Civilinė byla Nr. 2-1265-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00144-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Ekreta“, uždarosios akcinės bendrovės „Elektpro“ ir mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Rekosta“ iškelta restruktūrizavimo byla.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos Lytagra“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB ,,Rekosta“ bankroto bylą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. kovo 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2008-419, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti prekes taikant atidėjimą, o atsakovė įsipareigojo prekes nupirkti ir už jas atsiskaityti pagal šalių susitarimą. Vėliau tarp šalių buvo sudarytas priedas prie minėtos sutarties dėl atsiskaitymo termino padidinimo bei sudarytas susitarimas padidinti prekinį kredito limitą iki 25 000 Eur sumos. Ieškovė siekė susigrąžinti jai priklausančias lėšas, išsiųsdama pretenziją, tačiau ieškovė negavo nei atsakymo, nei lėšų. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė turi kreditorių, kuriems savo prievolių nevykdo. Atsakovės negalėjimas vykdyti turtinių prievolių yra akivaizdus, o tai sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą.
3. Ieškovas UAB „Rekosta“ direktorius E. A. pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo bylą.
4. Ieškovas nurodė, kad išanalizavus praėjusių metų ir šių metų pirmųjų dviejų mėnesių veiklos rezultatus, nustatyta, jog įmonė turi finansinių sunkumų, o optimaliausias būdas, kurį taikant įmonė turėtų galimybę toliau išlikti, padegti įsipareigojimus kreditoriams ir išvengti bankroto, yra restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonei priklausančio turto vertė siekia 2 392 448,56 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 626 479,84 Eur, jie visi mokėtini per vienerius metus. Įmonė dėl turimo turto ir įsipareigojimų struktūros nenutraukdama veiklos, neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, tai turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams. Įmonė per 2020 m. pirmuosius du mėnesius patyrė 157 973,03 Eur nuostolių. Šios aplinkybės patvirtina įmonės finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais, kartu būtinybę peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą ir imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant išsaugoti įmonę. Įmonės finansiniai sunkumai gali būti įveikti taikant restruktūrizavimo procesą. Įmonės finansinę būklę lėmė tai, kad 2019 m. pasikeitė įmonės savininkai bei vadovas, buvo pradėtas išsamus įmonės finansinės veiklos vertinimas ir nustatyta, jog jau 2017–2018 metais įmonės finansinė situacija buvo deklaruojama neskaidriai, dėl to nepavyko susitarti su visais įmonės kreditoriais. Kreditorės UAB „Rome law“ inicijuotas teisminis procesas, kurio metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apsunkino įmonės galimybes vykdyti mokėjimus. Taip pat nepavyko sandoris su UAB „Auksinės kopos Nida“, dėl šios situacijos yra pareikštas ieškinys dėl 0,9 mln. Eur sumos. Įmonė vykdo komercinę veiklą ir yra gyvybinga – perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas pirkėjams. Iki 2020 m. vasario 29 d. įmonės pardavimo pajamos siekė 214 877,26 Eur. Įmonė atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neegzistuoja nė viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Pagal planuojamas veikos apimtis įmonė per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį planuoja padengti apie 47,17 proc. kreditorinių reikalavimų ir susitarti dėl likusios reikalavimų sumos mokėjimo terminų atidėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo bylą, o ieškovės UAB „Klaipėdos Lytagra“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė.
6. Įvertinęs bylos medžiagą ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė, kad UAB „Rekosta“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo įmonei buvo sujungtos į vieną, teismas sprendė, kad nėra JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.
7. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Rekosta“ nelaikytina nemokia, nes jos įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. Šias išvadas teismas padarė įvertinęs 2020 m. vasario 29 d. balanso duomenis už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. vasario mėnesio laikotarpį, kur nurodyta, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 626 479 Eur, o turto vertė – 2 392 448 Eur, t. y. mokėtinos sumos neviršija į balansą įrašytos atsakovės turto vertės. Taip pat teismas vertino įmonės bandomąjį balansą už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpį. Be to, pagal įmonės mokėtinų sumų išklotinės duomenis teismas padarė išvadą, kad įmonė laikotarpio pradžioje turėjo 200 000 Eur finansinių skolų, kurias sumažino iki 195 680 Eur, o 958 088 Eur skolos tiekėjams išaugo iki 1 068 360 Eur, o 2020 m. sausio 16 d. sprendimu už akių įmonei buvo priteistas 434 199 Eur žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, šie duomenis įrodo, kad įmonė vykdo veiklą, nors minimaliai vykdo mokėjimus, gauna prekes ar paslaugas iš tiekėjų, už kurias neatsiskaito, tačiau įmonės skolos viršija jos turto vertę. Teismo sprendė, kad balanso duomenys patvirtina, jog per artimiausius tris mėnesius įmonė negalės įvykdyti daugelio pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nes skolos tiekėjams didėja. Teismas konstatavo, kad UAB „Rekosta“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), kadangi atsakovės būsena tokia, jog atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), tačiau kelti bankroto bylą šios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo.
8. Teismas, įvertinęs įmonės turto masę (nekilnojamasis turtas, transporto priemonės), nurodytą balansuose vertę – 2 329 908 Eur su priteista įmonei 434 199 Eur žalos atlyginimo suma, darė išvadą, kad įmonė turi realią galimybę išieškoti lėšas ir padengti kreditinius reikalavimus (1 740 621 Eur). Be to, įmonės gyvybingumą įrodo vykdomų sutarčių sąrašas ir numatomų gauti pajamų dydis iš vykdomų sutarčių.
9. Teismo vertinimu, įmonė tenkina ir gyvybingumo kriterijų, nes pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad atsakovė veiklos nesustabdė. Taip pat įmonė yra sudariusi naujų ir (arba) vykdo senesnes sutartis, 2020 metais yra pasirašiusi naujų sutarčių dėl darbų už 487 000 Eur, restruktūrizavimo projekte numatyta, jog atsakovė ketina tęsti savo veiklą pastatų statybos, inžinerinių pastatų statybos, specializuotos statybos srityse, pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo srityse, optimizuoti įmonės veiklą, t. y. sumažinti sąnaudas, parduoti pastatą, kad atsiskaitytų su įkaito turėtoju ir iš dalies su kreditoriais. Teismas nustatė, kad pagal restruktūrizavimo projekto duomenis atsakovė planuoja per 4 metus padengti visų kreditorių reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad projekte nurodytos priemonės, nevertinant pačios verslo idėjos ar logikos, dedant atitinkamas pastangas gali būti realiai įgyvendintos, todėl sprendė, jog įmonė yra gyvybinga.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Atsižvelgęs į faktinę įmonės finansinę situaciją, sudarytas sutartis, vykdomą veiklą, teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos prognozuojamos veiklos bei gautinos pajamos yra tikėtinos, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos įmonės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad įmonė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą.
11. Teismas išaiškino, kad įmonės kreditoriai turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne) efektyvumo pritardami arba ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui pagal JANĮ 111 straipsnį. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ 105 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ilgesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas, bei kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis JANĮ 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais (JANĮ 113 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Tretieji asmenys UAB „Ekreta“, UAB „Elektpro“ ir MB „Erlonesos statyba“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Rekosta“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atsakovė neturi realios galimybės išieškoti debitorines skolas, nes pagal teismų praktiką įmonė faktiškai nedisponuoja debitorinėmis skolomis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė realaus atsakovės turto vertės, o vadovavosi tik balanse nurodytais duomenimis. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių realias galimybes atsakovei per vienerius metus gauti balanse nurodomą 1 337 884 Eur sumą.
12.2. Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad viena iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežasčių, yra nemokūs klientai ar užsakovai, susikaupusios debitorinės skolos. Debitorinių skolų grąžinimas įmonei restruktūrizavimo laikotarpiu, yra viena iš priemonių, padėsiančių padengti juridinio asmens kreditorių reikalavimus. Tačiau, apeliantų vertinimu, vien iš restruktūrizavimo plano projekte nurodytų teiginių galima daryti išvadą, kad atsakovė neturi realių galimybių atgauti debitorių skolas, šios skolos yra ilgalaikės. Viena iš UAB „Rekosta“ debitorių UAB „Skirga“ (skolos dydis yra 211 533,10 Eur) yra išregistruota, t. y. atsakovei atgauti iš UAB „Skirga“ skolą neįmanoma. Byloje taip pat nėra duomenų, kad yra reali galimybė išieškoti 434 199,61 Eur priteistą turtinės žalos atlyginimą iš S. G., o vykdomasis raštas atsakovei dėl skolos išieškojimo iš minėto skolininko yra išduotas 2020 m. vasario 12 d., o tai reiškia, jog priteistos žalos išieškojimas jau turėjo būti vykdomas priverstine tvarka.
12.3. Pirmosios instancijos teismas buvo suteikęs galimybę pateikti įrodymus apie realias galimybes iš skolininkų atgauti skolas, tačiau atsakovė UAB „Rekosta“ vykdydama teismo įpareigojimą kartu su 2020 m. birželio 3 d. prašymu prijungti prie bylos teikiamus naujus duomenis pagal teismo įpareigojimą, nepateikė realaus debitorių sąrašo ir kitų įrodymų pagrindžiančių galimybę iš debitorių nurodomas skolų sumas atgauti.
12.4. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nekilnojamojo turto vertę nustatė pagal balanse esančius duomenis, kuriuose nurodoma, kad atsakovei priklausantys pastatai ir statiniai yra 457 589 Eur vertės, neatsižvelgęs į tikrąją nekilnojamojo turto vertę. Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad atsakovės vadovybė priėmė sprendimą parduoti administracinį pastatą su prekybinėmis patalpomis ir kitus inžinerinius pastatus Bijūnų g. 2a, Klaipėdoje ir buvo 2020 m. balandžio 15 d. buvo užsakyta konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos, kuria nustatyta parduodamo turto kaina sudaro 238 000 Eur. Minėtam turtui taikoma priverstinė hipoteka, todėl iš pardavimo gautos lėšos bus naudojamas atsiskaitymui su įkaito turėtoju AB SEB banku. Atsakovės reali turto vertė yra tik 834 975 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 1 740 621 Eur, taigi atsakovės įsipareigojimai yra daugiau nei du kartus didesnis nei turimo turto dydis.
12.5. Pirmosios instancijos teismas darė klaidingą išvadą, kad atsakovė yra gyvybinga. Remiantis mokėtinų sumų išklotinės duomenims buvo nustatyta, kad atsakovė turėjo 200 000 Eur finansinių skolų, kurias sumažino tik iki 195 680 Eur, t. y. sumažino tik 4 320 Eur, o tuo tarpu 958 088 Eur skolos tiekėjams išaugo iki 1 068 360 Eur. Atsižvelgiant į tai negalima konstatuoti, kad įmonė yra gyvybinga. Vien aplinkybės, kad atsakovė vykdo kažkokią veiklą, nesudaro pagrindo išvadai apie įmonės gyvybingumą.
12.6. Taip pat skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad restruktūrizavimo projekte įmonė numatė per 4 metus padengti visų kreditorių reikalavimus, nes restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog kreditorių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu ir iki restruktūrizavimo proceso pabaigos numatoma patenkinti apie 47 proc. visų kreditorių reikalavimų. Taigi, iš restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad atsakovė restruktūrizavimo metu padengtų tik 47 proc. visų kreditorių reikalavimų, o tai prieštarauja JANĮ 105 straipsnio reikalavimui, jog restruktūrizavimo plane nurodytų kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ilgesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas. Šiuo atveju, numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo terminas yra ilgesnis nei restruktūrizavimo laikotarpis. Taigi, byloje pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nes restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė neatitinka JANĮ 105 straipsnio reikalavimų.
12.7. Galimai atsakovės UAB „Rekosta“ valdymo organo nariai sąmoningai sudarė susitarimą su UAB „Devila“, siekdami atsakovės turtą perleisti kitam juridiniam asmeniui, taip buvo pažeistos atsakovės kreditorių teises ir (arba) teisėti interesai. Pagal nekilnojamojo turto registrą atsakovei priklausė ir kitas nekilnojamasis turtas (sandėlis ir kondensatorinė), adresu Mainų g. 13, Klaipėdoje. Atsakovė šį nekilnojamąjį turtą 2019 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-5928 pardavė UAB „Devila“. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliantai prašo prijungti prie bylos nekilnojamojo turto registro išrašą.
12.8. Aplinkybės, kad UAB „Devila“ buvo atsakovės akcininkė; atsakovė pardavė savo nekilnojamąjį turtą UAB „Devila“; tarp šių juridinių asmenų buvo sudaryti įvairūs sandoriai, kurių realumas kelia abejonių; UAB „Rekosta“ galimai vykdys sandėlio su administracinėmis patalpomis statybą, Mainų g. 13, Klaipėdoje, kelia klausimą ar restruktūrizacija nėra tik įrankis neatskleisti galimai sudarytų nesąžiningų susitarimų, kurių pagrindu galimai buvo sumažintas atsakovės mokumas ir kreditorių galimybė susigrąžinti skolas iš atsakovės.
13. Ieškovas UAB „Rekosta“ direktorius E. A. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Atsakovė negali pateikti objektyvių įrodymų dėl debitorinių skolų išieškojimo, nes visos atsakovės lėšos yra areštuotos ir nėra būdų pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui, nes išieškojimas iš debitorių kainuoja mokesčius antstoliams.
13.2. Atsakovė 2020 sausio mėn. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl sutarties nutraukimo bei 916 575 Eur nuostolių priteisimo. Šio ieškinio priėmimo klausimas (būtent dėl UAB „Rekosta“ negebėjimo sumokėti žyminį mokestį, esant lėšų disponavimo apribojimams) buvo sprendžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi. Vertinant pradėtos bylos aplinkybes, kuomet su UAB „Auksinės kopos „Nida“ 2019 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašyta 8,5 mln. Eur vertės sutartis, teigiama bylos baigtis iš esmės pakeis UAB „Rekosta“ nemokumo bylos eigą.
13.3. Atskirajame skunde teigiama, kad tikroji atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 238 000 Eur, o ne 457 589 Eur. Iš tiesų, tai 238 000 Eur yra tik preliminarios konsultacijos metu nustatyta kaina, kuri nėra galutinė, nes parduodant nekilnojamąjį turtą bus atliekamas išsamus nekilnojamojo turto vertinimas, pardavinėjama per įvairius pardavimo kanalus bei pasitelkiant pardavimų specialistus. Visos su turto pardavimu susijusios aplinkybės bus detalizuojamos restruktūrizavimo plane, kuriam turės pritarti kreditoriai; turtas nebus parduodamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl tikroji jo kaina paaiškės tik atlikus turto vertinimą.
13.4. Pagal JANĮ restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, t. y. tokiai, kuri susiduria su finansiniais sunkumais, kai įsipareigojimai viršija turto vertę. Nors UAB „Rekosta“ įsipareigojimai turto vertės neviršija, vis dėl to net ir itin pesimistinis debitorinių skolų ir kitų sumų susigrąžinimo vertinimas neleidžia daryti išvados, kad įmonei negalėtų būti keliama restruktūrizavimo byla.
13.5. Restruktūrizavimo plano projektas turi smulkių techninių trūkumų, parengtas galiojant atsakovei priklausančių lėšų disponavimo apribojimams, atliktus paskaičiavimus, nurodytos neadekvačios debitorinių skolų susigrąžinimo sumos, nenumatytos dėl neteisėto sutarties nutraukimo gautinos lėšos iš bylos su UAB „Auksinės kopos „Nida“, taip pat nėra prognozių apie numatomas gauti pajamas iš naujai sudarytų rangos sutarčių. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo plano projekto netikslumai negali būti vertinami kaip neatitinkantys įstatymo nuostatų nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-585/2020. Kreditorių vaidmuo yra lemiamas tvirtinant restruktūrizavimo planą, būtent tada nuo kreditorių valios ir pozicijos priklauso ar konkrečios priemonės ir paskaičiavimai yra tinkami ir tik tada restruktūrizavimo planas gali būti patvirtintas teismo pagal JANĮ 111 straipsnį.
13.6. Atsakovė neatitinka kriterijų, kuriems esant juridiniam asmeniui keliama bankroto byla. Atsakovė nėra nutraukusi veiklos, joje dirba 26 apdrausti asmenys (darbuotojai). Atsakovei buvo suteiktas tarpinis finansavimas, nes įmonės akcininko R. N. suteikta finansinė pagalba 2020 m. vasario – gegužės mėnesiais, sudaro daugiau nei 25 000 Eur. Taip pat UAB „Rekosta“ akcininkas suteikė dar daugiau nei 30 000 Eur finansinę pagalbą įmonei, nupirkdamas darbuotojų darbo užmokesčio kreditorinius reikalavimus. UAB „Rekosta“ nesuinteresuota nutraukti veiklos, nes tai yra ilgametė statybinio profilio įmonė vakarų Lietuvos regione, atestuota ypatingų statinių statybos darbams atlikti, įmonėje įdiegta ir nuolat tobulinama vadybos sistemų visuma, kuri apima kokybes ISO 9OO1:2008, aplinkos apsaugos ISO 14001:2004 bei darbuotojų saugos ir sveikatos OHSAS 18001:2007 vadybos sistemas. Pagrindinės įmonės veiklos kryptys yra pastatų statyba ir renovacija, inžinerinių pastatų statyba.
13.7. Nepaisant to, kad 2019 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-14637-971/2019 UAB „Rome Law“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Rekosta“ turtui, atsakovė iki šios dienos tebevykdo įprastą veiklą ir yra gyvybinga. Be to, įmonės gyvybingumą patvirtina ir PVM sąskaitos faktūros už 2020 m. gegužės mėnesį.
13.8. Atskirojo skundo teiginius, kad atsakovė dalį turto pardavė UAB „Devila“, paneigia nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Devila“ atsiskaitymų išklotine pardavėjui UAB „Rekosta“ į banko sąskaitas. Atsakovė už parduotą turtą gautus pinigus skundą byloje pateikusiems tretiesiems asmenims apmokėjo skolas: UAB „Ektreta“ – 50 000 Eur, MB „Erlonesos statyba“ – 53 000 Eur ir UAB „Elektpro“ – 44 908,21 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad už parduotą turtą buvo gautos realios lėšos, kurios panaudotos atsiskaitymams įmonės veikloje, todėl apeliantų bandoma įžvelgti sąmokslo teorija yra nepagrįsta.
13.9. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, jame numatytos lengvatos įmonių vadovams, siekiant numatomos didelės bankrotų bangos ir ekonomikos nuosmukio, todėl galimybės suteikimo įmonei UAB „Rekosta“ yra socialiai vertingas sprendimas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Rekosta“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriuo įrodinėja, kad atsakovė UAB „Rekosta“ dalį nekilnojamojo turto perleido UAB „Devila“. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Devila“, ir pinigų gavimą iš UAB „Devila“ patvirtinančius dokumentus bei banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius pinigų pervedimo tretiesiems asmenims (apeliantams) faktą; taip pat 2020 m. gegužės mėnesio išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
18. Pagal JANĮ 2 straipsnio 10 dalį juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Taigi, iškėlus restruktūrizavimo bylą, bendrovei turi būti sudaromos kuo palankesnės sąlygos toliau tinkamai vykdyti ir plėtoti savo veiklą, siekti, kad laikini finansiniai sunkumai netaptų nuolatiniais ir tokiu būdu būtų išvengiama bankroto.
19. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, teismas prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl bendrovės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1164-330/2018; 2020 m. balandžio 23 d. Nr. e2-771-798/2020 ir kt.). Nors minėta teismų praktika buvo suformuota iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau, atsižvelgiant į JANĮ įtvirtintus tikslus, pateikti išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą ir pagal JANĮ nuostatas.
20. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą) nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios.
21. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas, todėl grėsmė, kad bendrovės finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, bus kontroliuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2078-330/2017).
22. Priimdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas patikrina, ar tenkinamos nemokumo proceso inicijavimo prielaidos, procesinio pobūdžio sąlygos, numatytos JANĮ 17 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo turinį bei pridedamus dokumentus. Spręsdamas dėl pagrindo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą egzistavimo, teismas vertina, ar tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei ar nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms bent vienai esant teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.
24. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad atsakovė neturi realios galimybės išieškoti debitorines skolas, todėl faktiškai nedisponuoja debitorinėmis skolomis. Taip pat, pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nekilnojamojo turto vertę, nepagrįstai vadovavosi balanso duomenimis, kuriuose nurodyta, jog atsakovei priklausančių pastatų ir statinių vertė yra 457 589 Eur, nes 2020 m. balandžio 15 d. buvo užsakyta konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos, kurioje nustatyta parduodamo turto kaina sudaro tik 238 000 Eur. Byloje pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jo įgyvendinimo trukmė neatitinka JANĮ 105 straipsnio reikalavimų, t. y. restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog kreditorių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu (per 4 metus) ir iki restruktūrizavimo proceso pabaigos numatoma patenkinti apie 47 proc. visų kreditorių reikalavimų, kas prieštarauja JANĮ 105 straipsnio reikalavimui, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ilgesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų.
25. Minėta, kad siekiant iškelti atsakovei UAB „Rekosta“ restruktūrizavimo bylą, turi būti konstatuota, jog atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
26. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: ar bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir ar bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad maksimalus terminas, kuriam suėjus, bendrovės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini, nėra nustatyta, todėl tam tikros bendrovės finansinių sunkumų kvalifikavimą kaip laikinų ar nuolatinio pobūdžio lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010).
27. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turtas sudarė 2 397 013 Eur (ilgalaikis – 549 361 Eur, trumpalaikis – 1 123 866 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 469 300 Eur. Pagal 2020 m. vasario 29 d. balanso duomenis atsakovės turtas sudaro 2 392 448,56 Eur (ilgalaikis – 543 361,39 Eur, trumpalaikis – 1 178 710,30 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 626 479,84 Eur sumą. Pagal bandomojo balanso duomenis (laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) atsakovė turi 537 360 Eur vertės ilgalaikio turto (457 589 Eur vertės pastatai ir statiniai), ir 1 792 548 Eur vertės trumpalaikio turto (454 154 Eur vertės atsargos ir 1 337 844 Eur gautinos sumos), mokėtinos sumos sudaro 1 740 621 Eur. Nurodyti finansiniai duomenys patvirtina, kad UAB „Rekosta“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai neviršija į balansą įrašytos atsakovės turto vertės, kas rodo, jog formaliai nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
28. Taip pat remiantis byloje esančiais finansinės atskaitomybės duomenimis nustatyta, kad didžiąją dalį bendrovei priklausančio turto sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 1 178 710,30 Eur iš 2 392 448,56 Eur, o šio trumpalaikio turto didžiąją dalį sudaro gautinos sumos (debitoriniai reikalavimai). Iš atsakovės 2020 m. vasario 29 d. pateikto debitorių sąrašo matyti, kad atsakovės skolininkai yra 22 juridiniai asmenys, iš kurių du jau yra išregistruoti iš Juridinių asmenų regsitro (UAB „Skigra“ ir UAB „RWI LT“), o vienas – restruktūrizuojamas (UAB „Klaista“). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu už akių tenkino UAB „Rekosta“ ieškinį ir priteisė iš S. G. 434 199,61 Eur žalos atlyginimą, o 2020 m. vasario 12 d. atsakovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos iš minėto skolininko išieškojimo. Be to, UAB „Rekosta“ yra pateikusi ieškinį UAB „Auksinės kopos „Nida“ dėl 916 575 Eur žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1008-524/2020) bei yra nagrinėjamas UAB „Rekosta“ ieškinys atsakovei UAB „Vadusta“ dėl 3 453,80 Eur skolos ir 1 036,14 Eur netesybų priteisimo (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-929-911/2020). Įvertinus šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad atsakovė UAB „Rekosta“ imasi aktyvių veiksmų, siekdama atgauti debitorines skolas.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovė debitorinėmis skolomis faktiškai nedisponuoja, todėl jos šiuo metu negali būti vertinamos kaip įmonės turtas, kurį galima panaudoti įmonės įsipareigojimų mažinimui. Kita vertus, nepaisant to, kad įmonė debitoriniais įsipareigojimais šiuo metu faktiškai nedisponuoja, jie tebėra įmonės turtas, be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad didžiosios dalies debitorinių skolų išieškojimas apskritai yra neįmanomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į atsakovės UAB „Rekosta“ turtą įtraukė ir debitorines skolas, nes jie atspindi įmonės realią turtinę padėtį.
30. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti į bylą pateikti įrodymai paneigia (leidžia pagrįstai abejoti) balansuose nurodytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-469-381/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantai nepaneigė atsakovės UAB „Rekosta“ balansuose nurodytų duomenų teisingumo, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir vertindamas atsakovės mokumą, neturėdamas pagrindo abejoti duomenų teisingumu, pagrįstai jais rėmėsi. Esant nurodytoms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė UAB „Rekosta“ šiuo metu yra susidūrusi su laikinais, o ne pastoviais finansiniais sunkumais, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB „Rekosta“ yra nemoki.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai, kad atsakovei priklausančių statinių ir pastatų (administracinio pastato su prekybinėmis patalpomis ir kitų inžinerinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)) vertė sudaro 238 000 Eur, bet ne 457 589 Eur, nes taip nurodyta restruktūrizavimo plane aptartoje 2020 m. balandžio 15 d. konsultacijoje, taip pat nepaneigia fakto, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikinojo pobūdžio. Šiuo atveju, pažymėtina, kad konsultacija nėra pagrįstas įrodymas, siekiant nustatyti realią turto vertę, nes kaip ir nurodyta pačiame restruktūrizavimo plano projekte, tai yra tik galima / preliminari turto kaina. Kita vertus, net ir nustačius, kad atsakovei priklausančio turto kaina iš tikrųjų yra 238 000 Eur, įmonės įsipareigojimai vis tiek neviršija įmonės turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
32. Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nurodė, kad atsakovė nėra gyvybinga, nes vien aplinkybė, jog atsakovė vykdo kažkokią veiklą, nesudaro pagrindo išvadai apie įmonės gyvybingumą.
33. Bendrovės gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę–komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė–komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Rekosta“ gyvybingumą patvirtina byloje esantys duomenys. Pagal viešai prieinamus duomenis įmonėje dirba 23 darbuotojai (turi reikiamą kvalifikaciją dirbti statybų ir projektavimo srityje); 2020 metais atsakovė sudarė naujas darbų sutartis (2020 m. balandžio 15 d. subrangos sutartis, sudaryta su UAB „Desilija“; 2020 m. kovo 17 d. rangos darbų sutartis, sudaryta su UAB „Devila“), kurių vertė 487 700 Eur; atsakovė vykdo ir kitas rangos sutartis, sudarytas 2018 metais (2018 m. birželio 27 d. rangos sutartis, sudaryta su UAB „Albright Lietuva“; 2018 m. gruodžio 27 d. rangos sutartis, sudaryta su BĮ „Lietuvos jūrų muziejus“; 2018 m. lapkričio 30 d. statybos rangos sutartis, sudaryta su UAB „Donelaičio namai“; 2019 m. rugsėjo 2 d. rangos sutartis, sudaryta su UAB „Unitechna“); pateiktas 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos 2020 m. gegužės mėnesį išrašytos PVM sąskaitos faktūros taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovė vykdo ūkinę–komercinę veiklą. UAB „Rekosta“ nuo 1996 metų užsiima statybų veikla vakarų Lietuvos regione, pagrindinės įmonės veiklos kryptys – pastatų statyba ir renovacija, inžinerinių pastatų statyba. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eL2-14637-971/2019, buvo tenkintas UAB „Rome Law“ prašymas ir atsakovės UAB „Rekosta“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuotas turtas, lėšos sąskaitose, kasoje bei esančios pas trečiuosius asmenis – debitorius). Tačiau, nepaisant atsiradusių sunkumų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė sugebėjo tęsti įprastą veiklą, atsiskaitinėti su kreditoriais, sudaryti naujas darbų sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB „Rekosta“ nėra gyvybinga.
35. Taip pat atskirajame skunde apeliantai teigia, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jo įgyvendinimo trukmė neatitinka JANĮ 105 straipsnio reikalavimų.
36. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020 ir kt.).
37. Šiuo atveju pažymėtina, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią bendrovę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui, o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. JANĮ 107 straipsnis numato, kad kreditorių pritarimo būtinumą restruktūrizavimo plano projektui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Rekosta“ kreditoriai, taip pat ir apeliantai, savo poziciją dėl viso restruktūrizavimo plano ir (ar) jo dalių turės galimybę, pritardamos arba ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris turės būti teikiamas tvirtinti teismui (JANĮ 111 straipsnis).
38. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodyti restruktūrizavimo plano projekto neatitikimai JANĮ 104 straipsnio 2 daliai, šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas (ne)kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, nekeičia situacijos teisinio vertinimo, nes restruktūrizavimo plano netikslumai turės būti pašalint, teikiant jį tvirtinti teismui JANĮ nustatyta tvarka.
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).
40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė