Civilinė byla Nr. e2-5106-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00951-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.1; 1.3.2.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Rasai Kaupinytei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Rytų gardėsiai“ direktoriui R. R. Q. R. ir atstovei advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,

atsakovui A. B. A. A.-S. ir jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

vertėjams Dianai Andrejievienei, Yasser Ghaowi Dit Ebet, Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rytų gardėsiai“ ieškinį atsakovui A. B. A. A.-S. dėl darbo ginčo.

Teismas

nustatė:

ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Rytų gardėsiai“ pareiškė ieškinį atsakovui A. B. A. A.-S., kuriame prašo išspręsti ginčą iš esmės – atmesti A. B. A. A.-S. reikalavimus.

Ieškinyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-5977 tenkino A. B. A. A.-S. reikalavimus: pripažino, kad A. B. A. A.-S. ir MB „Rytų gardėsiai“ siejo darbo santykiai laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.; priteisė iš MB „Rytų gardėsiai“ darbo užmokestį; įpareigojo MB „Rytų gardėsiai“ pateikti Sodrai patikslintus duomenis apie A. B. A. A.-S. Su DGK sprendimu nesutinka. Teigia, jog ieškovės direktoriui buvo užkirsta galimybė teikti paaiškinimus ir užduoti klausimus DGK. Paaiškino, jog byloje buvo pateikti liudytojų rašytiniai paaiškinimai, iš kurių vienas parašytas – rusų kalba. Byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad liudytojai buvo MB „Rytų gardėsiai” darbuotojai, kurie pareiškė – norintys nutraukti darbo sutartį prieš pat pateikiant byloje paaiškinimus. Todėl MB „Rytų gardėsiai“ atstovui direktoriui žinoma, kad vienas iš liudytojų, kuris tariamai pateikė paaiškinimus rusų kalba – nemoka rašyti net gimtąja kalba, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl pateiktų tariamų rašytinių įrodymų pagrįstumo, jame nurodytų faktinių aplinkybių atitikimo. Atsakovą atstovaujančios organizacijos atstovė Komisijos posėdžio metu nurodė, kad liudytojų paaiškinimai buvo paimti atstovaujančios įstaigos iniciatyva. Komisija, priimdama sprendimą, neįvertino, kad paties A. B. A. A.-S. nurodytos tariamo darbo valandos, nesutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu nebuvo sudaryta darbo sutartis, nebuvo susitarta dėl būtinų darbo sąlygų, neatliko darbinių funkcijų. Tarp proceso šalių vyko pokalbis dėl būsimos darbo sutarties sudarymo, tačiau darbo sutartis ir faktinis atsakovo darbas gali būti pradėtas tik tada, kai bus gautas atsakymas iš Užimtumo tarnybos dėl subsidijų, bus sudaryta darbo sutartis. Pažymėjo, kad ieškovas kurį laiką leido Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir priešingai nei nurodo ieškovas, 2020 m. rugsėjo 13 d. buvo nurodytame centre ir negalėjo tariamai dirbti atsakovo įmonėje. Pokalbių su atsakovu metu paaiškėjo, kad atsakovas neturi jokių įgūdžių dirbti virtuvėje, neturi išsilavinimo šioje sferoje, anksčiau nėra dirbęs panašaus ar analogiško darbo. Ieškovas, siekdamas įsitikinti, ar būsimas darbuotojas atitinka reikalavimus, ar būsimam darbuotojui tinkamas yra darbas, kelis kartus pasikvietė atsakovą pokalbiui į ieškovui priklausančią virtuvę: atsakovui buvo pasakojama apie būsimo darbo pobūdį, kokius darbus jam reikės atlikti, atsakovas stebėjo virtuvėje dirbančius asmenis, domėjosi, kur sudėti maisto produktai, įrankiai ir etc. Tačiau realiai darbo funkcijų neatliko – nepriėmė iš klientų ir/ar kolegų užsakymų, jų nevykdė. Faktinę aplinkybę, kad atsakovas neturėjo jokios darbo patirties, įskaitant ir darbą virtuvėje – pjaustant salotas, valant patalpas, neturėjo, patvirtino pats atsakovas Komisijos posėdžio metu. Komisija sprendime konstatavo, kad darbas virtuvėje nereikalauja specialių kvalifikacinių reikalavimų, todėl nebuvo būtina praleisti tiek daug laiko atsakovui ieškovo priklausančiose patalpose. Vertinat tokį Komisijos sprendimo argumentą, būtina objektyviai įvertinti atsakovo sudarytą tariamą darbo grafiką. Ieškovės vertinimu, byloje pateiktas tariamo darbo grafikas vertintinas kaip subjektyvus paties atsakovo parengtas raštelis, nesudarantis pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko darbines funkcijas. Tai, kad ieškovo siūlomo darbo pobūdis neatitinka paties atsakovo norų/lūkesčių patvirtina ir pateikta sms žinučių ištrauka, kurioje atsakovas nurodo, kad lankys kirpėjo kursus. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, tarp proceso šalių susiklostė ne darbo santykiai, o tai buvo ikisutartiniai santykiai, kurių metu atsakovui buvo suteikiama informacija apie būsimo darbo pobūdį.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas direktorius R. R. Q. R. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jis pats mokė atsakovą kaip dirbti, t.y. pjaustyti agurkus, salotas ir nuvalyti specifinius paviršius. Niekas kitas atsakovo kaip dirbti nemokė. Pažymėjo, jog atsakovas tik mokėsi dirbti. Jam pačiam nėra naudinga be darbo sutarties įdarbinti darbuotojus, nes jis gauna subsidijas iš valstybės, dirba sąžiningai.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Akvilė Povilanskaitė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakydamas į ieškinio argumentus nurodė, jog teiginys, kad ieškovei buvo užkirsta galimybė teikti paaiškinimus, užduoti klausimus bylą nagrinėjant DGK, t. y. kad buvo pažeista ieškovės teisė į teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, posėdyje dalyvavus jo atstovui, yra nepagrįstas. Ieškinyje nurodoma, kad MB „Rytų gardėsiai“ direktoriui yra žinoma, kad vienas iš liudytojų, kuris byloje tariamai pateikė paaiškinimus rusų kalba, nemoka rašyti net gimtąja kalba, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl pateiktų tariamų rašytinių įrodymu pagrįstumo, jame nurodytų faktinių aplinkybių atitikimo. Paaiškino, kad raštiškus paaiškinimus rusų kalba byloje teikė liudytojas A. B. G. Y. A. Komisijos sprendime Nr. DGKS-5977 nurodoma, kad A. B. G. Y. A. savo 2022 m. gruodžio 4 d. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad dirbo restorane „Yala Yala“ nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. Darbo metu susipažino su atsakovu A. B. A., kuris su juo dirbo naktinę pamainą. Jis pjaustė salotas, plovė visą įrangą ir tvarkė visą restoraną. Kartu dirbo 8 dienas. A. B. G. Y. A. tas pačias aplinkybes patvirtino apklausiamas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriaus 2022 m. gruodžio 13 d., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 2 dalį. Liudytojų apklausas vykdė Valstybinės darbo inspekcijos tarnautojai. Nėra pagrindo abejoti rašytinių įrodymų pagrįstumu. Ieškovės teiginys kad liudytojas nemoka rašyti neatitinka tikrovės, žemina liudytojo garbę ir orumą. Atsakovo A. B. A. A.-S. atstovė, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, 2022 m. gruodžio 5 d. laišku Komisijai pateikė papildomus įrodymus – A. B. G. Y. A. ir A. M. F. K. rašytinius liudijimus, jų vertimus į lietuvių kalbą, liudytojų kontaktinius duomenis bei Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamo turto duomenų bazės išrašą apie atsakovo nuomojamas gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės nurodytas teiginys, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo Ruklos pabėgėlių centre, todėl negalėjo dirbti ieškovės įmonėje, neatitinka tikrovės. Atsakovas dirbo ieškovės įmonėje, ieškovė delsė pasirašyti darbo sutartį teigdama, kad laukia atsakymo dėl subsidijų, skatino atsakovą slėpti darbo faktą gydymo įstaigoje, reikalavo vykdyti darbo funkcijas, prisidengdamas ikisutartinių santykių institutu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, galima pagrįstai spręsti, kad byloje egzistuoja priverstinio darbo požymiai. Atsakovas sutinka su Komisijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-5977 tenkinti atsakovo skundą iš dalies.

Atsakovas A. B. A. A.-S. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog iki rugpjūčio mėn. gyveno pabėgėlių centre Rukloje, o nuo rugsėjo 1 d. atsikraustė į Vilnių. Ieškojo darbo. Draugas pasakė, kad yra toks arabų restoranas, rugsėjo 13 d. jį pasikvietė R., nuo 19 iki 23 d. mokė kaip pjaustyti salotas, pilti padažą, plauti indus. Viską išmoko. Taip kartojosi ir rugsėjo 14, 15, 16 d. Pradėjo dirbti po 12 val. jam pažadėjo, kad pora dienų dirbs kaip mokinys, vėliau įdarbins. Direktorius laukė, kol bus sutvarkyti dokumentai subsidijai gauti. Rugsėjo 21 d. išėjęs iš darbo nukrito nuo paspirtuko. Susitarė dėl 4 Eur valandinio atlygio, pasirašius darbo sutartį, sutarė dėl 5 Eur atlygio.

 Atsakovo atstovas advokatas Rytis Satkauskas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

Liudytojas A. M. F. K. teismo posėdyje parodė, jog su atsakovu susipažino pabėgėlių centre. Teigė, jog atsakovas pjaustė salotas, ėjo pas žmones. Pradžioje gavo 4 Eur už valandą, vėliau – 5 Eur. Iš darbo išėjo, nes patyrė spaudimą, darbdavys negrasino. Jam pačiam darbo užmokestis buvo mokamas iš karto, kai tik pradėjo dirbti restorane, buvo mokama ir už mokymąsi. Kartu su atsakovu dirbo dvi dienas, dirbo skirtingose pamainose, susitikę buvo keturis kartus.

Liudytojas A. B. G. teismo posėdyje parodė, jog jo santykiai su MB „Rytų gardėsiai“ direktoriumi yra geri. Patvirtino, jog atsakovas restorane dirbo. Jam pačiam darbo užmokestis buvo mokamas iš karto, kai tik pradėjo dirbti restorane, buvo mokama ir už mokymąsi.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama paneigti DGK nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. ir įrodyti, jog neturi pareigos sumokėti darbo užmokesčio atsakovui.

Nustatyta, jog DGK 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19775/2022 iš dalies nutarė tenkinti A. B. A. A.-S. prašymą ir nusprendė pripažinti, kad A. B. A. A.-S. ir MB „Rytų gardėsiai“ siejo darbo santykiai nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.; išieškoti A. B. A. A.-S. naudai iš MB „Rytų gardėsiai“, 232,27 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2022 m. rugsėjo mėn., 696,81 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybų bei įpareigoti MB „Rytų gardėsiai“, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie A. B. A. A.-S., darbo pradžią ir pabaigą nurodant, kad A. B. A. A.-S. pas ieškovę dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., o A. B. A. A.-S. draudžiamosios pajamos už 2022 m. rugsėjo mėn. sudarė 232,27 Eur.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo; šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

Taigi šiame ginče ieškovė teigia, jog tarp šalių nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tai buvo ikisutartiniai santykiai, kurių metu atsakovui buvo suteikiama informacija apie būsimo darbo pobūdį. Priešingai tokiai pozicijai, atsakovas tvirtina, jog MB „Rytų gardėsiai“ jis dirbo, tačiau buvo delsiama su juo pasirašyti darbo sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, susirašinėjimo tarp šalių žinutes, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Byloje ginčo nėra dėl to, jog atsakovas kelis kartus lankėsi ieškovės įmonėje, ten praleisdamas tam tikrą laiką, tačiau šalys, kaip jau minėta, skirtingai aiškina šią situaciją: MB „Rytų gardėsiai“ direktorius teigė, jog su atsakovu darbo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovui buvo pasakojama apie būsimo darbo pobūdį, kokius darbus jam reikės atlikti, atsakovas stebėjo virtuvėje dirbančius asmenis, domėjosi, kur sudėti maisto produktai, įrankiai ir pan. Tačiau realiai darbo funkcijų neatliko. Tuo tarpu atsakovo teigimu, jis atliko darbo funkcijas. Faktinė aplinkybė dėl to, jog nebuvo pasirašyta darbo sutartis, pati savaime negali būti pagrindu tarp šalių susiklosčiusių santykių nelaikyti darbo teisiniais santykiais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai).

Viso proceso metu atsakovas nuosekliai teigė, jog jis laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. dirbo MB „Rytų gardėsiai“. Paaiškino, jog jis jautėsi nesaugus dirbdamas be darbo sutarties, dėl to prašė ją sudaryti. Su direktoriumi tarėsi dėl 4 Eur darbo užmokesčio už valandą, o po darbo sutarties pasirašymo dėl 5 Eur valandinio atlygio. 2022 m. rugsėjo 13 d. MB „Rytų gardėsiai“ buvo nuo 19 iki 23 val. Jį mokė, kaip pjaustyti salotas, pilti padažą, plauti indus ir per tas 4 val. viską išmoko. Kitomis dienomis dirbo tuos pačius darbus. Kasdien žymėjosi išdirbtas darbo valandas. Darbo sutartį žadėjo pasirašyti nuo 2022 m. spalio 1 d., nes darbdavys laukė subsidijų. Aplinkybę, kad atsakovas dirbo ieškovės įmonėje teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai. Liudytojas A. M. F. K. parodė, jog atsakovas dirbo: pjaustė salotas, ėjo pas žmones, kartu dirbo 2 dienas. Liudytojas A. B. G. taip pat patvirtino, jog atsakovas restorane dirbo, jie kartu dirbo 8 dienas. Pažymėtina, jog abu liudytojai patvirtino, jog, kai pradėjo dirbti restorane, iš karto jiems buvo mokamas darbo užmokestis (t. y. ir už mokymosi laikotarpį). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, jie nurodė, jog darbo santykiai su darbdaviu buvo geri, tačiau dėl to, kad davė parodymus nagrinėjant šį ginčą, nutarė nutraukti darbo santykius. Akivaizdu, jog parodymų davimas darbdavio nenaudai, įneštų įtampos tolimesniuose darbo santykiuose, todėl liudytojų sprendimas nutraukti darbo santykius, teismo vertinimu, tik patvirtina jų parodymus. Be to, liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir yra nuoseklūs. Kaip antai, 2022 m. gruodžio 4 d. liudijime A. B. G. patvirtino, jog su A. B. A. „dirbo naktinėje pamainoje. Jis pjaustė salotas, plovė visą įrangą ir tvarkė visą restoraną. Su juo dirbo 8 dienas“. A. M. F. K. tos pačios dienos liudijime patvirtino, jog atsakovas „su juo dirbo 2 dienas. Gamino salotas, plovė indus ir valė restoraną. Paskui pakeitė jo darbo laiką, jis (atsakovas) dirbo naktį, o aš ryte. Kai jis ateidavo, aš išeidavau“ (T.1, e. b. l. 63-64).  Iš atsakovo susirašinėjimo su atsakovės direktoriumi matyti, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 22 d. informavo direktorių, jog nukrito nuo paspirtuko, susižeidė ranką ir negalės šiandien dirbti, galėtų ateiti 4-5 valandom. Atsakovės vadovas atrašė „gerai, ateik“. Taip pat susirašinėjime atsakovas suformulavo klausimą darbdaviui „mano laisvadieniai bus pirmadienis ir penktadienis?“. (T.1, e. b. l. 50)  Tą pačią dieną atsakovui informavus direktorių, kad jis išsikvietė greitąją ir vyksta į ligoninę, direktorius jam atrašė „OK. Tik nesakyk, kad dirbi“ (T.1, e. b. l. 140). 2022 m. rugsėjo 24 d. ieškovui parašius direktoriui, kad jam vis dar skauda ranką ir negali dirbti, direktorius jam atrašė „tu privalai ateiti“ (T.1, e. b. l.141), tęsiant susirašinėjimus direktorius nurodė, kad „ateik šiandien valyti. Nerandu, kas tave pakeičia“. Teismo vertinimu, pastarosios susirašinėjimo formuluotės patvirtina, esant buvusius neikisutartinius darbo teisinius santykius, kuriems esant darbuotojas dar sprendžia dėl pasirinkimo, ar jis iš tiesų nori dirbti tą darbą, o darbdavys vertina naujai priimamo darbuotojo tinkamumą atlikti tam tikrą darbą. Akivaizdu, jog tarp šalių jau buvo susiklostę darbo santykiai, nes darbdavys konstatuoja savo padėties rimtumą, su numanomu reikalavimu atsakovui, kad dirbtų „nerandu, kas tave pakeičia“. Ieškovės direktorius teismo posėdyje paaiškino, jog parašydamas atsakovui, kad „Tik nesakyk, kad dirbi“, turėjo omenyje, jog jis nesakytų, kad oficialiai dirba. Tačiau teismas tokius paaiškinimus vertina, kaip gynybinę taktiką, nes kitų įrodymų tokiems paaiškinimams patvirtinti byloje nėra pateikta. Pažymėtina, jog ieškovės atstovai neginčijo minėtų susirašinėjimų vertimų turinio nagrinėjant bylą teisme, todėl jie laikytini vienais iš įrodymų bylos aplinkybėms pagrįsti.

Pasak ieškovės, atsakovas 2020 m. rugsėjo 13 d. laiką leido Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir negalėjo tariamai dirbti atsakovo įmonėje. Tokį ieškovės argumentą paneigia VĮ registrų centras išrašas iš kurio matyti, jog yra įregistruota dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 1 d. su A. B. A. A.-S. sudaryta nuomos sutartis Nr. 1, nuomos terminas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (T.1, e. b. l. 69). Todėl, priešingai nei teigia, ieškovė, atsakovas susiklosčiusių ginčijamų santykių metu gyveno Vilniuje.

Teismas neįtikinamais laiko ieškovės direktoriaus paaiškinimus, dėl to, jog buvo reikalingas laikas tam, kad atsakovą apmokyti dirbti. Tokį teismo vertinimą suponavo tai, jog atsakovas buvo įdarbintas nekvalifikuotam darbui, kaip nurodė, atsakovas turėjo pjaustyti agurkus, salotas ir nuvalyti specifinius paviršius. Akivaizdu joks tokiam specifinių įgūdžių ar žinių, ypatingos darbinės patirties nereikalaujančiam darbui tikrai nebuvo reikalingos kelios dienos asmeniui, kuris siekia įsidarbinti apmokyti. Teismo įsitikinimu kiekvienam, net ir vidutinių gabumų asmeniui vieną kartą parodžius, kokie yra reikalavimai tokio pobūdžio darbo funkcijai atlikti, tai gali būti nesunkiai atkartota. Pats atsakovas nurodė, jog darbą jis išmoko atlikti per pirmąją dieną, ir teismas tokių paaiškinimų nelaiko neįtikinamais. Be to, nors ieškovės direktorius ir akcentavo, jog atsakovas neturėjo jokios darbinės patirties ir jį buvo būtina mokyti, tačiau pats atsakovas yra teigęs, jog anksčiau yra dirbęs kebabinėje ir pjaustęs salotas.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovas asmeninėje „Telegram“ programėlėje kiekvieną dieną žymėjo savo darbo laiką ir skaičiavo darbo užmokestį. Pasižymėjo, jog rugsėjo 13 d. dirbo nuo 7 iki 11 valandos, iš viso 4 valandas, 16 Eur; rugsėjo 15 d. antradienį – trečiadienį dirbo 4 valandas, 30 Eur; rugsėjo 16 d. ketvirtadienį dirbo nuo 7 iki 5 vakaro, penktadienį nuo 5 iki 11; rugsėjo 18 d. dirbo dar 9 val., rugsėjo 19 d. pažymėjo, kad sekmadienį dirbo 5 valandas, pirmadienį 8 valandas; rugsėjo 20 d. antradienį dar 7 valandas, rugsėjo 22 d. dar 6 val. – iš viso suskaičiavo 59 val. (T.1, e. b. l. 44-45). Nors darbdavys teismo posėdyje abejojo tokių duomenų patikimumu, bandė įrodyti, jog šiuose duomenyse yra netikslumų ir kad jais teismas nesivadovautų kaip patikimais, tačiau vertinant tokią darbdavio poziciją būtina pažymėti, jog ne darbuotojas, o pats darbdavys yra atsakingas už teisingą darbo laiko apskaitą. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl darbdavys, norėdamas paneigti darbuotojo paaiškinimus, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų būtent darbdavio nurodytas aplinkybes ir paneigtų kitos šalies argumentus. Tačiau darbdavys šios pareigos nevykdė. Šiuo atveju atsakovo užrašai buvo skirti jo asmeniniam naudojimui, asmeninio pobūdžio susirašinėjimas taip pat yra įrodymu byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis). 

Teismas, neturi pagrindo netikėti ieškovės direktoriaus paaiškinimais, jog netikslinga jam būtų neįdarbinti oficialiai atsakovo, nes jo darbo vieta yra, subsidijuojama, tačiau šiuo atveju, šalių paaiškinimais, dar reikėjo sutvarkyti atsakovo dokumentus, todėl akivaizdu, jog nesant faktinės galimybės iš karto įdarbinti atsakovą ir gauti subsidiją, darbo santykiai nebuvo tinkamai įforminti ir tai buvo priežastis dėl ko darbdavys delsė. Balso žinutės vertimas esantis byloje „Laukių A. ir A., jie eis į Užimtumo tarnybą ir lauksiu iš S. atsakymo, kad užregistravo viską tarnyboje ir tada padarysiu darbo sutartį, maksimum už savaitę (kalba netaisyta)“ (T.1, e. b. l. 43) patvirtina, jog egzistavo kliūtys darbo sutarčiai (buvo tvarkomi dokumentai) sudaryti.

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi nurodytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo darbo santykius su ieškove. Todėl pripažįsta, jog ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. Pripažinus šalies siejusius darbo santykius, gintina atsakovo teisė į darbo užmokestį.

Atsakovas neginčijo komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl darbo užmokesčio, kurį jis turėjo gauti, todėl 232,37 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis yra išieškotinas darbuotojo naudai. Skaičiuodama išmokas, komisija teisingai sprendė, kad nesant tikslių objektyviai patikrinamų duomenų apie tai, kiek valandų faktiškai atsakovas dirbo ir kiek iš jų dirbta nakties metu, jam skaičiuojamas standartinis darbo užmokestis pagal atsakovui jo darbo laikotarpiui tenkančią darbo laiko normą.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. 

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai ir  jiems pasibaigus 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakovui nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Darbo santykių pasibaigimo dieną atsakovui nebuvo išmokėta 232,37 Eur (neatskaičius mokesčių) suma, kuri yra mažesnė negu vienas vidutinis darbo užmokestis, todėl nuo šios sumos skaičiuojamos netesybos. Atsakovo atstovas išreiškė prašymą priteisti netesybas už maksimalų 6 mėnesių terminą.   

Į tai atsižvelgiant bei įvertinęs, jog iki šiol su atsakovu nėra atsiskaityta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui  priteisti 1393,62 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už 6 mėn. laikotarpį (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje DGK priimtas sprendimas naikintinas.

Šioje byloje patirta 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad A. B. A. A.-S. ir MB „Rytų gardėsiai“ siejo darbo santykiai nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.

Išieškoti iš ieškovės mažosios bendrijos „Rytų gardėsiai“, j. a. k.305183003, 232,27 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 27 ct, neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, bei 1393,62 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 62 ct, neatskaičius mokesčių) netesybų atsakovo A. B. A. A.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti valstybei iš ieškovo mažosios bendrijos „Rytų gardėsiai“, j. a. k.305183003, 33,20 Eur (trisdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Įpareigoti ieškovę mažąją bendriją „Rytų gardėsiai“, j. a. k.305183003, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie atsakovo A. B. A. A.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), darbo pradžią ir pabaigą, nurodant, kad atsakovas pas iesškovę dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., o atsakovo draudžiamosios pajamos už 2022 m. rugsėjo mėn. sudarė 232,27 Eur.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-19775/2022.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Vilma Brazinskienė