Teikimas (Skundas) Nr. TS-9-482/2021

             Proceso Nr. 1-01-1-37048-2018-6

  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.                                                                                                               

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 25 d.

Marijampolė

Marijampolės  apylinkės teismo  Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, 

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1169,

 susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 8 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad kaip matyti iš 2020-12-08 nutarimo, Komisija savo išvadų dėl lygtinio paleidimo netaikymo iš esmės neargumentavo BVK 157 str. 1 d. numatytų kriterijų kontekste, atitikimas kuriems ir yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, o visus savo argumentus iš esmės susiejo su A. Z. padarytų nusikaltimų pobūdžiu, paskirtos bausmės dydžiu, neatliktos bausmės dalimi. Atstovas skunde nurodo, kad vienas iš Komisijos argumentų netaikyti A. Z. lygtinio paleidimo buvo tai, kad jis dar nėra atlikęs gana nemažos bausmės dalies, t. y. 1 metų 5 mėnesių ir 12 dienų, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Tokie Komisijos argumentai yra neteisėti ir apskritai negali būti vienu iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų - konstatuodama, kad A. Z. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, Komisija iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydama didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme - jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindą, Komisija negalėjo kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamą bausmės atlikimo terminą tam, kad nuteistasis, atsitinkantis kitus įstatymo reikalavimus, galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat skunde nurodoma, jog Komisijos motyvas, kad A. Z. nusikalstamo elgesio suvokimas veikos darymo metu ir teisingo sprendimo būdo nepasirinkimas yra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jau savaime prieštarauja pačiai lygtinio paleidimo instituto esmei. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei nurodo Komisija nutarime, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, padarymo A. Z. prisipažįsta visiškai, kaltę pripažino ir baudžiamojo proceso metu, todėl teisminio nagrinėjimo metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė jam buvo sumažinta 1/3, vadovaujantis BK 641 str. nuostatomis. Komisija detaliau neargumentavo ir savo motyvo, susijusio su A. Z. „kriminaline istorija“, kuri tariamai leidžia manyti, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų, kaltę prisiima iš dalies. Skunde teigiama, kad atkreiptinas dėmesys, jog A. Z. teistas vienintelį kartą, pagal šį nuosprendį ir atlieka bausmę, jokios kitos kriminalinės istorijos jis neturi, todėl vėlgi lygtinio paleidimo netaikymą argumentuoti vien tuo, kad A. Z. vienintelį kartą teistas (neteisti asmenys apskritai neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo klausimas jiems neaktualus), yra nelogiška. A. Z. atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijų, ir yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, nuo 2020-05-21 ji sumažėjo nuo 51 balo iki 40 balų. Žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant šią riziką yra du alternatyvūs būtinieji kriterijai lygtinio paleidimo instituto taikymui. Kadangi A. Z. nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas bausmės atlikimo metu, nebuvo jokio pagrindo Komisijai, nesant kažkokių papildomų neigiamų aplinkybių, nepritarti lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo atstovas teigia, kad nors A. Z. turi vieną drausminę nuobaudą, kurios galiojimas baigsis 2020-12-22, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo pažeidimas (asmens ženklo nedėvėjimas) nebuvo piktybinis, galimai ženklą užsidėti tiesiog pamiršo, kadangi laisvės bausmę atlieka pirmą kartą, pažeidimą padarė praėjus nedaug laiko nuo jo atvykimo į pataisos namus. Jam buvo skirta švelniausia nuobaudos rūšis - papeikimas. Atstovo teigimu, šis gana mažareikšmis pažeidimas negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tuo labiau šis vienintelis pažeidimas neleidžia daryti tokių kategoriškų išvadų, kad „A. Z. elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai, kadangi net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms“. A. Z. asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės yra iš esmės tik teigiamos - anksčiau jis neteistas, bausmę atlieka pirmą kartą, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmės atlikimo metu ji mažėjo, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo vietą, ir tai reiškia, jog jo integracija į visuomenę bus lengva, laisvėje turės legalų pragyvenimo šaltinį, todėl lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos, tiek bausmės tikslai, tiek bausmės vykdymo principai bei lygtinio paleidimo tikslai bus pasiekti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą byloje ir prašo nuteistojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis A. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos. Prokurorės nuomone, pritartina Komisijos skundžiamo nutarimo padarytai išvadai, kad nuteistasis A. Z. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas. Atsiliepime teigiama, kad Socialinio tyrimo išvadoje A. Z. atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema - 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Žema nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra neginčijamas pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais. Komisijos nutarime pažymėta, jog nuteistajam 2020-05-05 buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos pataisos planas. Individualių pokalbių metu nuteistasis buvo skatinamas pergalvoti savo nusikaltimą, bei apsvarstyti įvykdyto nusikaltimo priežastis, pasekmes, skatinant daugiau nenusikalsti, tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo metu nuteistasis nesimoko, nedirba, mąstymo ir elgesio korekcijos programose nedalyvauja. Skatintas nebuvo. Komisija į paminėtų aplinkybių visumą atsižvelgė ir jas įvertino teisingai. Skundžiamame Komisijos nutarime pagrįstai pažymėta, jog Komisija atsižvelgia į aplinkybes, jog A. Z. už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis baustas vieną kartą, jam skirtas papeikimas. Šiuo metu nuobauda yra galiojanti ir tai rodo, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Prokurorė nurodo, kad nors advokatas skunde nurodo, jog A. Z. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas galėjo būti padarytas dėl neatsargumo, tačiau tai paties pažeidimo fakto nepašalina. Vertinant Komisijos padarytas išvadas, atkreiptinas dėmesys, jog Komisija tinkamai įvertino nuteistojo elgesį kaip neigiamą, nes, nors ir yra nuteistojo elgesį pozityviai charakterizuojančių aplinkybių (bausmę atlieka pirmą kartą, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmės atlikimo metu ji mažėjo, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais) vis tik nuteistojo elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistojo advokatas teisus skunde pažymėdamas, kad padaryto nusikaltimo, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Tačiau šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia A. Z. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. Prokurorė teigimu, nėra pagrindo nesutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys nuo 51 balo sumažėjo iki 40 balų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, kaip pažymėta nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje, balų skaičiaus mažėjimą lėmė tai, kad nuteistasis pateikė pažymą, kad bus įdarbintas išėjęs iš pataisos namų bei turės galimybę apsigyventi tėvui priklausančiame būste. Tačiau tokio pobūdžio nusikalstamo elgesio rizikos balo pokytis nėra pakankamas nuteistojo daromai pažangai konstatuoti. Riziką mažinantys veiksniai (socialinių ryšių palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę) egzistavo ir iki A. Z. nuteisimo (dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą), tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Taigi šios aplinkybės nelaikytinos faktoriumi, iš esmės paneigiančiu nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai. Nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo.

Nuteistojo skundas atmetamas.

Nustatyta, kad A. Z., teistas 2019-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 264 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1,4 d. - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 - galutinė bausmė 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 5 mėnesiai ir 12 dienų.

2020 m. gruodžio 8 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1169 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis bausti vieną kartą 2020-06-22 už asmens ženklo nedėvėjimą buvo skirtas papeikimas. Šiuo metu nuobauda yra galiojanti ir tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kuri kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Nuteistasis teigia žinojęs, jog elgiasi nelegaliai, kad gali būti nuteistas, tačiau tai jo nesustabdė dėl nusikalstamos veikos vykdymo, kas leidžia manyti, kad asmuo pernelyg pasitiki savo sėkmė tikimybe. Pagal nuteistojo nusikalstamą veiką galima teigti, jog jis siekę trumpalaikės naudos nepasirinko teisingo sprendimo būdo. Nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų. Kaltę prisiima iš dalies. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 40 balų. Nutarime Komisija nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriami nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinu paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais be lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieki bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kita: svarbias aplinkybes. Taip pat, Komisija atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra gana nemaža, t. y. 1 metai 5 mėnesiai ir 12 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. 

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-579 nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose neišsakė darbinės motyvacijos, nedirba, nesimoko. Nuteistasis pripažįsta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo laisvėje, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Teisės pažeidimas įvykdytas su kitais asmenimis. Nuteistasis teigia žinojęs, jog elgiasi nelegaliai, kad gali būti nuteistas, tačiau tai jo nesustabdė dėl nusikalstamos veikos vykdymo, kas leidžia manyti, kad asmuo pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Pagal nuteistojo nusikalstamą veiką galima teigti, jog jis siekę trumpalaikės naudos, nepasirinko teisingo sprendimo būdo. Anot nuteistojo, anksčiau pats įsigydavo narkotinių medžiagų savo vartojimui (ratai, ekstazi, marihuana). Nuteistasis teistas pirmą kartą. Kaltę prisiima iš dalies. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir supranta turįs įsipareigojimų, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų. Nuteistasis į Marijampolės pataisos namus atvyko 2020-04-27 iš Pravieniškių PN- AK 3-čio sektoriaus. Nuteistasis adaptavosi lengvai, greitai perprato bausmės atlikimo ypatumus pataisos namuose, susipažino su tvarkos reikalavimais. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, negalima teigti jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.

Nuteistojo atstovas skunde teigia, kad Komisija netinkamai vertino jog nuteistasis kaltę pripažįsta dėl padaryto nusikaltimo iš dalies, nes jis nuosprendžio priėmimo metu kaltę pripažino visiškai ir jam buvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos. Teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl darytina išvada, jog jis jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bendraujant su socialinio tyrimo išvadą atliekančius specialistu, išsakė savo nuomonę, jog jis kaltę savo pripažįsta tik iš dalies, todėl tikėtina jog teismui priimant nuosprendį jis kaltę pripažino visiškai siekdamas skiriamos bausmės sumažinimo, todėl šis nuteistojo atstovo argumentas yra nepagrįstas.

Bylos duomenimis, nuteistasis ankščiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pataisos namuose skatintas nebuvo. Pataisos namuose 2020-06-22 baustas drausmine nuobauda už asmens ženklo nedėvėjimą. Bylos duomenimis, nuteistasis nuo 2020-04-27 bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, buvo supažindintas su tvarkos reikalavimais. Teismas sprendžia jog nuteistojo atstovo argumentas jog nuteistasis pažeidimą padarė praėjus nedaug laiko nuo jo atvykimo į pataisos namus, yra nepagrįstas nes nuteistajam buvo skirtas papeikimas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo atvykimo į Marijampolės pataisos namus, kas nelaikytina „nedaug laiko“, jog negalėtum suprasti pataisos namuose esančios tvarkos. Todėl teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes jis buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei socialinio tyrimo išvadoje įvardintas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio, pasitaisė ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei gyventi visuomenėje neizoliuotas.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie žemos rizikos grupės - 40 balų, tačiau šis balas nors ir yra priskiriamas prie žemų, jo sumažėjimą lėmė tai, kad nuteistasis pateikė pažymą, kad bus įdarbintas išėjęs iš PN, turės galimybę apsigyventi tėvui priklausančiame būste. Teismas sprendžia jog nusikalstamo elgesio rizikos balai sumažėjo ne dėl nuo nuteistojo priklausančių veiksnių. Kaip minėjo prokurorė savo atsiliepime, riziką mažinantys veiksniai (socialinių ryšių palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę) egzistavo ir iki nuteistojo nuteisimo (dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą), tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė, teismas visiškai pritaria tokiai išsakytai nuomonei ir byloje esantys duomenys visa tai patvirtina. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. 

Kaip minėta aukščiau, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių. Nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių ir sunkių nusikaltimų. Darydamas nusikalstamas veikas, asmuo suprato jų pavojingumą visuomenei ir netinkamo savo elgesio galimas pasekmes, tačiau toliau dėsningai siekė savo tikslų darydamas nusikalstamas veikas. Teismas vertina šias aplinkybes neigimai, nuteistajam paskirta bausmė yra nedidelė, teismas, priimdamas nuosprendį, vertino, jog tokios trukmės bausmė tinkama nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, todėl atsižvelgiant į visumą aplinkybių, teismas konstatuoja jog šiuo metu nėra galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, norėjo lankyti programas, tačiau dėl karantino jos nevyko, buvo kreipęsis dėl suvirintojo specialybės mokymosi, tačiau jo nepriėmė dėl „nedidelio bausmės laiko“. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 8 d.  nutarimo Nr. 81/04-1169 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                        Aksinija Žemantauskienė