Civilinė byla Nr. 2-823-585/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00645-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.9.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Artapolas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria netenkintas restruktūrizavimo administratorės prašymas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 3 patvirtinimo ir įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Artapolas“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.
2. Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Artapolas“ restruktūrizavimo administratorė pateikė teismui 2019 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 3 projektą, prašydama patvirtinti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 3, pratęsti restruktūrizavimo terminą iki 2021 m. gegužės 6 d. Nurodė, kad 2019 m. vasario 28 d. įvyko RUAB „Artapolas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu antruoju darbotvarkės klausimu svarstyta ir nutarta pritarti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimams Nr. 3 ir pratęsti restruktūrizavimo terminą iki 2021 m. gegužės 6 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 3 tvirtinimo ir restruktūrizavimo termino pratęsimo iki 2021 m. gegužės 6 d.
4. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo proceso termino pratęsimo klausimas yra sudedamoji RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 3 dalis, todėl atskirai vertinti restruktūrizavimo proceso termino pratęsimo pagrįstumo nėra pagrindo.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bendrovė planuoja pajamas gauti iš tos pačios veiklos, kuri iki šiol buvo akivaizdžiai nuostolinga, restruktūrizavimo plano pakeitimuose Nr. 3 nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus esminius struktūrinius pertvarkymus. Teismas vertino, kad RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimas paremtas sėkmingu RUAB „Artapolas“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimu, tačiau praėjus beveik trejiems metams nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo toks planas neįgyvendinamas ir nėra jokių duomenų, kad gali būti sėkmingai įgyvendintas patvirtinus restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 3.
6. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 3 yra orientuoti į tos pačios veiklos, kuri kasmet atneša vis didesnius nuostolius, tęsimą, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo atidėjimą mažiausiai dviejų metų laikotarpiui, juose nėra numatyta efektyvių priemonių bendrovės pelningai veiklai atkurti, todėl atsisakė juos tvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovės RUAB „Artapolas“ direktorius M. V. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 3 tvirtinimo, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 3 buvo priimti laikantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnyje numatytos procedūros bei jie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.
7.2. Restruktūrizavimo plano pakeitimams Nr. 3 pritarė kvalifikuota bendrovės kreditorių dauguma, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
7.3. Bendrovės kreditoriai restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 3 laiko realiais, įgyvendinamais.
7.4. RUAB „Artapolas“ vykdo einamuosius mokėjimus, dengia veiklos išlaidas, nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atliko atsiskaitymus su kreditoriais. Šiuo metu bendrovė atsiskaitymus galėtų vykdyti tik realizavus nekilnojamąjį turtą.
7.5. Restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 3 yra skirti pakeisti nekilnojamojo turto pardavimo kainas, kad būtų galima kuo greičiau turtą parduoti bei atsiskaityti su įmonės kreditoriais.
8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą restruktūrizavimo administratorė prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Bendrovės nekilnojamojo turto objektų kainos sumažinimas yra tikslingas, tai leis greičiau ir operatyviau parduoti turtą bei atsiskaityti su įmonės kreditoriais.
8.2. Restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 3 buvo patvirtinti laikantis teisės aktais reglamentuotos procedūros.
8.3. Bendrovė vykdo patvirtintą restruktūrizavimo planą, atsiskaitinėja su kreditoriais, o patvirtinus restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 3 turės galimybę visiškai atsiskaityti su kreditoriais.
9. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, o nekilnojamojo turto vertinimo atlikimas neužtikrina, jog turtas bus parduotas už turto vertintojų nustatytą kainą. Teigia, kad atsakovės veikla yra nuostolinga, todėl restruktūrizavimo procesas tik blogina kreditorių padėtį.
10. Kreditorė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 3 priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų, todėl nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių šie pakeitimai negalėtų būti patvirtinti teismo. Pažymi, jog restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo pareiga tenka kreditoriams, o ne teismui.
11. Kreditorė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 3 priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų, todėl nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių šie pakeitimai negalėtų būti patvirtinti teismo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 3 ir pratęsti bendrovės restruktūrizavimo trukmę iki 2021 m. gegužės 6 d, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai.
15. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (ir privačių, ir valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Taigi, įmonės restruktūrizavimas – tai procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
16. ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis įmonės restruktūrizavimą apibrėžia kaip visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines bei kitas priemones. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo) galima išvengti laiku vykdant įmonės restruktūrizavimą, jeigu įmonę, susidūrusią su laikinais finansiniais sunkumais, įmanoma visiškai ar iš dalies išsaugoti kaip veikiantį ūkio subjektą. Restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų ir, priešingai, nėra veiksmingas ir neužtikrina kreditorių interesų, todėl negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą ir kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
17. ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įmonės restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo. Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip 1 metams. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas ĮRĮ nuostatas, yra pažymėjęs, kad visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, patenkančių į ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo apibrėžtį, turi būti įvykdytos per ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kadangi restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau nei 4 metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, kad per tokį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, sudarantis sąlygas padengti įmonės įsiskolinimus. Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies prasmę restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip 1 metams gali pratęsti teismas ir tam yra būtina kreditorių valia, išreikšta susirinkimo nutarime. Toks reglamentavimas reiškia, kad nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių per 4 metus, kreditoriams paliekama teisė procedūrų, skirtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto vykdymą pratęsti dar vieniems metams, taip suteikiant dar vieną galimybę atkurti įmonės mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus ir šis terminas gali būti teismo pratęstas ne ilgiau kaip 1 metams, reiškia, jog restruktūrizavimo termino pratęsimas pasibaigus maksimaliam 5 metų terminui yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-671-157/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-823/2016).
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtino RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 1, o 2018 m. kovo 13 d. nutartimi – restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 2. RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo administratorė 2019 m. kovo 6 d. pateikė teismui RUAB „Artapolas“ 2019 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 3 projektą su restruktūrizavimo administratorės išvada, prašydama patvirtinti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 3, pratęsti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo terminą iki 2021 m. gegužės 6 d. Restruktūrizavimo administratorės išvadoje nurodoma, kad restruktūrizavimo plano pakeitimų projekte Nr. 3 pagrindiniai pasikeitimai, lyginant su anksčiau patvirtintu restruktūrizavimo planu: 1) peržiūrėtos dviejų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainos, atsižvelgiant į naujausias turto vertinimo vertes; 2) atsižvelgiant į brokerių rekomendacijas, prašoma papildomo laiko nekilnojamojo turto objektams parduoti, atitinkamai pratęsiant restruktūrizavimo plano vykdymo terminą dar vieneriems metams; 3) atitinkamai pakoreguoti veiklos išlaidų planai, numatomos kreditorių nuolaidos, atsiskaitymo su kreditoriais planas, prognozinės finansinės ataskaitos. Bankroto administratorės teigimu, numatytas nekilnojamojo turto objektų kainos sumažinimas yra tikslingas, kainos paremtos naujausiais turto vertinimais, greitesnis šių objektų pardavimas leis sumažinti einamąsias išlaidas, restruktūrizavimo termino pratęsimas nukelia atsiskaitymą su kreditoriais ilgesniam terminui.
19. Atskirajame skunde itin akcentuojama tai, kad atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimai turėjo būti teismo patvirtinti, nes jiems pritarta kvalifikuota kreditorių balsų dauguma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įmonės restruktūrizavimo planas, kurį tvirtina teismas, yra esminis dokumentas restruktūrizavimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016). Restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai. ĮRĮ nustatytas kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais. Restruktūrizavimo plano modifikavimas gali reikšmingai paveikti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus. Keičiant restruktūrizavimo planą, gali esmingai pakisti jo turinys, kreditorių teisės ir pareigos restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvo laikytasi ĮRĮ 14 straipsnyje nustatytos restruktūrizavimo plano pakeitimų svarstymo ir pateikimo tvirtinti tvarkos, įskaitant ir tai, jog buvo gautas kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimas atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimams. Kita vertus, akcentuotina, kad ĮRĮ 14 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų reikalavimų laikymasis, įskaitant ir kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimo gavimą restruktūrizavimo plano modifikavimui, yra būtinoji, tačiau nepakankama sąlyga tam, jog teismas patvirtintų įmonės restruktūrizavimo planą ar jo pakeitimus. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo planas (jo pakeitimai) atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus (ĮRĮ 12 straipsnis). Tai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir padarė.
21. Atskirajame skunde atsakovės RUAB „Artapolas“ direktorius M. V. nurodo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 3 yra skirti pakeisti nekilnojamojo turto pardavimo kainas, kad būtų galima kuo greičiau turtą parduoti bei atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
22. Bylos duomenimis nustatyta, jog RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimuose Nr. 3 numatyta, kad bendrovė siekia užtikrinti kuo greitesnį atsiskaitymą su kreditoriais, restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu bus parduotas bendrovės nekilnojamasis turtas. Pateikiamas numatomo parduoti turto sąrašas, pagal kurį du nekilnojamojo turto objektus planuojama parduoti 2019 m. gruodžio 31 d. už 450 000 Eur ir 400 000 Eur sumas, kitus dešimt nekilnojamojo turto objektų planuojama parduoti iki 2021 m. gegužės 6 d., iš viso už 2 622 000 Eur sumą. Pažymima, kad, atsižvelgiant į tai, kad sudėtinga numatyti tikslius turto pardavimo terminus, ypač brangiausiems objektams, turto pardavimo terminai yra preliminarūs, jais remiantis sudarytas prognozinis atsiskaitymo su kreditoriais grafikas. Pardavimo kainos nustatomos, remiantis panašių objektų kainomis rinkoje, ankstesniais turto vertinimais ir pajamų uždirbimo / atsipirkimo principu. Plano rengimo stadijoje nauji turto vertinimai nebuvo atliekami, tačiau prieš pardavimą bus atliekami turto vertinimai ir turtas parduotas už nemažesnę nei turto vertinimu nustatytą kainą. Taip pat numatoma galimybė 10 proc. ribose koreguoti turto pardavimo kainą, netikslinant restruktūrizavimo plano, kad, atsiradus potencialiam pirkėjui, būtų galima derėtis ir taip pagreitinti pardavimus, atsiskaitymą su kreditoriais. Teigiama, kad pagrindiniai atsiskaitymo su kreditoriais lėšų šaltiniai – pajamos iš einamosios įmonės veiklos – patalpų nuomos ir pajamos iš parduoto turto. Pagal nurodytą restruktūrizuojamų skolų dengimo grafiką, kuris sudarytas įvertinus restruktūrizavimo plano vykdymo metu iki 2018 m. gruodžio 31 d. atliktus mokėjimus, 2019 m. gruodžio 31 d. numatoma kreditoriui AB SEB bankui (lizingas) sumokėti 872 944 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. numatoma tam pačiam kreditoriui sumokėti 67 944 Eur, antros eilės kreditoriams – 24 000 Eur, 2021 m. gegužės 6 d. numatoma AB SEB bankui (hipoteka) sumokėti 943 617 Eur, AB SEB bankui (lizingas) – 24 689 Eur, antros eilės kreditoriams – 1 398 520 Eur. RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimuose Nr. 3 numatyta, kad veiklos išlaidos iki lizinguojamų objektų, esančių Marijampolės m., V. Kudirkos g. 47A ir Kauno g. 144, sudarys 7 000 Eur, po šių objektų pardavimo – 5 064 Eur. Prognozuojamoje įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad 2019 metais RUAB „Artapolas“ gaus 226 281 Eur pelną, 2020 metais – 1 111 Eur pelną, 2021 m. gegužės 6 d. – 1 813 735 Eur pelną.
23. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo planas iki šiol nėra vykdomas, todėl prašoma patvirtinti jo pakeitimus Nr. 3, siekiant per papildomą vienerių metų laikotarpį, atidėjus restruktūrizavimo plane nurodyto nekilnojamojo turto pardavimą, kreditorių finansinių reikalavimų dengimą, atkurti ilgalaikį bendrovės mokumą, atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, išvengti bankroto, išsaugoti darbo vietas, mokėti mokesčius, toliau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, teikti nuomos ir kitas paslaugas klientas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, sprendžia, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė netvirtinti RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 3. Pažymėtina, kad bendrovė yra restruktūrizuojama antrą kartą. Pirmą kartą UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byla iškelta Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, restruktūrizavimo byla nutraukta Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi, kadangi teismo nustatytu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminu nebuvo pateiktas šio plano įgyvendinimo aktas. Antrą kartą UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byla iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2016 metais bendrovė patyrė 759 094 Eur nuostolių, 2017 metais – 175 287 Eur nuostolių. Iš RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2018 metais bendrovė patyrė 378 190 Eur nuostolių. Pagal RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plane, patvirtintame Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi, esančias prognozes RUAB „Artapolas“ 2016 metais turėjo patirti 350 681 Eur nuostolį, 2017 metais gauti 349 576 Eur pelną, 2018 metais – 952 378 Eur pelną, 2019 m. rugsėjo 25 d. – 1 364 005 Eur pelną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimuose Nr. 3 nurodyta, kad pagrindiniai atsiskaitymo su kreditoriais lėšų šaltiniai – pajamos iš einamosios įmonės veiklos – patalpų nuomos ir pajamos iš parduoto turto, t. y. bendrovė planuoja pajamas gauti iš tos pačios veiklos, kuri iki šiol buvo nuostolinga, o restruktūrizavimo plano pakeitimuose Nr. 3 nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus esminius struktūrinius pertvarkymus.
25. Taip pat sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimas paremtas sėkmingu nuosavybės teise priklausančio turto pardavimu, tačiau, praėjus beveik trejiems metams nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo matyti, kad toks planas neįgyvendinamas ir nėra jokių duomenų, kad gali būti sėkmingai įgyvendintas patvirtinus restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 3. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nors restruktūrizavimo administratorė išvadoje dėl restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo nurodė, jog peržiūrėtos dviejų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainos, atsižvelgiant į naujausias turto vertinimo vertes, tačiau nekilnojamojo turto vertinimo atlikimas neužtikrina, kad turtas bus parduotas už turto vertintojų nustatytą kainą.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
27. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo plano Nr. 3 pakeitimų patvirtinimo, kartu ir restruktūrizavimo termino pratęsimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Zelianka