Civilinė byla Nr. e2S-826-945/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00049-2018-3

                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    3.1.7.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

                                                     (S)                

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas 

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovams K. B., A. B., tretiesiems asmenims K. B., Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ bei atsakovų K. B. ir A. B. priešieškinį ieškovui Ž. B., atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims K. B., uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl kelio servituto nustatymo.

        Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bet kuriuo paros metu bei naudoti požeminėmis, antžeminėms komunikacijoms 86 m2 sklypo dalyje pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtą servituto nustatymo planą, taip užtikrinant galimybę ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). 

2.       Atsakovai Alytaus apylinkės teisme pateikė ieškinį Ž. B., Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kuriuo prašė nustatyti 4 m pločio, 138 m2 ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, pagal UAB „RDR korporacija“ parengtą servituto nustatymo planą, taip užtikrinant galimybę ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

3.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal ieškovo ir atsakovų ieškinius, atsakovų ieškinį pripažindamas priešieškiniu.

4.       NŽT atsiliepimu į ieškinį sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

5.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

6.       Ieškovas 2020 m. sausio 23 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydamas, kad atsakovai žemės sklypą, kuriame ieškovas prašo nustatyti servitutą, pardavė K. G., su kuriuo ieškovas 2020 m. sausio 15 d. pasirašė ir notarine tvarka patvirtino servituto sutartį, kuri visiškai atitinka ieškiniu iškeltą reikalavimą. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų ieškovo turėtų 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Atsakovai taip pat pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio ir atsakovų priešieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui 1 238 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, grąžino ieškovui 56,25 Eur, atsakovui A. B. – 75 Eur žyminio mokesčio. Teismas spręsdamas dėl ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą konstatavo, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes atsakovai iš dalies yra atsakingi už priežastis, dėl kurių susidarė ieškovo atstovavimo išlaidos (2 475 Eur), todėl priteisė pusės išlaidų sumos atlyginimą.

III.         Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Atsakovai atskiruoju skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalį dėl ieškovo turėtų 1 238 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis priteisimo iš atsakovų panaikinti ir ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas neįvertino daug svarbių esminę reikšmę turinčių aplinkybių ir nenustatė bylinėjimosi išlaidų priteisimo sąlygų, aptariamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kas nulėmė nepagrįstos ir neteisingos nutarties priėmimą.

1.2.                      Atsakovai niekada neturėjo jokios teisinės prievolės ieškovui suteikti įvažiavimo į ieškovo sklypą ir dėl to, kad ieškovas buvo be įvažiavimo teisės į sklypą jie nėra atsakingi. Ieškovas be juridinės įvažiavimo teisės liko dėl Alytaus m. savivaldybės ir NŽT Alytaus skyriaus nekompetentingo darbo – įvažiavimo į sklypą nenumatymo sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje detaliojo plano formavimo metu ir jį rengiant neatlygintinam perdavimui.

1.3.                      Atsakovai byloje elgėsi procesiškai atsakingai ir rūpestingai. Kadangi neturėjo teisinės prievolės suteikti ieškovui kelio servituto, pradžioje prieštaravo, o vėliau pareiškė priešieškinį dėl kelio servituto nustatymo valstybinėje žemėje ieškovui patekti į savo sklypą iš priešingos pusės. Kelio servituto atsakovų sklype ieškovas prašė nesiūlydamas nuostolių kompensacijos. Kelio servituto nustatymas ribojo statybą, todėl atsakovų atstovai ieškojo nuostolių kompensavimo būdo, 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 15 d. prašymais kreipėsi į savivaldybę papildomos žemės skyrimo. Teisme savivaldybės atstovai paaiškino, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau procesas užtruks. Dėl sklypo perleidimo derybos nebuvo baigtos. Ieškovo reikalavimus patenkino ne atsakovai, o naujas sklypo savininkas.

1.4.                      Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

10.       Ieškovas atsiliepime nurodė su atskiruoju skundu nesutinkantis, kadangi skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atitinkanti protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovai klaidingai teigia, kad ieškinio pareiškimas ir jo atsisakymas nepriklausė nuo jų veiksmų ar elgesio. Tiek iki detaliojo plano patvirtinimo 2009 m., tiek ir po jo į ieškovo sklypą yra ir buvo įvažiuojama šiaurinėje sklypo pusėje esančiu įvažiavimu, kuris ieškinio pateikimo dieną ir visos bylos nagrinėjimo metu pateko į atsakovų valdomą sklypą. Būtent atsakovų veiksmai – nesutikimas su servituto nustatymu bendru susitarimu – lėmė ieškinio pateikimą. Ieškovas ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, kad naujasis savininkas ieškovo reikalavimus patenkino. Pats sklypo perleidimas tretiesiems asmenims, kai neproduktyvus bylinėjimasis dėl pačių atsakovų veiksmų užsitęsė dvejus metus, turėtų būti vertinamas atsakovų nenaudai, nes tokiu veiksmu atsakovai siekė eliminuoti save iš užsitęsusio bylinėjimosi minimaliais nuostoliais, siekdami išvengti bylinėjimosi išlaidų. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad tariamai atsakovai nesutiko su ieškiniu dėl servituto nustatymo, kadangi ieškovas nesiūlė jokios kompensacijos už servituto nustatymą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Patys atsakovai nė viename jų teiktame procesiniame dokumente nėra iškėlę šios aplinkybės. Atstovaujami profesionalaus teisininko atsakovai turėjo žinoti, kad kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius, nes servituto atlygintinumo klausimą teismas sprendžia ex officio. Ši civilinė byla tęsėsi daugiau kaip dvejus metus. Atsakovai šioje byloje pareiškė akivaizdžiai neperspektyvų ir nepagrįstą priešieškinį, kuriuo prašė ieškovams servitutą nustatyti neįmanomoje vietoje ir būtent akivaizdžiai nelogiško bei neprotingo priešieškinio pareiškimas šioje byloje lėmė tokį ilgą procesą. Taip pat priešieškinis buvo teikiamas neapdairiai ir nerūpestingai įgyvendinat procesines teises. Dėl atsakovų procesinio elgesio bylos nagrinėjimas daugiau kaip pusantrų metų buvo neproduktyvus, užstrigęs pasirengimo stadijoje. Priešieškinio pareiškimu buvo siekiama apsunkinti ieškovui bylinėjimosi procesą. Būtent dėl užsitęsusio proceso ieškovas turėjo dideles atstovavimo išlaidas.

                Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

12.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, nutraukus civilinę bylą, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktą ir kt.).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovas 2018 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas per atsakovams tuo metu nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą nustatyti kelio servitutą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nustatyti kelio servitutą tam, jog ieškovas galėtų netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, buvo būtina, ką patvirtina faktas, kad atsakovai, nesutikdami su tuo, jog kelio servitutas būtų nustatytas jiems priklausančiame žemės sklype, neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovas turi galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypo ir nenustačius kelio servituto, o priešieškiniu prašė kelio servitutą nustatyti per valstybei priklausančią žemę. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas kelio servitutą prašė nustatyti būtent per atsakovų žemės sklypą, kadangi tai atitiko jau nusistovėjusią tvarką, ką patvirtina byloje esantys duomenys – 1999 m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, planas, šio sklypo 2007 m. topografinė nuotrauka, iš kurių matyti, kad įvažiavimas į šį sklypą numatytas iš šiaurinės sklypo pusės. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas, siekdamas išspręsti įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą klausimą, 2017 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, iš kurios gavo atsakymą, kad šiuo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje sprendinių pakeisti negalima, todėl pasiūlyta tarpusavio susitarimu nustatyti sklype (duomenys neskelbtini), Alytuje servitutą, būtiną patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Alytuje, nurodant, kad kitu atveju servituto nustatymas sprendžiamas teisme. Gavęs tokį atsakymą, ieškovo atstovas 2017 m. lapkričio 29 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovams rašytinį pasiūlymą sudaryti notariškai patvirtintą sutartį dėl kelio servituto nustatymo pagal parengtą servituto nustatymo planą, prašydamas per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos susisiekti su ieškovo atstovu arba atsiųsti rašytinį atsakymą, bei nurodė, kad nepavykus susitarti dėl sutarties sudarymo bus kreiptasi į teismą dėl servituto nustatymo. Kaip spręstina iš bylos duomenų, atsakovai į siųstą pasiūlymą nesureagavo, savo pasiūlymų ar sąlygų, kaip išspręsti kilusį ginčą, neteikė. Atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtu būdu siekė ginčą išspręsti taikiai ir įgyvendinti savo teisę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir, atsakovams nesutikus tartis, pagrįstai kreipėsi į teismą gindamas savo teises (galimybę patekti į nuosavybės teise turimą žemės sklypą).

17.       Vertindamas atsakovų argumentus, kad ieškinio pateikimo priežastis yra ne atsakovų, o valstybės institucijų neatsakingas elgesys, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų iš tiesų matyti, jog įvažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą buvo uždarytas dėl padarytos klaidos projektuojant ir formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Alytuje, nurodant, kad turi būti leidžiama per sklypą patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Alytuje, tačiau servituto nenustatant. Kita vertus, nurodytam žemės sklypui tapus privačia nuosavybe, kelio servituto nustatymo klausimas nebegalėjo būti sprendžiamas administracine tvarka (administraciniu aktu) ir tai padaryti buvo galima tik žemės sklypų savininkų susitarimu (sandoriu) arba, jiems nesutarus, teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125, 4.126 straipsniai). Ši aplinkybė atsakovams buvo neabejotinai žinoma, nes Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 21 d. raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į sklypą“, kuriame buvo išaiškinta servituto nustatymo tvarka, buvo išsiųstas atsakovui A. B., be to, kaip jau minėta, dar prieš kreipdamasis į teismą ieškovas siūlė atsakovams servituto nustatymo klausimą spręsti taikiai, tačiau atsakovai to padaryti nesutiko, jokių savo pasiūlymų neteikė. Be to, argumentai dėl valstybės institucijų nekompetentingo darbo – įvažiavimo į sklypą nenumatymo detaliojo plano rengimo ir sklypo formavimo metu bei rengiant jį neatlygintinam perdavimui, atskleidžia ir tai, kad patys atsakovai iš esmės pripažįsta, jog įvažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą turėjo būti nustatytas būtent atsakovams priklausiusiame žemės sklype. Šią aplinkybė jie pripažino ir atskirajame skunde akcentuodami, kad buvo kreipęsi į atsakingas institucijas dėl papildomo žemės ploto jiems suteikimo, tokiu būdu kompensuojant su servituto nustatymu susijusius praradimus.

18.       Vertindamas atsakovų argumentą, kad su ieškovo siūlomu servitutu jie nesutiko, nes ieškovas nesiūlė jokios nuostolių kompensacijos nustačius kelio servitutą jų sklype, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui dėl šio teiginio deklaratyvumo, kadangi atsakovui nei gavę ieškovo pasiūlymą dėl servituto nustatymo, nei po to, kai buvo pradėtas teisminis ginčas, jokiame teiktame procesiniame dokumente nekėlė aptariamo klausimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad jų procesinis elgesys šioje byloje buvo atsakingas ir rūpestingas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pasibaigus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme stadijai ir teismui 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, 2018 m. birželio 28 d., t. y. likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio, teisme buvo gautas priešieškinis, nors pagal CPK 143 straipsnio 1 dalies nuostatas priešieškinis turi būti pateiktas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Dėl priešieškinio pateikimo 2018 m. birželio 29 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, protokoline nutartimi nustatant atsakovams 1 mėnesio terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovai priešieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, dėl ko teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovų priešieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po šios nutarties priėmimo ir beveik vieneriems metams po civilinės bylos iškėlimo, 2018 m. gruodžio 10 d., likus trims dienoms iki byloje paskirto teismo posėdžio, atsakovai atskiroje byloje pateikė ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, tapatų anksčiau reikštam priešieškiniui byloje, prašydami naujai užvestą bylą sujungti su teisme jau nagrinėjama civiline byla pagal ieškovo ieškinį dėl kelio servituto nustatymo. 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi teismas sujungė šias civilines bylas, atsakovų pateiktą ieškinį pripažindamas priešieškiniu. Priėmus priešieškinį buvo grįžta į pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadiją. Šio pasiruošimo metu atsakovai praleido terminą dublikui pateikti, kuris buvo atnaujintas 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi, o bylos nagrinėjimas atidėtas. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovai šioje byloje veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nes būtent jų netinkamas procesinis elgesys (priešieškinio pareiškimas po to, kai byla jau buvo paskirta nagrinėti teisme, priešieškinio trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą, vėlesnis tapataus ieškinio pareiškimas atskiroje civilinėje byloje, procesinių pareigų (pateikti dubliką) neatlikimas nustatytu terminu) buvo viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių tai, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė taip ilgai (byla iš esmės nebuvo išnagrinėta per daugiau nei dvejus metus nuo ieškinio priėmimo), o būtent užsitęsęs bylos nagrinėjimas lėmė dideles ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nes, kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, pradedant civilinę bylą 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovas už atstovavimo paslaugas sumokėjo 725 Eur, 2019 m. sausio 10 d. – 875 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. – 875 Eur.

20.       Kartu pažymėtina, kad, nors byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, atsakovų atskirajame skunde nurodytas kreipimasis į atsakingas institucijas dėl papildomo žemės ploto jiems suteikimo, tokiu būdu kompensuojant su ieškovo prašomo servituto nustatymu susijusius praradimus, atskleidžia atsakovų pozicijos nenuoseklumą, viena vertus, ginčijant prašomo nustatyti servituto teisėtumą, kita vertus, akcentuojant tokio servituto nustatymo būtinybę ir reikalaujant taikyti su tuo susijusias pasekmes. Atsakovų argumentas, kad jie buvo informuoti apie galimybę sudėtingos ir užtruksiančios procedūros metu skirti papildomą žemės plotą, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovai nesiekė dirbtinai vilkindami teisminį procesą sulaukti administracinio klausimo, susijusio su kilusiu ginču, išsprendimo.

21.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktą išvadą, kad atsakovai iš dalies yra atsakingi už priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl privalo dalį išlaidų atlyginti (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą priteisti dalies išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl CPK 94 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta bylinėjimosi išlaidų dalis, kurią atlyginti buvo įpareigoti apeliantai, t. y. 50 proc., atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

22.       Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų argumentu, kad ieškinio atsisakymo priežastis buvo ne atsakovų veiksmų rezultatas, nes ne atsakovai patenkino ieškovo reikalavimus, o naujasis žemės sklypo, kuriame buvo prašoma nustatyti kelio servitutą, savininkas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra nustatytos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti, jog dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra iš dalies atsakingi atsakovai, dėl ko jiems, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, kyla pareiga kompensuoti dalį ieškovo šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, nurodytas atsakovų argumentas neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

23.       Atskirajame skunde atsakovai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagal patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, kurie pagrįstų, kodėl ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomenduojamų dydžių ar yra per didelės, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir trukmę, ieškovo atstovės faktiškai suteiktų teisinių paslaugų apimtį (parengtų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių skaičių), sprendžia, kad ieškovo šioje byloje turėtos 2 475 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo kriterijų.

24.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Kartu teismas pažymi, kad tinkamai išsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas formuluodamas nutarties rezoliucinę dalį pasirinko teisinės technikos požiūriu ne visai tinkamą formuluotę, įvardindamas ne iš kiekvieno atsakovo priteisiamą sumą, bet bendrą atlygintinų išlaidų sumą, ir kartu nurodydamas, kad atsakovai atsako lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas skundžiamos nutarties esmės, patikslina jos rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisiama po 619 Eur (1 238 Eur / 2) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

        Atskirąjį skundą atmesti.

        Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinės dalies dalį, kuria išspręstas atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimas, ją išdėstant taip:

        „Priteisti iš atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 619 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

        Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                      Marius Bartninkas