Baudžiamoji  byla Nr. 1-27-744/2022

                                                                         (Nr. 1-82-744/2021)

                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03689-2020-3 

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2; 1.1.4.5.1;

                                                                         1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1;

                                                                         1.2.17.1.3; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1;

                                                                         2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

                                                                         (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,

kaltinamajam L. R., jo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,

kaltinamajam A. T.,

               viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

               L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, vedęs, teistumas išnykęs, paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti,  

               kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje;

               A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, išsituokęs, teistumas išnykęs, kardomoji priemonė nepaskirta,

               kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

               Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

               Kaltinamasis L. R., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. kovo 10 d. prokuroro nutarimu atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (toliau – ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą), neteisėtai įgijo, laikė bei nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: L. R. pagal išankstinį susitarimą veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą, 2020 m. sausio 23 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) miestą, kur tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis už nenustatytą pinigų sumą nupirko ir taip neteisėtai įgijo labai didelį kiekį (528,773 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuoto į tris daugiasluoksnius plastikinius paketus, po ko šią psichotropinę medžiagą paslėpė automobilyje „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po galine automobilio sėdyne, ir ją ten neteisėtai laikė, be to, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 1,768 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią dvejuose maišeliuose paslėpę neteisėtai laikė šio automobilio galinėje sėdynėje, šalia saugos diržo užrakto fiksavimo, po ko minėtas psichotropines medžiagas – labai didelį kiekį (528,773 g) amfetamino ir 1,768 g MDMA automobiliu „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno nuo šių psichotropinių medžiagų įgijimo vietos (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, o taip pat, nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami leidimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ((duomenys neskelbtini) pasienio praleidimo punktą) asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą, vairuojamu automobiliu „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno šiame automobilyje paslėptas psichotropines medžiagas, tai yra labai didelį kiekį (528,773 g) amfetamino ir 1,768 g MDMA, iki tol, kol kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2020 m. sausio 25 d. apie 0.05 val. buvo sustabdyti, ir laikotarpiu nuo 0.45 val. iki 1.40 val. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros, vykusios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai rado ir paėmė dalį neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos – 528,773 g amfetamino, o kitą dalį – 1,768 g psichotropinės medžiagos MDMA, rado bei išėmė 2020 m. sausio 28 d. laikotarpiu nuo 15.10 iki 16.25 val. atliktos šio automobilio papildomos apžiūros, vykusios (duomenys neskelbtini), metu.

               Be to, kaltinamasis L. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: nuo tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėžutėje – smulkintuve, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,366 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 2,4 %, iki tol, kol šias narkotines medžiagas 2020 m. sausio 25 d. 8.05 val. kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

               Be to, kaltinamasis L. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: nuo tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, spintelėje ant knygos neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir taurėje tarp kavos pupelių neteisėtai laikė 1 tabletę, kurios sudėtyje yra 0,072 g psichotropinės medžiagos – MDMA, iki tol, kol šias psichotropines medžiagas 2020 m. liepos 30 d. 11.01 val. kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. 

               Kaltinamasis A. T. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jis 2020 metų liepos mėnesio 25-26 dienomis (duomenys neskelbtini) mieste, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, ne mažiau kaip 0,028 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį plastikiniame maišelyje neteisėtai laikė prie savęs bei gabeno nuo (duomenys neskelbtini) miesto iki (duomenys neskelbtini) miesto, kol 2020 m. liepos 30 d. 14.51 val. kratos, atliktos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. 

II. Įrodymai ir jų vertinimas

               Kaltinamasis A. T. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) vykusioje (duomenys neskelbtini) šventėje, kuri vyko praeitų metų (2020 metų) liepos 25-26 dienomis, susipažino su vaikinais, kuriems nupirko butelį, kurį kartu išgėrė, o tie jaunuoliai jam pasiūlė miltelių. Kadangi vaikinai tuos miltelius įvardino „vitaminu“, suprato, kad tai yra psichotropinė medžiaga amfetaminas. Iš pradžių tų miltelių atsisakė, tačiau vėliau įsidėjo į piniginę. Kokiu momentu tuos miltelius įsidėjo į piniginę nepamena, nes buvo gerokai „padauginęs“. Liepos 30 dieną vyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti kapų. Tą pačią dieną nuėjo pas pažįstamą Ž. į garažą. Gal už pusvalandžio į garažą atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo daryti kratą. Tuo pačiu patikrino ir jį bei jo piniginėje rado kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, apie kurias jau buvo užmiršęs. Tų miltelių kiekis buvo labai nedidelis, jų būtų užtekę vienam kartui. Gali būti, kad jis dalį jam duotų miltelių suvartojo, nes jo organizme buvo rasta amfetamino. Galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) šventės metu vartojo ir marihuanos, kurios taip pat buvo rasta jo organizme, tačiau to nepamena. Tų miltelių niekam neplanavo duoti, pasiėmė juos sau „pachmielui“. Pripažįsta, kad įsigijo kaltinime nurodytą kiekį amfetamino ir laikė jį prie savęs. Labai gailisi dėl tokio neatsakingo poelgio. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

               Kaltinamasis L. R. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 metų vasarą susipažino su M. K.. Vėliau gimtadienio proga iš jo gavo 5 g amfetamino. Tą gimtadienį šventė pas M. dėdę R. Ž. soduose. R., kurio iki tol taip pat nepažinojo, paprašė jį pavežioti, nes blogai matė. Bevežiodamas R. Ž. įgijo pastarojo pasitikėjimą ir sužinojo, kad jis pardavinėją amfetaminą. R. amfetamino siūlydavo ir jam. Jis dažnai atvykdavo pas R. į garažą ir matydavo, kaip R. skiesdavo amfetaminą, kurio turėjo dideliais kiekiais. Matydavo, kaip į R. garažą atvažiuodavo klientai pasiimti didesnio kiekio (amfetamino). M. kurį laiką nematė, nes pastarasis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) darbuotis. Jis žinojo, kad M. taip pat platina narkotikus, ne kartą ir jam yra pardavęs. Po Naujųjų metų M. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir pakvietė pas jo dėdę R. Ž. pasikalbėti. Jam nuvykus, M. jo paklausė, ar nori užsidirbti, ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) parsivežti amfetamino. M. patikino, kad jokios rizikos nebus – jie tik nuvažiuos, M. pats viską sutvarkys, įdės tą amfetaminą į mikroautobusą, o jie važiuos iš paskos, tai yra lydės. Jis su pasiūlymu sutiko. Iš (duomenys neskelbtini) parsivežti tų psichotropinių medžiagų jam pasiūlė M. K., bet viską organizavo R. Ž., nes M. neturėjo pinigų ir nebūtų pirkęs tokio kiekio. M. žinojo iš kur gauti tų narkotinių medžiagų, o R. Ž. finansavo visą tai. Šis pokalbis vyko R. ir M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2-3 dienos iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kokį kiekį amfetamino jie turėjo parvežti iš (duomenys neskelbtini), kalbos nebuvo. Bet suprato, kad jo turėjo įsigyti už 3000-4000 eurų sumą. Kadangi pinigų trūko, jis iš savo brolio ir žmonos sesers vyro pasiskolino apie 1500 eurų ir juos padavė M. Už amfetamino pervežimą jam žadėjo dosniai atsilyginti. Suma nebuvo įvardinta, tačiau jis tikėjosi gauti apie 5000 eurų. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) M. susiskambino su savo draugais – broliais J., kurie ir turėjo pasirūpinti tais narkotikais (amfetaminu). Po dienos ar dviejų po pokalbio jam paskambino M. ir pasakė, kad reikia važiuoti. Jis pasiėmė automobilį iš pažįstamo M. B., kuriam pasakė, kad jei automobilis jam patiks, jį nupirks. Po to su M. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas brolius J. Į kokį (duomenys neskelbtini) miestą jie atvyko nežino, gali būti į tą, kuris nurodytas kaltinime. Vyko pagal navigaciją, reikiamus adresus joje suvedinėjo M. (duomenys neskelbtini) su M. ir vienu iš brolių J. susitiko su (duomenys neskelbtini), iš kurio ir nupirko tas psichotropines medžiagas. Jis sėdėjo automobilyje ir matė, kaip iš automobilio išlipo M. ir jo draugas (J.) ir turgaus „tašėje“ parsinešė tas medžiagas. Jis pats būdamas (duomenys neskelbtini) niekam neskambino, nes net nemoka angliškai. Po to M. jam nupirko kelis pyragėlius su kanapėmis lauktuvėms bei pora suktinių. Po to jie nuvažiavo pas J., kur parūkė marihuanos, o M. paketus su amfetaminu apvyniojo lipnia juosta ir padėjo į automobilio bagažinę. Buvo trys permatomi paketai, kuriuose buvo rudos spalvos milteliai. Paketo ilgis buvo apie 25 cm. M. sakė, kad tų miltelių buvo apie 3 kg. Po to iškart išvažiavo namo. Kadangi dėl surūkytos marihuanos buvo sunku vairuoti, sustojo „parkinge“ (automobilių stovėjimo aikštelėje) pailsėti ir jis užmigo. Nematė, kaip psichotropinės medžiagos buvo paslėptos po automobilio sėdyne, tačiau M. jas galėjo perdėti tik tuo metu, kai jis miegojo. Kai pasienyje buvo daroma krata ir psichotropinės medžiagos buvo rastos po sėdyne, jam buvo netikėta. Kelionės metu M. nuolat per jo mobilaus ryšio telefoną internetu bendravo su R. Ž.. Iš pradžių jie planavo nupirktas psichotropines medžiagas nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur jas turėjo įdėti į mikroautobusą, į kurį turėjo būti pakrauti ir M. uošvio, dirbusio (duomenys neskelbtini), įrankiai, o jie turėjo važiuoti tam mikroautobusui iš paskos. Tačiau į miestą (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo pasiimti M. uošvio įrankius, atvyko apie 5 val. ryto. M. neprisiskambino tam (duomenys neskelbtini), todėl jie nebelaukė ir važiavo į Lietuvą. Sprendimą vežti psichotropines medžiagas į Lietuvą priėmė M., pasitaręs su Ž., o jis tik vairavo automobilį. Psichotropines medžiagas jie turėjo perduoti (duomenys neskelbtini) kažkokiam Ž. žmogui. Veždamas tas psichotropines medžiagas tikrai negalvojo, kad daro nusikaltimą, galvojo, kad jei veža ne savo medžiagas, jam jokia atsakomybė negresia. Pripažįsta, kad vežė kaltinime nurodytą kiekį amfetamino bei MDMA (ekstazio) į Lietuvą, kad kirto sieną, kad šias psichotropines medžiagas būtų vežę į Lietuvą. Nuoširdžiai gailisi, kad taip darė. Elgėsi lengvabūdiškai, nežinodamas apie gresiančią atsakomybę. Suvokė, kad jų vežamos psichotropinės medžiagos kiekis yra didelis. M. ir Ž. už gramą amfetamino mokėdavo po 10 Eur. Automobilyje rastą MDMA (ekstazi), kuris liaudyje vadinamas „ratais“ jam davė broliai J., kurie dar juokais pasakė, jog tai „vyriškumui pakelti“. Jis žinojo, kad tai narkotinė medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu susipažino su kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais telefoniniais pokalbiais. Tai jo telefoniniai pokalbiai su žmona, broliu, žmonos sesers vyru T. Kalbėdamas su broliu pasigyrė, kad turi surinkęs 4000 Eur, tačiau tiek pinigų neturėjo. Jo žmona žinojo, kad jis vyksta į (duomenys neskelbtini) parvežti narkotikų, jis jai apie tai pasisakė. Jo nuomone, kriminalinė žvalgyba jo atžvilgiu buvo vykdoma todėl, kad jis bendravo su Ž. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai kito, nes jautė spaudimą iš Ž., kuris jam grasino. Ž. liepė jo „neįtraukti“ (neišduoti), sakė, kad viską apsiims M. Pripažįsta kaltę visiškai dėl visų pateiktų kaltinimų – dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimo, dėl jų kontrabandos, dėl nedidelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymo, ir nuoširdžiai gailisi. Iš karto po jo sulaikymo pasienyje buvo atliekama krata jo namuose ir kratos metu buvo rasta 0,36 g kanapių, (marihuanos), kurią buvo gavęs iš Ž., kai tik pradėjo su juo bendrauti. Ji buvo laikoma metalinėje dėžutėje miegamajame ar svetainėje, ją pats parodė pareigūnams. Kita krata buvo atliekama vasarą. Jos metu buvo rasta 0,004 g. amfetamino, kurį buvo įsigijęs iš Ž. dieną prieš tai, o tabletę „ekstazio“ buvo įsigijęs anksčiau. Jis policijos pareigūnams prisipažino amfetaminą įsigijęs iš Ž. ir jiems nurodė garažą, kur pastarasis slėpdavo psichotropines medžiagas. Pastaruoju metu narkotikų nevartoja. Turi įmonę. Jau 14 metų vykdo individualią veiklą. Su žmona augina keturis nepilnamečius vaikus – jo sūnų ir tris žmonos vaikus. Sūnaus biologinė motina juo visiškai nesirūpina, yra atsiribojusi nuo sūnaus, tik perveda teismo priteistą 60 eurų išlaikymą. Jis yra pagrindinis šeimos maitintojas.

               Liudytojas M. B. parodė, kad užsiima automobilių pardavimu, turį servisą. Žmogus paliko jam automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduoti. Praeitais metais, galėjo būti 2020 m. sausio 22 d., pas jį atvyko pažįstamas L. R., kuriam davė šį automobilį išbandyti, nes pastarasis norėjo jį pirkti. Sutarė, kad automobilį L. duos 3-4 dienoms. L. minėjo, kad juo važiuos į (duomenys neskelbtini), tačiau kokiu tikslu nesakė. Jokio rašytinio susitarimo dėl automobilio panaudos nebuvo sudarę. Po kelių dienų iš L. sužinojo, kad automobilis sulaikytas, tačiau tik iš policijos tyrėjos sužinojo, dėl ko jis buvo sulaikytas. Šiuo metu automobilis grąžintas. M. K. nepažįsta.

               Liudytojas G. V. parodė, kad 2020 metais (duomenys neskelbtini) vyriausiajame policijos komisariate buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl asmenų, kurie neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Vienas iš tiriamųjų šiame tyrime buvo L. R.. Pastarojo atžvilgiu buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Vykdant L. R. telefoninių pokalbių kontrolę ir fiksavimą buvo gauta duomenų, kad L. planuoja išvykti į (duomenys neskelbtini), iš kur ketina parsivežti „tavaro“ (prekių), tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Buvo keletas pokalbių su skirtingais asmenimis. Iš pokalbių buvo galima suprasti, kad L. R. trūksta pinigų, kurių jis bandė pasiskolinti. Vėliau buvo gauta informacija, kad R. iš liudytojo M. B. išsinuomojo automobilį ir tą patį vakarą su dar vienu nenustatytu asmeniu išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Kai R. kirto Lietuvos – Lenkijos sieną toliau buvo fiksuoti mobilaus ryšio prisijungimai (duomenys neskelbtini), todėl buvo priimtas sprendimas R. automobilį patikrinti grįžtant, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali kontrabanda gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas. Visa ta informacija buvo perduota (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnams. Naktį, apie 1-2 val., minėtas iš B. išnuomotas automobilis buvo sustabdytas, kai įvažiavo į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos. Automobilį vairavo M. K., o L. R. sėdėjo šalia. Jų buvo paklausta iš kur parvyksta, buvo atsakyta, jog atostogavo (duomenys neskelbtini), kur tiksliai – nurodyti negalėjo. Nustatę, kad M. K. neturi teisės vairuoti automobilį, pastarąjį pasienio pareigūnai nusivedė į tarnybines patalpas. Buvo priimtas sprendimas automobilį nuodugniai patikrinti. Automobilio apžiūroje dalyvavo L. R.. Pastarojo keletą kartų buvo klausiama, ar automobilyje yra narkotinių medžiagų. R. tvirtino, kad tokių medžiagų nėra. Apžiūros metu po galine automobilio sėdyne buvo rasti trys paketai su gelsvos spalvos milteliais viduje. Tai pamatęs R. akivaizdžiai pasimetė, susinervino, bandė teigti, kad nežino (iš kur tos medžiagos), kad reikia klausti M. K.. Dar automobilyje buvo rasti pyragėliai su kanapinoidais. Po automobilio apžiūros vyko į (duomenys neskelbtini) atlikti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vyko kartu su R., kuris buvo sulaikytas. Važiuojant R. bendrauti atsisakė, tačiau klausė kokia atsakomybė jam grėstų, jei paaiškėtų, kad automobilyje rastos medžiagos yra narkotinės. Jam buvo paaiškinta atsakomybė. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo papildomai apžiūrėtas ir apžiūros metu saugos diržo fiksavimo įrenginyje buvo rastos kelios „ekstazi“ tabletės, tačiau jų kiekio nepamena. Be to, buvo atlikta krata L. R. namuose, tačiau dabar nepamena, kas buvo rasta kratos metu. Tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus su L. R. atlikinėjo jų skyriaus tyrėja. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad rasta medžiaga yra amfetaminas. Juodojoje rinkoje 1 gramas amfetamino vertas mažiausiai 10-12 eurų. Kiek pamena, dar tą patį mėnesį L. R. buvo pakviestas prevenciniam pokalbiui, kurio metu pastarasis pasakojo, kad vyko į (duomenys neskelbtini) įsigyti narkotinių medžiagų, kad jam kažkiek trūko pinigų. R. minėjo, kad (duomenys neskelbtini) pinigus padavė M. K., po to nuvyko pas K. pažįstamus ir K. parsinešė tuos tris paketus, kuriuos padėjo į bagažinę. Vėliau kažkuriuo metu, grįžtant į Lietuvą, K. tuos paketus paslėpė po sėdyne. Iš pokalbio buvo galima suprasti, kad už tas narkotines medžiagas sumokėjo būtent L. R., tačiau jas, grįžus į Lietuvą, turėjo pasidalinti su M. K.. Atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo gauta duomenų, kad M. K., kuris jų skyriui taip pat buvo žinomas, gyvena kartu su R. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam mirus.

               M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. kovo 10 d. prokuroro nutarimu atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 36-37), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, parodė, kad jis su pažįstamu L. R. 2020 m. sausio 25 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nakties metu kirto Lenkijos – Lietuvos sieną. Kam priklauso automobilis „Mazda 6“ nežino. Jis tik pakeitė L. R. už vairo, kai šis pavargo. Jis neturėjo teisės vairuoti automobilį, todėl už tai jam buvo surašytas protokolas ir skirta 300 eurų bauda. Kai jį išsivedė pasienio darbuotojai dėl protokolo surašymo, sužinojo, kad automobilyje, kurį jis vairavo, pareigūnai kažką rado, tačiau ką rado, jam nesakė. Trečiadienį jis su L. R. automobiliu „Mazda 6“, kurį pastarasis išsinuomojo, išvyko pakeliauti į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini), ten legaliai parūkyti „žolės“ ir šiaip pasilinksminti. (duomenys neskelbtini) jie beveik nemiegojo, tik trumpam mašinoje pasnaudė. (duomenys neskelbtini) jis jokių narkotikų nepirko ir jų negabeno automobiliu, o ar L. pirko ką – nežino. Anksčiau R. yra gyvenęs ir dirbęs. R. jis nusipirko du keksiukus, pažymėtus kanapės ženklu, o ar juose yra kokių narkotikų, nežino. Jokių draugų ar pažįstamų ten nelankė. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo penktadienį anksti ryte. L. pažįsta apie metus laiko ir nėra girdėjęs, kad pastarasis vartotų ar platintų narkotikus. Su L. narkotikus vartojo būdami (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena apie 1,5 metų, ten gyvena jo dėdė R. Ž.. Neprisipažįsta, kad per Lietuvos valstybės sieną gabeno narkotikus, nes nežinojo, kad narkotikų yra automobilyje „Mazda 6“, kuriame važiavo kartu su L. (t. 5, b. l. 43-44). 

               Iš 2020 m. sausio 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, po automobilio galinėmis sėdynėmis buvo rasti ir paimti 3 paketai su juose buvusiais baltos spalvos milteliais. Šie paketai buvo supakuoti į paketus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ant priekinės keleivio pusės sėdynės buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su raudonos spalvos dėkliuku. Automobilio bagažinėje ant guminio kilimėlio rasta ir paimta lipni juosta, kuri supakuota į popierinį voką (t. 1, b. l. 44-53).

               Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto K. J. 2020 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 25 d. 0.05 val. (duomenys neskelbtini) užkardoje, kelio (duomenys neskelbtini) 96 kilometre pagal išankstinę informaciją, gautą iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K., o kaip keleivis vyko L. R.. Patikrinus automobilį, jame po galine sėdyne buvo rasti 3 paketai su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 55).

               Iš 2020 m. sausio 25 d. kratos protokolo matyti, kad prieš pradedant daryti kratą L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), L. R. nurodė, kad svetainėje yra narkotinės medžiagos – „žolės“, o miegamajame kambaryje – elektroninės svarstyklės. Kratos metu svetainės kambaryje komodoje ant seifo rasta raudonos spalvos dėžutė su užrašu „Sweet love“, kurios viduje buvo plastikinis mėlynos spalvos smulkintuvas su augalinės kilmės medžiaga (ji supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini)). Miegamajame kambaryje spintelės stalčiuje rastos elektroninės svarstyklės (jos supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, miegamajame rastas stiklinis užsukamas indas su prikabinamu šaukšteliu, kurio viduje buvo baltos spalvos miltelių likučių (jis supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini)). Miegamajame taip pat rasta popierinė dėžutė, kurioje buvo pakuotėje bei palaidi 6x8 cm dydžio užspaudžiami polietileniniai maišeliai, kurie nebuvo išimti (t. 1, b. l. 72-83).  

               Iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktų medžiagų, esančių paketuose Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra: pakete Nr. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 157,484 g; pakete Nr. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 197,709 g; pakete Nr. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 173,580 g (t. 1, b. l. 150-156).

               Iš 2020 m. spalio 12 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktame pakete Nr. (duomenys neskelbtini), paimtame 2020 m. sausio 25 d. kratos, atliktos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų; tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga, esanti pakete Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,366 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 2,4 %. Ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių ir jų dėklo, supakuotų pakete Nr. (duomenys neskelbtini), paviršių yra psichotropinės medžiagos amfetamino bei narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų (t. 1, b. l. 167-173).

               Iš 2020 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo papildomai apžiūrėtas automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu šio automobilio salone, ant priekinio automobilio lango, rastas ir paimtas mobilus navigacijos įrenginys „Garmin“. Galinėje sėdynėje, šalia diržo užrakto fiksavimo vietos, rastas polietileninis užspaudžiamas maišelis, kurio viduje rastos 5 skydo formos tabletės (viena žalsvos, trys pilkos ir viena rausvos spalvos). Toje pačioje vietoje, suvyniotos į plėvelę, rastos 5 skydo formos tabletės (viena gelsvos, trys pilkos ir viena rausvos spalvos). Rastos tabletės paimtos ir supakuotos į popierinį voką Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 187-196).

               Iš 2020 m. vasario 13 d. specialisto išvados matyti, kad trijų pilkos spalvos tablečių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)), rastų ir paimtų 2020 m. sausio 28 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,545 g; vienos rausvos spalvos tabletės iš plastikinio maišelio (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,154 g; vienos žalsvos spalvos tabletės iš plastikinio maišelio (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,166 g; trijų pilkos spalvos tablečių iš plastikinio paketėlio (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,512 g; vienos gelsvos spalvos tabletės iš plastikinio paketėlio (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,191 g; vienos rausvos spalvos tabletės iš plastikinio paketėlio (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,200 g (t. 2, b. l. 11-14).

               Iš 2020 m. vasario 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateikto navigacinio įrenginio „Garmin Nuvi 56“, ID Nr. (duomenys neskelbtini), atmintyje išlikusi vartotojo informacija apie vykimo maršrutus (koordinates) tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. sausio 25 d., pateikta prie specialisto išvados pridėtame priede – DVD diske (t. 2, b. l. 33-34). 

               Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta prie 2020 m. vasario 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame DVD diske esanti informacija, kuri buvo nuskaityta iš navigacinio įrenginio „Garmin Nuvi 56“, ID NR: (duomenys neskelbtini). Apžiūra atlikta naudojantis programa (duomenys neskelbtini). Internetiniame žemėlapyje „Google maps“ suvedus koordinates, užfiksuotos konkrečios vietos ir padarytos tų vietų nuotraukos „Google“ žemėlapiuose. Pirmas fiksuotas laikas yra 2020 m. sausio 22 d. 19.08 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir išvykimas iš (duomenys neskelbtini) miesto; 2020 m. sausio 22 d. 22.32 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), kertama Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos siena; 2020 m. sausio 23 d. 8.05 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), kertama (duomenys neskelbtini) siena; 2020 m. sausio 23 d. 15.36 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), kertama (duomenys neskelbtini) siena ir įvažiuojama į (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) ir važinėjamasi po (duomenys neskelbtini) miestą, po to nuo 16.08 val. iki 2020 m. sausio 24 d. 0.09 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), stovima (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po to fiksuotas judėjimas (duomenys neskelbtini) apylinkėse, o nuo 2020 m. sausio 24 d. 2.05 val. iki 2020 m. sausio 24 d. 6.08 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), stovima (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2020 m. sausio 24 d. 6.08 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini) fiksuotas judėjimas link (duomenys neskelbtini) Respublikos sienos ir 2020 m. sausio 24 d. 6.29 val. kertama (duomenys neskelbtini) siena, nuo 6.51 val. iki 7 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), stovima tarp (duomenys neskelbtini) miestų, toliau fiksuotas judėjimas iki 7.07 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini) ir sustojimas (duomenys neskelbtini) mieste netoli žiedinės sankryžos, (duomenys neskelbtini), kur stovima iki 8.08 val. Toliau fiksuotas judėjimas keliu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 24 d. 14.41 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), kertama (duomenys neskelbtini) siena ir įvažiuojama į (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 25 d. 0.02 val., koordinatės – (duomenys neskelbtini), kertama Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos siena ir nuo 0.09 val. iki 0.19 val. fiksuotas stovėjimas šalikelėje. Paskutiniai fiksuoti duomenys yra 0.23 val. Pagal užfiksuotą laiką nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini), tai yra 2020 m. sausio 23 d. 15.36 val. iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 24 d. 6.29 val., (duomenys neskelbtini) praleistas laikas yra 15.29 val. (t. 2, b. l. 35-42).  

               Iš 2020 m. liepos 30 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), spintelėje ant knygos rasti ir paimti baltos spalvos milteliai (supakuoti pakete Nr. (duomenys neskelbtini)); toje pačioje spintelėje rasta knyga, šiaudelis ir nuolaidų kortelė „Circle K“ su ant jų esančiais baltos spalvos miltelių likučiais (supakuoti pakete Nr. (duomenys neskelbtini)); stiklinėje taurėje tarp kavos pupelių rasta rusvos spalvos tabletė (supakuota pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 50-58).   

               Iš 2020 m. liepos 30 d. kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą S. Ž. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. Ž., pas garaže buvusį A. T. (jo turėtoje piniginėje) buvo rastas polietileninis maišelis su viduje esančiais baltos spalvos milteliais (supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 89-98). 

               Iš 2021 m. vasario 4 d. specialisto išvados matyti, kad: 1) baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (supakuotų pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtų 2020 m. liepos 30 d. kratos, atliktos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,004 g; 2) rusvos spalvos tablečių dalių (supakuotų pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtų tos pačios kratos metu, sudėtyje yra MDMA, kurio masė yra 0,072 g; 3) ant tirti pateiktos knygos, šiaudelio, nuolaidų kortelės „Circle K“ paviršių (supakuotų pakete Nr.  (duomenys neskelbtini)), paimtų tos pačios kratos metu, paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta; 4) baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (supakuotų pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), rastų pas A. T., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,028 g (t. 2, b. l. 132-140).   

               Iš 2020 m. sausio 25 d. asmens kratos protokolo matyti, kad M. K. kratos metu buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (t. 2, b. l. 157-160).

               Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimo bei duomenų iš Gyventojų registro matyti, kad R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, mirė (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 16-22).  

               Iš 2020 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad, be kitų tyrimo metu paimtų mobilaus ryšio telefonų, buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Note10“, paimtas 2020 m. sausio 25 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (priklausančio L. R.). Telefone rastas L. R. ir jo sutuoktinės L. R. susirašinėjimas SMS žinutėmis ir „Facebook Messenger“ programėlėje. 2020 m. sausio 20 d. L. R. L. R. apie savo kelionės maršrutą, nurodė buvimo vietas. Susirašinėjime užfiksuotos tokios tyrimui reikšmingos L. R. žinutės: kad „kartą surizikavęs gali gerai laimėti“; kad „M. (M. K.) įdės siuntinį į „mikriuką“ ir važiuos į Lietuvą paskui jį“; 2020 m. sausio 24 d. žinutė, kad „„mikriukas“ su siuntiniu į Lietuvą grįš sekančią dieną, o siuntinį (duomenys neskelbtini) atsiims nenustatytas žmogus“; kad „su tais žmonėmis negalima juokauti, kad jie rimti“. Susirašinėjimų išklotinės trumposiomis SMS žinutėmis ir „Facebook Messenger“ programėle, pridėtos prie šio apžiūros protokolo. Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame įdėta „Ežys“ SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2020 m. sausio 25 d. M. K. asmens kratos metu, nustatyta, kad M. K. naudojasi „Facebook“ paskyra pavadinimu „M. A.“. Susirašinėjimų su kontaktais „E. B.“, „S. J.“ turinys leidžia manyti, kad šie asmenys teiraujasi M. K. dėl galimybės įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Susirašinėjimų metu narkotinės ar psichotropinės medžiagos įvardijamos „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimo metu su kontaktu „T. A.“ M. K. pastarajam 2020 m. sausio 24 d. parašo, kad „minu į LT“, vėliau atsiunčia nuotrauką, kurioje matyti rankoje laikomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su įvairių spalvų „skydo“ formos tabletėmis (toks pats maišelis su analogiškų spalvų ir formų tabletėmis buvo rastas papildomai apžiūrint automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 32-153).

               Iš 2020 m. gruodžio 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti išslaptinti L. R. telefoniniai pokalbiai susiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 21 d. buvo fiksuoti L. R. pokalbiai su nenustatytais asmenimis, kurių metu L. R. nurodė, kad artimiausiu metu planuoja vykti į (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu L. R. pašnekovų prašė jam paskolinti pinigų, teigė, kad į (duomenys neskelbtini) vyksta „kai ko parsivežti“, „užsipirkti tavaro“, pašnekovų prašė niekam nepasakoti apie jo planuojamą išvyką. Pokalbių metu L. R. taip pat nurodė: kad „turi keturis tūkstančius“, tačiau „trūksta dar šešių šimtų eurų“; kad „grįš, parsiveš prekių ir iškart atiduos“. Pokalbių metu L. R. stengėsi neatskleisti planuojamos kelionės į (duomenys neskelbtini) tikslo“ (t. 4, b. l. 25-28). 

               Iš 2020 m. sausio 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė išrašo matyti, kad atlikus L. R. šlapimo tyrimą, jame buvo rasta marihuanos (THC) (t. 4, b. l. 78).

               Iš 2020 m. liepos 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė išrašo matyti, kad atlikus A. T. šlapimo tyrimą, jame buvo rasta marihuanos (THC) bei amfetamino (t. 5, b. l. 179).

               Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamųjų L. R. ir A. T. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

               Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

               Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). 

               Anksčiau nurodytais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis L. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. kovo 10 d. prokuroro nutarimu atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 36-37), 2020 m. sausio 23 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) miestą, kur tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis nupirko ir taip neteisėtai įgijo labai didelį kiekį (528,773 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino bei 1,768 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias paslėpė automobilyje „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir gabeno minėtu automobiliu nuo šių psichotropinių medžiagų įgijimo vietos (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, o taip pat, nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami leidimo, šias psichotropines medžiagas tuo automobiliu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, įveždami jas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) pasienio praleidimo punktą. Jiems minėtu automobiliu įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją, automobilis 2020 m. sausio 25 d. apie 0.05 val. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kur patikrinimo metu buvo rasta 528,773 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o 2020 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) atliktos šio automobilio papildomos apžiūros metu buvo rasta 1,768 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

               Be to, minėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis L. R. nuo nenustatyto laiko iki 2020 m. sausio 25 d. 8.05 val. atliktos kratos savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėžutėje – smulkintuve, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,366 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 2,4 %, o taip pat nuo nenustatyto laiko iki 2020 m. liepos 30 d. 11.01 val. tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 1 tabletę, kurios sudėtyje yra 0,072 g psichotropinės medžiagos – MDMA. 

               Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino visiškai ir smulkiai nurodė 2020 m. sausio 25 d. ir 2020 m. sausio 28 d. apžiūrų metu automobilyje „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rastų psichotropinių medžiagų – 528,773 g amfetamino bei 1,768 g MDMA, įsigijimo ir gabenimo aplinkybes, pripažino, kad minėtomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo kartu su M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą, ir tikėjosi iš šios veiklos uždirbti. Be to, kaltinamasis L. R. pripažino, kad kratų metu jo bute rastas narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), amfetaminą ir MDMA, įsigijo ir laikė savo reikmėms. Netikėti šiais kaltinamojo L. R. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojo M. B. ir G. V. parodymai, specialistų išvados, navigacijos įrenginio „Garmin Nuvi 56“, mobilaus ryšio telefonų „Samsung Note10“ bei „Samsung Galaxy A3“ apžiūros, kratų protokolai ir jų metu rastų daiktų apžiūros, o taip pat kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys). Kadangi aukščiau nurodyti įrodymai abejonių nekelia, jie vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, proceso dalyviai nei vieno iš įrodymo neginčijo, teismas jų detaliau neanalizuoja. 

               Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-297-303/2019). Šioje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų teisėtumas abejonių nekelia, nes buvo tiek faktinis pagrindas (patikima informacija apie galimą L. R. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (t. 4, b. l. 21-23), tiek teisinis šio tyrimo pagrindas (Šiaulių apygardos teismo teisėjo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis; t. 4, b. l. 23-24), kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos, be to, kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis patvirtina ir kiti jau minėti duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

               Kaltinamojo A. T. parodymais, 2020 m. liepos 30 d. kratos protokolu ir 2021 m. vasario 4 d. specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad šis kaltinamasis 2020 metų liepos mėnesio 25-26 dienomis (duomenys neskelbtini) mieste nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,028 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią plastikiniame maišelyje neteisėtai laikė prie savęs bei gabeno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kol ji buvo paimta 2020 m. liepos 30 d. 14.51 val. kratos, atliktos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu. Kadangi kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, aukščiau nurodyti įrodymai abejonių nekelia, proceso dalyviai jų neginčijo, teismas šių įrodymų detaliau neanalizuoja.  

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

               Kaltinamasis L. R., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. kovo 10 d. prokuroro nutarimu atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) mieste nenustatytomis aplinkybėmis nupirko ir taip neteisėtai įgijo labai didelį kiekį (528,773 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino bei 1,768 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias paslėpė automobilyje „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir gabeno nuo šių psichotropinių medžiagų įgijimo vietos (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, o taip pat, nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami leidimo, šias psichotropines medžiagas minėtu automobiliu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, įveždami jas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) pasienio praleidimo punktą, todėl kaltinamojo L. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.  

               BK 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.

               Pagal BK 269 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“) 1 dalyje pateiktą narkotinių ir psichotropinių medžiagų išaiškinimą, XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo L. R. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įsigytos, laikytos ir gabentos (tame tarpe ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką) medžiagos – amfetaminas ir MDMA, į aukščiau nurodytus sąrašus įtrauktos (1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 50 punktas, II sąrašo 1 punktas). Disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomas neteisėtu, jei neturima teisinio pagrindo (pavyzdžiui, licencijos) tokiomis medžiagomis disponuoti. Šiuo atveju kaltinamasis L. R. kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno neturėdamas teisėto pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme).

               Kaip jau minėta, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Kaltinamajam L. R. teisingai inkriminuotas neteisėtas psichotropinių medžiagų – amfetamino ir MDMA, įgijimas, laikymas ir gabenimas. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Šiuo atveju kaltinamasis L. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas nusipirko. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Turėjimas suprantamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, nustačius bendrininkavimo faktą) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Šiuo atveju kaltinamasis L. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, paslėpė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas automobilyje „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei laikė jas šiame automobilyje (net ir tuo metu, kai automobilis nejudėjo, pavyzdžiui – (duomenys neskelbtini) iki automobilio pajudėjimo į Lietuvą, o taip pat poilsio automobilių stovėjimo aikštelėje metu (kai amfetaminas buvo paslėptas po sėdyne)). Visą šį laiką psichotropinės medžiagos buvo tik L. R. ir jo bendrininko žinioje. Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012, 2K–496/2014 ir kitos). Nustatyta, kad kaltinamasis L. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas automobiliu „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno (vežė) nuo jų įsigijimo vietos (duomenys neskelbtini) iki pat tos vietos Lietuvos Respublikoje, kur minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui (tame tarpe ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną).

               Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, kvalifikavimui įtakos turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekybinė išraiška – baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytas veikas diferencijuojama pagal tai, kokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu buvo neteisėtai disponuota. BK 269 straipsnio 2 dalyje skiriami trys – nedidelis, didelis ir labai didelis – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Rekomendacijos). Šiose Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kitas) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas pripažindami mažesnį kiekį. Pagal šių Rekomendacijų 99 punktą kaltinamojo L. R. ir jo bendrininko neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos amfetamino (Amfetamine) labai didelis kiekis yra tada, kai disponuojama didesniu nei 100 g šios psichotropinės medžiagos kiekiu. Kadangi kaltinamasis L. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 528,773 g amfetamino, tai yra kiekį, gerokai viršijantį 100 g ribą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Nors kaltinamojo L. R. ir jo bendrininko neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos MDMA kiekis (1,768 g) nesiekia Rekomendacijose nurodyto labai didelio kiekio – 100 g (Rekomendacijų 72 punktas) (tai yra viršija nedidelio kiekio ribą (0,2 g), tačiau nesiekia net didelio kiekio (20 g)), tai veikos kvalifikacijai jokios įtakos neturi, nes, pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kas asmuo neteisėtai disponuoja įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagos, ir jų kiekis yra skirtingas (priskiriamas skirtingoms BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodytoms kategorijoms), veika kvalifikuojama pagal didžiausią neteisėtai disponuotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-610/2012).

               Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Iš paties kaltinamojo L. R. parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir ankščiau aptarti duomenys, akivaizdu, kad jis suvokė, jog neturėdamas teisėto pagrindo disponuoja (įgyja jas, slepia ir laiko automobilyje, veža į Lietuvos Respubliką) psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu ir MDMA, suvokė, kad amfetamino kiekis yra labai didelis (jo nupirko už 3000-4000 Eur sumą, už šios psichotropinės medžiagos parvežimą į Lietuvos Respubliką tikėjosi uždirbti apie 5000 Eur, amfetaminas buvo supakuotas į 3 paketus, kurių bendras svoris buvo apie 3 kg), ir norėjo disponuoti šiomis psichotropinėmis medžiagomis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

              Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jo įrodinėti ir nustatinėti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2014, 2K-140/2014, 2K-199-697/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-148/2016), todėl teismas nepasisako dėl tikslo, kurį turėjo kaltinamasis L. R. ir jo bendrininkas, neteisėtai disponuodami kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis, tuo labiau, kad tikslas nenurodytas ir kaltinamajam L. R. suformuluotame kaltinime.

               Kaltinamajam L. R. pagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jis neteisėtai disponavo kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis ir užsienyje (gabenat jas nuo įsigijimo vietos (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos), kadangi Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK 5 straipsnis).

               Be to, kaltinamasis L. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) pasienio praleidimo punktą asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, vairuojamu automobiliu „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno šiame automobilyje paslėptas psichotropines medžiagas, tai yra labai didelį kiekį (528,773 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino bei 1,768 g psichotropinės medžiagos – MDMA, todėl kaltinamojo L. R. veiksmai, kaip jau minėta, teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

               BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina kaltininko atsakomybės. BK 199 straipsnyje numatyta  nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo kontrabandos dalyko patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

               Kaltinamasis L. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, neturėdami Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme nurodyto leidimo, ir nepateikdami muitinės kontrolei (juos (duomenys neskelbtini) pasienio praleidimo punkte patikrinimui sustabdžiusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnams), automobiliu iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabeno į Lietuvos Respubliką kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas – 528,773 g amfetamino bei 1,768 g MDMA. Kaltinamasis L. R. suvokė, kad kartu su bendrininku per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei gabena kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, ir norėjo taip daryti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio, jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju psichotropinė medžiaga, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

               Kaltinamojo L. R. ir kartu su juo bendrai veikusios asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padarytos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi minėti asmenys, neteisėtai užsienyje ((duomenys neskelbtini)) įsigydami kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendami jas į Lietuvos Respubliką, realizavo vieną nusikalstamą tikslą – neteisėtai disponuoti šiomis psichotropinėmis medžiagomis. 

               Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-56-788/2019). Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius (numatytus BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) arba bent dalį jų.

               Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaroma neteisėtai disponuojant (gaminant, perdirbant, įgyjant, laikant, gabenant, siunčiant, parduodant ar kitaip platinant) labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, padaroma neteisėtai (nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant narkotines, psichotropines medžiagas bei kitus šiame straipsnyje nurodytus objektus. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad sprendimą (duomenys neskelbtini) įsigyti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, ir jį atvežti į Lietuvos Respubliką priėmė kaltinamasis L. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir šie asmenys tiesiogiai dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, padaryme, tai yra įgyvendino šių nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, be kurių bendro nusikalstamo sumanymo realizavimas būtų buvęs neįmanomas arba labai pasunkėtų (kaltinamasis L. R. surado automobilį, kuriuo abu kaltinime nurodyti asmenys nuvyko į (duomenys neskelbtini); asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, už bendrai šių psichotropinių medžiagų įsigijimo tikslu surinktus pinigus nupirko kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, jas paslėpė automobilyje, po to abu kaltinime nurodyti asmenys automobiliu gabeno minėtas psichotropines medžiagas nuo jų įsigijimo vietos iki vietos, kur automobilis buvo patikrintas (tame tarpe ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną)). Todėl konstatuotina, kad tiek kaltinamasis L. R., tiek asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, tiesiogiai dalyvavo realizuojant jų bendrą nusikalstamą sumanymą ((duomenys neskelbtini) įsigyti psichotropines medžiagas ir jas neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką), tai yra veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, jog kaltinamasis L. R. suvokė, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas daro ne vienas, o bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą. Tai, kad kaltinamasis L. R. tiesiogiai nedalyvavo nuperkant (sumokant pinigus pardavėjams) kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, jas paruošiant gabenimui į Lietuvos Respubliką (supakuojant) ir paslepiant automobilyje, nepaneigia jo bendrininkavimo nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme, kadangi, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis L. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, buvo susitarę (duomenys neskelbtini) įsigyti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, ir ją neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką, ir vykdydamas šį nusikalstamą sumanymą, atliko dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių – gabeno automobiliu kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, automobilį sustabdžiusiems pasienio ir policijos pareigūnams nepranešė apie neteisėtai gabenamas psichotropines medžiagas. Tuo pačiu sutiktina su prokuroro baigiamosiose kalbose išsakyta pozicija, kad kaltinamojo L. R., kaip bendravykdytojo, vaidmuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme buvo antraeilis, nes byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad įvykdyti minėtas nusikalstamas veikas (nupirkti (duomenys neskelbtini) labai didelį kiekį amfetamino ir jį pargabenti į Lietuvos Respubliką) sumanė ir pagrindinius šių nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius realizavo (nupirko amfetaminą bei MDMA, amfetaminą supakavo ir taip paruošė gabenimui, kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas paslėpė automobilyje, be to, vairavo automobilį (su paslėptomis kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis) kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną) asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą.

               Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kadangi kaltinamasis L. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdė su kitu bendravykdytoju – asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, konstatuotina, kad kaltinamasis L. R. šias nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą (BK 25 straipsnio 2 dalis).

               Kaltinamajame akte nurodyta, kad L. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdė bendrininkų grupėje kartu su M. K.. Kadangi M. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. kovo 10 d. prokuroro nutarimu atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07866-21, nes pastarasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 36-37), ir M. K. kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas šioje byloje nebuvo nustatinėjama (tas bus padaryta atskirtoje byloje), keistinas kaltinimas L. R., nurodant, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. kovo 10 d. prokuroro nutarimu atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą. Toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, nes šių kaltinamajam L. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis.

               BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

               Kaltinamasis L. R. neteisėtai (neturint teisinio pagrindo) savo bute laikė nedidelį kiekį (ne mažiau kaip 0,366 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 2,4 %, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Be to, kaltinamasis L. R. neteisėtai (neturint teisinio pagrindo) savo bute laikė nedidelį kiekį – ne mažiau kaip 0,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 1 tabletę, kurios sudėtyje yra 0,072 g psichotropinės medžiagos – MDMA, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Abiem šiais atvejais kaltinamojo L. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

               Kaltinamojo L. R. neteisėtai laikytos kanapės (antžeminės dalys), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 2,4 %, rastos ir paimtos 2020 m. sausio 25 d. 8.05 val. atliktos kratos metu, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais) patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punktas) (BK 269 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo L. R. neteisėtai laikytų kanapių (antžeminių dalių) kiekis (0,366 g) neviršija Rekomendacijų 19 punkte nurodyto nedidelio kiekio (5 g).  

              Kaltinamojo L. R. neteisėtai laikytos medžiagos – amfetaminas ir MDMA, rastos ir paimtos 2020 m. liepos 30 d. 11.01 val. atliktos kratos metu, kaip jau buvo minėta, į minėtus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus taip pat įtrauktos (1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 50 punktas, II sąrašo 1 punktas). Šių neteisėtai laikytų psichotropinių medžiagų kiekiai (0,004 g amfetamino ir 0,072 g MDMA), taip pat neviršija Rekomendacijų 72 ir 99 punktuose nurodyto šių medžiagų nedidelio kiekio (0,2 g).  

               Kaltinamasis L. R. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo laiko kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas (kanapes (antžemines dalis), amfetaminą ir MDMA), disponavimas kuriomis be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo apytikslį jų kiekį ir norėjo šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikyti, tai yra abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis L. R. aukščiau paminėtas medžiagas būtų laikęs turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

               Alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismai, konstatuodami, jog buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kitos).

               Tiek kaltinime dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo rastos ir paimtos 2020 m. sausio 25 d. 8.05 val. atliktos kratos metu, tiek kaltinime dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu amfetamino ir MDMA, rastų ir paimtų 2020 m. liepos 30 d. 11.01 val. atliktos kratos metu, kaltinamajam L. R., be neteisėto šių narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymo, buvo inkriminuotas ir neteisėtas šių medžiagų įgijimas, nors kaltinime nenurodytos jokios šių medžiagų įsigijimo aplinkybės (kada, kur, iš ko ir kokiu būdu šios medžiagos buvo įgytos), be to, kaltinamajame akte nenurodyta jokių duomenų, kurie patvirtintų šių narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimą. Akivaizdu, kad minėtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimas buvo preziumuojamas iš kitos nustatytos kaltinamojo veikos – neteisėto laikymo (galimai motyvuojant tuo, kad negalimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, be jų įsigijimo). Dėl šių priežasčių iš kaltinimo L. R. (dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo) šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, jog L. R. kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas (kanapes (antžemines dalis), amfetaminą ir MDMA) neteisėtai įgijo. Toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, kadangi šių nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia (šalinama aplinkybė, kad kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo), be to, nesikeičia nusikalstamų veikų kvalifikacija (BPK 256 straipsnis).

               Kaltinamasis A. T. neteisėtai (neturėdamas teisinio pagrindo) įgijo (2020 metų liepos mėnesio 25-26 dienomis (duomenys neskelbtini) mieste nenustatytomis aplinkybėmis gavo iš nenustatytu asmenų), laikė (turėjo prie savęs) ir gabeno (iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) nedidelį kiekį (0,028 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Amfetaminas (kaip jau minėta) įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais) patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašo 1 punktas). Kaltinamojo A. T. neteisėtai įgyto, laikyto ir gabento amfetamino kiekis (0,028 g) neviršija Rekomendacijų 72 punkte nurodyto šios psichotropinės medžiagos nedidelio kiekio (0,2 g).   

               Kaltinamasis A. T. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko ir gabena psichotropinę medžiagą – amfetaminą, disponavimas kuria be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo apytikslį jos kiekį ir norėjo šia psichotropine medžiaga disponuoti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. T. aukščiau paminėta psichotropine medžiaga būtų disponavęs turint tikslą parduoti ar kitaip platinti.

IV. Bausmių skyrimas

               Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl L. R. skirtinos bausmės

               Kaltinamasis L. R. įvykdė keturias tyčines nusikalstamas veikas – vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis), numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje.

               Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų (BK 260 straipsnio 3 dalis). Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų (BK 199 straipsnio 4 dalis). Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu (BK 259 straipsnio 2 dalyje).

               Kaltinamasis L. R. anksčiau teistas du kartus – 1) 2008 m. kovo 13 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams ir 10 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnis), 2009 m. rugsėjo 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, 2009 m. spalio 7 d. išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje, 2010 m. kovo 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi nesumokėta 10 MGL dydžio bauda buvo pakeista 5 parų areštu, 2010 m. gegužės 4 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę; 2) 2010 m. lapkričio 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 straipsnis), 2011 m. gruodžio 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, 2011 m. gruodžio 23 d. išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje (t. 4, b. l. 51-58), tačiau teistumas yra senai išnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas). L. R. baustas administracine tvarka, tačiau jo administraciniai nusižengimai (administraciniai teisės pažeidimai) pagrinde susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kas neturi jokio ryšio su jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis,

               Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, o taip pat padėjo išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, bei šiose veikose dalyvavusį asmenį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017 ir kitos). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).??? 

               Kaltinamasis L. R., teisiamajame posėdyje prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir sutinka duoti parodymus (t. 6, b. l. 121). Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. R. išsamiai papasakojo visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nurodė, kad gailisi įvykdęs šias nusikalstamas veikas (6 t., b. l. 145-149). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies (nurodė žinojęs, kad automobilyje, kuriuo važiavo kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, gabenamos psichotropinės medžiagos, tačiau teigė, kad šios medžiagos yra asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir neigė prisidėjęs prie jų įsigijimo) (t. 4, b. l. 97-99, 103-105, 109-110, 112-117, 121-123), nereiškia, kad jo atžvilgiu negali būti konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes, kaip jau buvo minėta, prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatavimo, labai svarbu, kiek kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Šiuo atveju kaltinamasis L. R. ne tik smulkiai papasakojo psichotropinių medžiagų įsigijimo (duomenys neskelbtini), jų paruošimo gabenimui (supakavimo), paslėpimo automobilyje aplinkybes (be kaltinamojo L. R. parodymų kitų duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra), tačiau atskleidė ir bendrininko – asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, veiksmus, tuo padėdamas išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, bei šiose veikose dalyvavusį bendrininką – asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo L. R. parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo (ir, tuo pačiu, teisingo sprendimo priėmimo byloje). Todėl kaltinamojo L. R. visiškas kaltės pripažinimas teisme laikytinas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis L. R. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tai buvo matyti ne tik iš kaltinamojo parodymų, tačiau ir iš jo emocijų teismo posėdžių salėje, kurios akivaizdžiai rodė, kad kaltinamasis pergyvena dėl tokių savo veiksmų. 

               Kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis L. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą (apie tai teismas jau pasisakė, todėl nebesikartoja), ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes, kaip jau buvo minėta, kaltinamojo L. R. vaidmuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme buvo antraeilis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pripažinti kaltinamojo L. R. atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupėje, baigiamosiose kalbose neprašė ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras, nors kaltinamajame akte tokią šio kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir buvo nurodęs (t. 6, b. l. 55-56).              

               Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kai jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Be to, šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės atidėti už labai sunkų nusikaltimą, kurių kategorijai priskiriamas ir nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis). Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

               Skirti švelnesnę, negu įstatyme (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje) numatyta, bausmę, kaltinamajam L. R., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų (jis savanoriškai neatvyko ir nepranešė apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė).

               Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

               Vertinant kaltinamojo L. R. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) būtina atsižvelgti į tai, kad jo neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos amfetamino kiekis (528,773 g) nedaug viršija kiekį, kuris pagal teisės aktą yra laikomas labai dideliu, tai yra viršinančiu 100 g ribą (Rekomendacijų 99 punktas). Nors šio kaltinamojo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos amfetamino kiekis minėtą 100 g ribą viršija 428,773 g (šiek tiek daugiau nei penkis kartus), toks ar panašus labai didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos ribos viršijimas teismų praktikoje nelaikytinas žymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018 ir kitos), kadangi daugeliu atveju asmenys, nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neteisėtai disponuoja žymiai didesniais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais, Rekomendacijose nurodytą labai didelio kiekio ribą viršijančiais dešimtimis, šimtais ar net tūkstančiais kartų (baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00143-2012-9) keli asmenys 12-13 metų laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, per du kartus kontrabanda gabeno ir neteisėtai disponavo 1117,415 kg kanapių dervos, kas šios narkotinės medžiagos labai didelio kiekio ribą viršijo 8939 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00326-2014-4) asmuo 10 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad su bendrininku neteisėtai disponavo ir pasikėsino kontrabanda gabenti 289,465 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 2315 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0) asmuo 5 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) už tai, kad kontrabanda gabeno ir neteisėtai disponavo 99,889 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 799 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00012-2018-2) asmuo 12 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, kontrabanda gabeno ir neteisėtai disponavo 79,575 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 636 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00070-2016-4) asmuo 11 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad, be kitų nusikalstamų veikų, organizavo neteisėtą disponavimą ir kontrabandą 12023,07 g metamfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 120 kartų; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-05675-2019-8) du asmenys 11 metų laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai pagamino ir laikė 1726,999 g amfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 17 kartų, ir taip toliau).

               Kaltinamojo L. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį mažina ir tai, kad, nors jis įvykdė baigtą nusikaltimą, jo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko, kadangi šių medžiagų gabenimas iš esmės buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, o kaltinamajam bei jo bendrininkui kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, automobilis (kuriuo jie važiavo) buvo sustabdytas patikrinimui, ir neteisėtai gabentos psichotropinės medžiagos buvo surastos bei išimtos, todėl galima konstatuoti, kad šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018). Teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo L. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai, kaip jau buvo minėta, yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui padaryti.

               Vertinant kaltinamojo L. R. asmenybę svarbu tai, kad jis praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK XXVII skyrius), tai yra už visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, nei teisiamas dabar, teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykęs dar 2011 metais, tai yra prieš 10 metų (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas), administracine tvarka baustas iš esmės tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu (t. 6, b. l. 111, 157-158, 165), darbdavio, bendradarbių ir deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 112-114), anksčiau dirbo kitose darbovietėse, taip pat nuo 2012 metų vykdė individualią veiklą (t. 4, b. l. 49). L. R. vedęs (t. 6, b. l. 103), su sutuoktine L. R. (buvusi pavardė – E.) augina 4 nepilnamečius vaikus: jo sūnų iš ankstesnių santykių J. R., gimusį (duomenys neskelbtini), bei tris sutuoktinės vaikus – G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. bei D., gimusius (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 105-109). J. R. gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su tėvu L. R. (t. 6, b. l. 104), o J. motina nedalyvauja jo auklėjime (kaltinamojo L. R. parodymai, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos pažyma (t. 6, b. l. 161-162), L. R. prašymas (t. 6, b. l. 102)). Iš kaltinamojo L. R. parodymų bei jo sutuoktinės L. R. prašymo (t. 6, b. l. 102) matyti, kad kaltinamojo L. R. šeimos turtinė padėtis nėra gera (gyvena nuomojamame bute), o kaltinamasis yra pagrindinis šeimos maitintojas. Be to, kaip jau buvo minėta, nustatyta viena kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės, o taip pat kaltinamojo L. R. elgesys po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, nors nuo paskutinės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik pusantrų metų, dirba, rūpinasi šeima) parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.

               Įvertinus kaltinamojo L. R. asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad bausmės tikslai kaltinamojo L. R. atžvilgiu nebūtų pasiekti paskirus jam nors ir minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, net ir minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (10 metų laisvės atėmimo) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo L. R. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui, todėl, atsižvelgus ir į prokuroro baigiamosiose kalbose išsakyta poziciją, kaltinamajam L. R. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė, tai yra 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį ar skirti kitą bausmių rūšį nėra pagrindo, nes tai prieštarautų visuomenės interesui, kad asmenys, padarę sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagos, sulauktų griežtos laisvės atėmimo bausmės ir visuomenė nuo jų būtų apsaugota. Be to, už tokį nusikaltimą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba mažesnę laisvės atėmimo bausmę, išliktų rizika, kad asmuo, atlikęs tokią palyginus švelnią bausmę, pasijustų nebaudžiamas ir vėl nusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

               Teismo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajam L. R. BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą minimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės būtų pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis būtų nubaustas, jam būtų atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiktų kaltinamąjį, kad jis po laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kaltinamajam paskyrus minėtą  4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jis pakankamai ilgą laiko tarpą bus izoliuotas nuo visuomenės, patirs didelių nepatogumų ir suvaržymų, dėl kurių jis jausis nubaustas, be to, jo atžvilgiu bus taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytos priemonės, padėsiančios pasiekti bausmės tikslus. Nuteistajam asmeniui bus svarbu laikytis drausmės pataisos įstaigoje, dalyvauti įvairiose jo elgesį keičiančiose priemonėse, kadangi tik tuo atveju jis turės galimybę į lygtinį paleidimą (BVK 157 straipsnis). Be to, labai ilgas laisvės atėmimas, izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės gali turėti negrįžtamų neigiamų pasekmių kaltinamojo socialiniams ryšiams – jo santykiams su šeima, mažamečiu sūnumi (kuris auga be motinos), be to, kaltinamasis gali prarasti ir profesinius įgūdžius, dėl ko jam po bausmės būtų sunku susirasti kvalifikuotą darbą.

               Pažymėtina ir tai, kaltinamajam L. R. paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nebus nukrypta ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio paties pobūdžio bylose. Paskutinių trijų metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų sprendimų, priimtų baudžiamosiose bylose, kur asmenys buvo nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, analizė leidžia konstatuoti, kad teismai pakankamai dažnai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltininkams skyrė švelnesnes bausmes, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, ypač tuomet, kai neteisėtai disponuotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nedaug viršijo minimalią šios medžiagos labai didelio kiekio ribą, asmuo prisipažindavo padaręs nusikalstamą veiką ir gailėdavosi nusikaltęs, buvo neteistas arba teistumas jo atžvilgiu buvo išnykęs, pasitaikė ir tokių atvejų (aišku, atsižvelgus į kaltininkų asmenybes bei kitas svarbias aplinkybes), kai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims, neteisėtai disponavusiems narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ženkliai viršijančiu Rekomendacijose nurodytą labai didelio kiekio ribą, veikusiems bendrininkų ar net organizuotose grupėse (baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0) asmuo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 99,889 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 799 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-02-4-00162-2016-5) du asmenys nuteisti atitinkamai 4 ir 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, dalyvaudami organizuotos grupės veikloje, neteisėtai disponavo 33,981 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik 272 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00001-2014-4) du asmenys nuteisti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad vienas iš jų kontrabanda gabeno ir abu neteisėtai disponavo 4895 g kanapių ir jų dalių, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik du kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00540-2016-3) du asmenys (sutuoktiniai) nuteisti atitinkamai 7 metų laisvės atėmimo ir 2 metų laisvės apribojimo bausmėmis tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu heroino ir 0,07838 g karfentanilio, pastarosios psichotropinės medžiagos (beje, labai pavojingos gyvybei) kiekis labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 4 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00044-2015-0) asmuo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad pasikėsino pagaminti 3395,59 g kanapių ir jų dalių, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 1,35 karto; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-40-1-00245-2014-4) asmuo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad gamino 4303,185 g kanapių ir jų dalių, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 1,72 karto; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-59590-2017-1) du asmenys nuteisti atitinkamai 4 ir 3 metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo (turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti) įvairiomis narkotinėmis medžiagomis, tame tarpe ir 193,845 g kokaino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik du kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5) vienas asmuo nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme už tai, kad, veikdama organizuotoje grupėje, kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 2,4024 kg metamfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 24 kartus, be to, keturi asmenys nuteisti atitinkamai 5, 7 ir 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 4,52636 kg metamfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 45 kartus (tiesa, šioje byloje asmenims švelnesnės bausmės skirtos dėl per ilgo proceso); baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0) asmuo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad neteisėtai disponavo 11,071 g heroino, kas nežymiai viršijo labai didelio kiekio ribą (10 g); baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-11745-2016-0) asmuo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 966,21 g kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik 8 kartus, ir taip toliau). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bausmės konkrečiam nuteistajam dydžio nustatymui neturi įtakos kitose (net ir pagal aplinkybes panašiose) bylose nuteistiems asmenims paskirtos bausmės, o baudžiamasis įstatymas, parenkant konkrečią bausmę už skiriamą nusikalstamą veiką, teismams nenustato jokio reikalavimo atlikti lyginamąją tipinio (rūšinio) nusikaltimo pavojingumo vertinimo ir šios rūšies nusikaltimo baudžiamumo analizę, tai yra lyginti vienus šios rūšies nusikaltimas su kitais ir gretinti paskirtų bausmių dydžius, tačiau tuo pačiu yra pažymėjęs, kad teismų praktika gali būti įrankis, apibrėžiantis tam tikras bausmių skyrimo už atitinkamas nusikalstamas veikas gaires (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-147-489/2021).

               Už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, kaltinamajam L. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Skiriant bausmę už šį nusikaltimą atsižvelgtina į tas pačias aplinkybes, kaip ir skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo, nes sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, L. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir BK 48 straipsnio 4-6 dalyse numatytų įpareigojimų, draudimų ar baudžiamojo poveikio priemonių.

               Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam L. R. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežčiausia laisvės atėmimo bausme, paskirta už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, apimant švelnesnes bausmes, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, bei 259 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

               Kaltinamojo L. R. įvykdytų nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (už kuriuos šiam kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė), metu galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatė, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Kaltinamajam L. R. šiuo nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir už labai sunkaus nusikaltimo (numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje) padarymą, nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį laisvės atėmimo bausmę jis turėtų atlikti kalėjime. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretaus nuteistojo (kaltinamojo) už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes iki 2020 m. liepos 1 d. (kada neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis) teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, turėjo teisę parinkti pataisos įstaigos rūšį (ne tik kalėjimą), kai tuo tarpu pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Kadangi L. R. labai sunkų nusikaltimą įvykdė 2020 m. sausio 25 d., tai yra iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas turi teisę nuspręsti dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nors L. R. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad jis anksčiau realiai laisvės atėmimo bausmės nėra atlikęs, ankstesnis teistumas yra išnykęs, taip pat į kitas jau minėtas aplinkybes, apibūdinančias šio kaltinamojo asmenybę, jam laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

               Laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina nuo kaltinamojo L. R. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 25 d. 0.42 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 19.23 val. (t. 4, b. l. 133-138), tai yra dvi dienos (BK 66 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam L. R. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 139-141, 161-163, 194-196). L. R. išaiškintinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei jo teisės ir pareigos.

Dėl A. T. skirtinos bausmės

               Kaltinamasis A. T. įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurį, kaip jau buvo minėta, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu (BK 259 straipsnio 2 dalyje).

               Kaltinamasis A. T. anksčiau teistas, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 5, b. l. 149-172), tačiau teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 173-177), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (t. 6, b. l. 164), yra išsituokęs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė (nors praėjo beveik pusantrų metų), todėl jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Kaltinamajam A. T. skirtinas laisvės apribojimas, o ne kitos BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys, nes, teismo įsitikinimu, būtent ši bausmė labiausiai atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Viešieji darbai A. T. neskirtini, nes jis dirba pagal darbo sutartį, be to, nėra gautas jo sutikimas dirbti viešuosius darbus (BK 46 straipsnio 1 dalis). Bauda A. T. neskirtina, nes minimali bauda už baudžiamąjį nusižengimą yra 15 MGL (750 Eur), o tokio dydžio bauda už neteisėtą disponavimą vos 0,028 g amfetamino, teismo įsitikinimu, yra per didelė, be to, A. T. iki šiol nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus (t. 5, b. l. 173-177). Areštas A. T. neskirtinas, nes jis dirba, o dėl arešto bausmės atlikimo gali prarasti darbą.

               Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad A. T. įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis užsienyje, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis A. T. dirba ir jo darbas susijęs su komandiruotėmis užsienyje, jam neskirtina intensyvi priežiūra. Kaltinamajam A. T. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnio 1 dalis).

               Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 straipsnis).

V. Daiktai, proceso išlaidos

               Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

               BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

               Psichotropinės ir narkotinės medžiagos, likusios po tyrimo – biri medžiaga, kurioje yra amfetamino, paimta 2020 m. sausio 25 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (t. 1, b. l. 44-53); kanapės (antžeminės dalys), paimtos 2020 m. sausio 25 d. kratos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (t. 1, b. l. 72-83); MDMA, paimta 2020 m. sausio 28 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu (t. 1, b. l. 187-196); MDMA ir amfetaminas, paimti 2020 m. liepos 30 d. kratos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (t. 2, b. l. 50-58) bei 2020 m. liepos 30 d. kratos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu iš A. T. (t. 2, b. l. 89-98), saugomos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158; t. 2, b. l. 16, 142), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, nes psichotropinių ir narkotinių medžiagų apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

               Kiti daiktai – du keksiukai (supakuoti voke), lipnia juosta apvynioti trys paketai ir lipni juosta (supakuoti dėžėje), paimti 2020 m. sausio 25 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (t. 1, b. l. 44-53); užsukamas buteliukas, svarstyklės, metalinė dėžutė bei jų pakuotės (supakuoti voke), plastikinė dėžutė su užrašu „Acme“, plastikinis geltonos spalvos indelis (supakuoti dėžėje), paimti 2020 m. sausio 25 d. kratos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (t. 1, b. l. 72-83); užspaudžiamas plastikinis maišelis ir plėvelė (supakuoti voke), paimti 2020 m. sausio 28 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu (t. 1, b. l. 187-196), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2020 m. rugpjūčio 24 d. kvitai TEL Nr. (duomenys neskelbtini), TEL Nr. (duomenys neskelbtini) ir TEL Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 3 d. kvitas TEL Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 159, 161-162, 164; 184, 186; t. 2, b. l. 25, 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

               Mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 10 SM-N970F“ su SIM kortele, paimti 2020 m. sausio 25 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (t. 1, b. l. 44-53), ir navigacijos įrenginys „Garmin Nuvi 56“ su maitinimo laidu, paimti 2020 m. sausio 28 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu (t. 1, b. l. 187-196), perduoti saugoti L. R. (t. 2, b. l. 43; t. 3, b. l. 160), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini L. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

               Skaitmeninės laikmenos, esančios prie bylos (5 vienetai), kuriose įrašyta kriminalinės žvalgybos metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (priedai prie: 2020 m. specialisto išvados (t. 2, b. l. 32-34); 2020 m. sausio 30 d. tarnybinio pranešimo (t. 3, b. l. 30-31); 2021 m. sausio 6 d. apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 8-10); 2020 m. gruodžio 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolo (t. 4, b. l. 25-26), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

               Proceso išlaidas, be kitų BPK 103 straipsnyje numatytų išlaidų, sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktai). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimu ir transportavimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo.

               Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo kaltinamasis L. R. su bendrininku neteisėtai gabeno kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, transportavimo iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kaimo, kur minėtas automobilis buvo sulaikytas, į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatą, turėjo 667,05 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 61-62). Kadangi šios išlaidos buvo būtinos, jas patvirtina minėti dokumentai, todėl automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Kadangi kaltinamasis L. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių susidarė šios proceso išlaidos, įvykdė kartu su bendrininku (asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą), iš kaltinamojo L. R. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina puse išlaidų už automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą, tai yra 333,53 Eur (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

               Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų L. R. ir A. T., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

               Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

               L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

               pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

               pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

               pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2020 m. sausio 25 d.) – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams;

               pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2020 m. liepos 30 d.) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir L. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

               Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

               Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo L. R. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

               Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 25 d. 0.42 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 19.23 val., tai yra 2 (dvi) dienas.

               Iki nuosprendžio vykdymo pradžios L. R. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (atvykstant kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį laikotarpiu nuo 12 valandos iki 16 valandos registruotis į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

               Išaiškinti L. R., kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę numatyta baudžiamoji atsakomybė. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygos, nuteistojo teisės ir pareigos detaliai nurodytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71-76 straipsniuose;

               A. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

               Išaiškinti A. T., kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

               Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. T. kardomosios priemonės neskirti.

               Psichotropines ir narkotines medžiagas, likusias po tyrimo – birią medžiagą, kurioje yra amfetamino, paimtą 2020 m. sausio 25 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu; kanapes (antžemines dalis), paimtas 2020 m. sausio 25 d. kratos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu; MDMA, paimtą 2020 m. sausio 28 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu; MDMA ir amfetaminą, paimtus 2020 m. liepos 30 d. kratos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu bei 2020 m. liepos 30 d. kratos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu iš A. T., saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 

               Kitus daiktus – du keksiukus (supakuotus voke), lipnia juosta apvyniotus tris paketus ir lipnią juostą (supakuotus dėžėje), paimtus 2020 m. sausio 25 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu; užsukamą buteliuką, svarstykles, metalinę dėžutę bei jų pakuotes (supakuotus voke), plastikinę dėžutę su užrašu „Acme“, plastikinį geltonos spalvos indelį (supakuotus dėžėje), paimtus 2020 m. sausio 25 d. kratos L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu; užspaudžiamą plastikinį maišelį ir plėvelę (supakuotus voke), paimtus 2020 m. sausio 28 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2020 m. rugpjūčio 24 d. kvitai TEL Nr. (duomenys neskelbtini), TEL Nr. (duomenys neskelbtini) ir TEL Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 3 d. kvitas TEL Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, tai įpareigojant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato asmenis.

               Mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 10 SM-N970F“ su SIM kortele, paimtus 2020 m. sausio 25 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, ir navigacijos įrenginį „Garmin Nuvi 56“ su maitinimo laidu, paimtus 2020 m. sausio 28 d. automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu, perduotus saugoti L. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti L. R..

               Skaitmenines laikmenas, esančias prie bylos (5 vienetus), kuriose įrašyta kriminalinės žvalgybos metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

               Pripažinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 667,05 Eur išlaidas už automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą proceso išlaidomis ir dalį šių išlaidų – 333,53 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 53 centus) išieškoti iš L. R. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) naudai. Išaiškinti L. R., kad šias proceso išlaidas jis turi sumokėti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (mokėjimo paskirtis – už automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą).

               Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

               Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                   Laisvydas Zederštremas