Civilinė byla Nr. e2A-446-881/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00595-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 2.6.1.6.1; 3.3.1.19.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetui dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Dzūkijos statyba“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančiais atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno technologijos universiteto vienašališkai 2022 m. lapkričio 4 d. (169 239,38 Eur) ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. (65 884, 78 Eur) atliktus įskaitymus bei taikyti restituciją; priteisti iš atsakovės VšĮ Kauno technologijos universiteto 235 124,16 Eur skolą, 8 464,46 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. balandžio 19 d. VšĮ Kauno technologijos universitetas, veikdama kaip užsakovė, ir LUAB „Dzūkijos statyba“, veikianti kaip rangovė, sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. SV11-2122 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus atvirąjį konkursą „KTU pastato studentų g. 63A, Kaune rekonstravimo į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-LAB“ darbai-2“. Rangos sutarties kaina – 5 036 886,45 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, atliko statybos darbų už 3 947 937,33 Eur (be PVM), t. y. ieškovė iš viso atliko apie 95 proc. Rangos sutartimi sutartų statybos darbų.

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. iškėlė ieškovei nemokumo (bankroto) bylą ir nemokumo administratore paskyrė A. M.. Bankroto proceso metu buvo nustatyta, kad atsakovė už ieškovės atliktus darbus pagal Rangos sutartį sumokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 235 124,16 Eur. Ieškovė patyrė sunkumų pakilus statybinių medžiagų kainai ir daug kartų kreipėsi į atsakovę dėl Rangos sutarties sąlygų pakeitimo ir terminų pratęsimo, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti. Atsakovė 2022 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 169 239,38 Eur delspinigių, o 2022 m. lapkričio 4 d. informavo ieškovę apie delspinigių įskaitymą iš mokėtinų sumų. Ieškovė su įskaitymu nesutiko. 2023 m. sausio 6 d. buvo išrašyta nauja sąskaita už delspinigius, o dalies sumos (65 884,78 Eur) įskaitymas ieškovei tapo žinomas tik bankroto bylos metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d. 

4.       Ieškovė prašė pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį (actio Pauliana). Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti: ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę; atsakovė neturėjo įstatyminės pareigos atlikti įskaitymus; ieškovė buvo nemoki, o vienas įskaitymas buvo atliktas po bankroto bylos iškėlimo, tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl įskaitymai turi būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.80 straipsnio pagrindu (CK 6.130–6.131 straipsniai, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: pripažino  negaliojančiais atsakovės VšĮ Kauno technologijos universiteto vienašališkai 2022 m. lapkričio 4 d. (169 239,38 Eur) ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. (65 884, 78 Eur) atliktus įskaitymus bei taikė restituciją – priteisė ieškovei iš atsakovės 235 124,16 Eur skolą, 8 464,46 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovei praleidus jai vieną kartą jau pratęstą terminą statybos darbams pagal Rangos sutartį atlikti ir tokiu būdu pažeidus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė turėjo teisę ir galėjo nuo 2022 m. balandžio 16 d. skaičiuoti netesybas, t. y. delspinigius pagal Rangos sutarties 6.6 papunktį.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė neginčijo atsakovės apskaičiuotų delspinigių dydžio (169 239,38 Eur, 92 678,71 Eur), taip pat termino, už kurį delspinigiai buvo apskaičiuoti (nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. spalio 1 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 2 d.), todėl atsakovės 2022 m. spalio 31 d. PM sąskaitoje faktūroje KTUD2022 Nr. 816 ir 2023 m. sausio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje KTUD2023 Nr. 17 nurodytos (apskaičiuotos) delspinigių sumos (169 239,38 Eur ir 92 678,71 Eur) yra teisingos.

8.       Teismas konstatavo, kad antrąjį įskaitymą (dėl 65 884,78 Eur delspinigių pagal 2023 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą KTUD2023 Nr. 17) atsakovė atliko vėliausiai 2023 m. vasario 22 d. raštu, t. y. dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl antrasis įskaitymas neprieštarauja JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

9.       Teismo vertinimu, atsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 6.7.2 papunkčiu, turėjo teisę įskaityti delspinigius pagal 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KTUD2022 Nr. 816 ir 2023 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą KTUD2023 Nr. 17, nelaukdama, kol sueis minėtose sąskaitose nurodytas jų apmokėjimo terminas, todėl įskaitymo sandoriai neprieštarauja CK 6.130–6.131 straipsnių nuostatoms.

10.       Teismas nusprendė, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl atsakovės 2022 m. lapkričio 4 d. atliktas 169 239,38 Eur įskaitymas ir 2022 m. vasario 22 d. 65 884,78 Eur įskaitymas pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

11.       Pripažinus 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. vasario 22 d. įskaitymo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), restitucija nėra taikoma, tačiau iš atsakovės ieškovei priteisiama 235 124,16 Eur skola ir 8 464,46 Eur delspinigiai bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas įskaitymo sandorius pripažino negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir priteisė skolą bei delspinigius iš atsakovės.

12.2.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė esminę teisės aiškinimo ir taikymo klaidą.

12.3.                      Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad tol, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Ginčo atveju įskaitymo sandoriai atlikti 2022 m. lapkričio 4 d. ir (vėliausiai) 2023 m. vasario 22 d., o bankroto byla atsakovei buvo iškelta tik 2023 m. birželio 13 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo ir bendrovė bankrutuojančios įmonės teisinį statusą įgijo 2023 m. birželio 24 d.), todėl iki bankroto bylos iškėlimo atliktas įskaitymas yra teisėtas, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidžia kitų kreditorių interesų.

12.4.                      Teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad kai ginčijamas vienašalis įskaitymo sandoris, sudarytas ieškovės kreditorės, kuri kartu yra ir ieškovės skolininkė, tai bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Paulina pagrindu, jeigu juo buvo pažeisti šios bendrovės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir visų jos kreditorių, interesai. Teismas neįvertino, kad ieškovės nurodytoje byloje faktinės aplinkybės buvo kitokios nei nagrinėjamoje byloje, todėl teismas negalėjo remtis minėta byla kaip  precedentu.

12.5.                      Įskaitymo sandoriai nepažeidė kitų ieškovės kreditorių teisių. Byloje nėra įrodymų ir teismas nenustatė, kokių konkrečiai kreditorių teises atlikti įskaitymai tariamai galėjo pažeisti. Teismas nustatė, kad abu įskaitymo sandoriai buvo atlikti dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką teismas turėjo nuspręsti, kad ieškovės kreditorių teisės nepažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

12.6.                      Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad įskaitymo sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki actio Pauliana kontekste, todėl teismas priešingą išvadą padarė nesiremdamas byloje esančiais įrodymais. Įskaitymo sandorių sudarymo metu atsakovė negalėjo žinoti, kad 2022 metais ieškovės turto vertė buvo mažesnė nei mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Pirmasis įskaitymas buvo atliktas 2022 m. lapkričio 4 d., todėl ieškovės 2022 metų balansas dar nebuvo parengtas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis, kurioje tai paminėta, priimta daug vėliau nei atlikti įskaitymai, todėl tokio pobūdžio informacija atsakovei negalėjo būti žinoma.

12.7.                      Ieškovės pateikti įrodymai, kurių teismas tinkamai neįvertino, patvirtina, kad ieškovė įskaitymų metu nebuvo nemoki ir vykdė veiklą.

12.8.                      Atsakovė privalėjo atlikti įskaitymus (sudaryti įskaitymo sandorius). Pirma, Rangos sutartis buvo viešojo pirkimo sutartis, o tai reiškia, kad atsakovė privalėjo laikytis sutarties sąlygų ir turėjo ne teisę, bet pareigą skaičiuoti delspinigius ir juos išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų, kaip tai buvo nustatyta sutartyje. Teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė Rangos sutarties 6.7.2 papunkčio formuluotei „gali“, tariamai paneigiančiai atsakovės pareigą išskaičiuoti delspinigius (atlikti įskaitymo sandorius), nevertindamas, jog tai – viešojo pirkimo sutartis, todėl ši atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisė reiškia ir pareigą. Antra, atsakovė privalėjo atlikti įskaitymus ir dėl to, kad ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomi sutrumpinti senaties terminai. Trečia, įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam užtenka vienos iš šalių valios ir nėra reikalingas kitos šalies sutikimas įskaitymui atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

12.9.                      Teismo išvada, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, sudarydama įskaitymo sandorius, nes jai tariamai buvo žinoma apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovė nei raštu, nei žodžiu nebuvo užsiminusi atsakovei apie tariamai sunkią finansinę padėtį, taip pat nebuvo jokių viešai prieinamų duomenų, rodančių sunkią ieškovės finansinę padėtį. Nei tai, kad ieškovė vėlavo užbaigti statybos darbus ir prašė atsakovės padidinti darbų kainą (Sutarties kainą), nei tai, jog atsakovė delsė nenutraukti sutartį, nei delspinigių išskaičiavimas iš ieškovei mokėtinų sumų, nei atsakovės 2022 m. gruodžio 12 d. raštas, kuriuo atsakovė reikalavo ieškovės įrodyti ketinimus baigti sutarties vykdymą, pateikti konkretų darbų vykdymo planą ir skirti būtinus resursus likusių darbų užbaigimui, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog iš šių aplinkybių atsakovei turėjo būti aišku, kad ieškovės finansinė padėtis nėra gera.

12.10.                      Teismas netinkamai taikė įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu teisinius padarinius (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįstai ir neteisėtai iš atsakovės ieškovei priteisė skolą ir delspinigius. Teismas, pripažindamas įskaitymo sandorius negaliojančiais, turėjo taikyti restituciją – nustatyti, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, o atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl skolos už pagrįstai ir teisėtai apskaičiuotus delspinigius priteisimo.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė LUAB „Dzūkijos statyba“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu teismas pagrįstai nustatė visas CK 6. 66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl teisėtai įskaitymo sandorius pripažino negaliojančiais.

13.2.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022. Šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais teismas grindė ne actio Pauliana sąlygų egzistavimą, o nemokumo administratoriaus teisę ginčyti įskaitymo sandorius actio Pauliana pagrindu, nes atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad actio Pauliana institutas nagrinėjamoje byloje apskritai negali būti taikomas, o nemokumo administratorius neturi teisės reikšti ieškinio šiuo pagrindu. Abiejose civilinėse bylose ginčijami sandoriai buvo sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo ir abiejose bylose ieškovės buvo bankrutuojančios ieškinio pateikimo teismui metu, bet ne ginčijamų sandorių sudarymo metu.

13.3.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tol, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė nurodo vienintelę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012, tačiau vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse yra nurodyta, kad tokia taisyklė (leidimas sudaryti įprastus sandorius, nepaisant suėjusių mokėjimo terminų kitiems kreditoriams) taikoma tik tuomet, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartą atitinkančius veiksmus, sąžiningai siekiant naudos bendrovei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

13.4.                      Atsakovė nepagrįstai siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad ieškovė įskaitymo sandorių sudarymo metu buvo moki, nors įrodymų apie ieškovės buvusį tariamą mokumą nepateikia ir nenurodo, nuo kurio momento ieškovė tapo nemokia. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma teismui leido padaryti pagrįstas išvadas apie ieškovės nemokumo momentą.

13.5.                      Sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir tada, kai pažeidžiamos kitų kreditorių teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovei atlikus įskaitymus, ieškovė prarado teisę reikalauti iš atsakovės 235 124,16 Eur skolos už atliktus statybos darbus, tai neabejotinai pažeidė ieškovės, o kartu ir jos kreditorių teises.

13.6.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei susiklosčiusių faktinių aplinkybių atlikti negaliojančiais pripažintus įskaitymus. Rangos sutarties 6.7.2 papunktyje numatyta galimybė išskaičiuoti delspinigius iš mokėtinų sumų ir toliau skaičiuoti delspinigius, tačiau tai negali būti vertinama kaip šalies pareiga atlikti ginčijamus įskaitymo sandorius.

13.7.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų nepagrįstai delsusi ir neišskaičiavusi delspinigių iš ieškovei mokėtinų sumų, tai apskritai būtų praradusi teisę į delspinigių išieškojimą. Teismas nustatė, kad negaliojančiais pripažinti įskaitymai atlikti pagal atsakovo išrašytas 2022 m. spalio 31 d. (169 239,38 Eur) ir 2023 m. sausio 6 d. (92 678,71 Eur) PVM sąskaitas faktūras, atitinkamai 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. vasario 22 d. Pirmasis įskaitymas atliktas praėjus vos 4 dienoms po sąskaitos išrašymo, o antrasis – atliktas praėjus daugiau nei 1,5 mėnesio. Įstatyme įtvirtinta ieškinio senatis dėl delspinigių išieškojimo yra 6 mėnesiai, todėl atsakovė turėjo visas galimybes, nepraleisdama ieškinio senaties termino, kreiptis į teismą. Šiuo metu ieškinio senatis yra praleista dėl pačios atsakovės pasirinkimo nereikšti ieškinio, o atlikti įskaitymai pripažinti negaliojančiais, todėl kilusios teisinės pasekmės tenka atsakovei.

13.8.                      Teismo išvada dėl atsakovės nesąžiningumo yra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir visetu įrodymų, kurie suformavo teismo pagrįstą įsitikinimą.  

13.9.                      Pripažinus įskaitymo sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, teismas teisėtai netaikė restitucijos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis) ir patenkino ieškovės reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Atsakovė netinkamai aiškina CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl restitucijos taikymo.

13.10.                      Palikus galioti apskųstą teismo sprendimą atsakovė nuostolių nepatirs, nes ieškovei priteista 235 124,16 Eur skola yra už atliktus ir atsakovės priimtus darbus, kurių rezultatu atsakovė naudojasi, o 8 464,46 Eur delspinigiai – už vėlavimą atsiskaityti. Be to, ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas, apimantis visus patirtus nuostolius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. SV11-2122. Ši sutartis buvo sudaryta po to, kai ieškovė laimėjo atvirąjį konkursą „KTU pastato Studentų g. 63A, Kaune, rekonstravimas į eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-LAB“ darbai-2“. Rangos sutarties vertė – 5 036 886,45 Eur (su PVM) (Rangos sutarties 3.4 papunktis). Darbų atlikimo terminas – 9 mėnesiai nuo statybvietės perdavimo dienos, darbų atlikimo termino pratęsimas nenumatytas (Rangos sutarties 3.4 papunktis).

17.       2022 m. sausio 20 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti Rangos sutarties terminą iki 2022 m. balandžio 15 d. ir suderinti papildomų darbų apimtį bei kainą.

18.       2022 m. vasario 1 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Susitarimą Nr. SV11-2486, kuriuo buvo suderinti papildomi statybos darbai ir pratęstas darbų atlikimo terminas iki 2022 m. balandžio 15 d.

19.       Ieškovė vėlavo atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus ir 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 43 kreipėsi į atsakovę dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo iki 2022 m. rugsėjo 1 d., teigdama, kad darbų atlikimą nustatytu terminu apsunkina 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą.

20.       Atsakovė 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. DV2-499 informavo ieškovę, kad nesutinka pratęsti Rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino. Atsakovė nurodė šias priežastis: 1) ieškovė 2022 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 43 nepateikė pagrįstų įrodymų ir aplinkybių, leidžiančių pratęsti darbų atlikimo terminą, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu; 2) darbų atlikimo terminas jau buvo pratęstas vieną kartą; 3) prasidėjęs karas nelaikytinas priežastimi terminui pratęsti, nes atsilikimą nuo darbų grafiko nulėmė kitos, tik nuo ieškovės priklausančios aplinkybės. Atsakovė taip pat įspėjo ieškovę, kad iki 2022 m. balandžio 15 d. neužbaigus statybos darbų, bus skaičiuojami delspinigiai, o esant tolesniam nepagrįstam vėlavimui – pasinaudota teise nutraukti sutartį, įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir reikalauti atlyginti darbų kainų skirtumą su nauju rangovu.

21.       2022 m. gegužės 9 d. ieškovė pateikė raštą Nr. 58, kuriuo informavo atsakovę, kad nesutinka su 2022 m. balandžio 15 d. rašte Nr. DV2-499 išdėstytomis priežastimis dėl atsisakymo pratęsti Rangos sutarties darbų atlikimo terminą. Ieškovė taip pat nurodė papildomas aplinkybes, kurios, jos teigimu, pagrindžia būtinybę pratęsti sutarties terminą.

22.       Atsakovė, 2022 m. gegužės 19 d. raštu atsakydama į ieškovės kreipimąsi, nurodė, kad ieškovė nenurodė naujų, objektyvių ir pagrįstų aplinkybių bei įrodymų, jog negalėtų atlikti darbų Rangos sutartyje nustatytu terminu dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos, todėl atsakovė nesutinka pratęsti sutarties vykdymo termino ir atleisti ieškovės nuo sutartinės atsakomybės, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą (dėl nenumatytų aplinkybių), todėl bus skaičiuojami delspinigiai.

23.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakovei raštą Nr. 90 „Dėl sudarytos statybos darbų rangos sutarties pakeitimo“, kuriame nurodė, kad statybų sąnaudų elementų kainos išaugo, dėl to padidėjo Rangos sutarties vykdymo kaštai ir sutartyje nustatyta kaina nebėra teisinga rangovės atžvilgiu.

24.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu DV2-1071 informavo ieškovę, kad ieškovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte pateikti duomenys nėra pakankami objektyviai pagrįsti būtinybę pakeisti Rangos sutartį ir nustatyti kainos perskaičiavimo taisykles. Be to, pati ieškovė pripažįsta, kad skaičiavimai nėra galutiniai, todėl jie turi būti papildomai įvertinti šalių. Atsižvelgdama į tai, atsakovė pasiūlė pasitelkti nešališką ekspertą, kuris objektyviai įvertintų: ar ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, patyrė papildomas, negalėtas numatyti išlaidas; jeigu ieškovė patyrė praradimus, kokio dydžio praradimai buvo patirti, lyginant su tuo, jei sutarties kaina būtų buvusi perskaičiuojama kas 6 mėnesius, kaip rekomenduoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsakovė taip pat nurodė, kad turės įvertinti, kiek Rangos sutarties vykdymo sąnaudų padidėjimas buvo nulemtas pačios ieškovės, šiai netinkamai vykdant sutartyje nustatytas prievoles, įskaitant darbų atlikimo terminų pažeidimą. Atsakovė pasiūlė tolimesnius veiksmus aptarti susitikimo metu.

25.       2022 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 114 ieškovė dar kartą pareikalavo perskaičiuoti Rangos sutartyje nustatytą darbų kainą, pateikdama 2022 m. rugsėjo 14 d. eksperto S. M. ataskaitą.

26.       2022 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. DV2-1188 atsakovas nurodė, kad eksperto tyrimo ataskaita yra nepakankama Rangos sutarties kainos perskaičiavimui, nes ekspertas neatskleidė esminės informacijos, reikalingos tyrimui, ir pakartojo 2022 m. rugsėjo 21 d. susitikimo metu pateiktą pasiūlymą suformuluoti užduotį ekspertui. Rašte pabrėžta, kad ieškovė dėl nuo jos priklausančių aplinkybių jau vėluoja atlikti darbus. Atsakovė, remdamasi Rangos sutarties 3.4 ir 6.6 papunkčiais, skaičiuoja 0,02 proc. netesybas, kurias pagal Rangos sutarties 6.7 papunktį išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų.

27.       2022 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyti Atliktų darbų aktai Nr. 17 ir Nr. S1-4, pagal kuriuos užfiksuota rugsėjo mėnesį atliktų darbų vertė – 160 736,06 Eur (be PVM).

28.       Ieškovė 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovei išrašė 160 736,06 Eur PVM sąskaitą faktūrą DZS2022 Nr. 000381.

29.       2022 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 18, kuriame užfiksuota spalio mėnesį atliktų statybos darbų vertė – 127 334,88 Eur (be PVM).

30.       Ieškovė 2022 m. spalio 31 d. atsakovei išrašė 127 334,88 Eur PVM sąskaitą faktūrą DZS2022 Nr. 000430.

31.       Atsakovė 2022 m. spalio 31 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą KTUD2022 Nr. 816 dėl 169 239,38 Eur delspinigių.

32.       2022 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. DV2-1391 atsakovė informavo ieškovę, kad darbams nesibaigus iki Rangos sutartyje nustatyto termino, skaičiuojamos netesybos, kurios 2022 m. spalio 1 d. buvo 169 239,38 Eur. Atsakovė nurodė, kad netesybos, remiantis Rangos sutarties 6.7 papunkčiu, bus išskaičiuotos iš ieškovei mokėtinų sumų. Be to, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog visi darbai pagal Rangos sutartį dar nėra atlikti, netesybos ir toliau bus skaičiuojamos pagal Rangos sutarties 3.4 ir 6.6 papunkčius iki visiško darbų įvykdymo.

33.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 139 informavo atsakovę, kad nesutinka su netesybų įskaitymu į ieškovei mokėtinas sumas ir reikalauja sumokėti visą darbų kainą pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą DZS2022 Nr. 000381. Be to, pažymėjo, kad nesutinka pateikti papildomus klausimus ekspertui, nes šie yra netikslingi.  

34.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100000035 pervedė ieškovei 118 831,56 Eur.

35.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 143 informavo atsakovę, kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. stabdo darbų vykdymą, kadangi atsakovė neperdavė rangovei Darbo projekto „Procesų valdymo ir automatizacijos dalis. Pastato automatinės sistemos dalis“, o Elektrotechninės dalies Darbo projektą atsakovė pateikė tik 2022 m. rugsėjo 22 d., nors turėjo pateikti sudarius Rangos sutartį.

36.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. DV1-1064 informavo ieškovę, kad ši neteisėtai ir nepagrįstai ketina sustabdyti Rangos sutarties vykdymą. Atsakovė pabrėžė, kad tuo atveju, jei ieškovė sustabdys darbų vykdymą nuo 2022 m. gruodžio 1 d., ji nedelsdama nutrauks Rangos sutartį dėl ieškovės kaltės, paskelbs apie sutarties nutraukimą ir pareikalaus atlyginti visus atsakovės patirtus nuostolius, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidas, kurias atsakovė patirs, įsigydama nebaigtus darbus. 

37.       2022 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 19, kuriame užfiksuota lapkričio mėnesį atliktų darbų vertė – 65 884,78 Eur (be PVM).

38.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovei 65 884,78 Eur PVM sąskaitą faktūrą DZS2022 Nr. 000454.

39.       2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. DV2-1484 atsakovė nurodė ieškovei nedelsiant atnaujinti darbų vykdymą, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo rašto išsiuntimo dienos ir pateikti konkretų darbų atlikimo planą. Atsakovė įspėjo ieškovę, kad, jei ši neįrodys ketinimų užbaigti Rangos sutarties vykdymą ir per 2 dienas nepateiks sutarties įvykdymo plano bei neskirs reikalingų išteklių darbų užbaigimui, sutartis dėl esminio pažeidimo bus laikoma nutraukta praėjus 21 dienai nuo rašto išsiuntimo dienos. Nutraukusi Rangos sutartį, atsakovė pasirašys naują sutartį su kitu rangovu, o su tuo susijusios išlaidos bus laikomos nuostoliais, kuriuos privalės atlyginti ieškovė.

40.       Ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 146 informavo atsakovę, jog nesutinka su atsakovės pozicija.

41.       2022 m. gruodžio 20 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (skolos apmokėjimo) ir pareikalavo sumokėti 161 411,21 Eur skolą.

42.       2022 m. gruodžio 23 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad 2022 m. gruodžio 15 d. raštas dar kartą patvirtina, jog ieškovė neketina toliau vykdyti Rangos sutarties, todėl sutarties nutraukimas įsigalios 2023 m. sausio 3 d. Atsakovė pagal Rangos sutarties 12.4.2 papunktį įvertino, ar yra likusių ieškovei mokėtinų sumų už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus, ir nustatė, kad tokių sumų nėra. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už tinkamai atliktus darbus, todėl 2022 m. gruodžio 20 d. ieškovės pretenzijoje „Teisinė pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (skolos apmokėjimo)“ nurodyti reikalavimai dėl tariamos skolos apmokėjimo yra nepagrįsti.

43.       2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 151 ieškovė dar kartą kvestionavo išskaičiuotus delspinigius, teigė, kad atsakovas neturi teisės nutraukti Rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes nėra realių duomenų, kad ieškovė jos neįvykdys.

44.       2023 m. sausio 6 d. atsakovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą KTUD2023 Nr. 17, kurioje apskaičiuoti 92 678,71 Eur delspinigiai pagal Rangos sutartį.

45.       2023 m. sausio 20 d. šalys pasirašė galutinį statybvietės ir objekto perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė nebaigtą rekonstruoti pastatą, esantį Studentų g. 63A, Kaune, ir jo prieigas. Taip pat buvo pasirašytas Nebaigtų darbų ir defektų priėmimo–perdavimo aktas, Nepanaudotų statybinių medžiagų priėmimo–perdavimo aktas ir Statybos dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktas.

46.       2023 m. vasario 9 d. raštu Nr. 37 ieškovė dar kartą nurodė, kad nesutinka su apskaičiuotais delspinigiais ir jų įskaitymu į ieškovei mokėtinas sumas.

47.       Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta nemokumo byla.

48.       Ieškovė, likviduojama dėl bankroto UAB „Dzūkijos statyba“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės atliktus 169 239,38 Eur ir 65 884,78 Eur įskaitymus negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 235 124,16 Eur skolą, 8 464,46 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

49.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė faktų, kurie liudytų, kad ginčijami įskaitymo sandoriai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis). Tačiau teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą actio Pauliana institutą, todėl patenkino ieškovės ieškinį šiuo pagrindu.

50.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame sutinka su teismo sprendimo išvadomis dėl delspinigių skaičiavimo teisėtumo, įskaitymų atlikimo momento ir konstatavimo, kad nėra pagrindo atsakovo atliktus įskaitymus pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį. Tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atsakovės įskaitymai buvo pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana), ir su teismo išvadomis dėl skolų bei delspinigių priteisimo. Apeliantė mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi teismas padarė esminių teisės pažeidimų, klaidingai įvertino faktines aplinkybes ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

Dėl actio Pauliana sąlygų

51.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

52.       Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

53.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu nustatė, kad egzistuoja visos reikalingos sąlygos actio Pauliana taikymui, siekiant pripažinti negaliojančiais 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. vasario 22 d. atsakovės vienašališkai atliktus įskaitymus.

54.       Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija tris actio Pauliana taikymo sąlygas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad: 1) įskaitymo sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių teises; 2) atsakovė neprivalėjo atlikti įskaitymų; 3) atsakovė buvo nesąžininga, atlikdama ginčijamus įskaitymus. Kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų šio instituto taikymo sąlygų atsakovė nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos

55.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kreditorių teisių pažeidimą, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei to, jog ginčijamų įskaitymų atlikimo metu ieškovė buvo nemoki, nei to, kad buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Atsakovė nurodo, kad įskaitymų atlikimo metu ieškovė buvo moki ir neabejotinai vykdė veiklą.

56.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kai: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos yra pasisakęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo jis tapo nemokus arba sudarydamas sandorį jau buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

57.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bankroto procesas ieškovei buvo inicijuotas Kauno apygardos teisme 2023 m. gegužės 11 d., o bankroto byla iškelta 2023 m. birželio 13 d. Bankroto procesą inicijavęs bendrovės darbuotojas L. B. pareiškime nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesio jam ir kitiems bendrovės darbuotojams nėra mokamas darbo užmokestis, bendrovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, neatsiskaito su klientais už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes bei nebevykdo veiklos. Dėl susidariusių skolų bendrovės administracinėse ir kitose patalpose yra atjungta elektros energija, taip pat areštuotas visas bendrovės turtas ir sąskaitos kredito įstaigose. Daugelis bendrovės kreditorių kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolų išieškojimo, todėl bendrovės skola kasdien auga. Be to, bendrovės vadovas serga, todėl nei jis, nei bendrovės valdyba ar akcininkai nesiima jokių veiksmų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-395-924/2024, dokumentas Nr. CBP-226).

58.       Atsakovė (šioje byloje ieškovė) UAB „Dzūkijos statyba“, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad bendrovė nuo 2022 m. pabaigos pradėjo dirbti nuostolingai dėl karo Ukrainoje. 2022 m. gruodžio 10 d. bendrovės vadovas E. M. susirgo, o bendrovės akcininkai ir valdyba nesiėmė jokių veiksmų dėl bendrovės finansinių sunkumų išsprendimo ir laikino vadovo paskyrimo. Susirgus vadovui, bendrovėje dirbo apie 150 darbuotojų, kuriems reikėjo mokėti darbo užmokestį bei privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau dėl vadovo nebuvimo bendrovės veikla sutriko. Padidėjus žaliavų ir medžiagų kainoms, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, o užsakovai atsisakė mokėti avansu už neatliktus darbus. Bendrovė pradėjo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl kreditoriai pradėjo masiškai kreiptis į teismą ir skolų išieškojimo bendroves. Nuo 2023 m. vasario mėn. darbuotojai pradėjo išeiti iš darbo, nes jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis. Dėl šios priežasties bendrovės veikla nutrūko. UAB „Dzūkijos statyba“ yra nemoki ir negali vykdyti turtinių įsipareigojimų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-395-924/2024, dokumento Nr. DOK-13982). 

59.       UAB „Dzūkijos statyba“ su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismui taip pat pateikė 2022 metų finansinius dokumentus. Pagal 2022 metų balanso duomenis, bendrovės turtas sumažėjo iki 2 317 040 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas sudarė 393 594 Eur, o trumpalaikis turtas – 1 808 779 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 833 055 Eur. UAB „Dzūkijos statyba“ 2022 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 2 405 734 Eur (2022 m. gruodžio mėn. Pelno (Nuostolių) ataskaita). Iš nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovės įsipareigojimai fiziniams asmenims (darbuotojams) 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 88 322,60 Eur, jų mokėjimas pradelstas 69 dienas. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad 53 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš UAB „Dzūkijos statyba“ buvo pradėtos pagal dokumentus, priimtus 2023 m. sausio – balandžio mėnesiais. 

60.       Teisėjų kolegija vertina, kad nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės sudėtingą finansinę padėtį ginčijamų įskaitymų atlikimo metu – 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. vasario 22 d. Byloje esantys duomenys rodo, kad tuo metu ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų ir buvo arti nemokumo būklės. Atsakovei atlikus ginčijamus įskaitymus, ieškovė prarado teisę reikalauti iš atsakovės 235 124,16 Eur skolos už atliktus statybos darbus. Ši aplinkybė neabejotinai pažeidė ieškovės teises, nes ši suma galėjo būti panaudota kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu yra bankrutuojanti, įskaitymų atlikimas pažeidė ir jos kreditorių interesus, sumažindamas ieškovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

61.       Atsižvelgdama į ieškovės sudėtingą finansinę būklę ir nemokumo grėsmę ginčijamų įskaitymų atlikimo metu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios aplinkybės atitinka actio Pauliana instituto taikymo sąlygas – siekiama užtikrinti kreditorių teisę į atsiskaitymą iš bendrovės turto, kurio vertė neturėtų būti sumažinta dėl vienašalių atsakovės veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami įskaitymai pažeidė bendrovės kreditorių teises, yra pagrįsta ir teisinga.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį, kaip actio Pauliana sąlygos

62.       Atsakovė pareigą atlikti įskaitymus grindžia tuo metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teigia, kad Rangos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl atsakovė buvo įpareigota skaičiuoti delspinigius ir atlikti įskaitymus. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria.

63.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

64.       Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neturėjo nei pareigos, nei būtinybės, nei faktinių pagrindų atlikti ginčijamus įskaitymus. Teismo išvados grindžiamos Rangos sutarties sąlygų dėl delspinigių skaičiavimo ir jų įskaitymo iš ieškovei mokėtinų sumų analize. Rangos sutarties 6.7.2 papunktis nustato, kad jei delspinigių suma viršija 0,5 proc. sutarties kainos, užsakovas turi teisę, bet ne pareigą, juos išskaičiuoti. Ši nuostata suteikia atsakovei pasirinkimo teisę, tačiau jos neįpareigoja atlikti įskaitymo veiksmus. Atsakovė neteisingai interpretuoja teisės ir pareigos sąvokas, laikydama, kad suteikta teisė reiškia pareigą veikti. Atsakovei suteikta teisė leidžia jai nuspręsti, ar pasinaudoti galimybe išskaičiuoti delspinigius, tačiau tai nėra privaloma.

65.       Atsakovė klaidingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-39-378/2020), bandydama pagrįsti savo tariamą pareigą atlikti įskaitymus. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad perkančioji organizacija negali nemotyvuotai atleisti tiekėjo nuo netesybų mokėjimo, nes tokie veiksmai laikomi viešojo pirkimo sutarties keitimu. Vis dėlto šiuo atveju ginčo objektas yra ne delspinigių reikalavimas, o jų išskaitymo teisėtumas. Atsakovė galėjo kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo, tačiau vietoje to pasirinko vienašališko įskaitymo veiksmą.

66.       Be to, atsakovė klaidingai sutapatina teisę reikalauti delspinigių su pareiga juos vienašališkai įskaityti, nors šie veiksmai yra skirtingi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rangos sutartį, pagrįstai nustatė, kad atsakovei buvo suteikta teisė, bet ne pareiga atlikti įskaitymus. Įskaitymo atlikimas šiuo atveju, neturint aiškios pareigos tai daryti.

67.       Atsakovės teiginiai, kad įskaitymus buvo būtina atlikti, siekiant išvengti ieškinio senaties dėl delspinigių išieškojimo, yra nepagrįsti. Ieškinio senaties terminas – 6 mėnesiai – tik nurodo laikotarpį, per kurį atsakovas galėjo apginti savo teises teisme.

68.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje yra nustatyta trečioji būtinoji sąlyga actio Paulina instituto taikymui.

Dėl atsakovo nesąžiningumo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos

69.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

70.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, atlikdama ginčijamus įskaitymo sandorius, veikė nesąžiningai, nes jai buvo žinoma ieškovės sunki finansinė padėtis.

71.       Atsakovė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, teigdama, kad jai neturėjo būti taikomi didesni reikalavimai domėtis ieškovės (rangovės) finansine padėtimi. Anot atsakovės, skirtingai nei verslo subjektams, Kauno technologijos universitetui, kaip viešajai aukštojo mokslo institucijai, tokia prievolė netaikoma. Atsakovė teigia, kad ieškovė niekada nepranešė apie finansinius sunkumus, o priešingai – nuolat tvirtino, jog sutartis bus įvykdyta. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės laiškai dėl darbų vykdymo užtikrino, jog projektas bus realizuotas. Atsakovės nuomone, ieškovės vėlavimas atlikti statybos darbus ir prašymas padidinti darbų kainą negalėjo būti aiškiai susiję su finansiniais sunkumais, nes šie veiksniai gali būti nulemti objektyvių aplinkybių, nesusijusių su nemokumu.

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginys, kad teismas nepagrįstai taikė verslininkams skirtą aukštesnį atidumo standartą, vertindamas atsakovės veiksmus, yra pagrįstas ir logiškas. Actio Pauliana atveju sąžiningumo vertinimas paprastai grindžiamas atidumo ir rūpestingumo pareiga, tačiau ši pareiga skiriasi priklausomai nuo sandorio šalių statuso. Aukštesnis atidumo reikalavimas verslininkams nustatomas dėl jų dalyvavimo rinkoje ir patirties komerciniuose santykiuose. Kadangi universitetas nėra pelno siekianti organizacija, o jo pagrindinė veikla yra švietimo paslaugų teikimas, todėl jo veiksmų sąžiningumas turėtų būti vertinamas pagal švietimo įstaigai taikomą apdairumo standartą, atsižvelgiant į universitetų veiklos specifiką bei jo galimybes stebėti kontrahento finansinę padėtį. Kitaip tariant, universitetui negalima taikyti verslininkams nustatyto atidumo lygio, tačiau ir jo statusas, kaip viešosios švietimo įstaigos, savaime neatleidžia nuo pareigos elgtis protingai ir, atsižvelgiant į skolininko galimus prievolės įvykdymo sunkumus, vertinti padėtį objektyviai. 

73.       Iš teismui pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti darbų atlikimo terminą dėl karo Ukrainoje, tačiau jos prašymuose pateikti duomenys ir įrodymai nėra pakankami, jog patvirtintų esminį šio įvykio poveikį darbų vykdymui (2022 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 43 ir 2022 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 58). Atsakovė prašymus atmetė, motyvuodama, kad ieškovė nenurodė ryšių tarp karo poveikio ir konkrečių darbų grafiko neatitikimo. Atsakovė taip pat priminė, kad darbų atlikimo terminas jau buvo kartą pratęstas. Ieškovė nepateikė pakankamų įtikinamų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių termino pratęsimo būtinybę.

74.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui pateiktas šalių susirašinėjimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė informavo atsakovę apie galimus finansinius sunkumus, kurie rodė jos nemokumą. Nepaisant nesutarimų dėl kainos indeksavimo ir termino pratęsimo, ieškovė viešai deklaravo, kad Rangos sutartį įvykdyti yra pajėgi. Nors ieškovė teikė prašymą perskaičiuoti sutarties kainą dėl statybos kaštų padidėjimo (2022 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 90 „Dėl sudarytos statybos darbų rangos pakeitimo“), ji nepateikė detalių skaičiavimų, kurie pagrįstų kaštų augimą, kaip objektyvią kliūtį Rangos sutarties įvykdymui.

75.       Atsakovė kelis kartus pasiūlė ieškovei pasitelkti nešališką ekspertą, kuris objektyviai įvertintų ieškovės nurodytus nuostolius dėl statybos kaštų padidėjimo (2022 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. DV2-1071 ir 2022 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. DV2-1188). Šie atsakovės pasiūlymai rodo jos siekį objektyviai įvertinti ieškovės situaciją ir ieškoti sprendimų dėl galimos papildomų išlaidų kompensacijos. Tačiau ieškovė atsisakė šių siūlymų ir nesutiko su papildomais klausimais ekspertui, teigdama, kad jie nėra tikslingi (2022 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 139), taip neparodydama pastangų objektyviai pagrįsti savo reikalavimus.

76.       Atsakovė, remdamasi Rangos sutarties nuostatomis, ir atsižvelgdama į ieškovės vėlavimą, apskaičiavo delspinigius ir pranešė ieškovei apie netesybų išskaitymą iš jai mokėtinų sumų. Delspinigių skaičiavimas bei galimas Rangos sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo buvo grindžiami Rangos sutarties nuostatomis. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie savo sudėtingą finansinę padėtį ir nesugebėjimą vykdyti sutartinių įsipareigojimų, atsakovės veiksmai negali būti vertinami, kaip prieštaraujantys sąžiningumo principams, numatytiems actio Pauliana institute.

77.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog ieškovė galimai susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau ieškovės veiksmai ir komunikacija neleido atsakovei aiškiai suprasti tikrojo jos finansinio nesugebėjimo vykdyti Rangos sutartį lygio. Atsakovė laikėsi Rangos sutarties sąlygų ir pasiūlė konstruktyvius sprendimus, todėl jos veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais pagal actio Pauliana principus.

78.       Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nenustatytas atsakovės nesąžiningumas, todėl, nesant visų būtinųjų sąlygų, ieškovės ginčijami įskaitymai negali būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

79.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

80.       Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nepagrįstai nustatydamas, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ginčijami įskaitymai buvo pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana), ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista skola bei delspinigiai panaikinama, o ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

81.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

82.       Nagrinėjamu atveju patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės naikinamas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

83.       Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 8 548,65 Eur išlaidas advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT teisinėms paslaugoms apmokėti (2023 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra COB 52052; 2023 m. kovo 4 d. PVM sąskaita faktūra COB Nr. 26023; atliktų darbų išklotinės ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos), o apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 187,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (2024 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra COB Nr. 28264; 2024 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra COB Nr. 28677; atliktų darbų išklotinės ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos).

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo patirtų išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punkte nustatytus dydžius.

85.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).

86.       Vis dėlto ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad būtų viršytas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytas maksimalus dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023).

87.       Advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT atliktų darbų išklotinėse detalizuota, kad išlaidos patirtos už teisines konsultacijas ir kitas teisines paslaugas (už susipažinimą su bylos medžiaga; atsiliepimo į ieškinį paruošimą; ieškovės rašytinių paaiškinimų analizę; rašytinių paaiškinimų rengimą; atstovavimą pirmosios instancijos teisme; teismo sprendimo analizę; argumentų apeliacijai apsvarstymą; apeliacinio skundo paruošimą). Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

88.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, t. y. kad byloje buvo sprendžiama dėl ginčo sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, taip pat įvertinusi tai, jog atsakovė advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT buvo atstovaujama ir pirmosios instancijos teisme; byloje sprendžiami klausimai iš esmės nebuvo nauji, nusprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteisiamų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas mažinamas iki 4 000 Eur, o bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas mažinamas iki 3 000 Eur, iš viso priteisiant 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetui dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos ir delspinigių priteisimo atmesti. 

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetui, juridinio asmens kodas 111950581, iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“, juridinio asmens kodas 149657383, bankroto administravimui skirtų lėšų 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.