Civilinė byla Nr. 2S-304-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01371-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2770-1042/2017 pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo.
2. Pareiškėjas S. B. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus (toliau ? VVTAT) 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 4Š-148 ir įpareigoti VVTAT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundą. Nurodė, kad buvo atlikta daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), renovacija. 2016 m. lapkričio mėnesį įrengus (duomenys neskelbtini) buto balkono aptvėrimą ir sumontavus įstiklinimo rėmus pagal slankiojančią sistemą, po kelių dienų vienas balkono įstiklinimo rėmas iškrito, susilankstė ir išdužo stiklas. Pareiškėjas mano, kad daugiabučio namo renovaciją atliekantis rangovas nekokybiškai atliko darbus, t. y. „suvirino balkono rėmus su žymiais nukrypimais“. Dėl netinkamai atliktų darbų pareiškėjas informavo rangovą ir daugiabučio namo butų savininkų bendrijos pirmininkę. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą VVTAT 2017 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodoma, kad VVTAT neatlieka statybos montavimo darbų priežiūros ir kontrolės, neturi įgaliojimų atlikti ar pareikalauti iš kitų subjektų atlikti statinio (jo dalies) ekspertizę, siekiant nustatyti, ar balkono rėmus galima saugiai naudoti, teisę inicijuoti minėtą ekspertizę turi daugiabučio namo butų savininkų bendrijos pirmininkė (b. l. 1–4).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. B. skundą (b. l. 6–7).
4. Teismas pažymėjo, kad VVTAT nutarimas yra tik rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio ir negali būti įgyvendinamas priverstine tvarka. VVTAT neturi viešojo administravimo subjekto įgaliojimų, o jos priimamas sprendimas nėra individualus administracinis aktas.
5. Teismas nustatė, kad VVTAT sprendimas, priimtas pagal savo kompetenciją, išnagrinėjus prašymą, neskundžiamas teismui, o VVTAT negali būti atsakove civilinėje byloje, nes pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ? VTAĮ) 29 straipsnio 2 dalį ginčo šalies kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl VVTAT sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tyrimą iš naujo nenagrinėtinas teisme.

3. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skundą (b. l. 9–10). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą, nes jis skundžia VVTAT veiksmus, o ne reiškia ieškinį ginčo teisenos tvarka.
2. VVTAT kaip institucija, įstatymų nustatyta tvarka ginanti vartotojų interesus, turėjo užtikrinti visapusišką ir objektyvų prašyme nurodytų aplinkybių ištyrimą, tačiau šiuo atveju neapgynė pareiškėjo kaip vartotojo teisių, nes pripažino, kad „balkono langai saugaus naudojimo atžvilgiu kelia abejonę“, tačiau neinicijavo tokių balkono langų rėmų slankiojančių sistemų naudojimo uždraudimo, neperdavė prašymo nagrinėti vartojimo ginčų komisijai.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
   teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). VVTAT vartotojų teisių apsaugos srityje atlieka įvairias funkcijas, priskirtas jos kompetencijai. Viena iš VVTAT priskirtų funkcijų – vartotojų skundų nagrinėjimas vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka (VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vartotojų teisių gynimas ne teisme reglamentuojamas VTAĮ šeštajame skirsnyje, kuriame nustatyti vartotojų teisių gynimo būdai, ginčus nagrinėjančios institucijos ir jų kompetencija, ginčų nagrinėjimo tvarka ir priimami sprendimai. Viena iš vartotojų ginčus nagrinėjančių institucijų, minėta, yra VVTAT (VTAĮ 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuri, išnagrinėjusi individualų ginčą tarp vartotojo ir pardavėjo, paslaugos teikėjo priima vieną iš VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų dėl ginčo esmės, t. y. patenkinti visiškai ar iš dalies vartotojo reikalavimus arba atmesti vartotojo reikalavimus.
10. Nagrinėjamos bylos atveju VVTAT veikė kaip vartotojo ir paslaugos teikėjo ginčą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, nes analizavo 2016 m. lapkričio 9 d. gautą pareikėjo S. B. prašymą „Dėl naujai dedamų balkono langų atitikimo saugumo reikalavimams“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamas VVTAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies prasme, nes juo nėra išsprendžiamas vartotojo prašymas iš esmės, t. y. pareikėjo S. B. prašymas nėra patenkintas (visiškai ar iš dalies) ar atmestas. Šiuo sprendimu pareiškėjas yra informuojamas, kad atliekant daugiabučio namo renovaciją sumontuoti balkonų langai atitinka gamintojo eksploatacinių savybių deklaraciją, tačiau pripažino, jog tyrimo metu gauti duomenys kelia abejonių dėl galimybės balkono langus saugiai naudoti. Vadovaujantis statybos techninio reglamentu STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“ langų faktinių charakteristikų tikrinimo veiksmus atlieka akredituotos bandymų laboratorijos, tačiau VTAT neturi teisės kreiptis į šias laboratorijas dėl ekspertizės atlikimo, bei paaiškino, kokie subjektai gali kreiptis dėl ekspertizės skyrimo.
11. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.
12. Įvertinus skundžiamo VVTAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai yra procedūrinis sprendimas, kuriuo iš esmės nutraukiamas vartojimo ginčo nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu užkertamas kelias tolesniam vartotojo prašymo nagrinėjimui, apeliacinis teismas pripažįsta, kad VVTAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo S. B. reikalavimai nenagrinėtini teisme.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą skųsdamas VVTAT procedūrinį sprendimą, o minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl VVTAT priimtų nutarimų teisinės galios bei VVTAT procesinės padėties civilinėje byloje, kai ginčo šalys kreipėsi į teismą dėl VVTAT sprendimo dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio reikalavimai reiškiami teisme, t. y. reiškiamas ieškinys prašant išnagrinėti vartojimo ginčą, dėl kurio jau yra priimtas VVTAT sprendimas dėl ginčo esmės, ar skundžiamas procedūrinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, skiriasi ne tik kreipimosi į teismą tvarka, tačiau ir bylos nagrinėjimo teisme ribos, byloje dalyvaujančių asmenų ratas. Pavyzdžiui, pareiškus ieškinį teisme ginčas tarp vartotojo ir prekės pardavėjo ar paslaugos teikėjo nagrinėjamas iš esmės; tokiu atveju VVTAT priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės; VVTAT neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra ginčo šalis (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-704-552/2016). Jei kreipiamasi į teismą skundžiant procedūrinį sprendimą, tuomet VVTAT priimtas sprendimas yra apskundimo objektas, VVTAT yra bylos dalyvaujantis asmuo, nes teisme sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai buvo priimtas vienoks ar kitoks VVTAT sprendimas, tačiau nėra nagrinėjamas ginčas tarp vartotojo ir prekės pardavėjo ar paslaugos teikėjo (VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis).
14. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ginčas dėl VVTAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, padarė procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui grąžintina iš naujo spręsti pareiškėjo S. B. skundo dėl VVTAT sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pareiškėjo S. B. skundo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja              Vilija Valantienė