomą kainą, o siekė, kad skelbimas apie aukcioną būtų maksimaliai neinformatyvus, klaidinantis, varžantis trečiųjų asmenų galimybes gauti informaciją ir dalyvauti aukcione, taip sudarant prielaidas turtą parduoti už minimalią kainą būtent atsakovui V. L.

9.       Atsakovė su ieškovės MB „Impresso LT“ ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pažeistos jos asmeninės teisės ar interesai, neįrodė savo suinteresuotumo dėl aukciono, todėl yra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio pagrindu. Taip pat ieškovė nepagrindė, kad buvo suinteresuota aikštelės įsigijimu, kad domėjosi tokio įsigijimo galimybe, kad atliko veiksmus ar turėjo finansines galimybes ir išteklius įsigyti aikštelę, tai yra byloje nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad buvo suinteresuota įsigyti aikštelę. Ieškovės suinteresuotumas aikštelės įsigijimu atsirado jau po to, kai buvo įvykęs aukcionas ir ieškinį pareiškė ne gindama savo pažeistas teises, įstatymas ieškovei ginti viešą interesą teisės nesuteikia.

10.       Atsakovas V. L. su ieškovės MB „Impresso LT“ ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju restitucija negalima, nes atsakovas V. L. yra sąžiningas turto įgijėjas ir sudarytas ginčo sandoris imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė MN „Impresso LT“ į teismą su ieškiniu kreipėsi praleidusi vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Atsakovo vertinimu, nors ieškovė „MB Impresso LT“ teigia, kad neva gina savo individualias teises, tačiau į bylą nėra pateikusi nė vieno įrodymo, kad ketino dalyvauti aukcione, domėjosi tokia galimybe, buvo išreiškusi pageidavimą įsigyti parduodamą turtą.

11.       Atsakovas D. A. su ieškiniais nesutiko, prašė: 1) ieškinius atmesti kaip nepagrįstus, 2) taikyti ieškinio senatį, 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 3) tuo atveju, jei teismas nuspręstų patenkinti ieškinio dalį dėl viešojo aukciono rezultatų panaikinimo ir / ar ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ginti atsakovo D. A. kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. palikti galioti 2021 m. sausio 13 d. sutartinės hipotekos sutartį Nr. R1-237. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė MB „Impresso LT“ neturi suinteresuotumo dėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo, todėl neturi reikalavimo teisės šioje byloje, t. y. ieškinys atmestinas ne tik dėl jo nepagrįstumo iš esmės, tačiau ir dėl to, kad jis yra pareikštas suinteresuotumo bei reikalavimo teisės neturinčio asmens.

12.       Taip pat nurodė, kad prokurorė, reikšdama ieškinį, kuriuo siekiama ginti viešąjį interesą, neįrodė tokio intereso bei poreikio jį ginti buvimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aikštelė yra susijusi su kokių nors visuomenės poreikių tenkinimu, kad aikštelėje būtų planuojama įrengti viešam naudojimui skirtus objektus. Priešingai, byloje turimi duomenys patvirtina, kad aikštelė faktiškai buvo nenaudojama ir nereikalinga nei Raseinių rajono savivaldybei, kuri nepageidavo aikštelės perimti net už simbolinę kainą, nei pardavėjui, kuris aktyviai siekė aikštelę perleisti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovių ieškinius atmetė.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prokurorė, pareikšdama ieškinį, nepraleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, senaties termino pradžia prasidėjo 2021 m. sausio 28 d. (prokurorei baigus tyrimą), o ieškinį teisme prokurorė pareiškė 2021 m. vasario 17 d.

4.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės MB „Impresso LT“ ieškinį atmetė nustatęs, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės ir atsakovo V. L. 2020 m. rugsėjo 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, nes ieškovė MB „Impresso LT“ nebuvo aukciono dalyvė, nėra ginčijamo sandorio šalis, taip pat ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad ketino dalyvauti aukcione.

5.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ginčo aukciono procedūros prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, buvo pažeistas viešasis interesas, grindžiamas savivaldybės turto apsaugos poreikiu. Paneigiant ieškovės argumentus, pažymėtina, kad Įstatymo normos šiuo atveju nebuvo pažeistos.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aikštelė yra susijusi su konkrečių visuomenės poreikių tenkinimu, kad būtų planuojama įrengti viešam naudojimui skirtus objektus. Aikštelė yra komercinės paskirties žemės sklype, sklypo naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, aikštelė paskutiniu metu faktiškai buvo nenaudojama ir faktiškai nereikalinga nei savivaldybei (kuri nepageidavo aikštelės perimti net už simbolinę kainą), nei UAB „Raseinių autobusų parkas“, kuri aktyviai siekė aikštelę perleisti. Teismas pažymėjo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, turėdama teisę reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, nesikreipė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar aukciono rezultatų panaikinimo, priešingai, Raseinių rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba sutiko su aikštelės pardavimu aukcione ir žemės nuomos teisių perleidimu.

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aukciono metu padaryti procedūriniai neatitikimai yra formalūs, neesminiai, neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir neturėjo reikšmės aukciono vykdymo eigai bei jo rezultatams.

8.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančią Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems principams. Pirkimo–pardavimo sutartis atitiko įstatymo keliamus formos reikalavimus, pagal sandorį buvo atsiskaityta ir atsakovės aukciono organizavimo procedūros formalūs neatitikimai nėra pagrindas pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

9.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prokurorė neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti panaikinta hipotekos sutartis. Atsakovas D. A., sudarydamas su atsakovu V. L. hipotekos sutartį, nežinojo apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, negalėjo žinoti apie galimybę teisme ginčyti sutartį, taip pat atsakovas D. A. nedalyvavo aukciono organizavime, sutarties sudaryme, apie šių veiksmų atlikimą jam tapo žinoma tik gavus teismo procesinius dokumentus byloje, prieš sudarant hipotekos sutartį viešajame registre nebuvo žymų apie nustatytus ribojimus laisvai disponuoti aikštele.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1.       Ieškovė (prokurorė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vertino juos fragmentiškai, nevertindamas pateiktų rašytinių įrodymų bei įrodymų visumos, priešingu atveju teismas būtų nustatęs, kad aukciono metu iš esmės buvo parduodama ne aikštelė, o žemės sklypas.

21.2.       Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad organizuojant aukcioną buvo pažeisti Įstatyme įtvirtinti savivaldybės turto valdymo principai, o tai leidžia teigti, jog buvo pažeisti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principai, keliamos abejonės dėl savivaldybių valdomų įmonių turto panaudojimo skaidrumo ir teisėtumo. Taip pat organizuojant aukcioną buvo pažeista imperatyvi CK 6.420 straipsnio 1 dalies nuostata dėl aukciono sąlygų atskleidimo ir Įstatyme įtvirtinti turto valdymo principai bei viešasis interesas.

21.3.       Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs ieškinio reikalavimą dėl aukciono rezultatų panaikinimo, nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovas V. L. nuosavybės teises į aikštelę įgijo neteisėtai, todėl panaikinus pirkimo–pardavimo sutartį ir hipotekos sutartį, turėtų būti taikoma dvišalė restitucija natūra.

1.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1.       Nors prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai buvo netinkamai įvertinti ir koks būtent netinkamas teismo įrodymų vertinimas lėmė skundžiamo sprendimo neteisėtumą.

22.2.       Prokurorė, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, konkrečiai nenurodė, koks ar kokie būtent Įstatyme įtvirtinti principai ir kaip buvo pažeisti, neapibrėžė šių principų taikymo turinio, o tik apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie galimą principų pažeidimą.

22.3.       Prokurorė nenurodė jokių objektyvių argumentų ir nenurodė jokių imperatyvaus pobūdžio teisės normų, kurios būtų įpareigojusios atsakovę vykdyti savo turto perleidimą kokia nors konkrečia tvarka, taip pat prokurorė nepagrindė, kad atsakovė savo valdomu turtu gali disponuoti (jį perleisti) išimtinai viešo aukciono būdu.

22.4.       Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius argumentus, kad aukciono procedūros neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms bei kad nebuvo pažeistas viešasis interesas, grindžiamas Įstatyme įtvirtintu savivaldybės turto apsaugos poreikiu. 

1.       Atsakovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1.       Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų ir neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą bei padarė neteisingas išvadas dėl formalių ir neesminių, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ir neturėjusių reikšmės aukciono vykdymo eigai bei jo rezultatams neatitikimų. Priešingai nei nurodo prokurorė, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje įrodymų visetą, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis) ir iš jų padarė pagrįstas išvadas, kurios sudarė teisines prielaidas atmesti visiškai nepagrįstus ieškinius bei, svarbiausia, priimti teisingą teismo sprendimą.

23.2.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie keltų abejones dėl hipotekos kreditoriaus sąžiningumo, todėl hipotekos sutarties pripažinimas negaliojančia pažeistų hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Hipotekos kreditorius nedalyvavo aukciono organizavime, sutarties sudaryme, apie šių veiksmų atlikimą tapo žinoma tik gavus teismo procesinius dokumentus šioje byloje. Prieš sudarant hipotekos sutartį viešajame registre nebuvo žymų apie nustatytus ribojimus laisvai disponuoti aikštele, todėl darytina išvada, kad hipotekos sutartis buvo sudaryta teisėtai, siekiant užtikrinti pirkėjo prievolių pagal sudarytą sandorį tinkamą įvykdymą. 

23.3.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo organizuojant aukcioną. Aikštelė priklausė atsakovei nuosavybės teise, t. y. aikštelė jos perleidimo metu nebuvo nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas yra pelno siekimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo sandoris (pirkimo–pardavimo sutartis) negali būti vertinamas kaip disponavimas savivaldybei priklausančiu turtu (perleistas privačiam juridiniam asmeniui priklausantis turtas).

1.       Atsakovas D. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina atsakovų poziciją byloje dėl realių prokurorės argumentų byloje nebuvimo ir ieškinio reikalavimų pagrindimo išimtinai teorinėmis hipotezėmis, o ne konkrečiais duomenimis apie realų viešojo intereso pažeidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aukcionas ir pirkimo–pardavimo sutartis viešojo intereso nepažeidė, todėl darytina išvada, kad viešojo intereso pažeidimas šioje civilinėje byloje neįrodytas.

24.2.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nesant ginčo dėl aikštelės pardavimo kainos teisingumo, negalima spręsti, kad net ir panaikinus aukciono rezultatus ar aukcioną organizavus kitu būdu, aikštelė būtų buvusi parduota už didesnę kainą. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pirkimo–pardavimo sutartis neprieštarauja kokiai nors imperatyviai įstatymo nuostatai, todėl, akivaizdu, prokurorės ieškinio reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu buvo pagrįstai atmestas.

24.3.       Prokurorė nenurodo jokių objektyvių argumentų, kodėl hipotekos sutartis turėtų būti panaikinta. Atsakovas D. A. yra sąžiningas hipotekos kreditorius ir, net pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia, atsakovui D. A. liktų galioti hipotekos kreditoriaus teisė (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

2.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas apeliantės (prokurorės) ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

3.       Atsakovė UAB „Raseinių autobusų parkas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2022 m. vasario 17 d. laikraščio „Alio, Raseiniai“ straipsnį „Autobusų parko sandorį išnagrinėjo teismas: pažeidimų neįžvelgė“.

4.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui spręsti. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

5.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat apeliantės pateiktas naujas įrodymas (publikacija apie ginčą spaudoje po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) įrodymų leistinumo prasme neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliantės pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. TS-150 nusprendė pirkti derybų būdu Raseinių rajono savivaldybės nuosavybėn UAB „Raseinių autobusų parkas“ nuosavybės teise priklausančią aikštelę už 300 Eur, kad įgyvendintų savo strateginiame veiklos plane numatytų viešųjų erdvių plėtimą. Aikštelės balansinė turto vertė 2020 metais sudarė 0,05 Eur.

7.       UAB „Raseinių autobusų parkas“ 2020 m. birželio 18 d. valdybos posėdyje nuspręsta aikštelę (vertinant savivaldybės pasiūlymą dėl sklypo (buvusi autobusų stotis) pirkimo) parduoti ekonomiškai naudingiausiu būdu – už rinkos kainą.

8.       Aikštelės turto rinkos vertės vertinimą 2020 m. liepos 1 d. atliko nepriklausomas turto vertintojas UAB „LATMAS“, kuris aikštelę įvertino 35 000 Eur suma.

9.       Atsakovė 2020 m. liepos 14 d. pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracijai paraišką, kuria pasiūlė įsigyti aikštelę už rinkos kainą, t. y. už 35 000 Eur. Raseinių rajono savivaldybės komisija 2020 m. liepos 17 d. posėdžio protokolu Nr. 2 nutarė baigti nekilnojamojo turto pirkimo procedūrą iš esmės motyvuojant tuo, kad atsakovės pateiktas pasiūlymas viršija Raseinių rajono savivaldybės tarybos nustatytą pirkimo kainą (300 Eur). Duomenų, kad toks savivaldybės komisijos sprendimas buvo ginčijamas ar panaikintas iki ginčo aukciono paskelbimo ar vėliau, byloje nėra.

10.       UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktoriaus 2020 m. liepos 23 d. įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos bei nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti akcinės bendrovės turto pardavimo viešame prekių aukcione, jo nurašymo, išardymo ir likvidavimo (nugriovimo) ar užkonservavimo komisijos sudarymo“ Nr. (1.4)V-21 paskirta komisija (4 asmenų) pradėjo nekilnojamojo turto pardavimo procesą viešame aukcione. 2020 m. rugpjūčio 6 d. direktoriaus įsakymu patvirtintas bendrovės veikloje naudoto turto pardavimo viešuosiuose prekių aukcionuose tvarkos Aprašas.

11.       Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikraštyje „Alio, Raseiniai“ patalpino tokio turinio skelbimą: „UAB „Raseinių autobusų parkas“ skelbia nereikalingo materialiojo turto viešąjį aukcioną, parduodamas turtas – 0,2545 ha ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais įrenginiais ir kiemo statiniais, esanti Vilniaus g. 91, Raseiniuose. Parduodamo turto pradinė kaina – 35 000 Eur (trisdešimt penki tūkstančiai Eur, 00ct). Viešas aukcionas vyks 2020 m. rugpjūčio 25 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini)<...>“.

12.       2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Raseinių autobusų parkas“ turto pardavimo aukciono protokole Nr. 1 nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. 10 val. vykusiame aukcione, kuriame buvo parduodama 0,2545 ha ploto aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), aukciono laimėtoju tapo V. L., pasiūlęs už parduodamą nekilnojamąjį turtą 35 200 Eur. Likusią pinigų sumą pirkėjas sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d.

13.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu sutiko, kad UAB „Raseinių autobusų parkas“ perleistų 0,2545 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomotą pagal 2013 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 11SŽN-(14.11.62.)-43, kuris reikalingas kitiems inžineriniams statiniams – aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, nuomos teisę.

14.       2020 m. rugsėjo 8 d. UAB „Raseinių autobusų parkas“, atstovaujama direktoriaus K. D., ir V. L. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Raseinių autobusų parkas“ pardavė V. L. aikštelę. Sutartyje nurodoma, kad UAB „Raseinių autobusų parkas“ perleidžia V. L. 0,2545 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra aikštelė, nuomos teisę, ir, kad ši sutartis taip pat laikoma aikštelės perdavimo – priėmimo aktu. 

15.       2021 m. sausio 13 d. atsakovas V. L. ir atsakovas D. A. sudarė sutartinės hipotekos sandorį Nr. RI-237, kurio pagrindu V. L. įkeitė D. A. naudai aikštelę, pagal 2021 m. sausio 13 d. paskolos sutartį Nr. RI-236.

16.       Pagal galiojančių (ir ginčo laikotarpiu) atsakovės įstatų (Juridinių asmenų registre registruoti 2018 m. rugpjūčio 2 d.) 10 punktą, bendrovės įstatinis kapitalas – 964 110,80 Eur. Pagal įstatų 42.3 papunktį bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatytino, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai). Pagal įstatų 55.3 papunktį bendrovės vadovas turi suderinti su valdyba bendrovės ilgalaikio turto dalies perleidimą, nuomą, įkeitimą, taip pat laidavimą ar garantavimą juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, išskyrus, kai tokie sandoriai sudaromi valdybos nustatytų įgalinimų ribose.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aikštelė yra susijusi su konkrečių visuomenės poreikių tenkinimu, kad būtų planuojama įrengti viešam naudojimui skirtus objektus, nes aikštelė yra komercinės paskirties žemės sklype, sklypo naudojimo pobūdis — prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, aikštelė paskutiniu metu faktiškai buvo nenaudojama ir faktiškai nereikalinga nei savivaldybei (kuri nepageidavo aikštelės perimti net už simbolinę kainą), nei UAB „Raseinių autobusų parkas“, kuri aktyviai siekė aikštelę perleisti. Teismas pažymėjo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, turėdama teisę reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, nesikreipė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar aukciono rezultatų panaikinimo, priešingai, Raseinių rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba sutiko su aikštelės pardavimu aukcione ir žemės nuomos teisių perleidimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo aukciono procedūra neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir kad nebuvo pažeistas viešasis interesas, grindžiamas savivaldybės turto apsaugos poreikiu.

18.       Prokurorė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, jog organizuojant aukcioną buvo pažeisti Įstatyme įtvirtinti turto valdymo principai, o tai leidžia teigti, jog buvo pažeistas visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principai, keliamų abejonių dėl savivaldybių valdomų įmonių turto panaudojimo skaidrumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumento neturi pagrindo sutikti.

19.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog vienas iš prokurorės ieškinio, pareikšto ginant viešąjį interesą, argumentų buvo tai, jog liko neįgyvendintas savivaldybės sprendimas nupirkti ginčo aikštelę visuomenės interesams panaudoti. Būtų galima sutikti, kad prokurorės nurodytos aplinkybės šiuo aspektu sudarytų pagrindą pripažinti viešojo intereso buvimą, tačiau tokio pažeidimo ieškovė neįrodinėjo. Tai patvirtina ir šios nutarties 33 punkte nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jog savivaldybė atsisakė turtą pirkti dėl nustatytos kainos. Todėl prokurorės kitos nuorodos ieškinyje į viešojo intereso gynimą, siekiant panaikinti privataus juridinio asmens turto pardavimą viešojo aukciono būdu bei aukciono rezultatų pagrindu sudarytus sandorius, turi būti pagrįstos imperatyvaus pobūdžio teisės normomis ir jų pažeidimu viešojo intereso apsaugos prasme. Prokurorė ir apeliaciniame skunde toliau laikosi iš esmės pozicijos, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeistos imperatyvios viešojo aukciono procedūros organizavimo, paskelbimo, pravedimo ir rezultatų įforminimo teisės normos, taip pažeidžiant savivaldybės turtinį interesą, kontroliuojamą per akcijas privačiame juridiniame asmenyje, įsteigtame viešoms paslaugoms visuomenei teikti.

20.       Įstatymas viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju (CK 6.947 straipsnio 1 dalis). Viešas konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją, t. y. geriausią pasiūlymą pagal nustatytas konkurso sąlygas. Konkurso institutu siekiama konkurso būdu pasiekti geriausią rezultatą už tam tikrą atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-844-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-516/2021). Išskirtinis konkursą organizuojančio viešojo subjekto teisinis statusas lemia tai, kad sutartiniai teisiniai santykiai su tokiu subjektu gali būti sukurti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, nepažeidžiant viešojo juridinio asmens teisnumo (CK 2.74 straipsnio 2 dalis) bei imperatyviųjų teisės normų. Kita vertus, tiek, kiek tai leidžia imperatyviosios teisės normos, viešosios teisės reguliuojamas subjektas yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl savo teises ir pereigas įgyvendina vadovaudamasis ir civilinėje teisėje taikomu dispozityviuoju reguliavimo metodu (CK 2.36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012).

21.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Įstatymas taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintą taisyklę: šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas ir tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Valstybės ir savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-76-701/2015).

22.       Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį.

23.       Įstatymo 

24.       Remiantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas, be kita ko, parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį viešas aukcionas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas informacinių technologijų priemonėmis.

25.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Tai reiškia, kad valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia (be kita ko), reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-8-403/2019, 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2022, 37 punktas).

26.       VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad kiti inžineriniai statiniai-aikštelė (unikalus
Nr. 4400-2535-5335), esanti žemės sklype (unikalus Nr. 4400-2638-5451) laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei. Pagal atsakovės įstatų 3 punktą „Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Raseinių rajono savivaldybė yra UAB „Raseinių autobusų parkas“ akcininkė, tačiau ji nėra atsakovei priklausančio materialaus turto savininkė, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovė galėjo spręsti ir aukciono būdu perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – aikštelę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnį savivaldybės įmonei priklausantis turtas nėra priskiriamas savivaldybės turtui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorė neįrodė, jog aukciono metu buvo pažeisti Įstatyme įtvirtinti turto valdymo principai.

27.       Prokurorė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai svarbios aplinkybės, jog aukciono metu buvo parduodama ne aikštelė, o žemės sklypas, t. y. atsakovė tinkamai neatskleidė visų aukciono sąlygų, taip pažeisdama ne tik CK 6.420 straipsnio 1 dalį, bet ir aprašo nuostatas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuosekliais veiksmais nuo savivaldybės kreipimosi būtent dėl aikštelės, sprendė dėl šio turto (ne teisiškai, o buitiškai vartojant sklypo sąvoką). Turto vertintojas vertino ir nustatė būtent aikštelės rinkos vertę (prokurorė to neginčija). Atsakovė savivaldybei atsakė dėl aikštelės ir jos pardavimo viešąjį aukcioną vykdė po to, kai savivaldybė atsisakė aikštelę pirkti, vadovavosi Nekilnojamojo turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašu (toliau – aprašu), patvirtintu UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. (1.4)V-17. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad apie rengiamą aukcioną aukciono komisija turi ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas paskelbti internetinėje svetainėje www.raseiniuautobusuparkas.lt ir bent viename iš rajoninių dienraščių, o prireikus ir kitoje žiniasklaidoje. Aprašo 9 punkte nurodyta, kokia informacija skelbime apie aukcioną turi būti nurodyta: 1) turto valdytojas (savininkas); 2) informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą (pavadinimas, statybos metai, ar parduodamas nekilnojamasis turtas yra sertifikuotas (pastato šiluminės varžos sertifikatas), parduodamo nekilnojamojo turto apžiūros vieta ir laikas, pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina, minimalus kainos didinimo intervalas, trečiųjų asmenų teisės į parduodamą nekilnojamąjį turtą; 3) aukciono dalyvių registravimo pradžios ir pabaigos data, ir valanda; 4) aukciono vykdymo vieta ir laikas; 5) paskirto kontaktinio asmens vardas ir pavardė, pareigos, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas; 6) atsiskaitymo už parduotą nekilnojamąjį turtą tvarka ir terminas; 7) garantinio piniginio įnašo suma – 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos, kuri įskaitoma į kainą, laimėjusiam aukcioną arba grąžinama per 5 darbo dienas po aukciono jo nelaimėjusiems aukciono dalyviams; 8) banko sąskaitos numeris ir banko kodas, į kurį reikia pervesti garantinį piniginį įnašą; 9) kita informacija, kur galima susipažinti su aukciono nuostatais, gauti paraišką dalyvauti aukcione.

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis (2020 m. rugpjūčio 20 d. laikraštyje „Alio, Raseiniai“ patalpinto tokio turinio skelbimą apie organizuojamą aukcioną), daro išvadą, kad akivaizdu, jog buvo paskelbtas aikštelės pardavimas, o nurodymas žemės sklypo, kuriame yra pardavimo objektas, unikalaus numerio yra logiškas ir galimas / prieinamas vidutiniam vartotojui ar profesionaliam asmeniui tokius duomenis pasitikrinti viešuosiuose registruose. Todėl darytina išvada, kad prokurorė nepateikė objektyvių duomenų, jog aukciono dalyviai buvo suklaidinti paskelbimo turinio ar / ir neatskleidus visos informacijos apie aikštelę, priešingai, aukciono dalyviai galėjo pasitikrinti duomenis, ją apžiūrėti ir įvertinę pasiūlyti kainą. Taip pat aukcioną laimėjęs atsakovas V. L. jokių pretenzijų atsakovei dėl aikštelės nereiškė, patvirtino, jog jam buvo suprantama skelbimo esmė, mokėjimo pavedimuose paskirties žymą atliko savo nuožiūra. Atskirai pažymėtina, kad prokurorė nereiškė ir pretenzijų patvirtinusiai aukciono rezultato pagrindu sudarytą sandorį notarei, kuri pagal įstatymus turi tikrinti sudaromų ir patvirtinamų sandorių teisėtumą, vertinusiai sandoriui sudaryti reikiamų dokumentų turinį.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorė nepateikė duomenų, kad aikštelė buvo strategiškai svarbi Raseinių rajono savivaldybei ir jos gyventojams bei svečiams, taip pat nepateikė duomenų, jog aikštelė buvo parduota už mažesnę nei rinkos kainą, todėl šiuo konkrečiu atveju, aikštelės pardavimas atsakovui V. L. buvo teisėtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl aukciono skelbime nurodytų neatitikimų, nebuvo esminės, kurių pagrindu aukciono dalyviai galėjo būti suklaidinti.

31.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagrindo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančią Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams. Pirkimo–pardavimo sutartis atitiko įstatymo keliamus formos reikalavimus, pagal sandorį buvo atsiskaityta ir atsakovės aukciono organizavimo procedūros formalūs neatitikimai nėra pagrindas pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia. Taip pat pirmosios instancijos teismo vertinimu, prokurorė neįrodė, kad turėtų būti panaikinta hipotekos sutartis, nes atsakovas D. A., sudarydamas su atsakovu V. L. hipotekos sutartį, nežinojo apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes ir negalėjo žinoti apie galimybę teisme ginčyti sutartį.

32.       Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetęs ieškinio reikalavimą dėl aukciono rezultatų panaikinimo, nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovas V. L. nuosavybės teises į aikštelę įgijo neteisėtai, todėl panaikinus pirkimo–pardavimo sutartį ir hipotekos sutartį, turėtų būti taikoma dvišalė restitucija natūra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

33.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi; antra, kad sandoris šią imperatyviąją įstatymo normą pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir kt.).

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo sandoriai nepažeidė CK 6.419 straipsnio 2 dalies, 6.420 straipsnio 1 dalies, 6.421 straipsnio 3 dalies nuostatų ir vien formalūs aukciono organizavimo neatitikimai nėra pagrindas pripažinti ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorė neįrodė, jog aukciono procedūros buvo vykdomos neteisėtai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo sandoriai (pirkimo–pardavimo ir hipotekos sutartys) yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).

35.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Atmetus prokurorės apeliacinį skundą, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikimą, susijusius teisinius veiksmus patyrė 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, atsakovas V. L. patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, atsakovas D. A. patyrė 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.

38.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovų patirtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos priteisiamos atsakovams iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių autobusų parkas“, juridinio asmens kodas 172247665, iš ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros, juridinio asmens kodas 291884920, 2 057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros, juridinio asmens kodas 291884920, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros, juridinio asmens kodas 291884920, 1 415,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų, 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Gintaras Pečiulis

Laima Ribokaitė