Civilinė byla Nr. e2A-2020-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00994-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simeks“ ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo K. K. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Simeks“ (toliau – ieškovė, UAB „Simeks“)  kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. B. (toliau – atsakovė), prašydama iš atsakovės priteisti 757,67 Eur skolą, 12,45 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl statybinių prekių pardavimo (toliau ir – sutartis). Sutarties 4 punkte atsakovė nurodė atsakingą asmenį – K. K. (toliau ir – trečiasis asmuo), kuris atsakovės buvo įgaliotas užsakyti ir parduotuvėje gauti prekes, būtinas atsakovei remonto darbams atlikti, turėjo teisę pasirašyti pirkimo dokumentuose. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. iš ieškovei priklausančios parduotuvės trečiasis asmuo, veikdamas kaip T. B. įgaliotas asmuo, gavo prekių už 1 257,67 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą MEK Nr. (duomenys neskelbtini) 1 257,67 Eur sumai; atsakovė grynaisiais sumokėjo 500 Eur, todėl buvo išrašytas kasos pajamų orderis KPO Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog prekių teikimą patvirtina atsakovės vardu išduotų kreditinių kortelių išrašai, kuriuose prekių gavimas buvo patvirtinamas trečiojo asmens parašu, taip pat 2021 m. gegužės 31 d. suformuota bei ieškovei įteikta PVM sąskaita faktūra. Paaiškino, jog nuo 2021 m. birželio 1 d. atsakovė su ieškove nebendrauja ir atsisako grąžinti likusią skolą už suteiktas prekes.

3.       Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad į ieškovės parduotuvę atvyko su tikslu sumokėti 500 Eur dydžio avansą (jeigu ateityje norėtų įsigyti prekių), kadangi minėtu laikotarpiu atsakovė gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl siekė išvengti nereikalingo važinėjimo. Ieškovės darbuotojams pateikus pasirašyti dokumentus, atsakovė jų atidžiai neperskaitė ir nesusipažino, kadangi kalbėjo telefonu, manė, jog pasirašo ant dokumentų, kurie patvirtina pinigų perdavimą ir avanso sumokėjimą.

4.       Pabrėžė, jog ji niekada neįgaliojo ir nesutiko, jog trečiasis asmuo veiktų jos vardu – imtų prekes ir pasirašytų pirkimo dokumentuose; sutarties 4 punkte atsakovės parašas, priešingai, nei trečiojo asmens, nėra pateiktas. Mano, kad sudarant įgaliojimą turėjo būti išreikštas įgaliojimo pobūdis, apimtis ir kiti esminiai dalykai, tačiau šiuo konkrečiu atveju, nei prekių pobūdis, nei suma, už kurią gali būti imamos prekės, nei laikotarpis, kuriuo jis tai gali atlikti, nei kitos esminės sąlygos, nebuvo nurodytos. Taigi, net ir laikant, jog įgaliojimas trečiajam asmeniui buvo suteiktas, jo turinys ir juo suteiktos teisės nesuteikė teisės imti prekių į kreditą, nes tam nebuvo numatytas (nustatytas) kredito limitas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad sutarties 4 punktas įrašytas kitu rašymo stiliumi bei kito asmens, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad tik po to, kuomet atsakovė pasirašė sutartį, buvo įrašytas trečiojo asmens vardas ir pavardė.

5.       Pažymėjo, kad ieškovė nereikalavo atsiskaityti už prekes, kurios buvo imtos 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, tačiau praleidus mėnesinius mokėjimus, prekių daugiau neimant, ieškovė pareikalavo atsiskaityti tik 2021 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams. Be to, PVM sąskaita faktūra serija MEK Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2021 m. gegužės 31 d., ir, neva tą pačią dieną, pateikta atsakovei, kuri atvyko į UAB „Simeks“ ir grynaisiais pinigais sumokėjo 500 Eur. Atsakovės manymu, nėra logiška ir suprantama, kaip viskas įvyko tą pačią dieną, kuomet atsakovė gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad kasos pajamų orderį pasirašė tas pats asmuo, kuris ir sudarė minėtą PVM sąskaitą faktūrą, t. y. A. K., kuri pasirašė ir kaip (duomenys neskelbtini), ir kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); atsakovė šio dokumento nepasirašė ir jo nepatvirtino.

6.       Pagrįstų abejonių kelia ir kreditinės kortelės išrašai, kurie neva patvirtina atsakovės vardu imtas prekes. Minėtos kortelės yra beveik neįskaitomos, jose yra ne vieną kartą matomi perbraukti duomenys, pirkėjo parašas yra neaiškus, dažnu atveju skiriasi. Parašai taip pat nėra identiški, skiriasi jų kilpelės, stilius ir pan.; kreditinėje kortelėje taip pat nėra numatyta, kad atsakovė yra atstovaujama įgalioto asmens, kuris už ją pasirašo.

7.       Atsakovė prašė atlikti sutarties vertinimą ir jos sąlygų atitikį sąžiningumo bei teisėtumo kriterijams. Atsakovės teigimu, ginčo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo; atsakovė individualiai neaptarė sutarties sąlygų, su jomis nesusipažino ir negalėjo dėl jų derėtis ir daryti įtaką, taip pat nesusipažino su pačios sutarties turiniu; sutartis iš esmės neatitiko jos valios. Pagal sutartį įgaliotiniui buvo suteikta visiška laisvė veikti, nenustatant jokių apribojimų, taigi tokios sutarties sąlygos yra pripažintos nesąžiningomis bei leidžiančios paslaugos teikėjui (ieškovei) ir įgaliotiniui (trečiajam asmeniui K. K.) piktnaudžiauti, ir be atsakovės sutikimo sudaryti vidinius susitarimus, kuriems vartotojas negalės turėti jokios įtakos, tačiau privalės už juos atsakyti ir vykdyti iš jų kylančias pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2352-592/2022 ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės T. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Simeks“ 757,67 Eur skolą, 12,45 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 757,67 Eur sumą nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 5 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 770,12 Eur sumą nuo 2021 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 803 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės T. B. į valstybės biudžetą 18,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas vertino, jog ginčo atveju nėra tiek svarbus pinigų – 500 Eur – perdavimo momentas, o svarbu tai, kad šalys neginčijo jų perdavimo fakto, t. y. kad pinigai buvo perduoti atsiskaityti už prekes. Vien jų perdavimas prekybos vietoje iš esmės patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, patvirtino, kad pasirašė ant prekių pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovė parašo tikrumo neginčijo; 500 Eur sumą perdavė laisva valia; trečiasis asmuo patvirtino, kad sudarytos sutarties pagrindu gaudavo prekes iš ieškovės, kurias naudojo remontui. Byloje nėra įrodymų, kad sutartis suklastota ar sudaryta apgaulės būdu.

11.       Teismas laikė, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų ir nenurodė reikšmingų aplinkybių, kodėl iki šiol nereikalauja grąžinti 500 Eur sumos, jei ji negavo prekių iš ieškovės.

12.       Teismas pažymėjo, jog byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį, perdavė 500 Eur, sutartį pasirašė ir atsakovės įgaliotas asmuo trečiasis asmuo, kuris tą pačią dieną paėmė prekes, buvo atvykęs ir daugiau kartų; minėtų asmenų paaiškinimai buvo nuoseklūs, aiškūs, nebuvo pagrindo jais abejoti.

13.       Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ir šalių išreikšta tokia valia, kokia yra nurodyta sutartyje. Nustačius, kad prekės buvo perduotos atsakovės įgaliotam asmeniui, atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti už gautas prekes pagal 2021 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MEK Nr. (duomenys neskelbtini) 757,67 Eur sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė T. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2352-592/2022 ir ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.       Teigė, jog prekių pirkimo – pardavimo sutartį laiko nesudarytą, kadangi nebuvo išreikšta suderinta šalių valia dėl sutarties sudarymo, jos objekto, esminių sąlygų ir pan.

16.       Nurodė, jog trečiasis asmuo K. K. sutarties 4 punkte, kuris numato įgaliojamą asmenį, pasirašė (išreiškė valią), kad jis atstovautų atsakovę, tačiau atsakovės parašas prie suteikiamo įgaliojimo sutarties 4 punkte, nėra pateiktas.

17.       Paaiškino, jog sutarties 5 punkte yra numatyta, kad pirkėjas už prekes atsiskaito kiekvieną mėnesį, tačiau ieškovė tokios atsiskaitymo formos nepaisė, ja nesivadovavo ir kiekvieną mėnesį, nesant jokio kredito limito, leido pasiimti prekes, nors už jas nebuvo atsiskaitoma, t. y. nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai.

18.       Nurodė, kad ieškovė sąmoningai neišsaugojo vaizdo kameros įrašų, taip eliminuojant visas apeliantės galimybes paneigti bylos faktines aplinkybes (dėl kelių kartų atvykimo).

19.       Kritiškai vertina ieškovės atstovo teiginius, jog įmonės (duomenys neskelbtini) O. P. atsakovės parašo ant kasos pajamų orderio neprašė dėl saugumo, t. y. dėl COVID-19 viruso, kadangi prieš tai įmonės (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktą su atsakove, kai iš jos paėmė pinigus. Be to, abejones dar labiau sustiprina atsakovei sudarytoje kreditinėje kortelėje atlikta žyma su parašu: „A – 500” („A“ galimai reiškia avansą), kai tuo tarpu pinigų priėmimas buvo užfiksuotas buhalterijoje.

20.       Trečiasis asmuo K. K. nuolatos lankosi ieškovės parduotuvėje, pažįsta visus darbuotojus, taigi, akivaizdu, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu yra glaudžiai susijusi, turi ilgamečius bendradarbiavimo santykius, todėl yra suinteresuoti vienas kitą palaikyti byloje.

21.       Teigė, jog trečiasis asmuo K. K. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog jis niekuomet nebendravo su atsakove, nesitarė su atsakove dėl paslaugų teikimo ir tik pasirašydamas ieškovės pateiktoje sutartyje, sužinojo atsakovės pavardę. Tokiu būdu, pats įgaliotas asmuo paneigė aplinkybę, jog šalys susitarė dėl trečiojo asmens (K. K.) veikimo apeliantės vardu. Pabrėžė, jog trečiojo asmens vertinimu, atsakovei turėtų sumokėti G. (pastaba: atsakovės (duomenys neskelbtini)), kadangi dirbo G.

22.       Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Atsakovė niekuomet netvirtino jokių trečiojo asmens atliktų sandorių, su jais nesutiko ir jie nebuvo atlikti nei jos vardu, nei jos naudai. 

23.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2352-592/2022 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.       Apeliantė niekada negyveno (duomenys neskelbtini), todėl visiškai nepaaiškinama, kokiu tikslu vyko į statybinių prekių parduotuvę, nutolusią nuo (duomenys neskelbtini) miesto ne mažiau, kaip (duomenys neskelbtini) km., tam, kad parduotuvėje būtų paliekama ženkli pinigų suma (500 Eur) už prekes, kurias galbūt ateityje bus siekiama įsigyti. Ieškovė, kaip matyti ir iš viešai teikiamos informacijos, vykdo prekių pardavimą ir internetinės prekybos pagalba, užsakymus dėl prekių įsigijimo priima ir telefonu, atsiskaitymas taip pat galimas elektronine bankininkyste. Taigi, ieškovė yra įsitikinusi, kad apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės yra melagingos ir teikiamos teismui galimai siekiant išvengti prievolės kylančios iš prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. 

25.       Trumposios SMS žinutės kopija patvirtina, kad apeliantė pageidavo susipažinti su paimtų prekių sąrašu ir gauti sudarytos sutarties kopiją, ši žinutė buvo gauta 2021 m. gegužės 25 d., jos apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, žinutėje jokių pretenzijų dėl jos valios nebuvimo, nereiškė.  Be to, po minėtos trumposios SMS žinutės gavimo bei duomenų perdavimo apeliantės įgaliotam asmeniui, 2021 m. gegužės 31 d. apeliantei buvo įteikta PVM sąskaita faktūra MEK Nr. (duomenys neskelbtini) 1 257,67 Eur sumai, šią dieną ir buvo sumokėtas 500 Eur dalinis mokėjimas.

26.       Teigė, jog pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties vykdymas. Šiuo atveju, apeliantė atvyko į kitą miestą, tam, kad būtų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su mokėjimo atidėjimu, nes, kaip tvirtino apeliantė, ketina atlikti tam tikrus remonto darbus, tačiau iš anksto negali numatyti reikiamo kiekio statybinių medžiagų. Šioje sutartyje nurodyti apeliantės pateikti asmens duomenys, sutartis patvirtinta apeliantės vardu, pavarde bei parašu. Sutarties antroje pusėje matoma apeliantės asmenį patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo kopija; apeliantė neteikė teismui priešieškinio ir neprašė teismo pripažinti 2020 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia; apeliantės valia dėl statybinių prekių įsigijimo iš UAB „Simeks“ buvo aiški, nuosekli ir išreikšta taip, kad nei vienai bylos šaliai sutarties vykdymo metu nekilo net menkiausių abejonių dėl sutartinės valios išreiškimo tinkamumo.

27.       Apeliantė nepateikė jokio įrodymo, kuriuo būtų paneigiamos ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės ar teikiami kiti duomenys, kurie paneigtų sutarties sudarymo faktą, ar paneigtų aplinkybę, kad apeliantė įgaliojo trečiąjį asmenį K. K. imti prekes apeliantės vardu.

28.       Apeliantė kritikuoja ieškovės veiksmus, t. y. atkreipia dėmesį į prekių išdavimą tuo laikotarpiu, kuomet mokėjimai jau buvo vėluojami, taip siekiant sudaryti įspūdį dėl nesąžiningo ieškovės elgesio, tačiau apeliantė kritikuodama ieškovės tariamai netinkamą elgesį, savo veiksmų kritiškai nevertina – jeigu apeliantė tvirtina, kad jokių prekių iš ieškovės neįsigijo, tokiu atveju turėtų būti ginčijami visi teismui pateikti dokumentai, tiek šalių sudaryta sutartis, tiek kreditinė kortelė, tiek 2021 m. gegužės 31 d. kasos pajamų orderis ir 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra.

29.       Nurodė, kad kasos pajamų orderyje net nėra išskirta grafa, kurioje turėtų pasirašyti asmuo, kuris įnešė pinigus. Iš kasos pajamų orderio matyti, kad jį turi pasirašyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). UAB „Simeks“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas eina A. K., kuri ir pasirašė minėtą dokumentą.

30.       Paaiškino, kad teismo posėdžio metu konkretizavo laikotarpį, kurį yra saugomi vaizdo įrašai bei pažymėjo, jog vaizdo įrašai nėra atrinktinai ištrinami; vaizdo įrašymo sistema pasibaigus nustatytam laikui, naujus vaizdo įrašus rašo iš naujo. Taigi, šiuo atveju ieškovė neatliko jokių veiksmų dėl vaizdo įrašo pašalinimo, be to, prielaidos dėl vaizdo įrašo buvo iškeltos tik teismo posėdžio metu, tačiau prašymas dėl vaizdo įrašo išreikalavimo po ieškinio pateikimo nebuvo teikiamas.

31.       Ieškovė neturi reikiamų žinių ir kompetencijų nustatyti kiekvieno liudytojo atminties galimybių ir jų vertinti. Kiekvienas liudytojas teismo posėdžio metu buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kuris nors liudytojas teiktų melagingus parodymus, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo jokių teisinių motyvų nesiremti liudytojais apklaustų asmenų parodymais. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė jokių sąsajų su trečiuoju asmeniu neturi. Minėtas asmuo, kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai, yra statybinių prekių ir kitų reikmenų, esančių parduotuvėje, pirkėjai. Ieškovė su trečiuoju asmeniu neturi sudarę jokių bendradarbiavimo sutarčių ir neturi jokių tarpusavio įsipareigojimų, todėl tokie teiginiai, nors jie ir nesusiję su bylos esme, manytina, yra visiškai paneigti.

32.       Ieškovė teismo posėdžio metu prašė apklausti apeliantės (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) G. D. Teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad šis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), asmenys (duomenys neskelbtini). G. D. teismo posėdžio metu atsisakė teikti paaiškinimus, taip galimai bijodamas pasakyti tiesą ar nurodyti kitas aplinkybes, kuriomis būtų paneigta apeliantės iškelta versija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  (toliau – CPK) 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius. Taigi, ši CPK nuostata leidžia pagrįstai teigti, kad liudytojui G. D. buvo žinoma informacija, kurios atskleidimas pablogintų apeliantės padėtį.

33.       Apeliantė kritikuodama sutarties turtinį ir joje įtvirtintą nuostatą dėl atsakingo asmens, kuris turi teisę imti prekes, taip ir nepaaiškino, kodėl būdama profesionali teisininkė nuo 2020 m. spalio 21 d. nesiėmė jokių teisinių priemonių minėtos sutarties nuginčijimui, juolab, kad 2021 m. gegužės 25 d. gavo trumpąją SMS žinutę su raginimu atvykti į parduotuvę ir apmokėti susidariusią skolą.

34.       Esminis motyvas, kuriuo ginčijamas trečiojo asmens įgaliojimas yra tai, kad sutartyje valią išreiškė tik trečiasis asmuo, tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad jos valia nebuvo išreikšta. Ieškovė pakartotinai pažymėjo, kad apeliantė savo parašu patvirtino visą sutarties tekstą ir taip išreiškė savo valią sudarant sutartį, sutartyje nurodytomis sąlygomis. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, sutartyje yra aiškiai įtvirtinta ne tik ieškovės, bet ir apeliantės ir trečiojo asmens valia. Šios valios buvimą teismo posėdžio metu nuosekliai patvirtino tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo.

35.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. K. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.       Paaiškino, jog jis sudarytoje sutartyje buvo įvardintas kaip įgaliotas asmuo, kuris turi teisę paimti prekes iš parduotuvės, grąžinti prekių likučius ir pasirašyti ant kreditinės kortelės, kurioje žymimos visos paimtos prekės.

37.       G. D. trečiojo asmens, kaip (duomenys neskelbtini), paprašė atlikti bute remontą. Paaiškino, kad trečiasis asmuo turi dalyvauti sutarties sudaryme (kaip įgaliotas asmuo), kuris taip pat turės pasirašyti sutartyje su tikslu, kad pats galėtų nuvažiuoti ir išsirinkti reikiamų medžiagų.

38.       Pasirašant sutartį dalyvavo ir atsakovė, todėl teiginiai, jog atsakovė trečiojo asmens nėra mačiusi, kad jis ėmė prekes be jos žinios, ar, kad ji trečiojo asmens neįgaliojo, yra melagingi. Jam žinoma, kad atsakovė ne kartą buvo atvykusi į parduotuvę ir tikrino jo paimtų prekių kiekį; pretenzijų nėra sulaukęs.

39.       Teigė, jog jis savo parašu patvirtino, kad sutinka būti įgaliotas asmuo ir imti prekes atsakovės vardu, o atsakovė savuoju, jog tai trečiasis asmuo gali daryti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

42.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

43.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 21 d. ieškovė UAB „Simeks“ ir atsakovė T. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl statybinių prekių pardavimo. Šios sutarties 4 punkte atsakovė nurodė atsakingą asmenį – K. K., kuris atsakovės buvo įgaliotas užsakyti ir parduotuvėje gauti prekes, turėjo teisę pasirašyti pirkimo dokumentuose. Sutartis buvo patvirtina ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens parašais.

44.       Remiantis atsakovei išduotos kreditinės kortelės duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., iš ieškovei priklausančios parduotuvės trečiasis asmuo K. K., veikdamas kaip atsakovės T. B. įgaliotas asmuo, gavo prekių už 1 257,67 Eur sumą.

45.       Trumposios SMS žinutės patvirtina, kad 2021 m. gegužės 25 d. ieškovė įspėjo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą, tuo tarpu atsakovė pageidavo susipažinti su paimtų prekių sąrašu ir gauti sudarytos sutarties kopiją.

46.       2021 m. gegužės 31 d. ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą MEK Nr. (duomenys neskelbtini) 1 257,67 Eur sumai. Kasos pajamų orderis KPO Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė tą pačią dieną (2021 m. gegužės 31 d.) sumokėjo ieškovei 500 Eur grynais, paskirtyje nurodant „už 2021.05.31 500.00 Eur (duomenys neskelbtini)“.

47.       Byloje ginčas kilo dėl 2020 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kurią pasirašė ginčo šalys, sudarymo fakto, jos turinio ir vykdymo.

Dėl bylos esmės

48.       Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė reiškė poziciją, kad su atsakove jas sieja pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, nes ieškovė pagal sudarytą sutartį įsipareigojo atsakovės įgaliotam asmeniui K. K. teikti prekes, tuo tarpu atsakovė – už jas sumokėti. Atsakovei atsisakius apmokėti susidariusią skolą, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama ją priteisti.

49.       Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios statybinių prekių pirkimo – pardavimo sutartį, grindė tokiomis nustatytomis aplinkybėmis: 1) atsakovė 500 Eur sumą perdavė laisva valia, šalys neginčijo jų perdavimo fakto, t. y. kad pinigai buvo perduoti atsiskaityti už prekes, o vien jų perdavimas prekybos vietoje iš esmės patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai; 2) byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų suklastota ar sudaryta apgaulės būdu, priešingai, sutartis patvirtina atsakovės vardu, pavarde bei parašu, ant sutarties originalo kitos pusės matyti atsakovės vairuotojo pažymėjimo kopijas, kurios, ieškovės teigimu, buvo daromos dėl atsakovės duomenų įrašymo į sutartį; 3) atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų ir nenurodė reikšmingų aplinkybių, kodėl iki šiol nereikalauja grąžinti 500 Eur sumos, jei ji negavo prekių iš ieškovės.

50.       Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl ieškovė turėjo įrodyti, o atsakovė – paneigti aplinkybes, susijusias su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu.

51.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

52.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė – ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo. Be to, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o atlygintinumas yra vienas pirkimo – pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, skiriančių ją nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas – pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą, o pirkėjas priimti daiktą ir sumokėti kainą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

53.       Byloje analizuojamu atveju ieškovė UAB „Simeks“, teigdama apie tarp šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kaip minėta, turėjo įrodyti, jog su atsakove T. B. buvo sudariusi susitarimą atlygintinai perduoti atsakovės įgaliotam asmeniui K. K. statybines prekes. Tai reiškia ieškovės UAB „Simeks“ pareigą įrodymais pagrįsti, kad tarp šalių buvo pasiektas konsensusas – buvo suderinta ieškovės valia atlygintinai perduoti atsakovės įgaliotam asmeniui K. K. statybines prekes ir atsakovės valia – leisti jos vardu paimti prekes jos įgaliotam asmeniui K. K. bei sumokėti ieškovei jų kainą.

54.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog prekių pirkimo – pardavimo sutartį laiko nesudarytą, kadangi nebuvo išreikšta suderinta šalių valia dėl sutarties sudarymo, jos objekto ir esminių sąlygų, be to, trečiasis asmuo K. K. sutarties 4 punkte, kuris numato įgaliojamą asmenį, pasirašė (išreiškė valią), kad jis atstovautų atsakovę, tačiau atsakovės parašas prie suteikiamo įgaliojimo sutarties 4 punkte, nėra pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės dėstoma pozicija dėl žemiau išvardintų motyvų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė UAB „Simeks“ ir atsakovė T. B. 2020 m. spalio 21 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl statybinių prekių pardavimo, šios sutarties 4 punkte atsakovė nurodė atsakingą asmenį – K. K., kuris atsakovės buvo įgaliotas užsakyti ir parduotuvėje gauti prekes, turėjo teisę pasirašyti pirkimo dokumentuose. Sutartis buvo patvirtina ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens parašais. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškove, jog pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė, taigi ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui, kadangi daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties vykdymas. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, šiuo konkrečiu atveju, apeliantė atvyko į kitą miestą, tam, kad būtų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su mokėjimo atidėjimu, nes, kaip tvirtino apeliantė (viso proceso metu), ketino atlikti tam tikrus remonto darbus, tačiau iš anksto negalėjo numatyti reikiamo kiekio statybinių medžiagų. Laikytina, kad būtent šiuo tikslu atsakovė nurodė asmenį, kuris ims prekes atsakovės vardu. Sutartyje buvo nurodyti apeliantės pateikti asmens duomenys, sutartis patvirtinta apeliantės vardu, pavarde bei parašu, padaryta vairuotojo pažymėjimo kopija, kas savo ruoštu paneigia atsakovės dėstomą poziciją dėl valios nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės valia dėl statybinių prekių įsigijimo iš UAB „Simeks“ buvo aiški, nuosekli ir išreikšta taip, kad nei vienai bylos šaliai sutarties vykdymo metu nekilo net menkiausių abejonių dėl sutartinės valios išreiškimo tinkamumo.

55.       Papildomai pažymėtina, jog byloje esančios trumposios SMS žinutės patvirtina, kad  apeliantė pageidavo susipažinti su paimtų prekių sąrašu ir gauti sudarytos sutarties kopiją, ši žinutė buvo gauta 2021 m. gegužės 25 d., jos apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, žinutėje jokių pretenzijų dėl jos valios nebuvimo, nereiškė. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė apie faktą, jog jos vardu įgaliotas asmuo ima prekes, bei sudarytą šalių pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo, ir, kaip minėta, pretenzijų nereiškė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad po minėtos trumposios SMS žinutės išsiuntimo/gavimo bei duomenų perdavimo apeliantės įgaliotam asmeniui, 2021 m. gegužės 31 d. apeliantei buvo įteikta PVM sąskaita faktūra MEK Nr. (duomenys neskelbtini) 1 257,67 Eur sumai, šią dieną ir buvo sumokėtas 500 Eur dalinis mokėjimas, kuriuo atsakovė pripažino esant įsiskolinimą už prekes atsakovei, ir kuris buvo pasirašytas ieškovės darbuotojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas einančios A. K. (kasos pajamų orderis KPO Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu atsakovės keliama versija, jog ji šio dokumento nepasirašė ir jo nepatvirtino, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi kasos pajamų orderyje nėra išskirta grafa, kurioje turėtų pasirašyti asmuo, kuris įnešė pinigus. Iš kasos pajamų orderio matyti, kad jį turėjo pasirašyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), kas ir buvo šiuo atveju padaryta. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, neturėjo pagrindo sutikti su atsakove, laikė, jog ieškovė įrodė esant sudarytą šalių pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje pirkėja (atsakovė) nurodė įgaliotą asmenį ir kuris įgaliojimą patvirtino savo parašu, tuo tarpu sutarties sudarymas buvo patvirtintas tiek ieškovės, tiek atsakovės parašais, t. y. atsakovė savo parašu patvirtino visą sutarties tekstą ir taip išreiškė savo valią sudarant sutartį, sutartyje nurodytomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė byloje nepaneigė aplinkybių, susijusių su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nebuvimu.

56.       Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo K. K. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog jis niekuomet nebendravo su atsakove, nesitarė su atsakove dėl paslaugų teikimo ir tik pasirašydamas ieškovės pateiktoje sutartyje, sužinojo atsakovės pavardę. Tokiu būdu, pats įgaliotas asmuo paneigė aplinkybę, jog šalys susitarė dėl trečiojo asmens (K. K.) veikimo apeliantės vardu. Pabrėžė, jog trečiojo asmens vertinimu, atsakovei turėtų sumokėti G. (pastaba: atsakovės (duomenys neskelbtini)), kadangi dirbo G.

57.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek byloje esantis 2022 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašas, kuriame trečiasis asmuo K. K. davė parodymus, tiek trečiojo asmens K. K. atsiliepimas į apeliacinį skundą, patvirtina, kad trečiasis asmuo K. K. pasirašė sutartį paprašytas atsakovės (duomenys neskelbtini) G., sutarties sudarymo metu ieškovės patalpose buvo ieškovės darbuotoja ir atsakovė, pastaroji matė, kad trečiasis asmuo K. K. sutartyje pasirašė po savo vardu ir suprato, kad šis asmuo ims medžiagas, bei darys remontą, o jis žinojo, kad ima prekes atsakovės vardu. Po pasirašymo trečiasis asmuo K. K. pasiėmė reikalingas medžiagas, kadangi buvo prasidėję remonto darbai, jam sakė, kad atsakovė atvažiuoja patikrinti jo imamų prekių kiekį. Mano, kad sutartį sudarius atsakovės vardu, ji turi pareigą apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Tai, kad atsakovė pageidavo pasirašyti prekių pirkimo su atidėtu mokėjimu sutartį ir įgaliojo (duomenys neskelbtini) K. K. paimti prekes, kuris taip pat sutartį pasirašė, patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai – V. P., K. U. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog kiekvienas liudytojas teismo posėdžio metu buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kuris nors liudytojas teiktų melagingus parodymus, t. y. pirmosios instancijos teismas laikė, jog minėtų prisaikdintų asmenų paaiškinimai yra nuoseklūs, aiškus, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad pasirašant ginčo sutartį dalyvavo ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo K. K., kuris savo parašu nurodė sutinkantis būti įgaliotas atsakovės ir imti prekes jos vardu, o atsakovė savuoju, jog žino ir sutinka, kad trečiasis asmuo K. K. yra įgaliojamas, todėl sprendžia, kad teiginiai, jog atsakovė trečiojo asmens nėra mačiusi ir trečiasis asmuo ėmė prekes be atsakovės žinios, ar, kad ji trečiojo asmens neįgaliojo, yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Dėl procesinės bylos baigties

58.       Taigi, teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės ir trečiojo asmens K. K. turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės T. B. 900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2022 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu Swedbank AB banke 900 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokatės Mildos Laurinavičės suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės T. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

61.       Trečiasis asmuo K. K. įrodymų, patvirtinančių apeliacinėje instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikė.

62.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2352-592/2022 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Simeks“, juridinio asmens kodas 179286069, iš atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėja                                                                             Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė